Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-55-372/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-13
Bylos Nr.: 2A-55-372/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00560-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: V. R.
Atsakovas: A. Č., V. R.

Kategorijos

2.4.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)

Civilinė byla Nr. 2A-55-372/2020 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00560-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1.; 2.6.8.10.; 2.6.16.12.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ir atsakovės A. Č. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174-884/2019 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei A. Č. dėl nesumokėtų nuompinigių priteisimo ir atsakovės A. Č. priešieškinį atsakovui V. R. dėl kilnojamųjų daiktų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. Č. dėl nesumokėtų nuompinigių priteisimo. Teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovės 5216 Eur nesumokėtų nuompinigių už ieškovo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomą 2015 m. ir 2016 m. vasaros kurortinio sezono laikotarpiu; 2) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad nuomojo nuosavas patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei A. Č.; kad 2013 – 2016 m. atitinkamais laikotarpiais sudarydavo patalpų nuomos sutartis, kurios paprastai būdavo sudaromos vasaros kurortinio sezono laikotarpiu. Ieškovas pažymėjo, kad su atsakove nuomos sutartimis buvo sutarta, kad už patalpų nuomą už vienerių metų vasaros kurortinio sezono laikotarpį ieškovui ji įsipareigoja sumokėti 32000 Lt nuompinigių (9268 Eur).

3. Ieškovas nurodė, kad atsakovė jo išnuomotose patalpose apgyvendindavo savo klientus, kurie iš atsakovės nuomodavo patalpas trumpalaikiam poilsiui, t. y. jo išnuomotose patalpose savo nuožiūra vykdė ūkinę - komercinę veiklą, kurios pagrindu gavo atitinkamas pajamas. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė kiekvienais metais už išsinuomotas patalpas nesumokėdavo dalies nuompinigių, todėl ieškovas sudarydavo su ja kiekvienais metais naujas patalpų nuomos sutartis, kuriose atsakovė įsipareigodavo sumokėti nuompinigių įsiskolinimą už ankstesnius kalendorinius metus. Ieškovas nurodė, kad atsakovė, subnuomodama patalpas kitiems asmenims, gaudavo žymiai daugiau pajamų nei buvo patalpų nuomos kaina; atsakovė buvo mokus verslo partneris, tačiau ilgainiui tapo aišku, kad atsakovė piktnaudžiauja pasitikėjimu, kadangi kiekvienais metais nesumokėdavo nuompinigių dalies ir tokiais veiksmais siekdavo sudaryti patalpų nuomos sutartį kitiems kalendoriniams metams.

4. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. vasaros kurortinio sezono laikotarpiui atsisakė su atsakove sudaryti patalpų nuomos sutartį, todėl atsakovė liko nepatenkinta ir ieškovui nesumokėjo 1448 Eur įsiskolinimo už 2015 m. patalpų nuomą, taip pat ir 3768 Eur už 2016 m. patalpų nuomą, t. y. iš viso atsakovė liko skolinga 5216 Eur už patalpų nuomą 2015 m. ir 2016 m.

5. Atsakovė A. Č. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovei 5590 Eur vertės neperduotus daiktus: 11 vnt. lovų (4 vnt. ąžuolo masyvo dvivietės (1 vnt. kaina – 150 Eur) ir 7 vienvietės lovos (1 vnt. kaina – 120 Eur); 11 čiužinių (4 dviguliai; 7 vienguliai (1 vnt. kaina – 50 Eur); 1 vnt. natūralaus medžio spinta (kaina 100 Eur); natūralaus medžio televizoriaus spintelė (kaina 50 Eur); 4 vnt. kilimų (l vnt. kaina – 30 Eur); 50 vnt. patalynės komplektų (1 vnt. kaina – 10 Eur); 5 vnt. vidaus stalų (1 vnt. kaina – 30 Eur); 6 vnt. plokščiaekranių televizorių su 6 vnt. priedelių (1 televizoriaus kaina – 100 Eur; 1 vnt. priedelio kaina 20 Eur)); lauko antena (1 vnt., kaina – 35 Eur); 4 vnt. šaldytuvų (1 vnt. kaina – 110 Eur); mikrobangų krosnelės (3 vnt., 1 vnt. kaina – 50 Eur); 6 vnt. vidaus šviestuvų (1 vnt. kaina – 10 Eur); 1 vnt. lauko LED šviestuvų (kaina – 20 Eur); 20 vnt. lovatiesių (1 vnt. kaina – 15 Eur); dieninės ir naktinės užuolaidos (kaina 400 Eur); antklodės (25 vnt., 1 vnt. kaina – 10 Eur); pagalvės (15 vnt., 1 vnt. kaina – 7 Eur); įvairūs indai, stalo įrankiai, stiklinės, taurės, puodeliai (kaina – 100 Eur); keramikinė vaza (kaina – 50 Eur), 5 vnt. lauko gėlių vazonai (1 vnt. kaina – 10 Eur) natūra; 2) teismui nustačius, kad negrąžintų daiktų priteisimas natūra neįmanomas, iš ieškovo atsakovei priteistina daiktų vertė 5590 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš ieškovo valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsakovė nurodė, kad 2013 m. birželio 1 d., 2014 m. gegužės 30 d. tarp jos ir ieškovo buvo sudarytos terminuotos patalpų nuomos sutartys; 2015 m. birželio 10 d. buvo sudaryta nauja terminuota patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. jai buvo išnuomotos patalpos, nustatant 500 Eur dydžio nuomos mokestį. Šioje sutartyje su ieškovu buvo papildomai susitarta, kad atsakovė atliks patalpų remontą, atsakovė įsipareigojo: naujai pakeisti elektros laidus pirmojo aukšto bei antrojo, pastatyti dušo kabiną ir izoliuoti sieną nuo drėgmės, pakeisti pirmo aukšto grindis (tualete) ir kituose kambariuose, antrame aukšte įrengti tualetą, pastatyti kriauklę, paruošti kambarius poilsiautojams savo lėšomis, t. y. apklotai, patalynė, trūkstamas inventorius. Atsakovė pažymėjo, kad visus šiuos remonto darbus atliko, o 2015 m. gegužės mėnesį su ieškovu susitarė, kad už šiuos remonto darbus jis atsiskaitys, t. y. padengs visas išlaidas, susijusias su ieškovui priklausančių patalpų pagerinimu, tačiau iki šiol už remonto darbus nėra atsiskaitęs. Atsakovė nurodė, kad vykdant patalpų nuomos sutartinius įsipareigojimus, jos lėšomis ieškovui priklausančiose patalpose buvo atlikti šie darbai: naujai išvedžiota elektros instaliacija visame name; pirmame ir antrame aukšte suremontuoti 7 kambariai; suvedžioti televizijos kabeliai; pastatyta lauko antena; kieme išvedžioti elektros tinklai ir sumontuotas LED apšvietimas: pirmame aukšte pastatyta nauja dušo kabina; kapitališkai suremontuotos pirmojo ir antrojo aukšto tualeto patalpos; pakeistos pirmojo ir antrojo grindys patiesiant kiliminę dangą; antrame aukšte įrengtas tualetas ir pastatyta kriauklė; antrame aukšte įrengtas judesio apšvietimas; pilnai perdarytas lauko tualetas. Atsakovė akcentavo, kad atsižvelgiant į tai, kad patalpų nuomos sutartimi sutarti remonto darbai buvo atlikti jos lėšomis, o sutartyje nustatytas nuomos mokestis buvo sumokėtas, todėl, atsakovės vertinimu, su ieškovu ji yra visiškai atsiskaičiusi.

7. Atsakovė nurodė, jog apie tai, kad 2016 m. birželio 21 d. tarp jos ir ieškovo buvo sudaryta dar viena rašytine terminuota nuomos sutartis, jai tapo žinoma tik gavus ieškovo ieškinį. Šios rašytinės sutarties atsakovė nebuvo mačiusi ir nei sutarties originalo, nei kopijos neturi. Atsakovės nuomone, ši nuomos sutartis buvo pasirašyta jai nedalyvaujant ir nežinant, o tik pasinaudojant jos parašu, kurį, pasitikėdama ieškovu, buvo pasirašiusi ant tuščio popieriaus lapo dėl buitinių reikalų tvarkymo. Atsakovė nurodė, kad 2016 metais nuomojantis ieškovui priklausančias patalpas, jie susitarė, kad nuomos mokestis bus 9268 Eur; pažymėjo, jog atliekamus mokėjimus užsirašydavo užrašų knygelėje, kurioje pasirašydavo ir ieškovas. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. liepos mėnesį ieškovui sumokėjo 5500 Eur nuomos mokesčio, už 2016 m. rugpjūčio mėnesį ieškovui buvo likę sumokėti 2400 Eur, kurių pati sumokėti neturėjo galimybės, todėl pinigus ieškovui perdavė jos dukra, todėl įrašo apie tai užrašų knygelėje nėra. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. vasaros sezono metu šalia ieškovui priklausančio gyvenamojo namo vyko statybos darbai, todėl sumažėjo poilsiautojų skaičius, tad su ieškovu buvo susitarta, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi, t. y. buvo susitarta, kad likusios nuomos mokesčio dalies 1368 Eur ieškovas grąžinti nereikalaus.

8. Atsakovė nurodė, kad 2017 m. patalpų nuomos sutartis nebuvo sudaryta, todėl ji, iš anksto informavus ieškovą, nuvyko atsiimti jai priklausančių daiktų, tačiau ieškovas grąžinti daiktus atsisakė, kilo konfliktas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas neatiduoda jai priklausančių buities apyvokos daiktų ir baldų, kurių vertė 5590 Eur, motyvuodamas tuo, jog esą yra likęs dalies nuomos mokesčio įsiskolinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu teismas nusprendė: 1) ieškinį tenkinti; 2) priteisti V. R. iš A. Č. 5216 Eur nesumokėtų nuompinigių ir 1550 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) priešieškinio netenkinti.

10. Teismas nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. sutartis yra nenuginčyta, joje yra šalių parašai, tad teismas neturi pagrindo atsisakyti šia sutartimi vadovautis; kad fakto, jog ieškovui buvo sumokėta 2400 Eur nuompinigių suma, nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai; kad į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tarp šalių buvo susitarimas, kad likusios nuomos mokesčio dalies (1368 Eur) ieškovas grąžinti nereikalaus. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, darė išvadą, kad atsakovė pagal 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutartį yra sumokėjusi tik 5500 Eur.

11. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į policijos įstaigą su pareiškimu padėti atsiimti asmeninius daiktus ir visą inventorių, kad ji daiktus atsiėmė, pretenzijų nebereiškė, policijos tyrimo nebereikalavo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė priešieškinyje išvardijo daiktus, kurie yra pas ieškovą, tačiau jokių rašytinių įrodymų, kad tokie daiktai yra, teismui nepateikė, nors byloje, reikšdama vindikacinį reikalavimą, privalo įrodyti, jog ji turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant ieškovui, daikto valdymo teisę prarado be savo valios, daiktą valdo ieškovas ir jis valdo daiktą neteisėtai, daiktas yra natūra. Teismas sprendė, jog paminėtų sąlygų atsakovė neįrodė, todėl jos priešieškinio netenkino.

12. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgė į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio išvardintus kriterijus, bylos sudėtingumą ir ieškovo prašomą priteisti už teisines paslaugas sumą mažino, nustatydamas, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 1500 Eur, ieškovui iš atsakovės taip pat priteistina jo sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis, iš viso 1550 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

13. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) A. Č. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą – ieškovo ieškinio netenkinti, o atsakovės priešieškinį tenkinti; priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. 2015 m. birželio 1 d. tarp atsakovės ir ieškovo buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovei buvo išnuomotos ieškovui priklausančios patalpos, o po dešimties dienų, t. v. 2015 m. birželio 10 d. buvo nudaryta nauja nuomos sutartis, kurioje šalys papildomai susitarė dėl remonto darbu atlikimo ir atitinkamai sumažinto nuomos mokesčio (500 Eur). Ieškovas, teikdamas ieškinį dėl nesumokėtų nuompinigių priteisimo, pateikė 2015 m. birželio 1 d. patalpų nuomos sutartį, kurioje yra nurodyta 9268 Eur nuomos kaina, o atsakovė, teikdama teismui atsiliepimą į ieškinį, pateikė 2015 m. birželio 10 d. patalpų nuomos sutartį, kurioje nuomos kaina nurodyta 500 Eur. Vadinasi, tais pačiais metais tarp šalių buvo sudarytos dvi patalpų nuomos sutartys, skirtingomis sąlygomis ir skirtingomis nuomos kainomis. Atsakovė visus remonto darbus, numatytus 2015 m. birželio 10 d. sutartyje, atliko, tačiau ieškovas su atsakove už atliktus remonto darbus neatsiskaitė, aplinkybių dėl remontų darbų atsakovės lėšomis neginčijo, tad akivaizdu, kad vėlesnė 2015 m. birželio 10 d. patalpų nuomos sutartus buvo sudaryta tarpusavio lėšų įskaitymo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį visiškai, nesiekė išsiaiškinti tikrosios šalių valios ir nepasisakė dėl šių patalpų nuomos sutarčių, nors 1448 Eur dydžio įsiskolinimą ieškovas, teikdamas ieškinį dėl nesumokėtų nuompinigių priteisimo, motyvavo būtent 2015 m. patalpų nuomos sutartimi. Analizuojant 2015 m. sutartis, pažymėtina ir tai, kad pateiktoje 2015 m. birželio 1 d. patalpų nuomos sutarties pabaigoje matomas prierašas: „įsiskol. už praeitus metus (2015) (5000 Lt) atsisk. dalimis“, tačiau žiūrint į patalpų nuomos sutarties originalą, pastebimas skirtingos, t. y. sodresnės, tamsesnės spalvos rašiklis, įrašas padarytas sutrumpinant žodžius, smulkesniu, glaustesnių šriftu, o paskutinis šio įrašo žodis „dalimis“ baigiasi prie pat žodžių „Šalių parašai“, kas suponuoja išvadą, kad minėtas įrašas buvo įrašytas vėliau, vienašališkai ir galimai jau po nuomos sutarties pasirašymo dienos – pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino. 2016 m. birželio 21 d. patalpų nuomos sutarties atsakovė nebuvo mačiusi, o teismui teikiamas 2017 m. birželio 2 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad tarp atsakovės Klaipėdos AVPK pateiktų dokumentų minėtos patalpų nuomos sutarties nebuvo.

13.2. Liudytojų teikti paaiškinimai patvirtino atsakovės nurodomas aplinkybes apie 2016 m. rugpjūčio mėn. sumokėtą nuomos mokesčio dalį 2400 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus įvertino netinkamai, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

13.3. Prie ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų vyko statybos darbai, dėl jų atsakovė prarado dalį klientų, nors 2016 m. (dar iki išsinuomojant ieškovui priklausančias patalpas) jis atsakovę patikino, kad statybos vasaros sezono metu bus sustabdytos. Kadangi statybos darbai vyko, atsakovė 2016 m. vasaros pabaigoje susitarė su ieškovu, kad 1368 Eur dydžio nuomos mokesčio dalies ieškovas grąžinti nereikalaus. Ši aplinkybė taip pat patvirtina ir tai, kad tarp šalių dalis susitarimų buvo sudaroma žodinių susitarimų pagrindu.

