Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-236-262/2011, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės DnB NORD lizingo (dabar AB DNB lizingas) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Avirana“ ir V. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Pagal lizingo sutarties sąlygas UAB „Avirana“ turėjo įvykdyti šią sutartį 2006 m. spalio 30 d., todėl pagal CK 6.88 straipsnio nuostatas, kai buvo laiduota už terminuotą prievolę, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris metus nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Kadangi apelianto atžvilgiu laidavimas yra pasibaigęs, tai ieškinys jo atžvilgiu turi būti atmestas. Teismas šiuo aspektu netyrė byloje esančių įrodymų, o ieškovas nepateikė įrodymų, kokių ėmėsi priemonių po 2006 m. spalio 30 d., kai paaiškėjo, kad lizingo sutartis nevykdoma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl laiduotojo atsakovo V. N. atsakomybės už pagrindinio skolininko UAB „Avirana“ prievolę.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 322 straipsnio nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsakovas tokio prašymo nepareiškė. Prašymo dėl liudytojo apklausos pirmosios instancijos teisme apeliantas taip pat nereiškė ir aplinkybėmis, kurias, jo teigimu, turėtų patvirtinti liudytojas, nesirėmė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), konstatuoja, kad apelianto prašymas dėl liudytojo S. G. apklausos negali būti patenkintas.

Ieškovo UAB DnB Nord Lizingas (dabar AB DNB lizingas) ieškinį atsakovų V. N. ir UAB „Avirana“ atžvilgiu pirmosios instancijos teismas patenkino, nustatęs, kad atsakovas UAB „Avirana“ lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t.y. laiku nemokėjo lizingo mokėjimų, ir tuo pagrindu padaręs išvadą, kad atsakovas V. N., kaip laiduotojas, privalo solidariai su UAB „Avirana“ atsakyti visu savo turtu ieškovui UAB DnB NORD lizingas (dabar AB DNB lizingas) už neįvykdytas prievoles.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovo naudai solidariai iš atsakovų UAB „Avirana“ ir V. N. priteista 36 345,14 EUR (ekvivalentas litais 125 492,50 Lt) skolos bei 8,28 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 36 345,14 EUR (ekvivalentas litais 125 492,50 Lt), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovas V. N. savo apeliaciniame skunde teigia, kad jo atžvilgiu laidavimas yra pasibaigęs, todėl ieškinys jo atžvilgiu turi būti atmestas. Apelianto teigimu, pagal lizingo sutarties sąlygas UAB „Avirana“ turėjo įvykdyti lizingo sutartį 2006 m. spalio 30 d., todėl pagal CK 6.88 straipsnio nuostatas laidavimas baigėsi.

Atsižvelgdama į šiuos bei kitus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal įstatymą prievolių įvykdymo užtikrinimas - tai civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatinanti skolininką prievolę įvykdyti tinkamai. Laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalies nuostatą, skolininkui neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Solidarioji laiduotojo pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu prievolės ar jos dalies neįvykdo pagrindinis skolininkas (CK 6.76 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad 2006 m. kovo 1 d. ieškovas su atsakovu UAB „Avirana“ sudarė lizingo sutartį Nr.2006/03-S40, kurios pagrindu atsakovui už užmokestį perdavė valdyti ir naudotis autovežį su antstatu Daimler Chrysler/Actros 184 MPII LNRA 4*2 bei priekabą kassbohrer Super Transmobilį FORD Transit (7-14 b. l.).

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo UAB „Avirana“, prievolių, kylančių iš lizingo sutarties, įvykdymo užtikrinimui 2006 m. kovo 1 d. tarp ieškovo ir atsakovo V. N. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 2006/03-S40-G1 (17-18 b. l.), kuria laiduotojas V. N., kaip solidarinis skolininkas, įsipareigojo įvykdyti pagal lizingo sutartį lizingo gavėjui (UAB „Avinara“) atsirandančias prievoles lizingo davėjo naudai tuo atveju, jei lizingo gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių, atsirandančių pagal minėtą lizingo sutartį (laidavimo sutarties 2.1. p., 17 b. l.).

Bendroji taisyklė, nustatanti laidavimo pabaigą, įtvirtinta CK 6.87 str. 1 d. – laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė. Tai atitinka laidavimo, kaip akcesorinės prievolės pobūdį, reiškiantį, kad laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Tačiau tam tikrais atvejais laidavimas gali baigtis ir anksčiau, pagrindinei prievolei dar galiojant. Priklausomai nuo to, kokia yra laidavimo rūšis (terminuotas ar neterminuotas laidavimas), įstatyme nustatyti kitokie laidavimo pabaigos pagrindai (CK 6.88, 6.89 str.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog 2006 m. kovo 1 d. tarp ieškovo ir atsakovo V. N. sudarytos laidavimo sutarties 7.1. punkte nedviprasmiškai ir aiškiai nurodyta, kad laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki to momento, kol bus tinkamai įvykdytos lizingo sutartyje ir šioje sutartyje numatytos sąlygos. Lizingo sutarties 3.1. punktas paneigia apelianto teiginį, kad laidavimu buvo užtikrinta terminuota prievolė – anot apelianto, pagal lizingo sutarties sąlygas UAB „Avirana“ turėjo įvykdyti lizingo sutartį 2006 m. spalio 30 d. Minėtame punkte nurodyta, jog lizingo objekto (ar jo dalies) perdavimo momentu, atsižvelgiant į lizingo objekto įsigijimo kainą (vertę), apmokėjimo pagal pirkimo pardavimo sutartį ir kitas lizingo sutartyje nustatytas sąlygas lizingo davėjas sudaro mokėjimų grafiką (ar grafikus, kai lizingo objektas perduodamas dalimis) pirmam šešių mėnesių laikotarpiui, o vėliau ir kiekvienam sekančiam šešių mėnesių laikotarpiui, iki lizingo sutarties pabaigos. Taip pat aptarta sąlyga, kad pasirašydamas pirmąjį mokėjimų grafiką pirmam šešių mėnesių laikotarpiui, lizingo gavėjas sutinka, kad tolesni mokėjimo grafikai, sudaryti remiantis lizingo sutarties sąlygomis, bus sudaromi vienašališkai lizingo davėjo ir privalomi šalims jų nepasirašius (10 b. l.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog lizingo sutarties C dalyje Pagrindinės lizingo sąlygos yra nurodytas lizingo terminas – 60 mėnesių (7 b. l.), o lizingo sutarties 10.1. punkte nustatyta, kad sutartis baigia galioti sumokėjus lizingo davėjui lizingo mokėjimus pagal mokėjimų grafiką ir (jeigu yra) kitas skolas (delspinigius, sutartyje numatytas baudas) ir lizingo davėjui perdavus nuosavybės teisę į lizingo objektą (13 b. l.). Taigi, teigti, kad nagrinėjamu atveju laidavimu buvo užtikrinta terminuota prievolė (terminuota pareiga įvykdyti lizingo sutartį iki 2006 m. spalio 30 d.) ir ieškovas praleido CK 6.88 straipsnyje numatytą 3 metų terminą pareikšti laiduotojams ieškinį, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį bei sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog CK 6.88 straipsnis nenumato 3 metų termino, jame nurodytas 3 mėnesių terminas ieškiniui pareikšti, taikomas tuo atveju, jeigu buvo laiduota tam tikram laikui arba laidavimu buvo užtikrinta terminuota prievolė.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, CK 6.88 straipsnis negali būti taikomas. Šioje normoje nustatytas laidavimo pabaigos terminas taikomas tuo atveju, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, laidavimo terminas yra apibrėžtas visų laidavimo sutartyje nurodytų skolininko ir laiduotojo įsipareigojimų įvykdymu. Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas tokių teisinių padarinių siekė laisva valia. Susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, yra išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl laiduotojui turėjo būti aišku, kokią atsakomybę jis prisiima, suteikdamas lizingo davėjui kito asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą laidavimo forma ir užtikrindamas skolininko prievolę tokia pat apimtimi ir terminais, kokia apimtimi ir terminais atsako pats skolininkas. Taigi, apelianto argumentas, kad jo prievolė pagal laidavimo sutartį pasibaigė 2006 m. spalio 30 d., yra nepagrįstas.

Apeliantas teigia, kad vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu ši byla turėtų būti sustabdyta iki bus išnagrinėtas R. N. ieškinys, pateiktas Kelmės rajono apylinkės teismui, kuriuo ji, nedavusi sutikimo laidavimui, užginčijo laidavimo sutarties teisėtumą.

Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.

Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą teismas privalo sustabdyti bylą kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-132/2013). Skirtingai, negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Atsižvelgdamas į sutarties laisvės principą, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.), ir į laidavimo asmeninį pobūdį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Tokiu atveju, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-132/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovas V. N. laidavo ieškovui solidariai visu savo turtu, jei lizingo gavėjas UAB „Avirana“ neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal lizingo sutartį (laidavimo sutarties 2.1., 3.2. punktai, 17 b. l.). Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovo sutuoktinei nekėlė jokių reikalavimų, todėl aplinkybė, jog apelianto sutuoktinė, sužinojusi apie laidavimo sutarties sudarymą, teisme ginčija laidavimo sutartį, nesudaro pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog oficialūs Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimu ieškovės R. N. ieškinys atsakovams V. N. ir AB DnB lizingas bei trečiajam asmeniui UAB „Avirana“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmestas. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų UAB „Avirana“ ir iš solidariai pagal prievolę atsakingo laiduotojo V. N. patenkino pagrįstai. Pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos ir priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą apeliacinės instancijos teisme CPK 98 str. 3 d.).

Ieškovas AB DNB lizingas atsiliepimu į atsakovo V. N. apeliacinį skundą prašo priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas ir kartu su atsiliepimu pateikė šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus, pagal kuriuos jis patyrė 1 815 Lt bylinėjimosi išlaidų (131-132 b. l.).

Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neturėtų būti priteisiama daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Todėl teisėjų kolegija, atmetusi atsakovo apeliacinį skundą, iš jo ieškovui AB DNB lizingas priteisia tik dalį prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos – t. y. 1 500 Lt (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui akcinei bendrovei DNB lizingas (j. a. k. 124385737, adresas – Žalgirio g. 92, Vilnius) 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.