Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. C. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės A. C. individualios įmonės ieškinį atsakovei Vilniaus Tuskulėnų gimnazijai dėl supaprastintų skelbiamų derybų būdu sudarytos maitinimo paslaugų sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Lemanda“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindo atsisakyti priimti apeliantės ieškinį

10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškiniu reiškiamas reikalavimas negali sukelti apeliantei jokių materialiųjų teisinių padarinių, nes ieškinio patenkinimo atveju apeliantės prašomos pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovės ir trečiojo asmens supaprastintų skelbiamų derybų būdu sudarytos maitinimo paslaugų sutarties negaliojimas jokių teisinių pasekmių ieškovei nesukels. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti ieškinį apeliantė prarado galimybę ginti savo pažeistas teises ir viešąjį interesą.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

12. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Asmens teisės gali būti apgintos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų. Šiuo konkrečiu atveju, apeliantė, pareikšdama ieškinį, iš esmės siekia, kad būtų panaikinta atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta Pirkimo sutartis.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2022 m. birželio 15 d. CPV IS priemonėmis paskelbė apie supaprastintų skelbiamų derybų būdu vykdomą „Maitinimo paslaugų pirkimą“, pirkimo Nr. 609268 (Pirkimas). Apeliantė 2022 m. liepos 4 d. pateikė pasiūlymą, tačiau atsakovė 2022 m. liepos 12 d. raštu pripažino apeliantės pasiūlymą neatitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimų ir pašalino apeliantę iš Pirkimo. Apeliantė 2022 m. liepos 18 d. pateikė atsakovei pretenziją, bet atsakovė pretenziją atmetė. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. V2-173 Pirkimo laimėtoju paskelbė trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą ir pakvietė ne anksčiau kaip 2022 m. rugpjūčio 10 d. sudaryti Pirkimo sutartį (CVP IS duomenimis Pirkimo sutartis sudaryta 2022 m. rugpjūčio 16 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis)).

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) apeliantė 2022 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos vykdomame supaprastintų skelbiamų derybų būdu viešajame pirkime „Maitinimo paslaugų pirkimas“ 2022 m. liepos 12 d. priimtą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2640-855/2022 apeliantės ieškinį atmetė padaręs išvadą, kad perkančioji organizacija 2022 m. liepos 12 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 15 d.).

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apeliantės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu.

16. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Pagal CPK 423² straipsnio 1 dalį tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

17. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia elektroninėmis priemonėmis turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzijos teikiamos elektroninėmis priemonėmis, o mažos vertės pirkimų atveju – raštu tiekėjo pasirinktomis priemonėmis.

18. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu): 1) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos; 2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus (VPĮ 102 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams. Pagal VPĮ 102 straipsnio 3 dalį tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos.

19. Pažymėtina, kad tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai, domėtis viešo konkurso eiga, sąlygomis ir paisyti VPĮ nustatytų terminų bei operatyviai ginti galbūt pažeistas subjektines teises. Tokiu terminų reglamentavimu siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą bei veiksmingumą, be to, toks teisinis reguliavimas įtvirtina tiekėjo pareigą domėtis vykdomu konkursu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, tuo labiau kai nagrinėjamu atveju apeliantė yra profesionalus bei kvalifikuotas viešųjų pirkimų dalyvis, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

20. Apeliantė nepateikė duomenų, kad ji buvo pateikusi pretenziją dėl atsakovės 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo pripažinti Pirkimo laimėtoju trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą, taip pat nepateikė pretenzijos dėl atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos Pirkimo sutarties, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazę. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad viešieji pirkimai neabejotinai yra susiję su viešuoju interesu, tačiau viešasis interesas neturėtų būti suabsoliutintas ir aiškinamas taip, jog šalys, pačios visiškai nesilaikydamos CPK bei VPĮ reikalavimų dėl privalomos išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, galėtų reikšti ieškinį teismui ir tikėtis, kad jų teisės besąlygiškai bus ginamos.

21. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė pareikštu ieškiniu nesiekia, jog jos naudai būtų priimtas teismo procesinis sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantė neįrodė materialinio teisinio suinteresuotumo pareikšti ieškinį, nes ieškinio patenkinimo atveju apeliantės prašomos pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos Pirkimo sutarties negaliojimas jokių teisinių pasekmių apeliantei nesukels.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti arba panaikinti, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.