13.4. Pats ieškovas patalpų nuomos sutartimi įpareigojo atsakovę pakeisti tam tikrus baldus ir atlikti tam tikrus remonto darbus, kas suponuoja išvadą, kad ieškovui buvo ne tik puikiai žinoma apie atsakovei priklausančių daiktų laikymą ieškovui priklausančiose patalpose, bet tai buvo ir viena iš 2015 m. birželio 10 d. patalpų nuomos sutarties sąlygų. Atsakovė pateikė 2015 m. darytas ieškovui priklausančiu patalpų nuotraukas, kuriose matoma dalis atsakovei priklausančių kilnojamųjų daiktų, šių aplinkybių ieškovas neginčijo. Teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino, kad ieškovui apie patalpų apstatymą baldais buvo žinoma, tai buvo daroma bendru sutarimu; ieškovas teisminio proceso metu neginčijo aplinkybės, kad atsakovė neatsiėmė priešieškinyje išvardytų kilnojamųjų daiktų; ikiteisminio tyrimo metu pripažino, o teisminio proceso metu neginčijo aplinkybės, kad atsakovei priklausantys kilnojamieji daiktai liko pas jį patalpose. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo šioje civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžių metu šalių bei liudytojų duotais paaiškinimais, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į atsakovės A. Č. apeliacinį skundą ieškovas V. R. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. birželio 1 d. patalpų nuomos sutartis nėra nuginčyta, yra galiojanti, atsakovė sutartį pasirašė laisva valia, todėl turi prisiimti iš to kylančius teisinius padarinius. Pažymėjo, jog teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius dokumentus, priėmė teisingą išvadą, kad atsakovė pagal 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutartį yra sumokėjusi tik 5500 Eur, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 5216 Eur nesumokėtų nuompinigių. Ieškovas nurodė, kad nekontroliavo atsakovės ūkinės - komercinės veiklos, ji savo nuožiūra turėjo teisę pasidėti atitinkamus daiktus ieškovo patalpose ir savo nuožiūra bet kada juos išsinešti; ieškovas niekada nebuvo informuotas apie atsakovės atitinkamų daiktų laikymą ieškovo patalpose, daiktai jam nebuvo perduoti, todėl jis nebuvo ir negalėjo būti atsakingas už atsakovės daiktus. Ieškovo vertinimu, atsakovės priešieškinis yra visiškai nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, padarė teisingą išvadą – priešieškinio netenkinti.

Šalies argumentai

15. Apeliaciniame skunde ieškovas (apeliantas) V. R. prašo: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovo atstovavimo išlaidų sumažinimo ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 1839 Eur atstovavimo išlaidų, kurias ieškovas patyrė pirmosios instancijos teisme; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl žyminio mokesčio išlaidų tarp šalių paskirstymo ir priteisti iš atsakovės valstybės naudai žyminio mokesčio išlaidas, kurios ieškovui buvo atidėtos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo; 3) likusioje dalyje palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

16. Nurodė, kad teismo sprendimas dalyje dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų sumažinimo yra nemotyvuota, todėl ši sprendimo dalis neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų. Pažymėjo, jog jo atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, o teismo sprendimo motyvai, kad byla nėra sudėtinga, todėl atstovavimo išlaidos mažintinos, yra nepagrįsti, kadangi į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinys reikalavo detalios analizės, skaičiavimo ir faktinių aplinkybių nuoseklaus aiškinimo, buvo paskirti keli posėdžiai. Teismas nenustatė, kad ieškovo patirtos išlaidos butų viršijusios atitinkamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytas rekomendacijas dėl asmenų atstovavimo išlaidų dydžių nustatymo, todėl teismas neturėjo tinkamo teisinio pagrindo mažinti ieškovo bylinėjimosi išlaidas vien tik dėl to, kad teismas subjektyviai nusprendė, kad byla nėra sudėtinga. Taip pat, ieškovo nuomone, teismas privalėjo priteisti žyminio mokesčio išlaidas iš atsakovės valstybės naudai, kadangi ieškovui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė A. Č. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyse dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad teismas nusprendė atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą, nesudaro pagrindo teigti, jog byla yra sudėtinga. Pažymėjo, jog nors šiuo konkrečiu atveju ieškovo patirtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patenka į galimas priteisti išlaidas, tačiau ši suma nagrinėjamu atveju laikytina akivaizdžiai per didelė, o teismas turi pareigą kiekvienu atveju įvertinti prašomas priteisti išlaidas konkrečios bylos kontekste. Atsakovė akcentavo, kad ieškovo pateikti procesiniai dokumentai nėra plačios apimties, pati šios civilinės bylos situacija nėra priskirtina prie sudėtingų teisės aktų taikymo atžvilgiu bylų, reikalaujanti didelio pasiruošimo bei apžvalgos, ieškinio suma nėra didelė, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas sumažintas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, tinkamai įvertino ir atsižvelgė į minėtas Rekomendacijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo (apelianto) ir atsakovės (apeliantės) apeliaciniai skundai netenkintini.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašė priimti ir pridėti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas 2017 m. birželio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. Atsakovė pažymėjo, kad jis patvirtina apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog atsakovei apie 2016 m. birželio 21 d. patalpų nuomos sutarties sudarymą tapo žinoma tik gavus ieškovo ieškinį, o kreipiantis į Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariatą, tarp atsakovės teikiamų dokumentų 2016 m. birželio 21 d. patalpų nuomos sutarties nebuvo. Atsakovė akcentavo, kad savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pateikimo būtinybė iškilo teikiant apeliacinį skundą.

