Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 2.3.10.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2021 m. vasario 11 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui A. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. J. ieškiniu (CBP-9764) prašo teismo: nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina V. J.; priteisti iš atsakovo A. M. nepilnamečiui sūnui R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki kol vaiko pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei priteisto sūnui išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. J.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad šalims gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) gimė šalių sūnus R. M., atsakovas pripažino tėvystę. Šalys nuo 2018 metų vasario mėnesio negyvena kartu, neveda bendro ūkio. Šalių sūnus R. M. liko gyventi su ieškove V. J. Atsakovas teikė išlaikymą sūnui po 200 Eur kas mėnesį, tačiau nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio pareiškė, kad nebegali teikti tokio dydžio išlaikymo, nes šiuo metu neturi darbo ir teikia išlaikymą vaikui po 100 Eur per mėnesį. Nurodo, jog vidutiniškai kiekvieną mėnesį vaiko poreikiams reikia ne mažiau nei 603 Eur (vaiko maistas apranga ir avalynė – 200 Eur; vaistai, vitaminai, higiena ir sveikatos priežiūra – 55 Eur; išlaidos buitinėms prekėms – 50 Eur; išlaidos mokymosi reikmės – 25 Eur; vaiko pietūs mokykloje – 60 Eur; transporto išlaidos (kuro išlaidos) – 50 Eur; išlaidos kultūriniam lavinimui ir laisvalaikiui (spektakliai, ekskursijos su mokykla) – 40 Eur; viešasis transportas – 5 Eur; ryšio paslaugos (telefonas) – 8 Eur; kirpykla – 10 Eur; vaiko atostogos – 100 Eur). Pažymi, jog ieškovei vienai sunku patenkinti savo vaiko poreikius (ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamas sudaro darbo užmokestis, kurio dydis yra apie 465 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius), be to ji turi išlaikyti save bei būstą, kuriame su vaiku gyvena, todėl atsakovo materialinė parama vaikui būtina. Apie atsakovo gaunamas pajamas ieškovei nėra žinoma, gauti duomenis apie jo darbo užmokestį ir kitas pajams ieškovė neturi galimybės. Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad sūnui R. M. kas mėnesį mokami 60 Eur „vaiko pinigai", skaičiuojant lygiomis dalimis kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 271,50 Eur vaikui išlaikyti, dėl to prašo priteisti iš atsakovo A. M. nepilnamečiui sūnui R. M. išlaikymą po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki kol vaikas sulauks pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė pažymi, kad periodinio išlaikymo būtina suma turėtų būti nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai auga, o be to, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-48427), kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog visą šalių gyvenimo skyriumi laikotarpį skyrė nepilnamečiui sūnui R. M. po 200 Eur išlaikymą, paskutiniu metu dėl sunkios finansinės padėties sūnaus išlaikymo galėjo skirti mažiau – tik 100 Eur, tačiau stengiasi prisidėti prie vaiko kitų poreikių tenkinimo, kaip pvz. drabužių, sporto inventoriaus pirkimas. Ieškovės prašomos priteisti sumos sūnaus išlaikymui skirti negali, kadangi jo uždarbis šiuo metu siekia 607 Eur iki mokesčių, mano, jog ieškovės prašoma išlaikymo suma yra nepagrįsta. Teigia, jog sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, svarbu atsižvelgti į šalių nepilnamečio vaiko nuomonę, atsakovas sutiktų, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatoma su juo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą (DOK-50357), kurioje nurodė, jog šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. 2019 m. liepos 5 d. skyrius nagrinėjo pranešimą apie galimą vaiko R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), teisių pažeidimą, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, atvejo vadybos procesas šeimai netaikomas. 2020 m. gruodžio 28 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. J. gyvena nuosavame dviejų kambarių bute, kuris yra su visais patogumais, švarus, sanitarinės sąlygos geros. Vaikui skirtas atskiras kambarys, jame visi reikalingi baldai, todėl vaikui sudarytos geros sąlygos tinkamai vystytis ir augti. Nepilnametis vaikas R. M. lanko (duomenys neskelbtini). Berniuko sveikata gera, specialiųjų poreikių nenustatyta. R. M. teigė, kad yra apsipratęs, jog tėvai kartu nebegyvena, jaučiasi gerai, abu tėvai rūpinasi juo. Gyvena namuose tik su mama, tėtis gyvena netoli, kitame bute. Pas jį dažnai lankosi, bendrauja su juo, santykiai yra artimi. 2020 m. gruodžio 28 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. M. gyvena vieno kambario bute, nuosavybės teise priklausančiam jo motinai. Vaikui atskiro kambario nėra, nes butas mažas, tačiau jeigu vaikas ateityje nuspręstų gyventi su tėvu, būtų svarstoma galimybė apsikeisti butais su A. M. motina, kuri gyvena 2 kambarių nuosavame bute, (duomenys neskelbtini). Skyriaus duomenimis, nepilnametis vaikas R. M. gyvena su motina V. J. Skyrius neturi duomenų, jog motina vaiku rūpintųsi netinkamai ar vaikui mamos aplinkoje būtų nesaugu. Vaiko teisių pažeidimų, kurie nurodytų į nesaugią ar pavojingą vaikui aplinką, šeimoje nenustatyta. Skyrius neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka R. M. interesus, o prašoma priteisti suma patenkintų būtiniausius vaiko poreikius.