Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2015-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-510-507/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-11-27Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-10Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2015-11-17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. 1N-226-202/2015Nutartis · 2015-11-19Lietuvos apeliacinis teismas
  5. T-1022-840/2015Nutartis · 2015-12-02Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-17
Bylos Nr.
2K-510-507/2015
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-03068-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Bajerčiūtė (pirm.), Olegas Fedosiukas, Gintaras Goda (pran.)
Nuteistasis
A. M., M. B., ir M
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-510-507/2015Teisminio proceso Nr.: 1-05-1-03068-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konfiskuotas automobilis „Subaru Forester“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)) su užvedimo rakteliu. Iš nuteistųjų A. M. ir M. B. solidariai priteista 30 Lt (8 Eur) proceso išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. B., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, kuria nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių muitinė vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, būtent:

dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, 2012 m. spalio 31 d., apie 23.15 val., Krakeniškių kaimo prieigose, Pagėgių sav., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos saugomame pasienio ruože, per Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, esantį Pagėgių sav., Krakeniškių kaimo prieigose, neteisėtai, išvengiant muitinės kontrolės, valtimi su pakabinamu varikliu atgabenus privalomus pateikti muitinei daiktus, t. y. 10 000 pakelių cigarečių „Denim Blue“ be banderolių, kurių bendra vertė 70 161 Lt (20 320 Eur); A. M., veikdamas kartu su M. B., būdami kontrabandos gabenimo vietoje, prie Nemuno upės, Pagėgių sav., Krakeniškių kaimo prieigose, perėmė minėtas kontrabandines cigaretes iš jas atgabenusių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, sukrovė į specialiai joms gabenti paruoštą lengvąjį automobilį ,,Subaru Forester“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)) ir šiuo automobiliu, vairuojant A. M., gabeno į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, kol 2012 m. spalio 31 d., apie 23.45 val., Pagėgių sav., Mikytų kaime buvo sustabdyti VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnų.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Kasatoriaus nuomone, netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Kasatorius nurodo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Įstatymo leidėjo priimtu 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, pagal naująjį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už tyčinius sunkius nusikaltimus, t. y. šis įstatymas palengvina kasatoriaus teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią.

Šalies argumentai

Kasatorius nurodo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dirbęs, turintis šeimą, kurią išlaiko, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo antivisuomenines nuostatas, t. y. kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jis būtų padaręs naują nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą. Kasatoriaus nuomone, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turėtų būti atidėtas, paskiriant įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas.

Pasak kasatoriaus, nurodyti pažeidimai pripažintini esminiais, sukliudžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Prokuroro teigimu, kasatoriaus prašymai nepagrįsti. Bylą nagrinėję teismai nepadarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroras pažymi, kad ir naujoje, 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusioje, BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje nepasikeitė imperatyvi įstatymo nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, tik jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodoma, kad baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. bei atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą daryti išvadą, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Prokuroro nuomone, kasatoriaus skunde nurodomos aplinkybes (dirbo, turi šeimą, naujų nusikaltimų ir teisės pažeidimų nepadarė) besąlygiškai nesuponuoja išvados, kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir nėra pakankami BK 75 straipsnio nuostatų taikymui.

Taip pat atsiliepime pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas savo nutartį priėmė 2015 m. balandžio 10 d., t. y. jau galiojant naujai BK 75 straipsnio redakcijai, tačiau minėtos įstatymo normos kasatoriui netaikė. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą dėl, nuteistojo nuomone, per griežtos pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės, apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas kasatoriui bausmę, atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nustatė, kad nuteistajam paskirta reali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, nėra aiškiai per griežta ir atitinka bausmės paskirtį, todėl ją švelninti pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Teismas nurodė, kad nors nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus, jo padaryta veika priskiriama prie sunkių tyčinių nusikaltimų, jis buvo kontrabandos bendravykdytojas, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo aktyvus. Vertindamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kontrabandos dalyko vertė 70 161 Lt (20 320 Eur) ne nežymiai, o daugiau kaip du kartus viršija 250 MGL dydžio sumą.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad, nelaukdamas bylos išsprendimo kasacine tvarka, nuteistasis kreipėsi į bylą išnagrinėjusį pirmosios instancijos teismą su analogišku prašymu – taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nuteistojo A. M. prašymą atmetė, o jo skundas dėl šios nutarties Lietuvos apeliaciniame teisme dar neišnagrinėtas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. kasacinis skundas netenkintinas.

Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo vadovautis BK 75 straipsnio nuostatomis ir atidėti kasatoriui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau to nepadarė dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numato galimybę laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir asmenims, nuteistiems už sunkių nusikaltimų padarymą. Vis dėlto, tiek pagal ankstesnę, tiek pagal šiuo metų galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją bausmės vykdymas gali (galėjo) būti atidėtas, tik teismui nusprendus, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pakeitus BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, buvo išplėstas nusikalstamų veikų, kurias padarius galimas bausmės vykdymo atidėjimas, sąrašas, tačiau šis pasikeitimas nereiškia, kad bausmės vykdymas turi būti atidėtas visiems asmenims, kuriems anksčiau galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija bausmės vykdymo atidėjimo galimybės nenumatė. Tiek pagal ankstesnę, tiek pagal galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją sprendimas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo turi būti priimamas įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes, pagal kurias turi būti sprendžiama, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kasacine tvarka apskųstoje Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartyje, kuri buvo priimta jau galiojant naujai BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijai, išdėstyti aiškūs laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvai. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, kad švelninti bausmę nėra pagrindo.

Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme teisės taikymo aspektu įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, bylos faktinės aplinkybės, įskaitant ir aplinkybes, svarbias BK 75 straipsnio nuostatų taikymui, nėra nustatinėjamos. Taigi kasacinės instancijos teismas pakeisti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir atidėti laisvės atėmimo bausmę gali ne nustatęs naujas aplinkybes, o tik konstatavęs, kad teismai aiškiai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 75 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamoje byloje nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kaip minėta, jau galiojo apeliacinės instancijos teismui priimant nutartį, kuria nuteistojo A. M. skundas buvo atmestas. Priimdamas šią nutartį apeliacinės instancijos teismas analizavo bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartyje Baudžiamojo kodekso nuostatos aiškintos ir taikytos tinkamai, todėl nėra pagrindo kasacinį skundą tenkinti dėl baudžiamojoje byloje netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti.

TeisėjaiDalia BajerčiūtėOlegas FedosiukasGintaras Goda