- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-666-524/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei R. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės R. B. priteisti 23 994,40 EUR išmokėtų sumų, 5 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovė ir UAB „Imsrė“ sudarė Įmonių turto draudimo sutartį Nr. IT 050774, kuria buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 23 d. iš draudėjo buvo gautas pranešimas, jog 2016 m. lapkričio 21 d., apie 19.00 val., šalia bendrovės patalpų prie langų buvo pastatyta mašina su dujine įranga, kuri sprogo, dėl to sudužo vitrininiai langai ir gaisro liepsna išplito į patalpas. Ieškovė draudimo išmoką apskaičiavo vadovaudamasi sąskaita faktūra Nr. 1701 ir produkcijos specifikacijomis dėl 7 555,24 EUR, sąskaita faktūra Nr. 0025 bei 2017 m. vasario 14 d. darbų priėmimo aktu dėl 15 858,14 EUR. Visa draudimo išmoka sudarė 23 994,40 EUR. Ieškovė naudos gavėjui 2017 m. kovo 7 d. išmokėjo 15 858,14 EUR; 2017 m. vasario 13 d. – 6 244 EUR; 2017 m. vasario 21 d. – 1 311,24 EUR, iš viso – 23 994,40 EUR. Šis įvykis pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktą nebuvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, valstybei 212,29 EUR atstovavimo išlaidų, 9,73 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir UAB „Imsrė“ buvo sudaryta Įmonių turto draudimo sutartis Nr. IT 050774, kuria buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš pateikto 2016 m. lapkričio 23 d. pranešimo apie įvykį nustatyta, jog 2016 m. lapkričio 21 d., apie 19.00 val., šalia bendrovės patalpų prie bendrovės langų buvo pastatyta mašina, kurioje įrengta dujinė įranga, savininkė užsirūkė ir mašina sprogo, dėl to sudužo vitrininiai langai ir gaisro liepsna išplito į patalpas. Nurodė, jog ieškinyje ieškovė nurodo, kad atsakovei „kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojai tenka atsakomybė dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims“, t. y. kaip ieškinio pagrindas nurodytas CK 6.270 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės valdytas automobilis buvo techniškai tvarkingas, nes jam buvo atlikta ir galiojo valstybinė techninė apžiūra; automobilis buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, todėl sutiktina su atsakovės atstovės teiginiais, kad atsakovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, laikėsi iš bonus pater familias principo kylančių reikalavimų elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai, tinkamai rūpintis valdomu didesnio pavojaus šaltiniu. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas kaip liudytojas vyr. specialistas L. U., nurodydamas galimas gaisro priežastis (bloga elektros laidų izoliacija), teigė, jog numanyti / pastebėti gaisro kilimo pavojų atsakovė neturėjo galimybės, atsakovė neatliko jokių veiksmų, lėmusių gaisro kilimą: elektros laidai yra automobilio viduje, o ne išorėje, todėl jų būklės matyti nebuvo galima; ugnis galėjo kilti ir automobiliui važiuojant, ir nenaudojant degiklio; bloga laidų izoliacija galėjo būti dėl nusidėvėjimo (automobilis 2000 m. gamybos) ir (ar) dėl graužikų poveikio. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo patvirtinti ieškinyje nurodyti faktai, kad „mašina sprogo, dėl to sudužo vitrininiai langai ir gaisro liepsna išplito į patalpas“. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas neigė, kad dėl automobilyje buvusios dujų įrangos ar dėl kitų priežasčių automobilis būtų sprogęs. To nepatvirtino ir atsakovė. Iš byloje esančių fotonuotraukų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atstumas nuo automobilių stovėjimo aikštelės, kur buvo užsidegęs automobilis, iki išdužusių bendrovės langų yra didesnis nei 1 m, todėl mažai tikėtina, kad negesinama liepsna nuo degančio automobilio būtų pasiekusi pastato pirmo aukšto langus. Liudytojo teigimu, langai išdužo (sprogo) nuo karščio ir vandens. Vanduo buvo naudojamas ugniagesiams malšinant ugnį, purškiant vandenį (tikėtina) namo kryptimi. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, ieškovei nenurodžius ir nepagrindus atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių kilo gaisras ir (ar) atsirado žala, nenurodžius priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (pagal įstatymą neteisėtų) ir kilusios žalos, nustatęs, kad pastato pirmo aukšto langų dužimo priežastis buvo vanduo ir karštis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinyje nurodyta 23 994,40 EUR žala nėra atsakovės veiksmų (veikimo / neveikimo) rezultatas, todėl ieškinys atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Ieškovei kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kas sukėlė gaisrą, gaisro kilimo priežastį, pateikti byloje įstatymo leistinus įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog šią pareigą ieškovė įvykdė. Atsakovė, kuri yra gaisro šaltinio savininkė, turėtų įrodinėti, kad jos kaltės nėra, tačiau atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris galėtų paneigti jos atsakomybę. Techninės apžiūros talonas nelaikytinas nenuginčijamu įrodymu apie tai, kad atsakovė eksploatavo techniškai tvarkingą transporto priemonę, nes jokie įrodymai teismui negali turėti iš anksto nustatytos galios. Techninės apžiūros centrai, atlikdami periodinę transporto priemonės techninę apžiūrą, elektros instaliaciją tikrina tik vizualiai apžiūrėdami ir tik matomus elektros instaliacijos laidus. Jei būtų konstatuota, kad nėra atsakovės atsakomybės už gaisru padarytą žalą, tokia išvada prieštarautų CK 1.5 straipsnyje išvardytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes akivaizdžiai dideles turtines pasekmes turėtų prisiimti pats žalos patyręs asmuo (arba šiuo atveju jo teisių perėmėjas), kuris akivaizdžiai nėra atsakingas už gaisrą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovė elgėsi atsakingai, automobilį prižiūrėjo, kaip to reikalauja įstatymai, dėjo visas pastangas, jog žala būtų kuo mažesnė, tai yra po gaisro kilimo iškvietė ugniagesius. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad įrodinėjimo našta įrodyti atsakomybę tenka ieškovei, tačiau visą apeliacinį skundą grindžia atsakovės tariamu pozicijos neįrodymu. Tačiau atsakovė, atsižvelgiant tiek į bendrą situaciją, tiek ir į ieškinio motyvus, įrodė visas aplinkybes, reikalingas bylai teisingai išspręsti, tai yra paneigė sąlygas civilinei atsakomybei kilti – jos kaltę dėl įvykio.Apeliaciniame skunde ieškovės nurodytų kasacinio teismo nutarčių Nr. e3K-3-216-686/2017 ir Nr. 3K-3-215/2012 faktinės aplinkybės skiriasi, todėl negali būti laikomos precedentu šioje byloje. Apeliantė neteisingai aiškina CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatytą kaltumo prezumpciją. Subrogacijos teisinius santykius maišo su regreso teisiniais santykiais, kurie nepaneigia pareigos įrodyti atsakovės kaltę ir ji nėra preziumuojama. Vien tai, jog apeliantė neteisingai traktuoja skirtingus teisinius terminus (subrogaciją ir regresą), nesudaro prielaidų tenkinti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2017 m. sausio 10 d. pažyma įrodo, kad 2016 m. lapkričio 21 d. 17.13 val. Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo užregistruotas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), dega automobilis atvira liepsna, yra dujų įranga ir parduotuvė, esanti gyvenamajame name; sudegė automobilis „R. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastate buvusios komercinės patalpos. Atsakovė pagal įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12-7036800 su ieškove buvo sudariusi draudimo sutartį dėl transporto priemonės „R. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal 2016 m. gruodžio 10 d. prašymą draudimo sutartis su atsakove R. B. nutraukta. Šioje byloje įrodyta, jog ieškovė buvo apdraudusi ir UAB „Imsrė“ turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. patalpas, kuriose kilo gaisras, ir atsakovės civilinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Ieškovė reiškė ieškinį atsakovei kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai, t. y. ieškinio pagrindu nurodytas CK 6.270 straipsnis, tačiau įvertinus šios bylos įrodymus dėl gaisro vietos – automobilių stovėjimo aikštelė, automobilio užsidegimo jam stovint, darytina išvada, jog atsakovės stovintis automobilis įvykio metu nebuvo didesnio pavojaus šaltinis. Nejudanti transporto priemonė gali sudaryti kliūtį ir trukdyti eismui, tačiau šioje byloje nustatyta, kad tokia nejudanti transporto priemonė sprogo ne dėl dujinės įrangos, buvo techniškai tvarkinga. Šioje byloje yra pagrindas nelaikyti jos didesnio pavojaus šaltiniu. Todėl žala, jeigu ji atsiranda dėl nejudančios transporto priemonės, yra atlyginama CK 6.263 straipsnio pagrindu. t. y. įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas.Didesnio pavojaus šaltinis – asmens valdomas objektas , jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Dėl tokio jų pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis. Asmuo, vykdantis įstatymų neuždraustą, tačiau rizikingą veiklą, nes ši veikla (darbai, procesai) ir (ar) joje naudojami objektai dėl objektyvių savybių kelia didesnę žalos padarymo kitiems grėsmę ir šios grėsmės negalima pašalinti net laikantis visų įmanomų atsargumo priemonių, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Šioje byloje sustojęs automobilis tokios veiklos nevykdė ir įprastai stovintis automobilis nekelia itin didelės žalos atsiradimo rizikos. Atkreiptinas dėmesys, jog iš liudytojo L. U. parodymų nustatyta, jog gaisro priežastis,- bloga elektros laidų izoliacija, dėl ko įvyko trumpas jungimas, laidai yra nematomi, todėl numanyti ir pastebėti gaisro kilimo pavojaus automobilyje atsakovė neturėjo galimybės. Šio liudytojo parodymus patvirtina 2016-12-14 Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštas dėl atsakovės automobilyje gaisto priežasties-avarinio prietaisų skydelio elektros instaliacijos darbo režimo. Iš atsakovės paaiškinimo nustatyta, jog ji stovinčiame automobilyje paspaudė degiklį cigaretei uždegti ir pasirodė kibirkštis, kuris taiga pavirto į ugnį, todėl įvertinus paminėtus įrodymus byloje nenustatyta, jog šio degiklio įjungimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su gaisru automobilyje. Šis prietaisas automobilyje įprastai veikia tik įjungus degimą automobilyje, t. y. kaip automobilio lempos, ventiliacija, todėl vien šis prietaisas nelaikytinas didesnio pavojaus šaltiniu. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė, nurodydama gaisro priežastį, tirdama draudiminį įvykį rėmėsi UAB ,,Imsrė“ pranešimu apie draudiminį įvykį, kuriame nurodyta, jog atsakovės mašinoje buvo įrengta dujinė įranga, atsakovė užsirūkė ir mašina sprogo, tačiau šiame pranešime nurodoma gaisro kilimo priežastis paneigta paminėta specialisto, buvusio įvykio vietoje pažyma bei liudytojo parodymais. Iš liudytojo L. Ū. parodymų nustatyta, jog nuo karščio sprogo automobilio priekinis ratas ir byloje nėra jokių įrodymų dėl gaisro priežasties – dujinės įrangos sprogimo automobilyje. CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis – asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nėra pajėgus visiškai kontroliuoti. Šiuo atveju atsakovės automobilis stovėjo, o automobilyje esančio degiklio įjungimas stovinčiame automobilyje pagal šios nutarties 11 p. paminėtus motyvus nelaikytinas veikla, susijusia su didesniu pavojumi aplinkiniams, nes toks įrenginys įprastai veikia net neįjungus automobilio variklio.Pagal minėtą teisės normą didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atlyginti žalą neatsižvelgiant į jo kaltės, kaip būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, egzistavimą. Minimo straipsnio taikymui būtina sąlyga yra ta, kad žala turi būti padaryta didesniu pavojaus šaltiniu, kuris turi sukurti numanomą ir aiškiai išreikštą žalos atsiradimo pavojų. Pabrėžtina, kad bendroji civilinės atsakomybės taisyklė reikalauja už žalą atsakingo asmens kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.248 straipsnis), o normos, kuriose nustatyta šios taisyklės, kai atsakomybė taikoma be kaltės, išimtis, negali būti aiškinamos plečiamai. Todėl dėl itin griežtų teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotų reikalavimų didesnio pavojaus šaltinio valdytojui būtina nustatyti, ar veikla, dėl kurios galbūt atsirado žala, yra susijusi su objektu, kuris turi teisinį pagrindą būti kvalifikuojamas kaip didesnio pavojaus šaltinis.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad didesnio pavojaus šaltinis – asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams. Dėl tokio jų pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-446/2011; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-13/2012). Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą ir šios bylos įrodymus dėl atsakovės automobilyje gaisro kilimo priežasties darytina išvada, jog byloje neįrodyta, jog atsakovės stovintis automobilis galėjo sukurti numanomą ir aiškiai išreikštą žalos atsiradimo pavojų, t. y. jo sprogimo galimybę.Kelių eismo taisyklių 15 p. redakcijoje galiojusioje ginčo įvykio metu, imperatyviai buvo įtvirtinta, jog draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus Taisyklių 234 punkte nustatytus atvejus. Šioje byloje UAB ,,Transkona“ 2017-08-31 pažyma įrodyta, jog atsakovės automobilis „R. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo techniškai tvarkingas, nes jam buvo atlikta ir galiojo valstybinė techninė apžiūra; iki 2017-06-27 automobilis buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu pas ieškovę. Iš atsakovės paaiškinimo nustatyta, jog ji turėjo automobilyje gesintuvą ir jį panaudojo, o pažyma apie gaisro priežastį, liudytojo L. U. parodymai įrodo, jog prietaisų skydelyje elektros instaliacijos, t. y. laidų gedimas, yra nepastebimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012, nors ir nagrinėjant ginčą, kylantį iš pervežimo teisinių santykių, tačiau buvo konstatuota, jog gedimai automobilio elektros instaliacijoje nėra išoriniai ir akivaizdūs. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011 buvo konstatuota, jog gaisras, įvykęs automobilio priekinėje dalyje, variklio skyriuje, dėl elektros instaliacijos gedimų, laikytinas paslėptu automobilio trūkumu. Paminėtos nutartys šioje byloje tik patvirtina liudytojo parodymus, atsakovės paaiškinimus, jog elektros instaliacijos, t. y. laidų, gedimas yra nepastebimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014 yra konstatavęs, jog nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012). Tokiu atveju patalpų savininkas (ar kitas teisėtas jo valdytojas) turi įrodyti gaisro priežastį ir tai, kad ši nepriklausė nuo jo elgesio. Tokia pat įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė dėl gaisro priežasties taikytina ir kilus gaisrui stovinčiame automobilyje. Atsakovė nebuvo bausta už priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų pažeidimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Šioje byloje nustačius, jog atsakovės automobilyje gaisras kilo dėl elektros instaliacijos gedimo, kuris yra nepastebimas, darytina išvada, kad atsakovė įrodė, kad ji yra nekalta dėl gaisro kilimo, gaisro priežastis nepriklausė nuo jos elgesio, todėl atsakovės veiksmuose neįrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Šioje byloje neįrodyta atsakovės kaltė ir jos neteisėti veiksmai.Be to, šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog šios bylos ieškovė buvo apdraudusi ir UAB „Imsrė“ turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. patalpas, kuriose kilo gaisras, ir atsakovės civilinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, todėl darytina išvada, jog ieškovei atsakovės automobilis buvo žinomas, jo techninė būklė atitiko įstatymų reikalavimus.Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamą teismo sprendimą ieškovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.