Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų individualios įmonės A. Graužinio agentūros „Jauki pastogė“ savininkui Arminui Graužiniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui A. U., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų individualiai įmonei A. Graužinio agentūrai „Jauki pastogė“, dėl skolos, netesybų, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad jam paskambinęs A. G. pasakė, kad žino asmenį, kuris nori parduoti bendrabučio kambarį (duomenys neskelbtini), t. y. būtent tame rajone, kur jis jau anksčiau ieškojo pirkti buto. Kitą dieną po A. G. skambučio jis kartu su A. G., A. U. nuvyko apžiūrėti buto. Butas buvo apleistas, tačiau jis vis tiek norėjo butą pirkti, nes užsiima būtent tokia veikla – perka butus, juos suremontuoja ir vėl parduoda. Preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta A. G. agentūroje 2015 m. gegužės mėnesį. Jis nesidomėjo, ar sutarties pasirašymo metu butas nėra įkeistas, jis pasitikėjo agentu A.G., o šis teigė, kad visi dokumentai yra tvarkingi. Preliminarią sutartį ruošė A. G. Sutartyje buvo numatyta, kad A. U. sumokamas 3 000 Eur avansas. Jis tokią sumą pinigų ir perdavė A. U., o likusius 2 000 Eur planavo sumokėti pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje buvo numatytas 3 000 Eur avansas, nes tokio dydžio avanso norėjo A. U.. Agentūroje pasirašius preliminarią sutartį ir A. U. perdavus pinigus, jis nuvažiavo namo. Maždaug po 1,5 – 2 mėnesių po preliminarios sutarties pasirašymo jis paskambino A. G. ir pranešė, kad jau turi likusius sumokėti 2 000 Eur ir jau galėtų pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Po kelių dienų jam paskambino A. G. ir pranešė, kad pirkimo-pardavimo sutarties pasirašyti nebegalima, nes butas yra areštuotas. Dėl pirkimo-pardavimo sutarties jis bandė ieškoti ir A. U., tačiau su juo susisiekti nepavyko. Jo žiniomis A. U. nuolat girtauja ir vis gydosi ligoninėje. Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį 2015 m. birželio 5 d. jis įregistravo registrų centre, anksčiau tai padaryti jis neturėjo laiko. Pirkimo-pardavimo sutartį jis ir dabar sutiktų pasirašyti bei sumokėti A. U. likusius 2 000 Eur.

Trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų individualios įmonės A. Graužinio agentūros „Jauki pastogė“ savininkas Arminas Graužinis teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad A. U. 2013 metais per agentūrą „Jauki pastogė“ pirko bendrabučio kambarį. Po metų laiko A. U. kreipėsi į jį, prašydamas padėti surasti kreditorių, kuris paskolintų 3000 Eur. Šią sumą A. U. žadėjo grąžinto po vieno mėnesio. R. P. sutiko paskolinti 3000 Eur. Po kurio laiko jis sužinojo, kad A. U. pasiskolintų pinigų R. P. laiku negrąžino. Jis susitiko su A. U., ragindamas grąžinti pasiskolintą pinigų sumą, tuomet šis sakė, kad nori parduoti savo bendrabučio kambarį. Jis buvo nuvykęs apžiūrėti bendrabučio buto, matė, kad viduje nebuvo tvarkos. Jis su G. G. yra seniai pažįstamas, žinojo, kad pastarasis perka butus, juo suremontuoja ir tada parduoda. Su A. U. buvo sutarta, kad šis bendrabučio butą G. G. parduos už 5 000 Eur. Jis suorganizavo G. G. ir A. U. susitikimą, atspausdino avanso sutartį, kuriame nurodyta avanso suma – 3 000 Eur. Jis prašė, kad A. U. gautus pinigus iš G. G. atiduotų R. P., kuriam skola dar buvo negrąžinta. Tačiau R. P. iš A. U. jokių pinigų negavo, bendrabučio butas buvo areštuotas ir buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Siekiant sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, jis kreipėsi į notarą (neprisimena į kurį notarą kreipėsi) užsakyti pažymą iš nekilnojamojo turto registro, tačiau buvo informuotas, kad butas yra areštuotas. Jis žinojo, kad A. U. vartoja alkoholį, tačiau pasirašant sutartį A. U. atrodė normalios būklės, rodė dokumentus, kad Norvegijoje dirba suvirintoju. Pažymi, kad sutartis, pasirašyta A. U. ir G. G. buvo dvišalė, o ne trišalė, nes jis nepretendavo į jokį komisinį užmokestį, jis tik padėjo A. U. surasti buto pirkėją G. G., nes jautėsi atsakingas prieš R. P., kuriam A. U. nebuvo grąžinęs skolos, o pardavus butą, A. U. būtų galėjęs atsiskaityti su R. P..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2015 m. gegužės 7 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta dvišalė sutartis, kuria šalys susitarė, jog atsakovas įsipareigoja parduoti vieną kambarį bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigoja nupirkti šį turtą už 5 000 Eur. Šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 1 d. sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį (sutarties 1, 5 punktai). Užtikrinant minėtoje sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, sutartyje buvo numatyta, kad ieškovas šios sutarties pasirašymo metu sumoka atsakovui 3 000 Eur avansą, kuris yra įskaitomas į turto pardavimo kainą (sutarties 8 punktas). Sutarties 3 punkte numatyta, jog atsakovas įsipareigojo iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pas notarą, padengti visus parduodamo turto (vieno kambario bendrabutyje) įsiskolinimus, atsiskaityti su antstoliais, jei tokių yra ir tokiu būdu panaikinti visus apribojimus disponuoti šiuo turtu. Be to, sutarties 9 punktu šalys susitarė, kad jei atsakovas nevykdys sutartyje numatytų įsipareigojimų, tai jis privalės ieškovui grąžinti 3 000 Eur avansą ir sumokėti 1 000 Eur netesybas (baudą), o taip pat atlyginti visus patirtus nuostolius sudarant šią sutartį.

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje tarp ieškovo ir atsakovo 2015 m. gegužės 7 d. sudaryta dvišalė sutartis yra preliminarioji, nes ja buvo susitarta dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje, nustatant būsimos sutarties objektą, kainą. Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165 straipsnis). Vienas esminių preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165 straipsnio 3 dalis). Pagrindinės sutarties sudarymo terminas, kaip ir kitos sutarties sąlygos, nustatomas suderinus šalių valią, vadovaujantis sutarties laisvės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-220/2011; kt.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.

Byloje nustatyta, jog ieškovas su atsakovu iki sutartyje nustatyto termino, t. y. iki 2015 m. liepos 1 d., pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, jog buto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovo kaltės, kadangi jis neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų. Ieškovas paaiškino, kad maždaug po 1,5 – 2 mėnesių po preliminarios sutarties pasirašymo kreipėsi į A.G., pranešdamas, kad jau turi likusią sumokėti pinigų sumą ir jau galėtų pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat dėl pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo jis bandė ieškoti ir A. U., tačiau su atsakovu jam susisiekti nepavyko, o A. G. jį informavo, kad norimas pirkti turtas yra areštuotas. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra areštuotas antstolės Vidos Daugirdienės (2015 m. birželio 15 d. turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 2015-027712 bei 2017 m. turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 2017-010468). Pažymėtina, jog atsakovui disponavimo butu teisė apribota pagal antstolės areštus, uždėtus po 2015 m. gegužės 7 d., t. y. po preliminarios sutarties sudarymo datos.

Nors atsakovas atsiliepime, tiek jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad preliminarią sutartį atsakovas sudarė neadekvačiai suvokdamas jos sudarymo pasekmes ir 3 000 Eur avanso jis negavo, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas neginčija sutarties galiojimo, sutarties sudarymo faktas nėra paneigtas, atsakovas pripažįsta, kad jo ranka sutartyje parašyta „tris tūkstančius euru gavau“, jis pats sutartyje pasirašė, o piktnaudžiavimas alkoholiu jo veiksmų nepateisina.

Pažymėtina, kad ginčijant sutartį, kaip sudarytą suklydus ar dėl apgaulės, pareiga įrodyti, kad asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sandorio metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio 1 dalis), kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio 1 dalis), kad sandoris sudarytas dėl apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalis), tenka šaliai, kuri siekia nuginčyti sandorį nurodytais pagrindais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 12 straipsnis, 178 straipsnis), tačiau šioje byloje atsakovas pasirašytos 2017 m. gegužės 7 d. dvišalės (preliminarios) sutarties net neginčija.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutartis iš tiesų buvo sudaryta ne 2015 m. gegužės 7 d., o 2015 m. birželio 2 d. ir atsakovas gavo ne 3 000 Eur, o 700 Eur, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes, iš esmės atsakovo gynybinė pozicija yra grindžiama tik žodiniais paaiškinimais. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nesuprato pasirašomos sutarties sąlygų, kad sutarties pasirašymo metu jis galimai buvo pavartojęs alkoholio, nes praėjus kelioms dienoms po sutarties sudarymo, t. y. 2016 m. birželio 4 d., jis jau buvo gydomas priklausomybės ligų centre. Tačiau aplinkybė, kad 2016 m. birželio 4 d. atsakovas buvo gydomas priklausomybės ligų centre nepatvirtina atsakovo atstovės teigiamo fakto, kad sutarties pasirašymo metu jis buvo neblaivus, nesuprato, kas vyksta ir nesuprato sutarties. Be to, tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutarties pasirašymo metu atsakovas neatrodė neblaivus, priešingai, jis atrodė suprantantis sutarties esmę, rodė dokumentus, kad Norvegijoje dirba suvirintoju. Be to, jeigu, kaip teigia atsakovo atstovė, paskolos sutartis buvo pasirašyta 2015 m. birželio 2 d., iš pažymos apie asmens įdarbinimus laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. matyti, jog tuo metu jis buvo dirbantis asmuo (dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. liepos 17 d. pasirašė darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove (duomenys neskelbtini) (b. Nr. e2-213-676/2016, l. 20-21, 26), vadinasi, dalyvavo civiliniuose teisiniuose ir darbiniuose santykiuose, pasirašinėjo sutartis, duomenų, kad būtų pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad 2015 m. gegužės 7 d. sutarties pasirašymo metu jis nesuvokė savo veiksmų, tuo labiau, kaip teismo posėdžio metu teigė atsakovo atstovė, atsakovui buvo duota 700 Eur, todėl pasirašydamas dokumentus jis turėjo suprasti, kur ir už ką pasirašo ir kad skolą, kokio dydžio ji bebūtų, reikia grąžinti. Įrodymų, kad atsakovas, pasirašęs 2015 m. gegužės 7 d. sutartį, gavo ne 3 000 Eur, o 700 Eur byloje nepateikta.

Teismas atkreipia dėmesį į atsakovo atstovės pateiktus duomenis apie tai, kad 2015 m. gegužės 7 d. atsakovas neturėjo įsiskolinimų uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos bendrabutis“, taip pat jis nebuvo skolingas už tiekiamą elektros energiją, o butas areštuotas tik nuo 2015 m. birželio 15 d., todėl atsakovo atstovės nuomone, atsakovui nebuvo būtina avansu iš ieškovo imti 3 000 Eur tam, kad būtų padengti įsiskolinimai ar panaikinti apribojimai disponuoti turtu, kaip tai nurodyta dvišalės sutarties 3 punkte. Tačiau, pažymėtina tai, kad šalys yra laisvos dalyvauti civiliniuose santykiuose ir sudaryti sutartis. Be to, atsižvelgiant į prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-213-676/2016 nustatytas aplinkybes, teismas turi pagrindo tikėti ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų A. G. paaiškinimais, kuris nurodė, kad butą bendrabutyje atsakovas norėjo parduoti ir paėmė 3 000 Eur avansą tam, kad atsiskaitytų su R. P., kuriam atsakovas buvo skolingas būtent 3 000 Eur.

Pardavėjas, pažeidęs preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje prisiimtą prievolę nustatytu terminu sudaryti pagrindinę sutartį, praranda teisę reikalauti iš pirkėjo sudaryti pagrindinę sutartį, o pirkėjas įgyja teisę reikalauti grąžinti visa, ką jis įvykdė, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.62 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl ieškovas turi teisėtą pagrindą reikalauti grąžinti jo pagal sutartį sumokėtą avansinę įmoką. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas, atsakovas laikytinas nepagrįstai praturtėjusiu ieškovo sąskaita, todėl iš jo ieškovui priteistina 3 000 Eur avansinio mokėjimo suma.

Ieškovas taip pat prašo jam priteisti 1 000 Eur netesybų, kurios numatytos preliminarios sutarties 9 punkte. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti; gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Turi būti nustatyta kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, minėta, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, kad preliminariosios sutarties 9 punktu šalys numatė, jog atsakovui (pardavėjui) nevykdant preliminarioje sutartyje numatytų įsipareigojimų (tame tarpe ir pagrindinės turto pirkimo-pradavimo sutarties nesudarymas numatytu laiku), jis įsipareigoja sumokėti 1 000 Eur netesybas (baudą). Pagal bendrąją taisyklę netesybos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria sudarydamos sutartį ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 3K-3-267-916/2015). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnis nustato, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Vis dėlto, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Pažymėtina, jog teismas gali netesybas mažinti tiek savo iniciatyva, tiek esant atsakovo prašymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis.). Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Teismo nuomone, šalių sudarytos sutarties 9 punkte numatytos 1 000 Eur baudos priteisimas nagrinėjamos bylos kontekste neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, tokios netesybos yra aiškiai per didelės ir jų priteisimas leistų ieškovui nesąžiningai praturėti atsakovo sąskaita. Pažymėtina, kad sutartyje numatyta buto dėl kurio pirkimo-pardavimo susitarė šalys kaina – 5 000 Eur, ji nėra itin didelė (vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis – 8 184 Eur), todėl manytina, kad numatytos 1 000 Eur netesybos nėra proporcingos numatytai kainai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad netesybos šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje numatytos tik atsakovo atžvilgiu, t. y. netesybas moka pardavėjas turto pirkėjui, jei pardavėjas nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis Nr. 3K-3-235-690/2016). Be to sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2012). Šiuo atveju pažymėtina, kad nors ieškovas teigė, kad pirkimo-pardavimo sutartis laiku nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo kaltės, nes jo nebuvo galima rasti, nurodė, kad jis kreipėsi į A.G. dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, taip pat bandė susisiekti ir su atsakovu, tačiau svarbu yra tai, kad atsakovas nepateikė jokių jo aktyvias pastangas, siekiant sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, įrodančių aplinkybių, nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad ieškovas telefonu ar raštu būtų kreipęsis į atsakovą, ieškojęs jo gyvenamojoje vietoje, taręsis su notaru dėl sandorio sudarymo laiko bei pažymos iš nekilnojamojo turto registro užsakymo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad 1 000 Eur bauda numatyta sutarties įvykdymui užtikrinti yra nepagrįstai didelė, atsižvelgiant į ne tik atsakovo, bet ir ieškovo pasyvius veiksmus dėl sutartyje prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, į tai, kad sutartyje numatytos netesybos negali būti pasipelnymo šaltinis, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju protingas ir teisingas netesybų dydis būtų 200 Eur, kuris padengtų atsakovo patirtus nuostolius.

Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, byloje pateiktos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (80 procentų), o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (20 procentų) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas teismui pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas: 90 Eur žyminio mokesčio, 290 Eur teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas teismui pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas: 38 Eur žyminio mokesčio, 400 Eur teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 304 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo priteistina 87,60 Eur, šias sumas įskaičius, ieškovui iš atsakovo priteistina 216,40 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A (A) U 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) sumokėto avanso, 200 Eur (du šimtus eurų) netesybų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 200 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 216,40 Eur (du šimtus šešiolika eurų keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui G. G..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.