Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, R. G., K. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas nuo pat gimimo gyvena (duomenys neskelbtini) k. Anksčiau šioje vietoje ir tuose pastatuose gyveno pareiškėjo močiutė O. P., o po jos mirties – pareiškėjo tėvai V. P. ir tėvas K. P., kurie jau yra mirę. 2001 m. lapkričio 1 d. gyvenamasis namas sudegė, liko statiniai, į kuriuos nuosavybės teisę nustatyti ir prašo pareiškėjas. Nuo to laiko, pareiškėjas gyvena vasarinėje virtuvėlėje, Ją rekonstravo, apšildė. Taip pat naudojasi ir kitais ūkiniais, pagalbiniais pastatais. Juos prižiūri, remontuoja, tačiau nuosavybės teisės į šiuos nekilnojamuosius daiktus nėra įgijęs.

5. Suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo E. P. močiutė O. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 7, 11, 13-18). Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) kaimo 1971 m. – 1975 m., 1983 m. – 1988 m., 1991 m. – 1995 m. ūkinėse knygose užfiksuota, jog O. P. turėjo 1969 m. statybos gyvenamąjį namą, tvartą ir daržinę, esančius (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 12, 13-18). Iš minėtų ūkinių knygų taip pat matyti, jog kartu su O. P., minėtuose pastatuose gyveno bei ūkininkavo ir jos sūnus K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), su šeima: žmona V. P., gimusia (duomenys neskelbtini), vaikais R. P., K. P. ir E. P. (b. l. 20-26). Be to, ūkinių knygų duomenys patvirtina, jog po O. P. mirties (duomenys neskelbtini) metais, namų ūkį ir toliau valdė pareiškėjo E. P. šeima. Nors iš į bylą pateiktos 2022 m. rugpjūčio 3 d. Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono notarės D. S. pažymos dėl palikimo priėmimo Nr. 01-11/108 matyti, jog (duomenys neskelbtini). mirus O. P., palikimo priėmimo pareiškimo Šilalės rajono notarų biure nėra registruota (b. l. 8). Pasak pareiškėjo, mirus jo tėvams K. P. (mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10)) ir V. P. (mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9)), jis liko gyventi aptariamuose pastatuose. Tiesa, byloje esanti 2001 m. lapkričio 5 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma Nr. 121, patvirtina pareiškėjo nurodytą faktą, jog 2001 m. metais kilo gaisras, kurio metu sudegė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) k. (b. l. 27). Tačiau, kaip nurodė pareiškėjas, nuo to laiko jis gyvena rekonstruotoje vasarinėje virtuvėje bei naudojasi kitais ūkiniais ir pagalbiniais pastatais. Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, jog pareiškėjas E. P. nuo 1988 m. sausio 25 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) k. (b. l. 5).

7. 2022 m. birželio – liepos mėnesiais suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, iš kurios matyti, jog 53 kv. m. ploto viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k., buvo pradėta statyti 1970 metais, statyba baigta – 1982 metais; malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta statyti 1968 metais, baigta – 1980 metais; daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta 1968 metais; tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1968 metais; malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta 1982 metais. Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 11 d. Pažyma dėl statinių nuosavybės Nr. B4-545 (9.10.) patvirtina, kad Šilalės rajono savivaldybė, nevaldo nuosavybės teise minėtų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) Šilalės r. sav. (b. l. 28-29). Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, jog minėti pastatai nepriklauso valstybei (b. l. 65). Dėl aptariamų pastatų įregistravimo E. P. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, tačiau prašymas buvo atmestas, nurodant, kad nebuvo pateikta nuosavybės teisę į statinius patvirtinančių dokumentų (b. l. 30-31).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.68 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t.y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018; 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021). Nustačius visas aukščiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68-4.71 straipsniai).

10. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalies reguliavimą privačios pareiškėjo nuosavybės objektu gali būti tik teisėtai, pagal statybos vykdymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pastatytas pastatas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami pripažinti, jog pastatai – viralinė, malkinė, daržinė, tvartas, malkinė - buvo pastatyti, sukurti teisėtai, todėl gali būti privačios nuosavybės objektais ir pripažinti įgytais pareiškėjo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį.

11. Teismas taip pat sprendžia, jog pareiškėjas byloje leistinais ir pakankamais įrodymais įrodė ir visas kitas būtinas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimui sąlygas, nustatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, t.y. pareiškėjas praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgijęs nuosavybės teisės į viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu; pareiškėjas minėtus pastatus įgijo sąžiningai ir iki šiol juos valdo bei naudoja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai (duomenų, kad statiniai būtų užvaldyti per prievartą ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, byloje nėra; pareiškėjas buvo ir yra įsitikinęs, kad pastatus įgijo teisėtai ir niekas kitas į juos nepretenduoja; nuo pat įsigijimo momento pareiškėjas pradėjo atvirai, nesislapstydamas valdyti statinius, jais naudojosi ir nepertraukiamai naudojasi iki šiol; tas faktas, jog pastatai nėra įregistruoti pareiškėjo vardu, taip pat nėra kliūtis teismui konstatuoti daikto atviro valdymo sąlygos buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011); daiktinės teisės į minėtus pastatus nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų vardu; pareiškėjas pastatus valdė ir valdo kaip savo, elgiasi kaip šių daiktų savininkas (naudoja, prižiūri, saugo); pareiškėjas statinius teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų.

12. Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) g.

13. Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtus nekilnojamuosius daiktus įregistravimo viešajame registre.

14. Pareiškėjas kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sumokėjo 133,60 Eur dydžio žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti tik 66,80 Eur. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui grąžintina 66,80 Eur žyminio mokesčio permoka. Žyminio mokesčio grąžinimas pavestinas vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtus nekilnojamuosius daiktus įregistravimo viešajame registre.

Grąžinti E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) 66,80 Eur (šešiasdešimt šešių eurų 80 centų) žyminio mokesčio permoką sumokėtą 2022 m. rugpjūčio 18 d., mokėjimo suma 133,60 Eur.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.