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, jog šalių nepilnamečiui vaikui yra 11 metų, su amžiumi jo poreikiai auga, be to, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, sporto ir kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti. Pažymėjo, jog nors atsakovas šiuo metu yra be darbo, tačiau jis nepateikė įrodymų, jog dėl negalios ar kitų aplinkybių negalėtų darbo susirasti ateityje, todėl atsakovo finansiniai sunkumai yra laikini. Ieškovės prašoma suma nėra per didelė ir atitinka teismų praktikos suformuotus dydžius. Paaiškino, jog ieškovė gauna minimalų darbo užmokestį, jai nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas. Šalių nepilnametis vaikas neturi ypatingų poreikių, tačiau vaikas lanko įvairius būrelius, kurie sąlygoja papildomas išlaidas.

Teismo posėdyje atsakovas iš dalies nesutiko su pareikštu ieškiniu. Nurodė, jog ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių nėra, atsakovas sutinka, kad šalių nepilnametis vaikas gyventų su ieškove. Tačiau atsakovas nesutinka, jog prašoma priteisti 270 Eur suma yra pagrįsta, sutinka nepilnamečiui vaikui mokėti po 200 Eur dydžio išlaikymą, kadangi jo finansinė padėtis neleidžia mokėti daugiau. Pažymėjo, jog prie vaiko išlaikymo visada prisideda, už vaiko būrelius ir jų priemones apmoka atsakovas, tačiau rašytinių duomenų tam pagrįsti neturi, kadangi nematė būtinybės kaupti rašytinius įrodymus. Atsakovas jokio registruotino turto neturi, šiuo metu yra užsienyje ir ieško darbo. Papildomai paaiškino, jog jokių sveikatos sutrikimų, kurie ribotų atsakovo galimybes įsidarbinti, neturi.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti, kadangi ieškiniu pareikšti reikalavimai, susiję su nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir išlaikymo dydžiu, atitinka nepilnamečio vaiko R. M. interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169, 3.174 straipsniai).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. J. ir atsakovo A. M. sūnus. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, taip pat atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad vaikas nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios (nuo 2018 metų vasario mėn.) gyvena su ieškove, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Abu tėvai yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114 nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra lygi 642 Eur (atskaičius mokesčius, būtų apie 470 Eur).

Iš byloje esančios darbo sutarties matyti, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 610 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Ieškovės teigimu, jos darbo užmokestis yra apie 465 Eur, atskaičius mokesčius. Ieškinyje ieškovė taip pat pateikė skaičiavimus, kad, atsižvelgiant į jai išmokėtas ligos pašalpas, kurios pagrįstos prie ieškinio pridėtais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimais skirti ligos išmoką, jos vidutinės mėnesio pajamos už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. yra 436,39 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad gauna išmoką vaikui po 60 Eur kas mėnesį (CBP-9764). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 62-63). Teismo surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2020-2021 metais dirbo (duomenys neskelbtini); per šiuos mėnesius atsakovui priskaičiuota 4071,70 Eur išmokų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Taigi atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. kas mėnesį vidutiniškai gavo 678,60 Eur pajamų (nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo išmokos); duomenų apie kitas Lietuvoje atsakovo 2020-2021 m. gautas pajamas byloje nėra (1 t., el. b. l. 46-48, 72), jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (1 t., el. b. l. 62). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo metu darbo neturi, tačiau stengiasi įsidarbinti užsienyje (2021 m. sausio 25 d. teismo posėdžio įrašo 13 min., 21 min.). Priežasčių, dėl kurių atsakovas pagal savo sugebėjimus negalėtų užsidirbti tiek, kiek reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, byloje nėra. Pažymėtina, jog atsakovas pats nurodė, jog yra pajėgus įsidarbinti, neturi jokių sveikatos sutrikimų (2021 m. sausio 25 d. teismo posėdžio įrašo 23 min.). Darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę dirbti, jo amžius ir sveikatos būklė pagal byloje turimus duomenis leidžia jam dirbti ir užsidirbti, tačiau šiuo metu atsakovo pajamos pagal bylos duomenis negali būti įvertintos nei kaip pastovios, nei kaip žymiai didesnės už ieškovės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog nei vieno iš tėvų turtinė padėtis ar kitos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygios tėvų pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui principo, tačiau taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad tėvai galėtų teikti vaikui išlaikymą, didesnį nei reikalingas vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti.

