- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2-471/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas, Artūras Driukas
- Atsakovas
- V. M., V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Santechniniai darbai“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. M. ir V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-8080-560/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Santechniniai darbai“ ieškinį atsakovams V. M., V. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Santechniniai darbai“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. M. ir V. M. ieškovo naudai 110 238,26 Lt skolos už darbus ir 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, tai yra areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ir lėšas ieškinio sumai. Ieškovas nurodė, kad ieškinio suma fiziniams asmenims yra didelė, atsakovai elgiasi nesąžiningai, nepagrįstai atsisako priimti jiems perduotus darbus ir per daugiau kaip pusantrų metų už darbus ieškovui nėra sumokėję nei lito, todėl yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovo UAB „Santechnikos darbai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieškovo UAB „Santechnikos darbai“ ieškinio reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovams V. M. ir V. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, už bendrą 110 238,26 Lt sumą ir, tik nesant/esant nepakankamai turto, – areštuoti atsakovų V. M. ir V. M. lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose bendrai 110 238,26 Lt sumai, leidžiant atsakovams iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu.
Teismas nurodė, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, duomenų apie atsakovų turimą turtą ir gaunamas pajamas nutarties priėmimo dieną teismas neturi. Todėl, įvertinęs turimų įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas preziumuoti, jog 110 238,26 Lt dydžio ieškinio suma atsakovų atžvilgiu pati savaime gali būti laikoma realia ir pakankama grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas taip pat sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręstinas nepranešus atsakovams, nes aukščiau nutartyje išdėstytos aplinkybės (tai yra didelė ieškinio suma bei atsakovų vengimas įvykdyti prievoles geruoju) suponuoja realią grėsmę, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jį nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai V. M. ir V. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir UAB „Santechniniai darbai“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, o nusprendus atskirojo skundo netenkinti – areštą nukreipti į konkretų nekilnojamąjį turtą – atsakovui priklausančius žemės sklypus, o taip pat taikyti atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvykdymo užtikrinimą 74 492 Lt sumai. Nurodo šiuos argumentus:
1. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik jei teismui yra pateikiami įrodymai, patvirtinantys grėsmę, kuri nurodoma prašyme areštuoti turtą.
2. Skolos suma, net jeigu ji yra iš tiesų didelė, negali būti skolininko piktybiškumo įrodymu, o taip pat tai negali būti laikoma įrodymu, kad skolininkas galėtų paslėpti ar iššvaistyti turimą turtą. Tuo tarpu faktas, kad su ieškovu iškilo ginčas, yra tarpusavio įsipareigojimų vykdymo tinkamumo klausimas, bet ne finansinių sunkumų ar tuo labiau nesąžiningumo įrodymas.
3. Abu atsakovai gauna stabilias pajamas, kurios yra didesnės nei Lietuvoje gaunamų pajamų vidurkis, o taip pat jau ilgą laiką turi nekilnojamojo turto (namą (duomenys neskelbtini), 0,684 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 0,6 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris yra likvidus, didelės vertės, o patys atsakovai nėra įtraukti į skolų išieškojimo įmonių piktybinių skolininkų sąrašus. Taigi atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei turimą turtą (žemės klypai nėra apsunkinti jokiomis prievolėmis, gyvenamasis namas yra įkeistas AB SEB bankui, tačiau dalis paskolos yra grąžinta ir kredito sutartis yra vykdoma tinkamai), tokia ieškinio suma nėra didelė.
4. Taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus laikantis proporcingumo principo. Tuo tarpu nukreipus areštą į atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą, būtų pažeista atsakovų su AB SEB banku pasirašyta kredito sutartis, kurios 4.3 punktas draudžia atsakovams bet kokiu būdu suvaržyti teises į įkeičiamą turtą, t. y. į atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą. Atitinkamai dėl to bankas turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti paskolos grąžinimo iš karto, dėl ko atsakovai prarastų gyvenamąjį namą. Areštą nukreipus į atsakovams priklausančius žemės sklypus, atsakovų patirta žala būtų mažesnė, tačiau atsakovai taip pat patirtų nuostolių, kadangi atsigaunant nekilnojamojo turto rinkai bei didėjant nekilnojamojo turto paklausai, būtų palankios sąlygos juos parduoti.
5. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstai išnagrinėtas nepranešus atsakovui.
6. Atsakovui priklausančių žemės sklypų bendra vertė pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra 74 492 Lt, o šiai dienai vertė yra dar didesnė ir atsakovai galėtų juos parduoti už žymiai didesnę kainą. Taigi laikytina, kad areštavus žemės sklypus, atsakovai šiai dienai netektų 74 492 Lt pajamų, kurios laikytinos minimaliais atsakovų nuostoliais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Santechniniai darbai“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovai nepaneigė prezumpcijos, jog ieškinio suma (110 238,26 Lt) jiems yra didelė. Antai gyvenamasis namas, kaip pripažįsta patys atsakovai, yra įkeistas bankui, o minėto gyvenamojo namo bei atsakovų turimų žemės sklypų rinkos vertė nėra žinoma. Atsakovai nepateikė įrodymų apie jų turimo turto vertės ir įsipareigojimų dydžio santykį. Be to, atsakovai savo atskirajame skunde nurodo, kad jie ketina parduoti dalį turimo turto - žemės sklypus, kas taip pat įrodo grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tuo tarpu atsakovų prašymas areštą nukreipti į konkretų atsakovų turtą yra visiškai nepagrįstas, nes konkretaus turto arešto klausimą spręs antstolis skundžiamos teismo nutarties vykdymo proceso metu, o taip pat nėra jokios garantijos, kad žemės sklypų vertės užteks būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tačiau tokių priemonių taikymo pagrindu, priešingai nei nurodo apeliantas, yra ne vien ieškovo pateikti įrodymai, pagrindžiantys teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, neįvykdymą, bet ir pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atitinkamai nagrinėjamu atveju didelė reikalavimo suma (110 238,26 Lt) pagrįstai leido daryti prielaidą, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Tiesa, ar reikalavimo suma laikytina didele, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pakankamų įrodymų, kad reikalavimo suma nagrinėjamu atveju atsakovams V. M. ir V. M. nelaikytina didele, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, apeliantai nepateikė. Antai, nors atsakovai nurodo, kad jiems priklauso didelės vertės namas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau pastarasis turtas yra įkeistas bankui, o iš ieškinio aišku, kad darbai, dėl kurių apmokėjimo kilo ginčas, atlikti būtent minėtame name (b. l. 1, 21). Atsakovai pateikia pažymą apie atsakovės V. M. pajamas 2010 metais (b. l. 28), tačiau tai yra motinystės pašalpų pajamos, kurios nelaikytinos pastoviomis gerą atsakovės finansinę padėtį patvirtinančiomis pajamomis, o teigti, kad nagrinėjamu atveju nėra grėsmės teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui įvykdymui, vertinant atsakovo V. M. pajamas (pareiginis atlyginimas – 5 000 Lt, b. l. 27), negalima. Atitinkamai minėtos grėsmės nepaneigia ir tai, jog atsakovams priklauso 63 900 Lt vertės (2004 m. rugpjūčio 27 d. duomenimis) 0,60 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o taip pat ½ dalis 0,6840 ha, 10 592 Lt vertės (2008 m. gruodžio 22 d. duomenimis) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 23 – 26), nes šie sklypai galėtų būti parduoti, ko neneigia ir patys atsakovai. Iš kitos pusės, pakeisti skundžiamą nutartį, nukreipiant areštą į minėtus sklypus, šiuo metu teismas taip pat neturi pagrindo, nes sklypų vertė šiuo metu nėra žinoma ir nėra aišku, ar jos užtektų ieškovo reikalavimams užtikrinti, o dėl konkretaus turto arešto bei turto įkainojimo sprendžiama nutarties dėl turto arešto vykdymo metu (CPK 677-682 str.). Atitinkamai daryti prielaidas, kad teismui neareštavus konkretaus atsakovams priklausančio turto, areštas bus nukreiptas į atsakovams priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko bankas galėtų nutraukti su atsakovais sudarytą kredito sutartį, šiuo metu nėra pagrindo.
Netenkinus atskirojo skundo dėl skundžiamos nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo, atsakovai taip pat prašo taikyti atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvykdymo užtikrinimą 74 492 Lt sumai (CPK 147 str.). Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad teisėjų kolegija, spręsdama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo klausimo nesprendžia, kadangi tai nebuvo sprendžiama pirmosios instancijos teisme ir, priešingu atveju, būtų pažeista teisė į teisminę gynybą (CPK 331 str. 6 d.). Kita vertus, tai nedraudžia atsakovams minėtu klausimu kreiptis į pirmosios instancijos teismą, pateikiant savo galimus nuostolius pagrindžiančius įrodymus.
Atsiliepimas
Atsakovai taip pat nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai taikytos jiems nepranešus, tačiau teisė spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui (CPK 148 str. 1 d.) priklauso teismui. Be to, nepranešimas atsakovams sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, o teismo nutartis dėl proceso teisės normų pažeidimo gali būti panaikinta tik tuomet, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas (LR CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad nepranešimas atsakovams apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimą pažeidė jų procesines teises, nėra pagrindo, o teisę būti išklausytiems jie realizavo apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį nepakeistą.