Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-488-935/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-20
Bylos Nr.
1A-488-935/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis
E. R.
Advokatai
Viktoras Dovidaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-488-935/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60602-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.1.8.6.6; 1.1.8.10.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko,nuteistojo gynėjui advokatui Viktorui Dovidaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį atliktų bausmių laikai.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. R. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 22 d., apie 02.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine R. B. sudavė jai kumščiu tris smūgius į veidą, draskė nukentėjusiosios drabužius, tampė už plaukų po kambarį, o pastarajai pasislėpus tualete, jis šią, atitempęs į kambarį, sudavė apie dešimt smūgių kumščiais į veidą, galvos sritį ir rankas, kuriomis nukentėjusioji dengė galvą, tuo padarydamas R. B. poodines kraujosruvas abiejose lūpose, smakro kairėje, kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, nosies nugarėlės dešinėje, kairėje plaštakoje, kairio dilbio srityje, kaktos kairėje, ties plaukų riba, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, kairio dilbio sumušimą, krūtinės ir apatinės lūpos sumušimą, tai yra sužalojimus, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendį ir E. R. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bei 9 dalimi, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir paskirti ne didesnę nei devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, todėl nepagrįstai paskyrė nuteistajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą pačią griežčiausią bausmę, t. y. laisvės atėmimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes, turėjo bausmes subendrinti apėmimo būdu.

4. Nuteistojo gynėjas tvirtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad pavojingumu labai skiriasi skirtingos nusikalstamų veikų rūšys, t. y. nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, o nusikaitimai vieni nuo kitų labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jie priskiriami ne tai pačiai ir ne gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Tuo pačiu sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi, kad nusikaitimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, bet būtina įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas privalo atsižvelgti į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, o, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, privalo atsižvelgti į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 24 d. ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiais E. R. buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą. Taigi E. R. paminėtais nuosprendžiais buvo nuteistas už dviejų neatsargių nusikaltimų padarymą. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, už kurios padarymą E. R. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tai reiškia, kad nusikaltimai, už kurių padarymą E. R. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu bei Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 24 d. ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiais, yra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms.

6. Nuteistojo gynėjas tvirtina, kad skiriasi ir E. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis. Veika, už kurią E. R. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, priskirtina smurtinių nusikaltimų kategorijai, kurios nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nusikaltimai, už kurių padarymą E. R. buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 24 d. ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiais, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, jų objektas nebuvo asmens sveikata ar gyvybė, žala nebuvo padaryta nei asmenims, nei valstybei. Šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartimi paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas.

Šalies argumentai

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė neadekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri neatitinka padarytos veikos pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, nuteistojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, visuomenės intereso reikšmės vykdant teisingumą.

8. Nuteistojo gynėjas pabrėžia, kad E. R. turi nepilnamečių vaikų, kurių niekada nevengė išlaikyti. Atlikdamas bausmę jis dirbo ir iš jo darbo užmokesčio nuolat buvo išieškomas vaiko išlaikymas. Nuteistasis po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, įsidarbino UAB „S.B.“, kur dirba ir šiuo metu, toliau teikia išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, kad nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, buvo padarytas iki nusikaltimų, už kurių padarymą E. R. buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 24 d. ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiais. Tai reiškia, jog nuo 2018 m. gruodžio 22 d. iki 2020 m. liepos 23 d. E. R. nebuvo padaręs naujų smurtinio pobūdžio ar kitų tyčinių nusikalstamų veikų, ir tai rodo, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad jis neigiamai charakterizuojamas. Priešingai, iš Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo turinio matyti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, pataisos įstaigoje jis savo noru pradėjo dirbti, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos programose, nebuvo baustas ir, šios komisijos nuomone, nuteistasis deda pastangas koreguoti savo gyvenimo būdą ir elgesį teigiama linkme.

