Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas Jungtinėje Karalystėje ir Airijos Respublikoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. tiesiogiai pats pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis, 2023 m. vasario 25 d., apie 13.30 val., aikštelėje, esančioje prie Valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Regitra“ Vilniaus filialo, Lentvario g. 7, Vilniaus mieste, sužinojęs, kad neišlaikė VĮ ,,Regitra“ praktinio vairavimo egzamino, tiesiogiai pats pasiūlė duoti 200 Eur kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialo specialistui A. N., vykdžiusiam jo egzaminavimą, už pageidaujamą pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad A. N. Ž. B. neišlaikyto praktinio vairavimo egzamino rezultatą pakeistų į išlaikytą.

Šiais savo veiksmais Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis Ž. B. nurodė, kad kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažįsta. Paaiškino, jog visi žmonės žinojo, kad Regitroje kritinė klaida „kainuoja“ 100 Eur. Nepamena, tai buvo ar ketvirtas, ar penktas kartas, kai laikė vairavimo egzaminą ir jo neišlaikė. Jam tokia situacija buvo keista, nes vairuoja jau 20 metų ir pastoviai neišlaiko egzamino. Taigi, tąkart, kai instruktorius pasakė, kad padarė dvi kritines klaidas ir kad vėl neišlaikė egzamino, tiesiog buvo smalsu, ar iš tikrųjų „pardavinėja“ tas kritines klaidas. Kaltinamasis nurodė, jog jis žinojo, jog yra įrašinėjama, nėra kvailas ir tikrai nebūtų siūlęs kyšio tokiomis aplinkybėmis. Jis niekam nenorėjo siūlyti kyšio. Be to, tuo metu jis nedaug uždirbo ir pinigų tokiam kyšiui neturėjo. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, jog jo pokalbis su instruktoriumi vyko automobilyje, žinojo, kad viskas įrašoma. Tiesiogiai instruktoriaus jis nepaklausė, kiek pastarasis ima kyšio. Tiksliai pažodžiui, kaip pasakė, nepamena. Atsimena, kad instruktorius nesutiko paimti kyšio, o ir kyšio jis nesiūlė, nes nenorėjo duoti pinigų – jų ir neturėjo. Jeigu instruktorius būtų pasakęs, kad jo žinios teisingos ir kritinės klaidos panaikinimas tiek „kainuoja“, tai jis (kaltinamasis) būtų apie tai informavęs policiją. Klausimą dėl kritinių klaidų panaikinimo už pinigus jis uždavė tik iš smalsumo. Kaltinamasis nurodė, kad tuo metu, kai ėjo laikyti egzamino, su savimi turėjo 20 Eur. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, kad nagrinėjamas egzamino laikymas jau buvo penktas ar šeštas, anksčiau niekad kyšio nesiūlė, o būtent šį kartą pasiūlė 200 Eur, kadangi jam pabodo prisigalvotos kritinės klaidos. Taip norėjo tiesiog patikrinti instruktorių. Mano, kad klaidos išsigalvotos, kadangi kai pirmus kartus neišlaikė – tai jam tikrai trūko įgūdžiu, bet po tų pirmų laikymų su instruktoriumi važinėjo po Vilnių, mokėjo pinigus už pamokas. Yra įsitikinęs, kad jis vairuoja puikiai. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, jog pirmus du kartus bandė išlaikyti vairavimo egzaminą Alytuje, kiek ten „kainuoja“ kritinių klaidų panaikinimas – nežino, žinojo tik tai, kad Vilniuje vienos kritinės klaidos panaikinimas „kainuoja“ 100 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 3 d. apklaustas įtariamasis Ž. B. nurodė, kad egzaminatorius, ,,Regitra“ Vilniaus padalinio, kuris yra Lentvario gatvėje, darbuotojas, kurio nei vardo, nei pavardės nepamena, jam pasakė, kad jis (Ž. B.) padarė dvi kritines klaidas ir dėl to neišlaikė egzamino. Egzaminatorius jam pasakė, kad viena kritinė klaida yra ta, kad važiavo per greitai, o kita – kad važiavo per lėtai. Vieną iš kritinių klaidų, pagal egzaminatorių, padaryta netoli ,,Regitra“ pastato, greitkelyje Vilnius-Kaunas, kur leidžiamas 100 km/h greitis, važiavo apie 83 km/h. Antrą kritinę klaidą padarė miško kelyje, kur pagal ženklą buvo nustatytas greitis 50 km/h, o jis važiavo apie 60 km/h. Jis nepripažįsta klaidos, kuri buvo pripažinta kritine, kad daugiau nei 10 procentų važiavo per lėtai. Egzaminas laikomas neišlaikytu padarius bent vieną kritinę klaidą. Jis yra girdėjęs iš žmonių, kurių įvardinti negali, kalbų, kad viena kritinė klaida ,,kainuoja“ 100 eurų. Tai yra, manytų, kad davus egzaminatoriui 100 eurų už vieną kritinę klaidą, egzaminatorius ją anuliuoja. Jis nusprendė patikrinti, ar tiesą kalba žmonės apie kritinių klaidų ,,kainą“. Kadangi egzaminatorius buvo pasakęs, kad jis (Ž. B.), padarė dvi kritines klaidas, tai jis paklausė, ar įmanoma ,,nusipirkti“ tas dvi kritines klaidas. Egzaminatorius, pasakė kažką panašaus, kad nekalbėtų taip. Prieš tai jis dar paklausė egzaminatoriaus, ar yra filmuojama ir egzaminatorius, patvirtino, kad filmuojama. Tiksliai neprisimena, ką konkrečiai pasakė egzaminatoriui, bet gali būti, kad įvardijo kainą – 200 eurų. Egzaminatorius nesutiko paimti pinigų. Iš tikrųjų jis (Ž. B.) net neturėjo pinigų, o pasiūlė pinigus tik dėl įdomumo, siekdamas patikrinti, ar tiesą kalba žmonės. Tada dar jis egzaminatoriui sakė, kad yra invalidas, kad jam reikalingos teisės, ką į tai atsakė egzaminatorius - nepamena. Po pokalbio jis(Ž. B.) išlipo iš automobilio. Jis neketino egzaminatoriui duoti pinigų – 200 eurų, nes jis jų neturėjo, tada su savimi turėjo apie 20 eurų (t. 1, b. l. 105-106).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. N. nurodė, kad kaltinamąjį atsimena, nes teko su kaltinamuoju susidurti „Regitra“. Dėl nagrinėjamo įvykio nurodė, kad tai buvo vasario pabaiga. Jis su Ž. B. nuėjo į automobilį, viskas vyko pagal tvarką – žmogus būna informuojamas, kad egzaminas yra filmuojamas, daromas garso įrašas, taip pat buvo supažindintas su egzamino tvarka. Egzamino metu Ž. B. padarė dvi kritines klaidas, susijusias su važiavimo greičiu. Pažymi, kad greičio paklaidos buvo vertinamos egzaminuojamojo naudai, tačiau nepaisant to, greičio viršijimas/per mažas greitis buvo toks, kad negalėjo būti vertinamos kitaip kaip būtent kritinės klaidos. Po egzamino, kai Ž. B. pasakė apie įvertinimą, pastarasis jam pasiūlė išlipti iš automobilio. Jis (liudytojas) tą daryti atsisakė, pasakęs, kad egzamino aptarimas turi vykti automobilyje, kur yra filmuojama. Kai pasakė Ž. B., kad iš automobilio nelips, pastarasis paklausė, ar įmanoma kažkaip ištrinti tas klaidas. Jis paaiškino, kad to padaryti negali, kadangi viskas yra fiksuojama. Tuomet Ž. B. pasakė, kad nebijok išlipti, nieko agresyvaus nebus, tiesiog pašnekėti, o kai pasakė Ž. B., kad negalima ištrinti klaidų, Ž. B. jam pasakė „aš sumokėsiu“, į ką jis Ž. B. liepė baigti su tokiais pasiūlymais. Ž. B. pasakė „du šimtus turiu“. Tuomet jis Ž. B. liepė išlipti iš automobilio ir pasakė nueiti į administracijos pastatą, kur gali gauti visas ataskaitas apie egzaminą. Jis (liudytojas) Ž. B. pasisakymus apie tai, kad jis turi du šimtus, suprato, kaip tiesioginį siūlymą susitarti, t. y. kaip bandymą susitarti už jo palankų sprendimą. Jis nesutinka su kaltinamojo iškelta versija, kad jis neva norėjo tik pasmalsauti, nes kam tada prieš teikdamas tokį pasiūlymą kaltinamasis jam pasiūlė išlipti iš automobilio, kuriame buvo filmuojama. Atsakydamas į klausimas, liudytojas nurodė, kad iki to momento, kuomet jis kaltinamajam pasakė, kad pastarasis neišlaikė egzamino ir padarė dvi kritines klaidas, kaltinamasis nieko neklausinėjo apie tai, ar galima iš sistemos ištrinti klaidas. Po to, kai Ž. B. išlipo iš automobilio, jis (liudytojas) dar kurį laiką pabuvo automobilyje, kad tęstųsi filmavimas ir kad Ž. B. neprieitų dar kartą prie jo, o po to iškart nuėjo pas savo viršininką ir pranešė apie Ž. B. elgesį. Liudytojas atsakydamas į kaltinamojo klausimą nurodė, kad pinigų jis nematė, buvo tik pasakymas, kad „turiu du šimtus“.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. N. nurodė, kad VĮ „Regitra“ specialistu dirba nuo 2021 m. balandžio 20 d. Pagrindinė jo darbo funkcija VĮ „Regitra“ yra praktinių vairavimo egzaminų egzaminavimas. Pažymi, kad 2023 metų vasario mėnesį (tikslios datos neatsimena) po pietų egzaminavo praktinį vairavimo egzaminą laikantį asmenį (Ž. B.). Minėto asmens pavardės neatsimena. Minimo egzamino, kaip ir visų kitų VĮ „Regitra“ laikomų egzaminų, egzaminuojamąjį parinko tam specialiai sukurta VĮ „Regitra“ sistema. Tai reiškia, kad anksčiau, tai yra, iki sistemos jam pateiktos informacijos, jis nežino, kokį konkretų asmenį egzaminuos. Pravažiavus visą maršrutą ir grįžus į VĮ „Regitra“, jis informavo egzaminuojamąjį asmenį, kad šis egzamino neišlaikė dėl padarytų kritinių klaidų, kurias šiam įvardijo. Asmuo su minėtomis klaidomis nesutiko ir pradėjo aiškintis bei ginčytis, teigdamas, kad minėtų klaidų nepadarė. Tada egzaminuojamasis jo paklausė, ar automobilyje vaizdas vis dar yra filmuojamas. Jis šiam atsakė, kad automobilyje yra filmuojama visą laiką. Tada egzaminuojamasis pasiūlė išlipti iš automobilio ir pasikalbėti lauke. Į tai jis asmeniui atsakė, kad, jeigu šis turi kažkokių klausimų, turi kalbėti automobilyje. Asmuo jo paklausė, ar galima kaip nors užfiksuotas klaidas ištrinti. Jis paaiškino, kad tokios galimybės nėra, jo klaidos yra užfiksuotos, taip pat viskas yra nufilmuota vaizdo kamerų, kurios fiksuoja ir automobilio važiavo greitį. Į tai, jeigu gerai atsimena, asmuo jam pasakė „aš sumokėčiau“. Į minėtą pasiūlymą asmeniui griežtai pasakė, kad šis baigtų su tokiais pasiūlymais. Taip pat asmeniui pateikė rekomendacijas, kurios, jo manymu, šiam padėtų ateityje išlaikyti egzaminą. Po kurio laiko egzaminuojamasis asmuo (Ž. B.), jam pasakė žodžius - „du šimtus turiu“. Į minėtą asmens pasakymą, jis paaiškino, kad egzaminas yra baigtas ir, kad jis (Ž. B.) turi išeiti iš automobilio. Minėtus egzaminuojamojo asmens žodžius - „aš sumokėčiau“ ir „du šimtus turiu“, suprato, kaip kyšio pasiūlymą už teigiamą vairavimo egzamino rezultatą. Iš karto po egzamino apie įvykį - kyšio pasiūlymą, informavo savo tiesioginį vadovą - V. D., kuris savo ruožtu informaciją perdavė VĮ „Regitra“ už korupciją atsakingam pareigūnui (1 t., b. l. 79-80).

Iš 2023 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas 2023 m. kovo 31 d. VĮ ,,Regitra“ pateiktas vaizdo/garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp Ž. B. ir A. N., kurio metu yra siūlomas kyšis. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (1 t., b. l. 79-80).

Iš VĮ ,,Regitra“ pateikto 2023 m. kovo 1 d. pareiškimo nustatyta, kad yra pateiktas Ž. B. 2023 m. vasario 25 d. praktikos egzamino prašymas ir išrašas apie Ž. B. 2023 m. vasario 25 d. praktinio vairavimo rezultatas – egzaminas neišlaikytas, egzaminatorius A. N. (t. 1, b. l. 1-4).

Iš VĮ ,,Regitra“ 2023 m. gegužės 22 d. rašto Nr. S-7453 nustatyta, kad buvo pateikta Ž. B. laikytų egzaminų suvestinė, iš kurios matyti, kad praktinio vairavimo egzaminus laikė 2022 m. rugsėjo 6 d., 2022 m. spalio 19 d., 2022 m. gruodžio 3 d., 2023 m. sausio 7 d., kurie nebuvo išlaikyti (t. 1, b. l. 30, 70).

Iš VĮ „Regitra“ 2023 m. gruodžio 8 d. elektroniniu paštu pateikto kvito nustatyta, jog Ž. B. už 2023 m. vasario 25 d. egzamino laikymą atsiskaitė grynaisiais pinigais (t. 2, b. l. 56-59).

Byloje pateiktuose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymoje ir MB (duomenys neskelbtini) pateiktoje lentelėje užfiksuoti duomenys apie Ž. B. gaunamas pajamas (t. 2, b. l. 61, 63-64).

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Papirkimo kvalifikavimas priklauso nuo to, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veikimą (neveikimą) jam arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų, yra siūlomas, pažadamas, susitariamas duoti arba duodamas kyšis. Jei pasiūloma, pažadama, susitariama duoti ar kyšis duodamas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veikos vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-318/2023). Asmens veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ne tik tada, kai kaltininkas realiai duoda kyšį, bet ir tada, kai tik pasiūlo ar pažada jį duoti.‏‏‎ Kadangi papirkimą sudarančios veikos gali pasireikšti žodine forma (pažadant, siūlant, susitariant), būtina vertinant, ar asmuo išsakydamas siūlymą duoti kyšį turėjo realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, atsižvelgti į situacijos kontekstą.‏‏‎

Nors kaltinamasis viso proceso metu kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, teigdamas, jog, nors ir pasakė jį egzaminavusiam VĮ „Regitra“ instruktoriui, jog jis gali sumokėti 200 Eur, tačiau tai nebuvo kyšio siūlymas, o tiesiog bandymas sužinoti, ar jis (kaltinamasis) girdėjo teisingus gandus apie tai, kad VĮ „Regitra“ kritinę egzamino klaidą galima anuliuoti už 100 Eur. Visgi, teismas tokią kaltinamojo pateiktą savo elgesio motyvaciją vertina kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokį teismo įsitikinimą lemia tai, kad kaip matyti tiek iš į bylą pateikto vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo, teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. N. parodymų, kaltinamasis apie tai, kad jis pageidautų, jog už 200 Eur būtų panaikintos jo egzamino metu padarytos kritinės klaidos, užsiminė tik po to, kai sužinojo, jog jis neišlaikė vairavimo egzamino ir padarė dvi kritines klaidas. Kaip nurodė teisme apklaustas A. N., viso egzamino metu Ž. B. nesidomėjo, ar yra techninės galimybės pašalinti kritines klaidas iš sistemos, toks klausimas jam iškilo tik po to, kai sužinojo, kad vairavimo egzamino neišlaikė. Taip pat teismo įsitikinimą, jog aukščiau nurodyta Ž. B. versija tėra jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, lemia ir Ž. B. elgesys kyšio pasiūlymo metu, o būtent – iš vaizdo įrašo matyti, jog Ž. B., prieš pasiūlydamas 200 Eur A. N., pastarojo pasiteirauja, ar vis dar įrašinėjama automobilyje, pasiūlo pasikalbėti išlipus iš automobilio, galiausiai pasiūlymą apie 200 Eur – „karoče du šimtai, iškart sumoku“ (vaizdo įrašo 20.45 min.), išsako neaiškiai, prislopintu balsu, burną dengdamas ranka. Teismo vertinimu, aptarti kaltinamojo veiksmai, aplinkybės, kuriomis buvo išsakytas pasiūlymas duoti kyšį, rodo, jog jis turėjo realų siekį papirkti liudytoją, siekdamas pastarojo neteisėto veikimo, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Nors kaltinamasis teigė, jog jis nagrinėjamo įvykio metu su savimi neturėjo 200 Eur, o jo pajamos yra nedidelės, tačiau vien tokios aplinkybės, jau aptartų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo spręsti dėl asmens nekaltumo, juo labiau, kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė kyla vien tik už kyšio pasiūlymą.

Dėl skirtinos bausmės ir su tuo susijusių klausimų

Teismas, skirdamas kaltinamajam Ž. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau ne sykį baustas už kriminalinio pobūdžio pažeidimus Didžiojoje Britanijoje (t. 1, b. l. 114-131), baustas administracine tvarka tik už mažareikšmio nusižengimo padarymą, baudą sumokėjęs (t. 1, b. l. 132), šiuo metu dirba, gauna legalias pajamas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos trys alternatyvios bausmės – bauda (kurios minimalus dydis pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą – 5000 Eur), areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, jam skirtina visgi arešto bausmė, kadangi, teismo vertinimu, BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės – baudos, kurios minimalus dydis už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra 5000 Eur, paskyrimas, šiuo atveju, asmeniui, nors ir dirbančiam, tačiau gaunančiam minimalias pajamas, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) – būtų neteisinga, neproporcinga ir akivaizdžiai per griežta.

Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas visgi vertina tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba, gauna pajamas, turi gyvenamąją vietą, t. y. matyti, jog asmuo stengiasi gyventi dorai ir nepažeisti teisės aktų reikalavimų, dėl ko, nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, Ž. B. skirtinos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams. Teismo vertinimu, būtent arešto bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė Ž. B., tokia bausmė užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu Ž. B. įpareigotinas tęsti darbą o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančių pareigūnų žinios.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, Ž. B. nėra pagrindo kartu su arešto bausmės vykdymo atidėjimu skirti intensyvią priežiūrą, kadangi jo padaryta nusikalstama veika ir paties kaltinamojo asmenybė nesiekia tokio pavojingumo, kad jį reikėtų nenutrūkstamai stebėti.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu (prisegtas prie bylos 2 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. vasario 5 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo Ž. B. priteistinos 313,75 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato A. P. darbą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam Ž. B. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu (t. 2 b. 11-12). Kadangi kaltinamasis šiuo metu nors ir dirba, tačiau gauna nedideles pajamas, o gynėjas privalomai paskirtas neatsižvelgiant į kaltinamojo valią, todėl įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo Ž. B. materialinė padėtis yra sunki ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 20 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant Ž. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje bei nekeisti gyvenamosios vietos be probacijos pareigūnų žinios.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašu, supakuotą į voką, prisegtą prie bylos 2 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsitesėjus palikti saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.