Iš ieškovės teismui pateiktos vaiko vieno mėnesio išlaikymo pažymos matyti, kad, ieškovės vertinimu, vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 603 Eur, tokią sumą sudaro: vaiko maistas apranga ir avalynė – 200 Eur; vaistai, vitaminai, higiena ir sveikatos priežiūra – 55 Eur; išlaidos buitinėms prekėms – 50 Eur; išlaidos mokymosi reikmės – 25 Eur; vaiko pietūs mokykloje – 60 Eur; transporto išlaidos (kuro išlaidos) – 50 Eur; išlaidos kultūriniam lavinimui ir laisvalaikiui (spektakliai, ekskursijos su mokykla) – 40 Eur; viešasis transportas – 5 Eur; ryšio paslaugos (telefonas) – 8 Eur; kirpykla – 10 Eur; vaiko atostogos – 100 Eur (CBP-9764)). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prašoma išlaikymo nėra per didelė, kadangi šalių nepilnamečiui vaikui yra 11 metų, su amžiumi jo poreikiai auga, o be to, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, sporto ir kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti. Dėl dalies išlaidų pagrįstumo (tokių kaip: vaiko maistas, apranga ir avalynė; išlaidos mokymosi reikmėms; vaiko pietūs mokykloje; transporto išlaidos (kuro išlaidos); išlaidos kultūriniam lavinimui ir laisvalaikiui (spektakliai, ekskursijos su mokykla); viešasis transportas; ryšio paslaugos (telefonas); kirpykla) teismui abejonių nekyla, tačiau teismo vertinimu tokios išlaidos kaip vaiko atostogos (100 Eur), atsižvelgiant į tai, jog yra numatytos išlaidos vaiko kultūriniam lavinimui ir laisvalaikiui, gali būti mažinamos, atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, nes pagal ieškovės nurodomus vaiko poreikius suma už vaiko atostogas sudaro net 1200 Eur per metus. Be kita ko, iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas neturi jokių papildomų sveikatos sutrikimų ar specialių poreikių, todėl nurodoma 55 Eur suma už vitaminus, higieną ir sveikatos priežiūrą bei kasmėnesinės 50 Eur išlaidos buitinėms prekėms, teismo vertinimu, taip pat nėra visa apimtimi pagrįstos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jokių konkrečias išlaidas vaiko poreikiams pagrindžiančių įrodymų ieškovė į bylą apskritai neteikė. Kartu pažymėtina, kad, kaip teismo posėdyje nurodė atsakovas ir nepaneigė ieškovės atstovas, atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda ir kitais būdais, kaip antai, padengdamas išlaidas vaiko būreliams.

Apibendrinus konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju vaiko poreikiai priteistino išlaikymo nustatymo tikslu nustatytini pagal orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų, kuris, kaip minėta, atskaičius mokesčius, yra apie 470 Eur.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali vaiko išmoka yra 70 Eur, todėl būtent minėta suma yra mažintinas tarp tėvų paskirstytino vaikui reikalingo išlaikymo dydis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju kiekvienas iš tėvų prie vaiko minimalių poreikių patenkinimo turėtų prisidėti bent po 200 Eur ((470-70)/2). Taigi iš atsakovo priteistinas 200 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 10 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šį reikalavimą patenkinus visiškai, 75 Eur žyminio mokesčio ieškovei priteistina iš atsakovo. Taip pat ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-3570). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (vienas reikalavimas tenkintas visiškai, o kitas iš dalies, t. y. tenkinta 87 procentai (50+37) visų reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteistina 87 Eur (100x0,87) bylinėjimosi išlaidų, advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). Apibendrinant ieškovei iš atsakovo priteistina 162 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė buvo atleista nuo 73 Eur (270 x 12 x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo patenkinus iš dalies (priteisus 200 Eur kasmėnesinį išlaikymą vietoj prašyto 270 Eur kasmėnesinio išlaikymo), už šį reikalavimą, proporcingai patenkintai jo daliai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 54 Eur (200x73/270) žyminio mokesčio.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 10 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovei V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.