9. Nuteistojo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, nustatęs, kad egzistuoja nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsižvelgęs į tai, jog teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta dėl ko kilo konfliktas, kas buvo šio konflikto iniciatoriumi, pati nukentėjusioji neneigė, kad įvykio metu ji buvo neblaivi, privalėjo spręsti klausimą dėl galimai dar vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, egzistavimo ir atitinkamai mažinti skiriamą bausmę arba skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

10. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. R. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

11. Iš E. R. gynėjo advokato apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nėra ginčijamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tačiau tvirtinama, jog nuteistajam paskirta aiškiai per griežta bausmė, kuri buvo netinkamu būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme. Taigi teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrins tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai dėl bausmės, paskirtos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis bei proceso dalyvių argumentus, konstatuoja, jog E. R. bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirtoji bausmė yra teisinga ir nelaikytina aiškiai per griežta.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą veiką bei dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios aplinkybės buvo įvertintos skiriant nuteistajam bausmę.

14. Teismų praktikoje pripažįstama, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tuomet, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115-648/2016, 2K-162-697/2016, 2K-386/2012 ir kt.). Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, privalu atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-440/2013 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad E. R. neteisėtus veiksmus nulėmė nukentėjusiosios R. B. veiksmai, kurie galėtų būti vertinami kaip provokuojantys ar rizikingi. Vien tik aplinkybės, jog tarp neblaivių nuteistojo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, kurio metu nuteistasis prieš nukentėjusiąją panaudojo fizinį smurtą, niekaip neleidžia daryti išvados, kad nukentėjusioji su nuteistuoju elgėsi kaip nors nederamai. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis padarė prielaidą, kad smurtą prieš nukentėjusiąją galėjo panaudoti, kadangi ji anksčiau jam buvo prisipažinusi, jog turėjo draugą. Taigi šiuo atveju galima teigti, kad nuteistojo smurtinius veiksmus iš tikrųjų nulėmė ne koks nors netinkamas nukentėjusiosios elgesys konflikto metu, o paprasčiausias noras kerštauti dėl anksčiau iš jos sužinotos informacijos.

15. E. R. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už vieno nesunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą. Dėl nuteistojo pakankamai intensyvių smurtinių veiksmų R. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji dėl nusikalstamų veiksmų patyrė ir neturtinę žalą. E. R. anksčiau yra ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimų, susijusių su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, padarymą. Pažymėtina, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu E. R. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas neblaivus, nežymiai sutrikdė R. B. sveikatą, t. y. sužalojo tą pačią nukentėjusiąją kaip ir nagrinėjamu atveju. Nuteistajam anksčiau ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris būdavo panaikinamas, kadangi E. R. nevykdydavo teisės aktuose bei teismų procesiniuose sprendimuose nustatytų pareigų. Nuteistasis yra anksčiau baustas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO bei baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad E. R. yra linkęs daryti analogiško pobūdžio teisės pažeidimus, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes: a) teisės pažeidimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (gausiausia grupė); b) teisės pažeidimai nuosavybei; c) teisės pažeidimai, susiję su smurto panaudojimu. Nemaža dalis E. R. teisės pažeidimų, už kuriuos jis praeityje buvo traukiamas teisinėn atsakomybėn, buvo padaryta jam esant neblaiviam. Taigi šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, jog nuteistojo neteisėti veiksmai nėra atsitiktiniai, jis yra linkęs kartoti analogiškus neteisėtus veiksmus, kurie yra jo gyvenimo būdo, kurio jis iki šiol nekeitė, pasekmė. Aptartų aplinkybių visuma leidžia manyti, jog nuteistasis išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, jam taikytos teisinio poveikio priemonės (net ir pačios griežčiausios) ilgalaikių pageidaujamų rezultatų nedavė.

16. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką buvo pagrįstai paskirta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė, t. y. laisvės atėmimas, kurios dydis buvo nustatytas mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį. Paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, priešingai – ji atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą.

17. Apeliaciniame skunde visiškai teisingai nurodoma, kad E. R. nuo 2018 m. gruodžio 22 d. iki šiol daugiau nėra padaręs smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Vis tik čia būtina pabrėžti, jog po 2018 m. gruodžio 22 d. jis du kartus padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje (abi veikos tyčinės), o nuo 2020 m. sausio 15 d. jis atliko paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri, akivaizdu, mažino galimybes pakartotinai nusikalsti.

18. Konstatuotina ir tai, kad aplinkybės, jog E. R. dirba, iš gaunamo darbo užmokesčio moka išlaikymą vaikams, nėra pakankamas pagrindas nuteistajam dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę. Tuo labiau, jog nei ankstesnė darbinė veikla, nei vaikų turėjimas, jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo.

19. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, jog E. R. iš tikrųjų Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimu buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tuo pačiu iš šio nutarimo turinio yra visiškai akivaizdu, jog komisija nevertino skundžiamame nuosprendyje nustatytų aplinkybių ir jų reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Taigi faktas, jog nuteistajam buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taip pat nėra pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai dėl skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtų bausmių bendrinimo.

20. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad E. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartimi paskirta bausme turėjo būti bendrinta laikantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų, kadangi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms bei labai skiriasi pagal savo pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog su aptartais teiginiais nėra pagrindo sutikti.

21. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsakė tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo galėjo būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Akivaizdu, jog BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta pati griežčiausia bausmė, t. y. laisvės atėmimas iki dvejų metų, yra griežtesnė, nei pati griežčiausia bausmė, kuri buvo numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje. Vis tik tuo pačiu pažymėtina, jog BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje buvo numatytos tik trys alternatyvios bausmės, iš kurių pati švelniausia yra bauda, o BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmės, iš kurių švelniausia yra viešųjų darbų bausmė, t. y. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė yra švelnesnė, nei BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta bausmė. Taigi BK 281 straipsnio 7 dalies ir 140 straipsnio 2 dalies sankcijos leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas šių veikų pavojingumo pobūdį įvertino kaip panašų.

22. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo laipsnį lemia nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-230-697/2017, 2K-7-57-489/2020).

23. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektas – artimojo giminaičio ar šeimos nario kūno neliečiamumas ar sveikata, o BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos tiesioginis objektas – transporto eismo saugumo tvarka, o papildomi objektai – žmogaus gyvybė, sveikata bei nuosavybė. Taigi akivaizdu, jog minėtomis normomis saugomos vertybės iš dalies sutampa. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tvirtinti, kad šios nusikalstamos veikos itin skiriasi pagal savo pavojingumo pobūdį. Be to, aptariamos nusikalstamos veikos yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), t. y. tai pačiai nusikalstamų veikų kategorijai. Čia pažymėtina, jog apeliaciniame skunde yra nepagrįstai nurodoma, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama neatsargiems nusikaltimams. Toks teiginys prieštarauja Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 24 d. ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžių turiniui, iš kurio matyti, jog teismai pripažino, kad E. R. veikė tyčia ir padarė nesunkius nusikaltimus (tik tyčiniai nusikaltimai yra skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius).

24. Skundžiamu nuosprendžiu E. R. buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, kuri sukėlė realiais neigiamas pasekmes nukentėjusiajai, padarymą. Dėl nuteistojo nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje, už kurias jis buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 24 d. ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiais neatsirado turtinė ar kitokio pobūdžio žala kitiems asmenims. Vis tik šis faktas nėra pagrindas tvirtinti, jog E. R. veiksmai, kai vienu atveju jis transporto priemonę vairavo mieste, tamsiu paros metu, kuomet jam buvo nustatytas 2,60 promilės girtumas, o kitu atveju jis transporto priemonę vairavo dienos metu, kai buvo nustatytas ne mažesnis nei 2,28 promilių girtumas, t. y. abiem atvejais kėlė aiškų pavojų aplinkai, turėtų būti vertinti kaip ženkliai mažiau pavojingi, nei smurtinių veiksmų proveržis prieš vieną konkretų asmenį, kuriam dėl tokių veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

25. Apibendrindamas visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu bendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme nebuvo ir nėra pagrindo, kadangi padarytos veikos nesiskiria nei pagal savo pavojingumą, nei yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. R. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis