- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- e2-47181-129/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronislava Todesienė
- Ieškovas
- „Swedbank“
- Atsakovas
- I. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank“, AB, ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 532,88 Eur skolą, kurią sudaro 339,28 Eur negrąžintas kreditas, 115 Eur nesumokėtos palūkanos už negrąžintą kreditą, 61,20 Eur nesumokėti delspinigiai už negrąžintą kreditą, 17,40 Eur nesumokėti delspinigiai už nesumokėtas palūkanas; 20,90 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžinto 339,28 Eur kredito sumą, skaičiuojant nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2015 m. lapkričio 12 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas atsakovei įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu 2015 m. lapkričio 26 d. Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo „Swedbank“, AB, ir atsakovės I. B. 2009 m. balandžio 23 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 09-033356-GV, pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 5 000 Lt (1 448,10 Eur) kreditą būsto remontui, bendra kredito suma – 8 152,32 Lt (2 361,08 Eur) (el. b. l. 7-12). Už suteiktą kreditą buvo nustatyta 20,90 procentų dydžio palūkanų norma, 0,10 procentų dydžio delspinigiai per dieną. Sutartimi atsakovė įsipareigojo paimtą kreditą su palūkanomis grąžinti bankui iki 2014 m. balandžio 7 d. pagal įmokų mokėjimo grafiką. Atsakovė nevykdė paimto kredito dalinių grąžinimų numatytomis dalimis ir terminais, todėl ieškovas raštu informavo atsakovę apie įsiskolinimą bei sutarties nevykdymo pasekmes, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovė įsiskolinimą ieškovui sumokėjo, nėra (el. b. l. 13) (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovo pateikto 2015 m. lapkričio 4 d. skolos paskaičiavimo dokumento matyti, kad atsakovės negrąžinto kredito likutis sudaro 339,28 Eur, nesumokėtos palūkanos – 115 Eur, delspinigiai už negrąžintą kreditą – 61,20 Eur, delspinigiai už nesumokėtas palūkanas – 17,40 Eur, bendra įsiskolinimo suma – 532,88 Eur (el. b. l. 14).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Sutarties 4.1 punktu atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai kas mėnesį sumokėti ieškovui nustatyto dydžio mėnesinius mokėjimus. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 339,28 Eur negrąžintą kreditą ir 115 Eur nesumokėtas palūkanas už negrąžintą kreditą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Vartojimo kredito sutartyje numatyta, jog atsakovei laiku nesumokėjus skolos ir palūkanų įmokų, ji įsipareigoja sumokėti ieškovui sutartyje numatytus (0,10 procentų nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas, už kiekvieną uždelsto mokėjimo dieną) delspinigius (sutarties 7.2 punktas). Iš ieškovo pateikto skolos paskaičiavimo dokumento matyti, kad delspinigių sumą sudaro 61,20 Eur nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą ir 17,40 Eur nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp atsakovės ir ieškovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita. Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumo, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Vertindamas, ar netesybos yra „aiškiai per didelės“ arba „aiškiai neprotingos“, konkrečią bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remtis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, jog, nors ieškovas su atsakove vartojimo kredito sutartį sudarė dar prieš minėto įstatymo įsigaliojimą, tačiau Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytas maksimalus delspinigių už pradelstus mokėjimus dydis – 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, vertintinas kaip orientacinis, bylojantis apie įstatymų leidėjo valią riboti kompensuojamųjų palūkanų ir delspinigių dydį sandorių sudarytų su vartotojais atvejais (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-351-302/2014). Teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, ji, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat ir į negrąžintos sumos dydį, sprendžia, kad 30,60 Eur (paskaičiavimas: 61,20 Eur x 0,05 / 0,1 procento) dydžio delspinigiai už negrąžintą kreditą ir 8,70 Eur (paskaičiavimas: 17,40 Eur x 0,05 / 0,1 procento) delspinigiai už nesumokėtas palūkanas, iš viso – 39,30 Eur delspinigių, yra pakankami kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius, tuo pačiu, neleidžiantys nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovės) sąskaita. Taigi ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš atsakovės tenkintinas iš dalies.
CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal šalių sudarytos sutarties 5.1 punktą sutartinės palūkanos skaičiuojamos iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Iš sutarties matyti, kad metinė palūkanų norma sudaro 13,50 procento. Minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 20,90 procento sutartines palūkanas nuo negrąžintos 339,28 Eur kredito sumos, skaičiuojant nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki visiško kredito grąžinimo yra taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (493,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 92,62 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovui priteistina 13,89 Eur žyminio mokesčio (paskaičiavimas: 15 Eur x 0,9262).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo „Swedbank“, AB, juridinio asmens kodas 112029651, naudai 339,28 Eur (trijų šimtų trisdešimt devynių eurų ir 28 euro centų) negrąžintą kreditą, 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) palūkanas už negrąžintą kreditą, 30,60 Eur (trisdešimties eurų ir 60 euro centų) delspinigius už negrąžintą kreditą, 8,70 Eur (aštuonių eurų ir 70 euro centų) delspinigius už nesumokėtas palūkanas, 20,90 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo negrąžintos 339,28 Eur (trijų šimtų trisdešimt devynių eurų ir 28 euro centų) kredito sumos, skaičiuojant nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (493,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,89 Eur (trylikos eurų ir 89 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Pareiškimas dėl sprendimo peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.