20. 2020 m. sausio 20 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gautas atsakovės prašymas pridėti prie bylos nuotraukas iš internetinio tinklapio. Nurodė, kad šios nuotraukos patvirtina, jog jai priklausantys kilnojamieji daiktai tiek bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, tiek po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo buvo pas ieškovą; kad šios nuotraukos paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovei priklausančių daiktų pas jį nėra.

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2013, 2014, 2015 ir 2016 metais vasaros sezono metu išnuomodavo atsakovei jam priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).

24. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 5216 Eur nesumokėtų nuompinigių už ieškovo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomą 2015 m. ir 2016 m. vasaros kurortinio sezono laikotarpiu.

25. Nustatyta, kad į nagrinėjamą bylą pateikta 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp V. R. ir A. Č., pagal kurią A. Č. buvo išnuomotos V. R. priklausančios patalpos (kambariai) nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Šios nuomos sutarties 3 punktu buvo sutarta, kad A. Č. už nuomą nuomotojui moka 9268 Eur; 4 punktu sutarta, kad A. Č. moka už praeitus metus įsiskolinimą 1448 Eur kaip susitarta. Nuomos sutartyje pažymėta, kad 2016 m. liepos 4 d. ieškovas gavo 2000 Eur; 2016 m. liepos 26 d. gavo 2000 Eur; 2016 m. rugpjūčio 6 d. gavo 1500 Eur (iš viso 5500 Eur), nurodytų sumų gavimą ieškovas patvirtinęs savo parašais. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (atsakovės vestų mokėjimų apskaita), liudijantys, kad 2016 m. liepos 4 d. ieškovui buvo sumokėta 2000 Eur; 2016 m. liepos 26 d. sumokėta 2000 Eur; 2016 m. rugpjūčio 6 d. sumokėta 1500 Eur, nurodytų sumų mokėjimą atsakovė patvirtinusi savo parašais.

26. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 2 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK pirmosios instancijos teismui pateikė atsisakymo pradėti ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, prie kurios buvo pridėtas atsakovės pareiškimas, šalių apklausos protokolai, 2013 m. birželio 10 d., 2014 m. gegužės 30 d., 2015 m. birželio 10 d., 2015 m. birželio 1 d., 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutartys, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

27. Nustatyta, kad 2017 m. gegužės 29 d. atsakovė A. Č. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK pateikė pareiškimą dėl jai ir jos šeimai priklausančių daiktų susigrąžinimo (drabužių, patalynės, lovų užklotų, pagalvėlių, pagalvių, siurblio, lygintuvo, lauko palapinės, lauko kėdžių, stalų, televizorių, antenos, šaldytuvų, virdulių, mikrobangų krosnelių, virtuvės indų, įrankių, kopėčių, įrankių bei kitų smulkių daiktų).

28. Nustatyta, kad 2017 m. birželio 8 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog tarp V. Č. ir A. Č. nuomos sutartis buvo sudaroma nuo 2013 m. iki 2016 m., vasaros sezonui; nuo 2013 m. nuomos sutarties sudarymo iki 2016 m. rugpjūčio mėn. A. Č. kambariuose atliko dalinį remontą, atsivežė baldus, taip pat kitą namų apyvokos inventorių; 2016 m. rugpjūčio mėn., pasibaigus nuomos sutarčiai, A. Č. baldus ir kitą namų apyvokos inventorių paliko nuomojamame name; 2017 m. gegužės mėn. A. Č. atvyko į nuomojamą namą atsiimti jai priklausančių daiktų, tačiau V. R. daiktų negrąžino už 2015 m. susidariusią skolą; 2017 m. birželio 6 d. telefonu buvo susisiekta su A. Č., kuri paaiškino, kad daiktai grąžinti, pretenzijų niekam neturi, policijos tyrimo nereikalauja; V. R. nurodė, kad nuo 2013 m. patalpų nuomos sutarties sudarymo A. Č. dalinai remontavo kambarius, atsivežė baldus, taip pat namų apyvokos inventorių; 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje buvo atvykusi dėl naujai sudaromos sutarties, tačiau apie daiktus, kurie buvo likę, nekalbėjo ir jų neatsiėmė; nesudarius naujos sutarties, A. Č. priklausantys daiktai buvo sudėti į sandėliuką; 2017 m. gegužės mėn. viduryje A. Č. atvyko ir pasiėmė sandėliuke buvusius daiktus; kitų daiktų, kurie liko namie, V. R. negrąžino, kadangi buvo neatsiskaičiusi už 2015 m.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis prievolių vykdymo principas, remiantis kuriuo prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

30. Nagrinėjamu atveju atsakovės prievolė sumokėti nuompinigius yra atsiradusi iš 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutarties, kurios 3 punktu buvo sutarta, kad A. Č. už nuomą nuomotojui V. R. moka 9268 Eur; 4 punktu sutarta, kad A. Č. moka už praeitus metus įsiskolinimą 1448 Eur kaip susitarta. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2016 m. birželio 21 d. sutartis yra nenuginčyta, joje yra šalių parašai, todėl teismas neturi pagrindo atsisakyti šia sutartimi vadovautis.

31. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2016 m. liepos 4 d. ieškovui buvo sumokėta 2000 Eur; 2016 m. liepos 26 d. – 2000 Eur; 2016 m. rugpjūčio 6 d. – 1500 Eur, t. y. ieškovui iš viso buvo sumokėta 5500 Eur suma (2016 m. birželio 21 d. nuomos sutarties, atsakovės vestų mokėjimo apskaitų įrašai). Kitų neginčijamų įrodymų, kad pagal 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutartį buvo sumokėta likusi suma ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių mokėjimo sąlygų į bylą nepateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė pagal 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutartį yra sumokėjusi tik 5500 Eur, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina likusi nesumokėtų nuompinigių suma – 5216 Eur.

32. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad 2015 metais buvo sudarytos dvi patalpų nuomos sutartys – 2015 m. birželio 1 d. ir 2015 m. birželio 10 d. (kurioje šalys papildomai susitarė dėl remonto darbų atlikimo ir atitinkamai sumažinto nuomos mokesčio), tačiau pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį visiškai, nesiekė išsiaiškinti tikrosios šalių valios ir dėl šių patalpų nuomos sutarčių nepasisakė, nors 1448 Eur dydžio įsiskolinimą ieškovas, teikdamas ieškinį dėl nesumokėtų nuompinigių priteisimo, motyvavo būtent 2015 m. patalpų nuomos sutartimi.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nesumokėtų nuompinigių priteisimo pagal 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutartį, kurioje buvo nurodytas įsiskolinimas (1148 Eur) už praėjusius metus. Kaip jau minėta, ši sutartis nėra nuginčyta, yra galiojanti, todėl joje nurodyta prievolė turi būti vykdoma sąžiningai ir tinkamai pagal šalių sudarytą susitarimą.

34. Apeliaciniame skunde atsakovė pažymėjo, kad 2016 m. birželio 21 d. patalpų nuomos sutarties nebuvo mačiusi, teismui pateikė 2017 m. birželio 2 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, kuriame minėta patalpų nuomos sutartis nėra nurodyta. Kaip buvo nustatyta remiantis civilinės bylos medžiaga, 2019 m. sausio 2 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK pirmosios instancijos teismui pateikė atsisakymo pradėti ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, prie kurios buvo pridėtas atsakovės pareiškimas, šalių apklausos protokolai, 2013 m. birželio 10 d., 2014 m. gegužės 30 d., 2015 m. birželio 10 d., 2015 m. birželio 1 d. 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutartys bei nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog sprendžiant tarp šalių kilusį konfliktą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK, 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutartis buvo pateikta, ji atsakovės yra pasirašyta, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog šios sutarties ji nebuvo mačiusi, atmestini kaip nepagrįsti.

35. Atsakovė priešieškiniu prašė išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo daiktus, kurių bendra vertė 5590 Eur. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2013, 2014, 2015 ir 2016 metais vasaros sezono metu nuomojosi ieškovui priklausančias patalpas, jose apgyvendindavo poilsiautojus trumpalaikiam poilsiui. Iš byloje esančių nuomos sutarčių matyti, kad atsakovė įsipareigojo paruošti kambarius, tinkamai priimti poilsiautojus, sutvarkyti ar pakeisti baldus, įsigyti trūkstamą inventorių ir kt. Dėl to, kad atsakovė vykdė savo įsipareigojimus (į nuomojamas patalpas vežė įvairių baldų, patalynės, indų ir kitų daiktų) ginčo nėra. Tačiau civilinės bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2017 m. gegužės 29 d. atsakovė A. Č. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK pateikė pareiškimą dėl jai ir jos šeimai priklausančių daiktų susigrąžinimo. 2017 m. birželio 8 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK priimtame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2017 m. birželio 6 d. telefonu buvo susisiekta su A. Č., kuri paaiškino, kad daiktai grąžinti, pretenzijų niekam neturi, policijos tyrimo nereikalauja.

36. CK 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta principinė asmens nuosavybės teisių apsaugos nuostata – savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija).

37. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ieškovas, pasinaudodamas CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009).

39. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas faktines bylos aplinkybes, sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad ieškovui buvo žinoma apie atsakovei priklausančių daiktų buvimą jam priklausančiose patalpose, tačiau kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė priešieškinyje tik išvardijo daiktus, kurie pasak jos yra pas ieškovą, tačiau jokių rašytinių įrodymų, kad tokie daiktai yra, teismui nepateikė. Kaip jau minėta, reiškiant vindikacinį reikalavimą, privaloma įrodyti atitinkamas faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, kurių atsakovė neįrodė, todėl jos priešieškinis netenkintas pagrįstai.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

40. Ieškovas apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodė, jog jo atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, o teismo sprendimo motyvai, kad byla nėra sudėtinga, todėl atstovavimo išlaidos mažintinos, yra nepagrįsti, be to – teismas privalėjo priteisti žyminio mokesčio išlaidas iš atsakovės valstybės naudai, kadangi ieškovui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo.

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

42. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.7 punktus, tarp kitų kriterijų, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byla nesudėtinga (dėl nagrinėjamų teisės klausimų), specialios žinios nėra būtinos, spręsti teisiniai klausimai susiję su nacionalinės teisės aktų aiškinimu ir taikymu, esant išplėtotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai keliamais klausimais; kaip nurodė pirmosios instancijos teismas – ginčo suma nedidelė (2.5 punktas), byloje nedaug dokumentų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, ieškovo prašytą priteisti už teisines paslaugas sumą, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sumažino pagrįstai.

43. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 19 d. Sprendimą (duomenys neskelbtini) atsakovei A. Č. šioje civilinėje byloje (nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba; vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, atsakovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitu bylinėjimosi išlaidų.

44. CK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų jos išlaidas, todėl iš atsakovės nepriteistinas 106 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

47. Tiek ieškovas, tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė jas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nutarus, kad šalių apeliaciniai skundai atmestini, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė