Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1447-527/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-20
Bylos Nr.
2S-1447-527/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03206-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Pareiškėjas
R. V.
Kreditorius
AB „Kauno energija“
Skolininkas
R. V.
Civilinė byla Nr. 2S-1447-527/2014;teisminio proceso Nr. 2-69-3-03206-2014-8;procesinio sprendimo kategorija: 106.7; 117.1; 117.2; 117.3.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. L2-6708-454/2014 pagal kreditorės AB „Kauno energija“ pareiškimą dėl 7 624,73 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014-02-24 teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko kreditoriui 7 624,73 Lt skolos, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą (7 624,73 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-24) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 229 žyminio mokesčio bei 5,90 Lt duomenų gavimą.

Teismo įsakymas kartu su kitais procesiniais dokumentais skolininkui įteiktas 2014-03-01 (b. l. 11) (CPK 123 str. 1 d.).

Skolininkas dėl šio teismo įsakymo teismui 2014-04-07 pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti 2014-02-24 teismo įsakymą ir pasiūlyti kreditorei spręsti skolos atgavimo klausimą UAB ,,Pakaunė” bankroto procedūros metu. Prieštaravimuose nurodyta, kad teismo įsakymas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas, nes patalpos, už kurių šildymą kreditorė reikalauja pinigų, 2010-05-28 Patalpų nuomos sutartimi buvo išnuomotos UAB ,,Pakaunė”, kuri yra tikroji skolininkė. Sutarties 2 punkte numatyta, jog už visas patalpų eksploatavimo paslaugas (taip pat ir už patalpų šildymą) moka nuomoninkas. Faktiškai už patalpų šildymą visą laiką mokėjo ši bendrovė, kuriai Kauno apygardos teismo 2014-01-20 nutartimi paskelbtas bankrotas. AB ,,Kauno energija” yra įtraukta į kreditorių sąrašą, kuris kartu su kita bendrovės dokumentacija 2014-02-10 perdavimo–priėmimo aktu yra perduotas bankroto administratoriui R. G. Tokiu būdu kreditorės reikalavimas už patalpų šildymą atitinkamą sumą išreikalauti iš patalpų savininko yra aiškiai ir nepagrįstas, nes pareikštas ne tam asmeniui. Be to, skolininkas prašė atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, nurodęs, kad terminą praleido dėl svarbios priežasties, kadangi, renkant dokumentus prieštaravimams argumentuoti, užtruko duomenų gavimas iš UAB ,,Pakaunė”, kuriai patalpos buvo išnuomotos, bankroto administratoriaus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi skolininko prieštaravimą atsisakė priimti ir nutarė jį grąžinti skolininkui. Teismas pažymėjo, kad pateikiamiems prieštaravimams nekeliamas reikalavimas nurodyti prieštaravimų motyvus bei argumentus, tai yra, skolininkas neprivalo nurodyti, kodėl nesutinka su priimtu teismo įsakymu ir pateikti savo argumentus patvirtinančius įrodymus. Be to, skolininkas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2014-03-01 gavęs teismo įsakymą jis rinko duomenis (kad kreipėsi ir kada į bankroto administratorių, kada gavo iš jo reikiamus dokumentus) ir prieštaravimus sugebėjo pateikti tik 2014-04-07, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo dokumentų įteikimo jam dienos. Teismas sprendė, kad skolininko nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo praleistas terminas prieštaravimams pareikšti, negali būti pripažintos svarbiomis, todėl, neatnaujinęs termino prieštaravimams priimti, pateiktus prieštaravimus atsisakė priimti ir grąžino skolininkui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skolininkas R. V. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014-04-08 nutartį panaikinti ir, klausimą išsprendus iš esmės, atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-02-24 teismo įsakymą, civilinę bylą nutraukti ir pasiūlyti kreditorei skolos atgavimo klausimą spręsti UAB ,,Pakaunė“ bankroto procedūrų metu. Apeliantas nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta visiškai neįsigilinus į prieštaravimų turinį, argumentus ir pridėtus įrodymus. Teismo argumentai, kad jis neprivalėjo rinkti įrodymų prieštaravimams pagrįsti, yra nepagrįsti. Apeliantas rinko įrodymus tam, kad teismui įrodytų, jog kreditorės pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 ir 5 d.) ir kad teismas iš karto galėtų panaikinti nepagrįstą įsakymą. Paaiškėjus, jog pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, teismas privalo įsakymą panaikinti ir bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, ir tai nesiejama su jokiai terminais. Taip pat nepagrįsti yra teismo argumentai, kad jis nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į bankroto administratorių. Apeliantas negali pateikti tokių įrodymų, nes informacijos ieškojo tik telefonu. Iš pradžių jis nežinojo, kad UAB ,,Pakaunė“ yra paskelbtas bankrotas. Vėliau, tai sužinojus, reikėjo išsiaiškinti ir surasti administratorių bei paprašyti iš jo kreditorių sąrašo. Be to, jis dirba valstybės tarnyboje (yra (duomenys neskelbtini) miesto seniūno pavaduotojas) ir darbo metu neturi laiko užsiimti asmeniniais reikalais, o po darbo valandų yra labai sunku ką nors sužinoti. Be to, teismas visiškai nevertino jo pateiktų dokumentų, kurių turinys aiškiai parodo įsakymo neteisėtumą. Tik dėl termino neatnaujinimo palikus galioti tokį įsakymą, iš esmės yra pripažįstamas teisingumo nebuvimas. Be to, teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl terminio neatnaujinimo.

Atsiliepimas

Kreditorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-04-08 nutartį bei 2014-02-24 teismo įsakymą civ. byloje Nr. L2-6708-454/2014 palikti nepakeistus. Kreditorė su atskirojo skundo išdėstytais motyvais nesutinka ir mano, kad teismo 2014-04-08 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ar teisinių argumentų, kuriais pagrįstų skundžiamo teismo įsakymo ar jo dalies neteisėtumą bei nepagrįstumą.

Dėl praleisto termino atnaujinimo. Apeliantas nurodo, kad teismo įsakymą ir kitus procesinius dokumentus registruotu paštu gavo š. m. kovo pradžioje, todėl laiku pateikti prieštaravimus neturėjo galimybės, kadangi tariamai rinko dokumentus prieštaravimams argumentuoti. Kreditorė su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka, kadangi teismo įsakymas kartu su kitais procesiniais dokumentais pareiškėjui įteiktas tinkamai – 2014-03-01 (CPK 123 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 439 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo prieštaravimai dėl ieškovo pareiškimo turėjo būti pateikti raštu per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymą įteikimo pareiškėjui dienos. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą taip pat išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Kreditorė mano, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad 2014-03-01 gavęs teismo įsakymą jis rinko duomenis (kad kreipėsi ir kada į bankroto administratorių, kada gavo iš jo reikiamus dokumentus) ir tik prieštaravimus teismui pateikė 2014-04-07, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo dokumentų įteikimo dienos. Pareiškėjas elgėsi aplaidžiai piktnaudžiaudamas procesine teise, t. y. pateikdamas prieštaravimus praėjus daugiau nei mėnesiui. Remiantis tuo, teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, yra vertintina kaip pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl reikalavimo įvykdymo pagrįstumo. Atskirajame skunde ir prieštaravimuose pareiškėjas teigia, kad ieškovo reikalavimas sumokėti esamą įsiskolinimą už suteiktas šildymo paslaugas yra nepagrįstas ir dėl to, kad jis nėra tiesioginis AB „Kauno energija“ vartotojas. Pažymėtina, kad kreditorė tiekia šilumą negyvenamoms patalpoms adresu: (duomenys neskelbtini), kurios nuo 2000-02-04 nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Dėl nežinomų priežasčių su pareiškėju atsiskaitymo už patalpų šildymą ir karštą vandenį sutartis nėra sudaryta, tačiau, kreditorei tiekiant šilumą, o pareiškėjui ją vartojant, šalių veiksmai rodo, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai šilumos tiekimo–vartojimo santykiai. Tokiu atveju, kai su patalpų savininku individuali rašytinė šilumos pirkimo–pardavimo sutartis nėra sudalyta, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas (patvirtintas LR Energetikos ministro 2012-08-07 įsakymu Nr. 1-155) nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vaitojimo taisyklės, patvirtintos LR Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu. Pareiškėjui naudojant šilumą iš centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, atsiranda pareiga už patiektą Šilumą mokėti priskaičiuotus mokesčius sąskaitose nustatytais terminais. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalį atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą. Buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (patvirtintos 2010-10-25 energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297) 6-ame priede nurodyta šilumos ir karšto vandens vartotojui pateikiama privaloma informacija. Tokia informacija pareiškėjui yra pateikiama kiekvieną mėnesį išrašant pareiškėjo vardu PVM sąskaitas faktūras. Kreditorė nesutinka ir su pareiškėjo išsakytais argumentais, kad jis patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), vadovaujantis patalpų nuomos sutartimi, nuo 2010-05-28 išnuomojo juridiniam vienetui, t. y. UAB „Pakaunė“, į. k. 302514170, kadangi pareiškėjas nei apie patalpose pasikeitusį vartotoją (t. y. esantį nuomininką), nei apie sudarytą patalpų nuomos sutartį kreditorės neinformavo. Kreditorės duomenimis, tokia patalpų nuomos sutartis nėra registruota ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, todėl patalpų nuomos sutartis prieš ją negali būti naudojama. AB „Kauno energija“ vadovaujasi galiojančiais teisės aktais bei Lietuvos aukščiausiojo teismo išaiškinimais, kad šilumos tiekimo vartojimo santykių šalimis yra Šilumos tiekėjas ir pastato ar pastato butų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Patalpų nuomininkas UAB „Pakaunė“ su AB „Kauno energija“ nėra sudariusi sutarties dėl šilumos energijos tiekimo. Įtvirtintas teisinis reglamentavimas lemia, jog nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pasato ar patalpų savininkas. Pareiškėjas, nesirūpindamas apmokėjimu už jam nuosavybės teise priklausančiam butui tiekiamą šilumą, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, dėl ko ir susidarė prašoma priteisti skola, Toks pareiškėjo neveikimas neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko (bonus pater familias) elgesio reikalavimų (CK 6.246 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti skolininko pavėluotai pateiktus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, pagrįstai nepripažino svarbiomis skolininko prieštaravimuose nurodytas priežastis.

CPK 439 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus 20 dienų terminui, skaičiuojamam nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008). Spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikimo, motyvuodamas tuo, kad skolininko nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis. Apeliantas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, o apeliacinės instancijos teismas apeliantui iš esmės pritaria.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog prieštaravimai dėl 2014-02-24 teismo įsakymo turėjo būti pateikti per 20 dienų nuo 2014-03-01 – t. y. iki 2014-03-21, tačiau skolininkas prieštaravimus teismui pateikė tik 2014-04-07, t. y. praėjus septyniolikai dienų nuo termino jiems paduoti pabaigos.

Sprendžiant procesinio termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais svarstytinas ir tokio termino praleidimo ženklumas (kiek ilgai minėtas terminas yra praleistas). Ar termino prieštaravimams pateikti praleidimo laikotarpis yra ilgas, gali būti nustatyta, vertinant jį kitų terminų kontekste, taip pat atsižvelgiant į pirmiau nurodytus civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus ir proceso tikslus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad termino praleidimas septyniolika dienų jokiu būdu nepriskirtinas prie žymaus praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2007 m.).

Be to, tai, kad apeliantas, nors pagal įstatymą (CPK 439 str. 2 d.) ir neprivalėdamas pateikti motyvuotų prieštaravimų, sąžiningai stengėsi surinkti ir teismui pateikti jo argumentus dėl teismo įsakymo nepagrįstumo patvirtinančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, turi būti vertinama išimtinai apelianto naudai, o ne priešingai, kaip kad vertino apylinkės teismas. Skolininko pateikti duomenys patvirtina, kad jis jam priklausančias patalpas, už kurias kreditorė šioje byloje reikalauja sumokėti šildymo išlaidų įsiskolinimą, 2010-05-28 nuomos sutartimi (b. l. 25) buvo išnuomojęs UAB-ei ,,Pakaunė“, kuri, skolininko teigimu, Sutarties 2 punkto pagrindu iki tol mokėjo kreditorei už patalpų šildymą. Kadangi patalpų nuomininkei UAB ,,Pakaunė“ Kauno apygardos teismo 2014-01-20 nutartimi, įsiteisėjusia 2014-01-31, buvo iškelta bankroto byla, ir vietoj buvusios direktorės įmonės vadovo pareigas perėmė bankroto administratorius R. G., visiškai įtikėtina, jog apeliantui reikėjo laiko šioms aplinkybėms išsiaiškinti, fiziškai susirasti bankroto administratorių ir iš jo gauti teismui pateiktą UAB ,,Pakaunė“ kreditorių sąrašą (b. l. 27), į kurį Nr. 26 įtrauktas ir 8 756,4 Lt skola AB-ei ,,Kauno energija“.

Be to, pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o tai yra viena iš dviejų sumarinio (pagreitinto) proceso formų (CPK XXII ir XXIII skyriai). CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Minėtai kreipimosi į teismo formai yra būdinga tai, kad teismo įsakymą teismas priima neišklausęs priešingos šalies (skolininko) pozicijos ir per gana trumpą laiką (CPK 435 str. 1 d., 436 str. 1 d.). Šiuo atveju taip pat matyti, kad civilinė byla dėl skolos priteisimo išnagrinėta pakankamai greitai ir operatyviai, tačiau kartu ir gana formaliai. Sumarinio proceso tvarka priimtų procesinių teismo sprendimų įsigaliojimas sietinas su tam tikru skolininko (atsakingo asmens) procesiniu elgesiu, tam tikrų veiksmų atlikimu ar neatlikimu. Jeigu įpareigotas asmuo per įstatymo nustatytą terminą nepateikia prieštaravimų dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, sumarinis procesas nesitransformuoja į ginčo teiseną, o toks teismo procesinis sprendimas negali būti skundžiamas apeliacine ir/ar kasacine tvarka (CPK 436 str. 7 d.).

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju skolininkas, 2014-04-07 pateikdamas pirmosios instancijos teismui prieštaravimus, kuriuose buvo suformuluotas prašymas dėl praleisto termino prieštaravimams pareikšti atnaujinimo, išdėstė ir pateiktais įrodymais pagrįstus argumentus, kurie, jo nuomone, patvirtina tai, kad tikrasis skolininkas yra ne jis, o patalpas iš jo nuomojusi BUAB ,,Pakaunė“. Teismui praleisto termino prieštaravimams pareikšti neatnaujinus 2014-04-08 nutartimi, skolininkas dėl šios nutarties pateikė apeliacinės instancijos teismui atskirąjį skundą. Taigi iš šių apelianto veiksmų matyti, jog jis aktyviais veiksmais nuosekliai siekė apginti savo teises, nurodydamas nesutikimo su kreditorės reikalavimu faktą. Taikant įstatymus vyraujantys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai suponuoja pareigą ginti aktyviai veikiančio asmens subjektines teises, kad pastarasis neprarastų vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės būti išklausytam. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju praleisto termino reikšmė, kartu atsižvelgiant ir į iš esmės procesiškai aktyvų apelianto elgesį, turi būti vertinama lyginant su pasekmėmis, kurias šis byloje dalyvaujantis asmuo patirtų termino neatnaujinus. Pripažintina, kad šiuo atveju nepriėmus skolininko prieštaravimų, nebuvo sudarytos jam galimybės bylą išnagrinėti ginčo teisenos tvarka ir nustatyti objektyvią tiesą nagrinėjamoje byloje, o tuo pačiu ir teikti apeliaciją, dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant realiai užtikrinti šalių interesų pusiausvyros ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principų įgyvendinimą, nagrinėjamu atveju apeliantui turi būti suteikta galimybė ginčo teisenos tvarka išdėstyti savo argumentus ir juos įrodinėti teisme, ginčijant skolos kreditoriui nebuvimą.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamos nutarties motyvuojamąja dalimi netenkindamas prašymo atnaujinti praleistą terminą ir dėl to atsisakydamas priimti skolininko prieštaravimus, skolininko nurodytas termino praleidimo priežastis įvertino itin formaliai bei nesivadovaudamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Kai terminas prieštaravimams pateikti yra praleistas nedaug ir dėl svarbios priežasties, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – prieštarauti priimtam pareiškimui ir teismo įsakymui; priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.). Pažymėtina, jog analogiškos praktikos laikosi ir kiti teismai (žr.: Vilniaus apygardos teismo 2013-11-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1938-560/2013; Šiaulių apygardos teismo 2012-12-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-814-267/2012; Kauno apygardos teismo 2012-03-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-914-605/2012.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir, apelianto prašymą atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams paduoti išnagrinėjus iš esmės, šis terminas atnaujintinas (CPK 78 str. 1 d., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., 439 str. 2 d.), o civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti vadovaujantis CPK 439 straipsnio 3, 5–8 dalių nuostatomis.

Apelianto prašymas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-02-24 teismo įsakymą ir civilinę bylą nutraukti paliktinas nenagrinėtas, kadangi dėl teismo įsakymo panaikinimo turės nuspręsti pirmosios instancijos teismas pagal CPK 439 straipsnio nuostatas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti skolininkui R. V. praleistą terminą prieštaravimams dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. įsakymo pareikšti.

Teisėja Jolita Cirulienė