- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-76-460/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- E. A.
- Ieškovas
- I. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. A. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui E. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismui 2024 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5047-1042/2017 patvirtintą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), sudarytą tarp ieškovės I. S. ir atsakovo E. A. Ieškovė prašė indeksuoti ir išieškoti alimentus už paskutinius penkis metus iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti dienos.
2. Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovas prašymą palaikė, teismui paaiškino, kad atsakovas taikos sutarties nevykdo, išmokas perveda nereguliariai, išlaikymo vaikams neteikia, bendrauja su vaikais ne pagal teismo patvirtintą grafiką.
Atsiliepimas
3. Atsakovas, jo atstovė su prašymu išduoti vykdomąjį raštą nesutiko, nurodė, kad atsakovas išlaikymą teikia, išlaiko gyvenamąjį namą, kuriame ieškovė su vaikais gyveno, perka maistą ir kt. Atsakovas teigė, kad jo manymu teismo patvirtinta šalių sutartis paseno, nes vaikai paaugo, todėl sutarties nuostatos nebeatitinka aktualių sąlygų.
4. Išvadą teikiančios institucijos atstovas palaikė ieškovės prašymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovės I. S. prašymas tenkintas, nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5047-1042/2017 patvirtintos I. S. ir E. A. taikos sutarties 2 punkto vykdymo. Pagrindiniai teismo argumentai:
5.1. Ištyręs rašytinius įrodymus, išklausęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas nustatė, kad šalys taikos sutarties 2 punktu susitarė dėl šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio ir jo teikimo tvarkos bei būdo.
5.2. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad kas mėnesį reguliariai neperduodavo ir neperduoda ieškovei lėšų vaikų išlaikymui. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl išlaikymo teikimo vaikams kita forma nėra numatytos teismo patvirtintoje taikos sutartyje, todėl teismas konstatavo, kad taikos sutarties sąlygos nėra vykdomos.
5.3. Teismo nustatytos aplinkybės dėl išlaikymo teikimo vaikams bei pateikti įrodymai pagrindė aplinkybę, jog šalys skirtingai vertina, ar tinkamai vykdoma taikos sutartis dėl išlaikymo teikimo. Tarp šalių kilus ginčui dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų vykdymo atsakovui nepateikus objektyvių įrodymų, kad jis yra įvykdęs taikos sutarties sąlygas taip, kaip numatyta taikos sutartyje, teismo vertinimu, buvo pagrindas vykdomojo rašto išdavimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį ir ieškovės I. S. prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Apelianto nuomone, pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-5047-1042/2017 2 punktą, 3 punktą, 4 punktą, atsakovo prievolė mokėti išlaikymą 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui susideda iš piniginių lėšų mokėjimo nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytojai ieškovei I. S. ir piniginių lėšų mokėjimo draudimo bendrovei pagal Gyvybės draudimo sutartis Nr. PZULIC003658, Nr. PZULIC019772.
6.2. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad už 2019-2024 m. draudimo įmokos draudimo bendrovei UAB PZU Lietuva Gyvybės draudimas - 6000 Eur suma - yra sumokėta. Išlaikymo dydis vienam vaikui turi būti tokio dydžio, koks susidaro iš indeksuotos 250 Eur sumos atėmus mokamą draudimo įmoką. Šią nuostatą šalys aiškina vienodai ir tokį skaičiavimą taiko savo procesiniuose dokumentuose, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo aiškinti kitaip.
6.3. Teigia, jog atsakovo pervestų ieškovei lėšų suma išlaikymui sudaro 29931,21 Eur, kuri beveik atitinka Taikos sutarties 2 punktą, mokamą ieškovei indeksuotą sumą 30072 Eur už 60 mėnesių. Atsakovo prievolė teikti išlaikymą laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio iki 2024 m. balandžio mėn. dviem nepilnamečiams vaikams iš esmės yra įvykdyta.
6.4. Tikina, jog esant šalių susitarimui pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygas bei egzistuojant faktinėms aplinkybėms, kad šalys, gyvendamos kartu ir spręsdamos vaikų klausimus buvo susitarę ir dėl kitokios išlaikymo prievolės vykdymo formos ir tvarkos, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas tinkamai įvykdė išlaikymo prievolę.
