Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1402-673/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
1-1402-673/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12934-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
A. L.
Kaltinamasis
J. J.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1402-673/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12934-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.5.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Nerijui Gružauskui,nukentėjusiajai A. L.,kaltinamojo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2018-12-11, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas 3 kartus: 1) 2017-03-14 pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. – 1 m. laisvės apribojimo bausme; 2) 2017-11-07 pagal BK 140 str. 2 d., subendrinus su 2017-03-14 nuosprendžiu – 90 parų areštu, arešto bausmę atlikęs 2018-03-05; 3) 2019-03-07 pagal BK 140 str. 2 d. - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuosprendis įsiteisėjo 2019-03-28, bausmės neatlikęs visiškai, teistumai neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (sugyventinės sveikatos nežymiu sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. kovo 30 d. apie 02.00 val., J. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu penkis kartus sudavė savo šeimos narei – sugyventinei A. L. į galvos sritį bei paėmęs malką sudavė vieną kartą jai per kairę koją, taip smurtaudamas padarė jai odos nubrozdinimą kaktoje ir poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose bei kairėje blauzdoje, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiu galimai penkis kartus sudavė savo sugyventinei A. L. į galvą bei malka sudavė vieną kartą jai per kairę koją. Supranta, kad sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, ją sužalojo, matė, kad iš kaktos bėgo kraujas. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Gailisi. Su sugyventine kartu gyvena 11 metų.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus nukentėjusiosios pranešimą (b. l. 38-41), po ko nuvykus į įvykio vietą nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis, kuris yra jos sugyventinis, jos atžvilgiu panaudojo kaltinime nurodytą fizinį smurtą, ją sužalojo, sukėlė fizinį skausmą (b. l. 17).

Apžiūrėjus nukentėjusiąją ant jos kūno fiksuoti sužalojimai (b. l. 19-22, 38-41).

Nukentėjusioji A. L. patvirtino, kad sugyventinis J. J., su kuriuo kartu gyvena kaip sugyventiniai 11 metų, aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, būdamas girtas, kumščiu keturis-penkis kartus sudavė jai į galvos sritį bei paėmęs malką sudavė vieną kartą jai per kairę koją. Jai skaudėjo, bėgo kraujas, ji iškvietė policijos pareigūnus. Kaltinamajam turtinių pretenzijų neturi (b. l. 52-56).

Įvykio vietoje fotografuota, iš nuotraukų matosi ant grindų prie pečiaus sudėtos malkos (b. l. 23-30).

Įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, kuriame sumušta nukentėjusioji nurodo, kad ją sumušė sugyventinis. Įrašas CD (b. l. 31-35). Nufotografuota sužalota nukentėjusioji (b. l. 36).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad A. L. aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu padaryta: odos nubrozdinimai kaktoje ir poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose bei kairėje blauzdoje, konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, nurodyta, kad buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 71).

Kaltinamajam nustatytas neblaivumas 1,84 promilės (b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu, parodė malką, kuria sudavė nukentėjusiajai (b. l. 109-113).

Malka buvo paimta, apžiūrėta, fotografuota, perduota saugoti PK (b. l. 114-121).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2019 m. kovo 30 d. apie 02.00 val., J. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu penkis kartus sudavė savo šeimos narei – sugyventinei A. L. į galvos sritį bei paėmęs malką sudavė vieną kartą jai per kairę koją, taip smurtaudamas padarė jai odos nubrozdinimą kaktoje ir poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose bei kairėje blauzdoje, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena apie vienuolika metų, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, nežymiai ją sužalojo. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytą smurtinį veiksmą šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, suvokia, kad jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, sužalojo.

Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis – sugyventinis, smurtavo jos atžvilgiu, ją sužalojo, sukėlė fizinį skausmą. Taip pat įrodo ir byloje ištirti anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūra, įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, nukentėjusiosios veido fotonuotrauka, teismo medicinos specialisto išvada, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo protokolas, daiktinio įrodymo - malkos apžiūros protokolas.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo nežymiai sužalota. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, sudavė į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvos sritį, todėl privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl J. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei).

Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad išgėręs pasidaro agresyvus, ką įrodo ir jo teistumų priešistorė, seniūno charakteristika, todėl prieš vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiosios ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko vėl nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad gailisi, tačiau tuo pačiu teismui pareiškė, kad jį išprovokavo pati nukentėjusioji, kas akivaizdžiai iliustravo, kad jo išsakytas gailėjimasis yra nenuoširdus. Kaltinamasis veikė savo sąmoningai pasirinktu elgesio variantu, į nukentėjusiosios galimai jam išsakytus žodžius atsakė ne žodžiais, bet cinišku fiziniu smurtu. Panaudojęs fizinį smurtą iš namų išėjo, nematė reikalo nukentėjusiajai, kuri buvo akivaizdžiai sužalota, suteikti pagalbą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, negali būti formalus, turi ir gali būti įrodomas konkrečius elgesiu visuomenėje, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis už tos pačios nukentėjusiosios sumušimą nuteisiamas jau ketvirtą kartą, tai yra išvadų nepadarė, vėl pakankamai žiauriai smurtavo prieš moterį, kumščiu mušė jai į veidą, jo visi teistumai neišnykę, kas rodo, jog ir toliau smurtaudamas kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina, teismas daro išvadą, kad tokia kaltinamojo elgesio priešistorė eliminuoja galimybę jo gailėjimąsi ketvirtą kartą vertinti kaip nuoširdų. Teismo įsitikinimu, kaltinamasis, deklaruodamas gailėjimąsi, išgyvena tik dėl savo padėties, o ne dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiosios savijautos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, Nr. 2K-163/2014, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-273-245/2018).

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, prieš fiziškai silpnesnę moterį; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, tačiau yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 131-162): teistas tris kartus, visus kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus prieš tą pačią nukentėjusiąją, paskutinį kartą teistas 2019-03-07, naują nusikaltimą padarė praėjus kelioms dienoms po paminėto nuosprendžio įsiteisėjimo 2019-03-28, teistumai neišnykę, baustas administracine tvarka, nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, nuo 2017 m. įrašytas į Priklausomybės ligų kabineto įskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, iš policijos iškvietimų duomenų matyti, kad kaltinamasis smurtauja (fiziškai, grasina sumušti) daugiau kartų, nei buvo teistas, seniūno charakterizuojamas kaip darbštus ir paslaugus, tačiau turintis polinkį piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, ko pasėkoje būną neprognozuojamo agresyvaus elgesio.

Kadangi kaltinamasis išvadų nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs bausmės už analogišką (-us) nusikaltimą (-us), vėl padarė tokį patį nusikaltimą, teismas mano, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas už nusikaltimą sistemingai smurtaujančiam kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), didesnę (BK 61 str.), nei galimos skirti bausmės vidurkis, paskirtą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2019-03-07 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (BK 64 str. 2 d.), į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme/suėmime išbūtą laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam galėtų būti pasiektas neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės.

2019-03-07 nuosprendžiu kaltinamajam jau buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.). Todėl šioje byloje tokia pati baudžiamojo poveikio priemonė nebeskirtina, su šiuo nuosprendžiu nebendrinama, nes bendrinamos tik bausmės, turi būti vykdoma atskirai.

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2019-03-30 03.50 val. (b. l. 77), suimtas 10 dienų skaičiuojant nuo 2019-03-30 (b. l. 128).

Kadangi kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežtesnė nei 1 metų laisvės atėmimo bausmė, teistas viso 3 kartus, visi teistumai neišnykę, paskutiniu nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjęs, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, laisvėje nesaistomas jokiais svarbiais socialiniais ryšiais, šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, tai yra darant išvadą, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, nenorėdamas atlikti realios bausmės bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p.), paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina esant suėmimo sąlygoms ir pagrindams, tai yra švelnesnėmis kardomosio­mis priemonėmis nesant galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, kurias siekiama užtik­rinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Daiktinis įrodymas. Medinė malka, saugoma PK, kvito Nr. 0045561, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina ir sunaikintina (BK 72 str.). CD, saugomas byloje (b. l. 35), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei), ir nuteisti 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir paskirti – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

remiantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų paskirta ir neatlikta bausme - prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį – 6 mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Ankstesniu - 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrinama ir turi būti vykdoma atskirai.

Terminuotą laisvės atėmimo bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Terminuotos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo šioje byloje 2019 m. balandžio 4 d.

Į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-02-26 iki 2019-02-28 (2 dienas), ir nuo 2019-03-30 iki nuosprendžio paskelbimo 2019-04-04 (1:1).

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus – medinę malką, saugomą PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti; CD, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė