Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus G. D. pareiškimą skolininkui J. P. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teismo procesiniai dokumentai (pareiškimo, 2013-05-02 teismo įsakymo bei teismo pranešimo kopijos) 2013-05-08 įteikti skolininko J. P. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu jo buvusiai sutuoktinei V. P., kuri, gavusi minėtus dokumentus, raštu, kuris teisme gautas 2013-05-13, informavo bylą nagrinėjantį teismą apie tai, jog V. P. buvęs sutuoktinis skolininkas J. P. nurodytu adresu negyvena jau 10 metų, o galimybės jam perduoti teismo procesinius dokumentus neturi, dėl to juos grąžina teismui.

Skolininkas J. P. 2013-08-16 pateikė teismui prieštaravimus dėl 2013-05-02 teismo įsakymo. Nurodė, kad teismo procesinių dokumentų kopijas skolininkas iš antstolio el. paštu gavo tik 2013-07-30, o iš pridedamo antstolio A. B. padėjėjos S. K. ir skolininko susirašinėjimo el. paštu matyti, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), dėl to skolininkas nėra praleidęs termino prieštaravimams pateikti. Tačiau, tuo atveju, jei teismas manytų, kad terminas prieštaravimams pateikti yra praleistas, prašė jį atnaujinti vadovaudamasis tuo, jog skolininkas jau kuris laikas gyvena (duomenys neskelbtini), dėl to dokumentų įteikimas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negali būti laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius G. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas išieškoti iš skolininko J. P. skolą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-02 teismo įsakymu kreditoriaus reikalavimus patenkino. 2013-05-02 išduotas teismo įsakymas įsiteisėjo skolininkui J. P. nustatytu terminu nepateikus dėl jo prieštaravimų. Tačiau, skolininko teigimu, 2013-07-30 jam sužinojus apie jo atžvilgiu priimtą teismo įsakymą, 2013-08-16 skolininkas pateikė teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo bei prašė teismo, nustačius, jog prieštaravimai pareikšti praleidus įstatymo nustatytą terminą, šį terminą prieštaravimams pateikti atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas šio skolininko prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti netenkino, kadangi, teismo vertinimu, procesiniai dokumentai skolininkui įteikti tinkamai ir skolininkas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, jog jis 10 metų gyvena (duomenys neskelbtini).

CPK 439 str. 2 d. numatyta, kad jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus 20 dienų terminui, skaičiuojamam nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Pagal CPK 78 str. 1 d. asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikimo motyvuodamas tuo, kad skolininko nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis. Skolininkas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir apeliacinės instancijos teismas apeliantui iš esmės pritaria.

CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Atsižvelgiant į skolininko prieštaravimų reikšmę tolesnei teismo įsakymo procedūrai, įstatyme numatyta, kad visi procesiniai dokumentai, nurodyti CPK 437 str., turi būti įteikiami skolininkui CPK 124 str. 1-3 d. nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Tinkamas teismo įsakymo nuorašo skolininkui įteikimas yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią.

Nagrinėjamos civilinės bylos duomenys pavirtina, jog neįsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-02 įsakymas, kreditoriaus pareiškimo su priedais nuorašai bei teismo pranešimas skolininkui J. P. buvo išsiųstas 2013-05-03, o iš byloje esančios procesinių dokumentų įteikimo pažymos matyti, kad skolininkui siųsti dokumentai 2013-05-08 įteikti V. P., nurodant, kad procesinius dokumentus priėmęs asmuo yra skolininko žmona. Taigi teismas tokį įteikimą skolininkui laikė tinkamu ir skundžiamoje 2013-08-23 nurodė, jog toks įteikimas atitinka CPK 123 str. 3 d., kuriame nurodyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįvertino fakto, kuris nurodytas ir V. P. pranešime teismui, jog J. P. yra buvęs jos sutuoktinis ir jis jau ilgą laiką deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negyvena, o buvusi sutuoktinė perduoti teismo procesinių dokumentų skolininkui galimybės neturi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors skolininkas savo gyvenamąją vietą iki 2013-05-30 buvo deklaravęs Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau skolininkas jau kuris laikas yra išvykęs iš Lietuvos ir gyvena (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad minėtas procesinių dokumentų įteikimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikomas tinkamu įteikimu bylos šaliai ir dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skolininkas įrodė, kad apie priimtą jo atžvilgiu teismo įsakymą jam nebuvo tinkamai pranešta.

Be to, pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o tai yra viena iš dviejų sumarinio (pagreitinto) proceso formų (CPK XXII ir XXIII skyriai). Minėtai kreipimosi į teismo formai yra būdinga tai, kad sprendimą (teismo įsakymą) teismas priima neišklausęs priešingos šalies (skolininko) pozicijos ir per gana trumpą laiką (CPK 435 str. 1 d., 436 str. 1 d.). Šiuo atveju taip pat matyti, kad civilinė byla dėl skolos priteisimo išnagrinėta pakankamai greitai ir operatyviai, tačiau kartu ir gana formaliai (apsiribota vien tik reikalavimo pagrįstumo teisiniu aspektu patikrinimu). Sumarinio proceso tvarka priimtų procesinių teismo sprendimų įsigaliojimas sietinas su tam tikru skolininko (atsakingo asmens) procesiniu elgesiu, tam tikrų veiksmų atlikimu ar neatlikimu. Jeigu įpareigotas asmuo per įstatymo nustatytą terminą nepateikia prieštaravimų dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, sumarinis procesas nesitransformuoja į ginčo teiseną, o toks teismo procesinis sprendimas negali būti skundžiamas apeliacine ir/ar kasacine tvarka (CPK 436 str. 7 d.). Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju skolininkas pateikė pirmosios instancijos teismui prieštaravimus dėl 2013-05-02 teismo įsakymo, kuriame suformulavo ir prašymą dėl galimai praleisto termino prieštaravimams pareikšti atnaujinimo, o teismui šio prašymo netenkinus, skolininkas apeliacinės instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą dėl 2013-08-23 nutarties. Taigi iš šių apelianto veiksmų matyti, jog šis asmuo aktyviais veiksmais nuosekliai siekia apginti savo teises, nurodydamas nesutikimo su kreditoriaus reikalavimu faktą. Taikant įstatymus vyraujantys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai suponuoja pareigą ginti aktyviai veikiančio asmens subjektines teises, kad pastarasis neprarastų vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės būti išklausytam. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju praleisto termino reikšmė, kartu atsižvelgiant ir į iš esmės procesiškai aktyvų apelianto elgesį, turi būti vertinama lyginant su pasekmėmis, kurias šis byloje dalyvaujantis asmuo patirtų termino neatnaujinus. Pripažintina, kad šiuo atveju nepriėmus skolininko prieštaravimų, nebuvo sudarytos jam galimybės bylą išnagrinėti ginčo teisenos tvarka ir nustatyti objektyvią tiesą nagrinėjamoje byloje, o tuo pačiu ir teikti apeliaciją, dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant realiai užtikrinti šalių interesų pusiausvyros ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principų įgyvendinimą, nagrinėjamu atveju apeliantui turi būti suteikta galimybė išdėstyti savo argumentus bei įrodinėti nurodytas aplinkybes, ginčijant skolos kreditoriui nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir apelianto prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams paduoti išnagrinėtinas iš esmės, šį terminą apeliantui atnaujinant ir priimant jo prieštaravimus bei bylą grąžinant nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 78 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str., 439 str. 2 d. ).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti skolininkui J. P. praleistą terminą prieštaravimams dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo pareikšti., prieštaravimus priimti ir grąžinti bylą nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.