Atsiliepimas
6.5. Atsakovas nurodė, kad šalys kartu gyveno nuo 2021 m. iki 2024 m. balandžio mėn., kad apsigyvenus kartu nuo 2021 m. šalys nebesilaikė Taikos sutarties sąlygų, atsakovas visiškai išlaikė šeimą iki ieškovės išsikraustymo iš gyvenamojo namo. Teismas šių aplinkybių neištyrė ir dėl jų nepasisakė.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Atkreipia dėmesį, kad byloje dėl vykdomojo rašto išdavimo tarp šalių nekilo ginčas, jog atsakovas tinkamai vykdo Taikos sutarties 4 punktą ir moka pinigines lėšas draudimo bendrovei pagal Gyvybės draudimo sutartis Nr. PZULIC003658, Nr. PZULIC019772.
7.2. Atskirojo skundo argumentai, jog teismas, priimdamas nutartį netyrė ir nesiaiškino Taikos sutarties sąlygų yra nepagrįsti. Byloje esminis ginčas kilo dėl to, ar atsakovas vykdo Taikos sutarties 2 punktą ir teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, atskaičius pagal Taikos sutarties 4 punktą mokamas įmokas už nepilnamečių vaikui draudimą pagal Gyvybės draudimo sutartis Nr. PZULIC003658, Nr. PZULIC019772. Teismas, tinkamai ištyręs Taikos sutarties sąlygas bei įvertinęs šalių parodymus ir įrodymus, nutartimi pagrįstai išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties 2 punkto vykdymo.
7.3. Atsakovo pateikti banko sąskaitos išrašai kelia pagrįstų abejonių, ar atsakovo pervestos piniginės lėšos ieškovei yra išlaikymas nepilnamečiams vaikams pagal Taikos sutartį, kadangi nėra aiški piniginių lėšų pervedimo paskirtis (išskyrus pavedimai su paskirtimi „Sodra“, kas leidžia manyti, jog atsakovas vykdė Taikos sutarties 2 punktą tik iš dalies ir pervesdavo ieškovei tik jam VSDFV Šiaulių skyriaus skirtą ir mokamą tėvystės pašalpą).
7.4. Ieškovė neginčija aplinkybių, kad atsakovas aprūpindavo šeimą ir nepilnamečius vaikus maisto produktais, buitinėmis reikmėmis. Vis dėlto, ieškovės gautos iš atsakovo piniginės lėšos negali būti laikomos atsakovo teiktu išlaikymu nepilnamečiams vaikams pagal Taikos sutartį.
Šalies argumentai
7.5. Ieškovės teigimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų su ieškove sutaręs, jog nepilnamečiams vaikams išlaikymą jis teiks natūra. Atsakovas, siekdamas užtikrinti geriausius nepilnamečių vaikų interesus, gali papildomomis sumomis prisidėti prie jų ne tik būtinųjų, bet ir papildomų poreikių tenkinimo, tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos mokėti Taikos sutartimi sutartą ir teismo patvirtintą išlaikymo sumą, kuri indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovo išlaikymas nepilnamečiams vaikams natūra, kišenpinigiai, negali būti priskiriami kaip šalių patvirtintos Taikos sutarties 2 punkto vykdymas, kadangi Taikos sutartyje nėra nuostatos apie tokias atsakovo pareigas.
7.6. Ieškovė nurodo, kad atsakovas turėjo indeksuoti ir sumokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, pervesdamas pinigines lėšas ieškovei už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn., iš viso 30 442,16 EUR sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta išduoti ieškovei vykdomąjį raštą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
11.1. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5047-1042/2017 patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės I. S. ir atsakovo E. A..
