Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys Ž. S., A. S. (A. S.), antstolis D. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kartu viešu pranešimu pasiūlius iki 2023 m. liepos 17 d. pateikti atsiliepimus į pareiškėjos pareiškimą. Nustatytu terminu suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė. Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį, vykstantį rašytinio proceso tvarka, nekviečiami ir jame nedalyvauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas

5. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

6. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

7. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

9. Iš pareiškėjos pareiškimo ir jo priedų, taip pat antstolio D. Š. pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/23/0179 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo 2023 m. sausio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-757-920/2022 dėl 300 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (e. b. l. 14-15). Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, 2023 m. gegužės 9 d. buvo areštuotas skolininkui A. S. kartu su sutuoktine Ž. S. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – skolininko sutuoktinės piniginės lėšos, esančios skolininko sutuoktinės sąskaitose kredito įstaigose (e. b. l. 63-66).

10. Nustatyta, kad antstolis D. Š. 2023 m. gegužės 9 d. priėmė sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka Nr. S23-11347, kuriuo pasiūlė skolininkui A. S. ir jo sutuoktinei Ž. S. per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (e. b. l. 43-44). Antstolis, negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2023 m. gegužės 31 d. patvarkymu Nr. S23-13519 dėl skolininko turto dalies nustatymo pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo (e. b. l. 49-50). Antstolis patvarkyme nurodė, jog skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Ž. S., kuri remiantis antstolių informacinės sistemos duomenimis, turi banko sąskaitas AB „Swedbank“, AB Šiaulių banko Vilniaus filiale, AS „Citadele bank“ Lietuvos filiale ir UAB „Revolut Bank“.

11. Pareiškėja pateikė prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, prašydama nustatyti, kad A. S. sutuoktinės Ž. S. piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banko Vilniaus filialo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele bank“ Lietuvos filialo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Revolut Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui A. S., t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas.

12. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad santuoka tarp A. S. ir Ž. S. sudaryta (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 49-50). Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis 2023 m. birželio 27 d. priėmė patvarkymą, kuriuo panaikino savo patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo Nr. S23-13519, nes skolininkas 2023 m. birželio 20 d. antstoliui pateikė pasirašytą ir Vedybų sutarčių registre įregistruotą 2023 m. birželio 20 d. povedybinę sutartį, pagal kurią kiekvienam iš sutuoktinių priklausantis turtas, tame tarpe ir piniginės lėtos, esančios kiekvieno sutuoktinio banko sąskaitoje, yra kiekvieno sutuoktinio atskirai asmeninė nuosavybė. Iki povedybinės sutarties sudarymo skolininko sutuoktinei priklausančiose banko sąskaitose esančių lėšų nebuvo (e. b. l. 55). Vedybų sutarčių registro duomenys patvirtina, kad 2023 m. birželio 20 d. buvo įregistruota Ž. S. ir A. S. povedybinė sutartis (e. b. l. 61). Taip pat antstolis D. Š. 2023 m. birželio 26 d. priėmė patvarkymą Nr. S23-15347, kuriuo panaikino areštą, pritaikytą skolininko sutuoktinės Ž. S. piniginėms lėšoms, esančioms UAB „Revolut Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele bank“ Lietuvos filialo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 69-70).

13. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu (CK 3.101 straipsnis). Vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas pagrindinis sutarčių teisės principas – sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Taigi sudaryti vedybų sutartį yra besituokiančių ar susituokusių asmenų teisė, bet ne pareiga.

15. Priklausomai nuo to, kada ši teisė yra įgyvendinama, vedybų sutartys būna ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo). Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė – nuo šios sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 straipsnio 1-2 dalys).

16. Sutarties laisvės principas vedybų sutarties atveju pasireiškia ne vien tik tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, bet ir šia sutartimi nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Minėta, kad vedybų sutartis yra susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų (CK 3.101 straipsnis), taigi vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: (1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; (2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; (3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Be to, vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, kaip pvz., susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013).

17. Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai vieno iš sutuoktinių atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. Tokia sutartis nelaikytina per se (lot. savaime) prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., vieno iš sutuoktinių kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

18. Taigi sudaryta povedybinė sutartis, kurioje nustatytas sutuoktinių turto atskirumo principas, ir kurios nuostatos taikomos tik būsimam turtui, neprieštarauja kreditoriaus interesams, nes kreditoriaus interesai gali būti užtikrinti nukreipiant išieškojimą tiek į asmeninį skolininko turtą, į dalį bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo, tiek ir į asmeninį turtą, įgytą po povedybinės sutarties sudarymo.

19. CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vertinant teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, pažymėtina, kad skolininko ir jo sutuoktinės 2023 m. birželio 20 d. sudaryta povedybinė sutartis, nustačiusi sutuoktinių turto režimą (statusą) taip, kad kiekvieno iš sutuoktinių įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte (tik šio turto teisinio režimo vertinimas aktualus nagrinėjamoje byloje), nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

20. Taigi teismas konstatuoja, kad, vykdant skolininko prievoles pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo 2023 m. sausio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-757-920/2022, nuo sutuoktinių sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo momento išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į Ž. S. pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis 2023 m. birželio 27 d. patvarkyme nurodė, jog iki povedybinės sutarties sudarymo skolininko sutuoktinei priklausančiose banko sąskaitose esančių lėšų nebuvo (e. b. l. 55).

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas nustatyti, kad skolininko A. S. sutuoktinės Ž. S. piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banko Vilniaus filialo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele bank“ Lietuvos filialo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Revolut Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui A. S., atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.