Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo A. M. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. M. prašymas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. liepos 7 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas nuteistojo A. M. prašymas taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, numatanti galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.

BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas – tai bausmės individualizavimo proceso dalis. Šio straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai konkrečiam nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje pažymima, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, ar suprato padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-243-648/2015 ir kt.).

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistajam A. M. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, yra pagrįsta. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už sunkaus nusikaltimo padarymą. Nors šiuo metu egzistuoja formalus pagrindas A. M. taikyti pakeisto BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau materialiojo pagrindo – nėra.

Klaipėdos apygardos teismas, 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu skirdamas bausmę nuteistajam A. M., įvertino tai, kad būdamas jauno amžiaus A. M. padarė sunkų nusikaltimą. Be to, veikė bendrininkų grupe. Tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistasis savo kaltės nepripažino. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. M. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs.

Pažymėtina, kad bausmės, paskirtos A. M., klausimas buvo nagrinėjamas tiek apeliacine, tiek ir kasacine tvarka. Aukštesniųjų teismų nutartys priimtos jau galiojant naujai BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijai. Tačiau nei Lietuvos apeliacinis teismas, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė, kad A. M. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, taip pat nenustatė pagrindo nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat aplinkybes, susijusias su A. M. padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, darytina vienareikšmė išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam A. M. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Skunde nurodomos aplinkybės, apibūdinančios A. M. elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, taip pat glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, gali būti svarbios sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam A. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

Nutartis yra neskundžiama.