11.2. Taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad „Atsakovas E. A. išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams G. A. <...> ir G. D. A. <...> teikia 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovas E. A. taip pat be šiame punkte nurodytų kas mėnesį mokamų vaikų išlaikymo išmokų ieškovei I. S. perveda jam VSDFV Šiaulių skyriaus skirtą ir mokamą tėvystės pašalpą per 3 dienas nuo jos gavimo ir ši pašalpa yra laikoma nepilnamečių vaikų G. A. <...> ir G. D. A. <...> išlaikymo lėšomis.“
11.3. Taikos sutarties 3 punktu šalys nustatė, kad „Nepilnamečių vaikų G. A. <...> ir G. D. A. <...> išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriama Ieškovė I. S., išskyrus šios sutarties 4 punkte numatytą išimtį.“
11.4. Taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad „Atsakovas E. A. dalį nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų moka ne nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytojai Ieškovei I. S., tačiau UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas”: pagal Gyvybės draudimo sutartį Nr. PZULIC003658 moka dalį nepilnametės dukros G. A. <...> išlaikymo išmokų – po 43,44 Eur per mėnesį; pagal Gyvybės draudimo sutartį Nr. PZULIC019772 moka dalį nepilnamečio sūnaus G. D. A. <...> išlaikymo išmokų – po 50,00 Eur per mėnesį. Šalys susitaria, kad pagal šias Gyvybės draudimo sutartis sukauptas kapitalas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė – pagal Gyvybės draudimo sutartį Nr. PZULIC003658 sukauptas kapitalas yra šalių nepilnametės dukros G. A. nuosavybė, o pagal Gyvybės draudimo sutartį Nr. PZULIC019772 sukauptas kapitalas yra nepilnamečio G. D. A. nuosavybė. Tuo atveju, jei Atsakovas pasinaudos draudimo taisyklėmis suteiktomis teisėmis atsiimti dalį sukaupto kapitalo nenutraukiant draudimo sutarties, nutraukti draudimo sutartį arba draudimo sutarčiai pasibaigus kitais pagrindais, visos pagal draudimo sutartis Atsakovui E. A. išmokėtos sumos per 3 darbo dienas turi būti perduodamos šalių nepilnamečių vaikų nuosavybėn. Šalys susitaria, kad Atsakovas E. A. keisti Gyvybės draudimo sutarčių sąlygas (pakeisti naudos gavėją, keisti draudimo įmokų mokėjimo periodiškumą, draudimo sumą ir kt.) gali tik turėdamas rašytinį Ieškovės I. S. sutikimą. Atsakovui nevykdant pareigos keisti Gyvybės draudimo sutarčių sąlygas tik rašytiniu Ieškovės I. S. sutikimu, yra laikoma, kad Atsakovas turi nepilnamečių vaikų G. A. ir G. D. A. išlaikymo įsiskolinimą, kuris yra lygus pagal šį punktą Atsakovo E. A. sumokėtų gyvybės draudimo įmokų sumai. Šį nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų įsiskolinimą Atsakovas E. A. įsipareigoja padengti per 3 dienas nuo Gyvybės draudimo sutarčių sąlygų pakeitimo. Šiuo punktu Atsakovas E. A. suteikia teisę Ieškovei I. S. iš UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimo” ir jos teisių perėmėjo gauti visą informaciją, susijusią su Gyvybės draudimo sutartimis Nr. PZULIC003658 ir Nr. PZULIC019772 bei jų vykdymu.“
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
12. Ieškovė su 2024 m. balandžio 23 d. prašymu kreipėsi į teismą ir prašė išduoti vykdomąjį raštą, kadangi, jos nuomone, atsakovas netinkamai vykdo Taikos sutarties sąlygas, t. y. atsakovas neindeksavo ir nemokėjo nepilnamečiams vaikams G. A. ir G. D. A. (toliau – ir Nepilnamečiai vaikai) išlaikymo už paskutinius penkerius metus.
13. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad atsakovas vienašališkai negalėjo pakeisti Taikos sutarties sąlygų ir privalėjo jas vykdyti tokiu būdu, kaip numatyta Taikos sutartyje, atsakovas neturėjo teisėto pagrindo tvarkyti vaikų išlaikymo lėšas ir spręsti dėl vaikų išlaikymo lėšų panaudojimo būdo. Konstatavęs tai, teismas tenkino ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5047-1042/2017 patvirtintos šalių taikos sutarties 2 punktą vykdymo.
14. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, netyrė ir nesiaiškino Taikos sutarties sąlygų, dėl kurių ieškovė prašė išduoti vykdomąjį raštą. Teismas nepagrįstai nustatė, kad šalys Taikos sutarties 2 punktu susitarė dėl šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio ir jo teikimo tvarkos bei būdo. Teismas nevertino Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties išlaikymą vaikams reglamentuojančių nuostatų, neatsižvelgė, kad šalys vienodai aiškina išlaikymo lėšų struktūrą, nutartyje jų visai neanalizavo. Būtent, šalys taikos sutartyje susitarė dėl išlaikymo dydžio vienam vaikui, kuris susideda iš išlaikymo lėšų skiriamų vaikui ir mokamų draudimo įmokų vaikų naudai.
15. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 6 dalimi teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs šio Kodekso 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio Kodekso 608 straipsnio nustatyta tvarka. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Pagal CPK 606 straipsnio 4 dalį jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.
16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kitokioms periodinėms išmokoms gali būti priskirti reikalavimai iš prievolių, kurioms yra būdingi periodiškumo požymiai, reikalavimai, susiję su išlaikymo priteisimu periodinėmis išmokomis, žalos atlyginimu, kai yra atlyginama periodinėmis terminuotomis išmokomis ir panašiais atvejais, kai iš esmės siekiama užkirsti skolų susikaupimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020).
17. Taigi, atkreiptinas dėmesys, kad vykdomasis raštas gali / galėjo būti išduotas tik dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio laikotarpiu už praėjusius 5 metus, skaičiuojant nuo pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nors pareiškėja nurodė, kad prašo išduoti vykdomąjį raštą už paskutinius penkerius metus, tačiau atsakovas ir pirmosios instancijos teisme, ir apeliacinės instancijos teisme (pvz.: atskirojo skundo 12 punktas), be kitko, gynėsi ieškovei pervestomis sumomis, ilgesniu laikotarpiu nei per paskutinius penkerius metus (2017 m. – 2024 m.). Šio aspekto pirmosios instancijos teismas neįvertino.
18. Dera pažymėti, kad teismas lakoniškai nurodė, kad Taikos sutarties sąlygos nėra vykdomos, tačiau to nepagrindė byloje esančiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai).
19. Nors teismas nurodė, kad šalys skirtingai vertina, ar tinkamai vykdoma Taikos sutartis dėl išlaikymo teikimo, tačiau Teismas nesiaiškino, kaip yra / turi būti vertinami Taikos sutarties 2, 4 punktai, t. y. ar draudimo išmokos vaikams turi būti įskaitomos į išlaikymo sumą, ar ne.
20. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje, tačiau akcentuotina tai, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas turi išsiaiškinti aplinkybes, kokia dalimi taikos sutartis neįvykdyta (CPK 646 straipsnio 3 dalis), ir dėl neįvykdytos dalies suinteresuoto asmens prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Susiklosčius tokiai situacijai kaip šiuo atveju, teismas turėtų vertinti ne tik tai, ar vienas iš tėvų vykdė įsipareigojimą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, bet ir nustatyti konkretų įsiskolinimo vaiko išlaikymui dydį, kurio priverstiniam išieškojimui išduodamas vykdomasis raštas. Apskaičiuodamas konkrečią įsiskolinimo vaiko išlaikymui, kai šis buvo nustatytas periodinėmis išmokomis, sumą, teismas, be kita ko, turėtų vadovautis CK 3.208 straipsnyje nustatytomis indeksavimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-916/2023).
21. Remdamasi išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas nenustatė bylai esmingai reikšmingų aplinkybių, neištyrė pateiktų įrodymų, netinkamai taikė civilinio proceso teisės nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo tvarką, teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas, taip pat civilinės teisės nuostatas, reglamentuojančias tėvų susitarimą dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, dėl to galėjo būti priimtas neteisingas procesinis sprendimas.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai įvertino bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, kadangi pirmosios instancijos teismas nėra nustatęs konkrečios sumos, konkretaus įsiskolinimo vaiko išlaikymui dydžio, kurio priverstiniam išieškojimui išduodamas vykdomasis raštas, tokia padėtis (apskaičiavimas apeliacinėje instancijoje) prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį ir ieškovės I. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-5047-1042/2017 perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.