Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-1) prokuroro Simono Genio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, teistas paskutinį kartą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, 2019 m. gruodžio 6 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis H. J. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme: jis nevykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1166-911/2017, kuriuo jam, kaip atsakovui, buvo priteista sumokėti 3 000 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 3 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 68 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui O. A.. H. J. priteistos skolos su bylinėjimosi išlaidomis nemokėjo ir nemoka, tokiu būdu nevykdo teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

Kaltinamasis H. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad O. A. jis pažįsta, pripažįsta, kad šis jam 2012 m. paskolino 3 000 Eur, jis pasižadėjo pinigus grąžinti, dėl to pasirašė skolos raštelį. Skolą buvo įsipareigojęs grąžinti per kelis mėnesius, tačiau pablogėjus jo finansinei būklei, skolos grąžinti nepavyko. Su O. bendravo dar kelis metus po to, kai negrąžino pinigų, tačiau vėliau bendravimas nutrūko, nes suprato, kad O. juo nebetiki, kad jis grąžins skolą. Iš O. 2012 m. pasiskolintus pinigus investavo į tada vykdytą veiklą – prekybą mobiliaisiais telefonais, tačiau pinigus prarado, o 2014 m. visiškai nebegaudavo pajamų ir nebeturėjo galimybės grąžinti pinigų. Apie teismo sprendimą dėl skolos priteisimo ir apie tai, jog sprendimo vykdymas perduotas antstoliui, jis sužinojo tik 2020 m., kai dėl to paties buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Iš teismo sprendimų negavo ir nėra gavęs iki šiol. 2020 m., tikslios datos neprisimena, į savo el. paštą (duomenys neskelbtini) gavo nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Taigi po minėto tyrimo jis jau žinojo, jog yra teismo sprendimas, kurio jis nevykdo. Tyčia nevengia grąžinti skolos, niekur nesislapsto, tiesiog neturi galimybės dirbti Lietuvoje, turi tam priežastis, kurių nenori šiuo metu nurodyti. Nori išvykti į užsienį ir užsidirbti, kad galėtų grąžinti skolą O. Jo planuose yra 2022 m. birželio ar liepos mėnesį išvykti į Vokietiją užsidirbti ir grąžinti visas turimas skolas. Į antstolio kontorą nesikreipė, nes nematė tikslo, kadangi jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti priteistą sumą. Jokių pajamų šiuo metu neturi, būtiniausiems pirkiniams pinigų paskolina brolis, taip pat neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Jis planuoja skolą grąžinti, kai tik turės galimybę, pradės vykdyti teismo sprendimą. Papildomai apklaustas H. J. parodė, kad jis 2022 m. kovo 22 d. kreipėsi į antstolio A. Selezniovo kontorą, kreipėsi elektroniniu paštu, kadangi internete rastu telefono numeriu susisiekti nepavyko, nors bandė kelis kartus. Į antstolį kreipėsi, kad jam praneštų, kokia skola yra susidariusi, ir nurodė, jog nori pradėti vykdyti teismo sprendimą. Šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pas buvusią žmoną ir rūpinasi vaiku, kuris yra nepilnametis, jo buvusi žmona supranta, jog šiuo metu jis negali finansiškai išlaikyti vaiko, todėl jį prižiūri. Šiuo metu jis aktyviai ieško darbo, nori įsidarbinti ir pradėti mokėti skolas. Įteikus pranešimą apie įtarimą, suprato, jog privalo sumokėti visas skolas. Yra darbingas, su sveikata problemų neturi, neįgalumas jam nėra nustatytas, tačiau nuo maždaug 2018 m. vengė legaliai įsidarbinti, kadangi dėl skolų iš jo atlyginimo būtų išskaičiuojama. Supranta, jog privalo įsidarbinti ir pradėti vykdyti teismo sprendimą, grąžinti skolą. Sutinka, jog tyrimas baigtųsi teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusysis O. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog H. J. buvo jo pažįstamas, su juo palaikydavo darbinius kontaktus, anksčiau jis turėjo mobiliųjų telefonų parduotuvę, kreipdavosi į jį, jei reikėdavo paslaugų, susijusių su telefonais. 2012 m. kovo 21 d. H. J. paskolino 3 000 Eur, dėl paskolos pasirašė skolos raštelį su jo įsipareigojimu, kad skolą grąžins iki 2012 m. liepos 30 d. Praėjus šiam terminui, H. skolos jam negrąžino, vis žadėdavo netrukus ją grąžinti. Jis tikėjo, kad H. skolą grąžins, nes turėjo darbą, buvo parduotuvės direktorius. Bendravimą jie palaikė telefonu, tačiau po kurio laiko H. pradėjo vengti jo skambučių, su juo nebeturėjo galimybės susisiekti, H. pakeitė telefono numerį, parduotuvė buvo uždaryta, jo tiksli gyvenamoji vieta buvo nežinoma, taip pat iš svetimų žmonių jis išgirdo kalbas, kad H. yra įsiskolinęs ne jam vienam ir skolų negrąžina. Po šių kalbų suprato, kad neverta tikėtis, jog H. jam skolą grąžins geranoriškai, todėl 2016 m. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl skolos priteisimo iš H. J.. Teismas priėmė sprendimą už akių, kadangi H. per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ir priteisė skolą bei palūkanas. Skolos išieškojimą yra pavesta vykdyti antstoliui Aleksandrui Selezniovui. Išieškojimas nevykdomas, nes, kiek jam žinoma, H. nepriima jokių procesinių dokumentų, antstolio duomenimis, H. neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, niekur nedirba, lėšų sąskaitose nėra. Suėjus skolos grąžinimo terminui, t. y. 2012 m. liepos 30 d., laukė dar 4 metus, kol H. grąžins skolą, ir tik tada kreipėsi į teismą. Nei iki kreipimosi į teismą, nei po teismo priimto sprendimo jis su H. nebendravo, susisiekti nebandė, kadangi to padaryti anksčiau irgi nepavyko, paskutinį kartą su juo bendravo maždaug 2015 m. Kur H. gyvena, jis nežino, taip pat neturi jo kontaktų, ryšių nepalaiko ir priežasčių, kodėl negrąžina skolos, nežino. 2020 m. H. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teismo sprendimo nevykdymo, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes neva H. nežinojo apie teismo sprendimą, buvo nurodęs, jog sužinojęs pradės vykdyti teismo sprendimą ir skolą jam grąžins. Kadangi nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo praėjo 1,5 metų, o H. toliau nevykdo teismo sprendimo, negrąžina skolos, jis pakartotinai kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1166-911/2017 matyti, kad juo buvo patenkintas ieškovo O. A. ieškinys ir iš atsakovo H. J. buvo priteista 3 000 Eur skola, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos 3 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos – 68 Eur žyminis mokestis, 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ieškovui O. A..

Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties matyti, kad ja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovui H. J. už 2017 m. gruodžio 13 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo nevykdymą skirta bauda.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo pateiktos informacijos matyti, kad H. J. neįsiteisėjusi 2018 m. balandžio 24 d. nutartis buvo išsiųsta adresu (duomenys neskelbtini), bei darbovietės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nei vienu adresu nutartis nebuvo įteikta.

Iš antstolio Aleksandro Selezniovo pateiktų duomenų matyti, kad pradėjus vykdomąją bylą Nr. 0010/17/03288, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 655 straipsnio 1 dalimi, skolininkui H. J. 2017 m. liepos 28 d. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju. Raginimas skolininkui išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir vykdomajame dokumente nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi nei vienu iš nurodytų adresų įteikti raginimo skolininkui nepavyko, šis, vadovaujantis CPK 660 straipsnio 1 dalimi nustatyta tvarka, 2017 m. rugpjūčio 21 d. buvo paskelbtas viešai specialiame interneto tinklalapyje www.antstoliai.lt. Nuo vykdomosios bylos pradžios iki šios dienos iš skolininko H. J. nebuvo išieškota lėšų skolos dengimui. Skolininkas vykdomąja byla nesidomi, į antstolio kontorą atvykęs nebuvo. Antstoliui nėra žinomos priežastys, dėl kurių H. J. nevykdo teismo sprendimų ir antstolio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

BK 245 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimas nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu nustatytos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę tai padaryti. Teismų praktikoje pažymėta, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma vien tik nustačius teismo sprendimo neįvykdymo faktą, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir (ar) administracinio proceso įstatymų uždavinys. Dėl to baudžiamoji atsakomybė už teismo sprendimo nevykdymą gali būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti jo įvykdymą civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-36/2012, 2K-219/2012, 2K–69/2014). Jeigu pripažįstama, kad tai neįmanoma padaryti naudojant šias priemones, tada turi būti nustatyta, ar būtent kaltininkas savo tyčine veika sudarė tokią teisinę situaciją. Asmuo atsako pagal BK 245 straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis H. J. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 245 straipsnį. Kaltinamasis, būdamas darbingo amžiaus, neturėdamas neįgalumo, niekur oficialiai nedirbo, kaip pats patvirtino, to sąmoningai siekė, kad nebūtų išskaitomi įsiskolinimai, taip apsunkindamas išieškotojo O. A. galimybes atkurti savo pažeistą teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Jis tokią teisinę situaciją sudarė tyčiniais veiksmais, žinodamas ir suvokdamas savo pareigą sumokėti O. A. teismo sprendimu priteistas sumas, sąmoningai siekė išvengti teismo sprendimo vykdymo, tyčia oficialiai neįsidarbino, neįgijo turto savo vardu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad H. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą teisingumui, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas teistas nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, oficialiai nedirba, yra darbingo amžiaus, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad Baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 245 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), įpareigojant jį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam H. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

H. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti H. J. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.