- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- T-1317-1123/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53443-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Nuteistasis
- J. S.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo J. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2307-1123/2020 J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje (3 veikos), ir jam paskirta subendrinta 30 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. lapkričio 5 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma išspręsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų – 88,00 Eur – baudžiamojoje byloje Nr. 1-2307-1123/2020 priteisimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Perduodavus bylą, kurioje J. S. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos), į teisiamąjį posėdį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. pranešimu dėl gynėjo parinkimo buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorių, prašant parinkti kaltinamajam J. S. gynėją BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi kaltinamasis buvo suimtas kitoje byloje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo J. S. gynėja buvo parinkta advokatė Anna Grinevič. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ji buvo paskirta kaltinamojo J. S. gynėja.
2020 m. rugpjūčio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad A. Grinevič teiktos antrinės teisinės pagalbos J. S. išlaidos sudaro 88,00 Eur.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ( pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal naująją BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant J. S. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra teistas eilę kartų, nedirbantis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, nuosprendžio priėmimo metu gydėsi nuo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, be to, minėtu nuosprendžiu patenkinus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius iš J. S. buvo priteista nemaža pinigų suma. Įvertinus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. S. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. S. netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,
nutaria:
netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo J. S..
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.