Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui G. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas G. L. įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai jį priimti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2015-01-30 Kalvarijų-Didlaukio g., Vilniuje, įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal R. V. priklausančios transporto priemonės Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, remiantis Vilniaus apskrities VPK 2015-02-24 nutarimu Nr. 10N-26334075-15 administracinio teisės pažeidimo byloje, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015-04-07 ir 2015-06-30 išmokėjo atsakovui 1 060,48 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą. 2016-06-07 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-9-992/2016 panaikino Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus priimtą 2015-02-24 nutarimą Nr. 10N-26334075-15 ir administracinę bylą R. V. atžvilgiu nutraukė, nesant jos veiksmuose pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nutarimas įsiteisėjęs.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, jeigu draudikui išmokėjus išmoką arba jos dalį nukentėjusiam trečiajam asmeniui paaiškėja, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota ir neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala, arba nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą atlygino atsakingi už žalos padarymą asmenys, draudiko reikalavimu nukentėjęs trečiasis asmuo privalo grąžinti neteisėtai gautą išmoką arba jos dalį.

Pagal LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 65.3 ir 65.5 punktus, išmokėjęs draudimo išmoką atsakingas draudikas ar Biuras turi teisę reikalauti, kad draudimo išmoką gavęs asmuo grąžintų gautą išmoką ar jos dalį, jeigu paaiškėja, kad draudimo išmoka išmokėta neturėjusiam ar neturinčiam teisės pagal Įstatymą gauti šios išmokos asmeniui ir esant kitiems neteisėto išmokėjimo ar nepagrįsto praturtėjimo atvejams.

Įprastu civilinės atsakomybės draudimu draudžiamas kalto asmens turtinis interesas trečiojo asmens naudai, todėl paaiškėjus, kad nėra sąlygų apdrausto transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei kilti, trečiasis asmuo praranda įstatyme nustatytą teisę gauti draudimo išmoką. Tai, kad draudimo išmoka buvo išmokėta pagal tuo metu turimus duomenis, patvirtinančius apdrausto transporto priemonės valdytojo atsakomybę (pavyzdžiui, VPK protokolas, nutarimas), bet vėliau šie duomenys yra nuginčijami, nepanaikina draudiko teisės reikalauti grąžinti draudimo išmoką, nes Taisyklėse neįtvirtinta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi neturėti teisės gauti draudimo išmoką ir jos išmokėjimo, ir reikalavimo ją grąžinti pareiškimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-686/2016).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nutarimu buvo neįrodyta R. V. kaltė dėl sukelto eismo įvykio, teismo nutarime nurodyta, jog negalima padaryti vienareikšmiškos ir kategoriškos išvados, kad R. V. padarė jai inkriminuotą pažeidimą, todėl Vilniaus apskrities VPK 2015-02-24 nutarimas buvo pripažintas neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturėjo teisės gauti draudimo išmokos, taigi, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo jo sumokėtą draudimo išmoką yra pagrįstas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-06-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 24 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, jam iš atsakovo priteistina ši žyminio mokesčio išlaidų suma.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (0,54 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 93 straipsniu, 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 060,48 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt eurų, 48 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 060,48 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-06-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.