Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-01-10 · Civilinė byla Nr. 2YT-480-892/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-10
Bylos Nr.
2YT-480-892/2017
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03821-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Pareiškėjas
J. J.
Suinteresuotas asmuo
D. J., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Teresa Rotdeker
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-480-892/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03821-2016-5Procesinio sprendimo kategorija:3.2.8.1, 3.4.5.2
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 10 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Pluirienė,sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskieneivertėjaujant Alicijai Stančinskai

dalyvaujant pareiškėjai J. J.

pareiškėjos atstovei advokatei Teresai Rotdeker

suinteresuotiems asmenims D. J. ir D. J.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys D. J., D. J., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikslinusi pareiškimą J. J. prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) E. J. po savo tėvo Č. J. mirties 1999-07-09 priėmė palikimą, tai yra 4.92 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4187-0400-0110, žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: 4187/0400:110 (duomenys neskelbtini)., esantį Pakirnių k., Sužionių sen., Vilniaus r., pradėjęs jį faktiškai valdyti; 2) J. J. po savo sutuoktinio E. J., mirties 2015-10-24 priėmė palikimą - 4.92 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4187-0400-0110, žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: 4187/0400:110 (duomenys neskelbtini)., esantį Pakirnių k., Sužionių sen., Vilniaus r. pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad 1999-07-09 mirė pareiškėjos sutuoktinio tėvas Č. J., kuris mirė būdamas našliu, turėjo tik vieną pirmos eilės įpėdinį sūnų – pareiškėjos sutuoktinį E. J.. Č. J. nuosavybės teise turėjo tik žemės sklypą, kurį po jo mirties priėmė vienintelis įpėdinis E. J., pradėjęs faktiškai valdyti. Į notarą dėl palikimo priėmimo E. J. kaip vienintelis įpėdinis nesikreipė. 2015-10-24 mirė pareiškėjos sutuoktinis E. J.. Pareiškėjos ir E. J. santuoka buvo sudaryta 1985-11-06, santuokoje gimė dvi dukros Diana ir Dagmara. Mirus sutuoktiniui, pareiškėja priėmė palikimą ir per įstatymo nustatytą terminą pateikė Trakų rajono Lentvario miesto notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pirmos eilės įpėdinės – palikėjo dukros paveldėjimo teisės atsisakė pareiškėjos naudai. Po sutuoktinio mirties pareiškėja priėmė ir 4.92 ha žemės sklypą, pradėjusi jį faktiškai valdyti, t. y. pradėjo žemę valdyti kaip savo, ja rūpintis, šienauti. Minėto žemės sklypo priėmimo fakto notarė nepaliudijo, nes viešame registre šis žemės sklypas sutuoktinio vardu neįregistruotas, o paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas tik pateikus teismo sprendimą, kuriuo bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė reikalavimus, paaiškino, kad E. J. po tėvo mirties rūpinosi žemės sklypu, jį prižiūrėjo. Pareiškėjos atstovė paaiškino, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra būtini siekiant pareiškėjai priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio E. J. mirties, kitu būdu šių teisių pareiškėja realizuoti negali.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys D. J. ir D. J. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškėjos reikalavimais, pažymėjo, jog jų tėvas E. J. rūpinosi seneliui grąžinta žeme.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys D. J. ir D. J. sutiko su pareiškimu, prieštaravimų nepateikė.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – tarnyba) ir VĮ „Turto bankas“ pateiktuose atsiliepimuose prašė nagrinėti pareiškimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – santuokos, mirties liudijimų, Gyventojų registro tarnybos pažymų, 1999-07-09 mirė Č. J., kuris buvo pareiškėjos sutuoktinio E. J., mirusio 2015-10-24, tėvas, kitų pirmos eilės įpėdinių Č. J. neturėjo (b.l. 8-11, 16, 31, 45). Remiantis 2001-04-26 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-10639, 2001-05-08 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro registro Pažymėjimu apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, Žemės sklypo Nr. 203 planu nustatyta, jog 2001-04-26 Č. J. buvo atkurta nuosavybė į 4.92 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4187- 0400-0110, esantį Pakirnių k., Sužionių sen., Vilniaus r. Trakų r. Sprendimo 6-ajame punkte nurodyta, kad sprendimo skirtas Č. J. paveldėtojams. 2001-05-08 šis žemės sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise Č. J. vardu (b.l. 13-15). Iš 2016-09-19 Testamentų registro išrašo matyti, kad po Č. J. mirties notarų biure paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir dėl palikėjo palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b.l. 21). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, mirus teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (Lietuvos A. T. 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl notaro veiksmų, byla Nr. 3K-3-122/2008), Lietuvos A. T. 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011).

Remiantis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytais faktais, J. J., D. J. ir D. J. parodymais posėdžio metu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad po tėvo Č. J. mirties E. J. priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas, kadangi mirus tėvui priėmė kaip palikimą jo daiktus, taip pat grąžinus žemę tėvo vardu ją valdė, naudojosi bei prižiūrėjo (b.l. 17-18, 33, CPK 178 str., (duomenys neskelbtini) str., 1961 m. CK 587 str. 3 d). Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po Č. J. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis bei nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo tėvo Č. J. mirties E. J. priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti palikėjo turtą, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl teismas pareiškimą šioje dalyje tenkina. Juridinis faktas šioje byloje nustatytinas pareiškėjos J. J. paveldėjimo teisės įgyvendinimui po E. J. mirties. Pažymėtina, kad nors pareiškime pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl konkretaus turto priėmimo po Č. J. mirties, remiantis CK 5.51 str. 1 d., kuriame numatyta, kad įpėdinis, priėmęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą bei kasacinio teismo išaiškinimu, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ir konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56), konkretus turtas, kurį E. J. priėmė kaip palikimą po Č. J. mirties, neįvardijamas.

Remiantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėja J. J. prašo teismo nustatyt juridinę reikšmę turintį faktą, jog po savo sutuoktinio E. J. mirties priėmė palikimą - 4.92 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4187-0400-0110, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties Trakų r. Lentvario m. notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Notarė N. Š. 2015-11-25 išdavė liudijimą, notarinio registro Nr. NŠ-3288, patvirtinantį palikimo priėmimą pagal įstatymą. (b.l. 12, 20).

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 445 str.).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, kad palikimo priėmimo faktas teismo tvarka gali būti nustatomas (CK 5.51 str.), kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir nesikreipė į teismą dėl turto aprašo sudarymo, bet faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmė ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 8 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja priėmė palikimą paduodama pareiškimą notarui, o ne siekiamu nustatyti faktiniu valdymu, tokiu būdu ji pasirinko įstatymu nustatytą palikimo priėmimo būdą, todėl tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja priėmė po sutuoktinio mirties likusį palikimą – žemės sklypą, unikalus Nr. 4187-0400-0110, pradėjusi jį faktiškai valdyti, nustatymo nėra teisinio pagrindo. CK 5.50 str. 1 d. nustatyto draudimą priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl palikėja priėmė visą palikimą, tame tarpe ir aukščiau nurodytą žemės sklypą, nes šioje byloje nustatyta, kad minėtą turtą jos sutuoktinis po savo tėvo mirties buvo įgijęs paveldėjimo būdu. Taigi, pareiškėjos prašomas nustatyti antras juridinis faktas (antras reikalavimas) net ir jį nustačius, nesukels pareiškėjui siekiamų pasekmių, nes palikimas priimtas tinkamai – pareiškėjui padavus pareiškimą notarui (CK 5.50 str. 2 d.)-(Vilniaus apygardos teismo 2013-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-627-340/2013). Pareiškėja savo teises gali realizuoti pateikdama pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į turtą, kurį jos sutuoktinis E. J. paveldėjo po tėvo Č. J. mirties.

Atsižvelgiant į išdėstytą, byla dalyje dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio E. J., mirties 2015-10-24 priėmė palikimą - 4.92 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4187-0400-0110, žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas 4187/0400:110 Sužionių k.v., esantį Pakirnių k., Sužionių sen., Vilniaus r. pradėjusi jį faktiškai valdyti, nutrauktina (293 str. 1 p., 445 str.).

Pareiškėjai grąžintina 41 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) 183, 186, 189, 191, 259, 263-270, 444 straipsniais teismas,

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo Č. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1999-07-09 priėmė palikimą pradėjus jį faktiškai valdyti.

Kitoje dalyje bylą nutraukti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos J. J. paveldėjimo teisės po sutuoktinio E. J. mirties įgyvendinimo tikslu.

Grąžinti pareiškėjai J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną Eur) sumokėtą žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Pluirienė