Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-03 · Civilinė byla Nr. 2S-627-340/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-03
Bylos Nr.
2S-627-340/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-17032-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
Vaitiekaus V
Suinteresuotas asmuo
V. T., D. O., notarė S
Kategorijos
  • 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr.2S-627-340/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17032-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 118.1; 122.2; 122.4; 128.11.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vaitiekaus V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vaitiekaus V. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. T., D. O., notarė S. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo galimybės.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jo sutuoktinei, visas jos turtas 1999-10-13 testamentu buvo paliktas jų dviem vaikams, po ½ dalį. 2007-01-10 vaikai, nepraleisdami termino, kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir palikimą priėmė. 2007-04-06 notarė S. B. patvirtino nuosavybės teisės liudijimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjui priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje, paveldimo turto. Nurodė, kad įpėdiniai priėmė tik pinigines lėšas, o dėl kito nekilnojamojo turto, kuris paliktas po testatorės mirties, nesikreipė ir joks paveldėjimo teisės liudijimas dėl šio turto išduotas nebuvo. Pareiškėjas nurodė, kad po palikėjos mirties rūpinosi likusiu turtu, t.y. mokėjo mokesčius, gerino gyvenimo sąlygas, garažuose laiko automobilį, sandėliuoja daiktus, naudojasi žemės sklypu, todėl prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė sutuoktinės likusį palikimą.

Suinteresuotas asmuo D. O. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškimu.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui nustačius, kad nurodytos aplinkybės patvirtina palikimo priėmimo faktą, neprieštarauja pareiškėjo reikalavimui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuotas asmuo notarė S. B. atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad 2010-07-15 buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, reg. Nr.2005. 2012-03-13 įpėdiniui V. T. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, reg. Nr. 858. 2012-05-22 testamentiniams įpėdiniams sutikus, pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją dalį, reg. Nr. 1619. Pareiškėjas priėmė palikimą, pateikdamas notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad savo dalį po motinos mirties yra priėmęs. 2007-04-06 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į pinigines lėšas. Dėl paveldėjimo pagal testamento liudijimo išdavimo į nekilnojamąjį turtą ilgai nesikreipė, nes sprendė su seserimi dėl tėvo prašymo į privalomą palikimo dalį. CPK nenustatytas terminas per kiek laiko, priėmęs palikimą, įpėdinis turi prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodė, kad 2012-03-13 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į nekilnojamąjį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-21 nutartimi civilinę bylą nutraukė; priteisė iš pareiškėjo valstybės naudai 48,00 Lt teismo patirtų pašto išlaidų. Nustatė, kad pareiškėjas, pergyvenęs sutuoktinis, priėmė palikimą vienu iš trijų palikimo priėmimo būdų, t.y. teikdamas 2007-01-10 pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Nurodė, kad CK 5.50 str. 1 d. nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl sprendė, kad įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, kaip nagrinėjamu atveju iš pradžių pinigines lėšas, yra laikomas priėmusiu visą palikimą. Sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme, nes pareiškėjas priėmė palikimą paduodamas pareiškimą notarui, o ne siekiamu nustatyti faktiniu valdymu, taigi jis pats pasirinko įstatymu nustatytą palikimo priėmimo būdą. Pažymėjo, jog prašomas nustatyti faktas, net ir jį nustačius, nesukels pareiškėjui jo siekiamų pasekmių, nes palikimas priimtas tinkamai, kitu CK nustatytu būdu, todėl CPK 293 str. 1 d. pagrindu bylą nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-21 nutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad byla buvo nagrinėjama ilgą laiką, atlikta daug procesinių veiksmų, todėl, apelianto manymu, bylos nutraukimas yra beprasmis, neteisėtas. Teigia, jog pirmos instancijos teismui priėmus skundžiamą procesinį sprendimą, buvo užkirstas kelias pareiškėjui aktyviai gintis.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-21 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimdamas procesinį sprendimą tinkamai taikė teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. T. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog apeliantas ir kiti turto paveldėtojai įstatymo nustatyta tvarka priėmė palikimą, todėl nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą, kad apeliantas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, nėra prasmės. Pažymi, kad bylos nagrinėjimas buvo užsitęsęs dėl paties apelianto ir jo atstovų kaltės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Nagrinėjamoje byloje apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti juridinį faktą, jog jis priėmė mirusios sutuoktinės palikimą. Bylos medžiaga nustatyta, jog mirus D. T. pareiškėjas kartu su vaikais: V. T. ir D. O. 2007-01-10 kreipėsi į Vilniaus miesto 28-ąjį notaro biurą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo ir palikimą priėmė nustatytais terminais. 2007-04-06 pareiškėjui buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į santuokoje įgyto turto dalį reg. Nr.1701 (b.l.113-117; t.1), o paveldėtojams pagal testamentą, t.y. V. T. ir D. O. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, reg. Nr.1702.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad palikimo priėmimo faktas teismo tvarka gali būti nustatomas (CK 5.51 str.), kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir nesikreipė į teismą dėl turto aprašo sudarymo, bet faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmė (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo sutuoktinės D. T. palikimą įstatymo nustatyta tvarka įpėdiniai priėmė, o pareiškėjas neginčija palikimo priėmimo fakto, todėl pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą konstatuodamas, jog pareiškėjas priėmė palikimą paduodamas pareiškimą notarui, o ne siekiamu nustatyti faktiniu valdymu, tokiu būdu jis pats pasirinko įstatymu nustatytą palikimo priėmimo būdą, todėl tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjas priėmė mirusios sutuoktinės likusį palikimą, nustatymo nėra teisinio pagrindo. CK 5.50 str. 1 d. nustatyto draudimą priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tuo tarpu apeliantas, iš pradžių priėmęs pinigines lėšas, laikytinas priėmusiu visą palikimą, todėl pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pareiškėjo prašomas nustatyti faktas, net ir jį nustačius, nesukels pareiškėjui jo siekiamų pasekmių, nes palikimas priimtas tinkamai – pareiškėjui padavus pareiškimą notarui (CK 5.50 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 p., kuris numato, kad jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą – bylą nutraukė, nes apelianto prašomas nustatyti faktas nesukurs jam teisinių padarinių.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto argumentų dėl ilgo bylos nagrinėjimo ir neteisėto bylos nutraukimo kaip neturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui dėl pareiškėjo galimybės ypatingąja teisena nustatyti faktą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymu, todėl konstatuoja, kad priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmos instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė