- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-02
- Bylos Nr.
- AN2-154-993/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00868-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Pažeidėjas
- V. K.
- Advokatai
- Andrius Būdvytis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. atstovo advokato Andriaus Būdvyčio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 27 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pagal pareiškėjo T. I. įgalioto atstovo advokato M. V. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „E“ direktoriui V. K. buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarimu V. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 2 700 Eur bauda. Iš V. K. priteista 800 Eur proceso išlaidų T. I. naudai. V. K. nubaustas už tai, kad nekvietė UAB „E“ akcininko T. I. į eilinį 2024 metų visuotinį akcininkų susirinkimą ir apie jį niekaip jo neinformavo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 26 straipsnio 4 dalį, tinkamai nesuorganizavo 2024 metų eilinio UAB „E“ visuotinio akcininkų susirinkimo ir nesušaukė jo iki (duomenys neskelbtini), kaip tai numato ABĮ 24 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 3 dalies 1 punktas, be to nepateikė UAB „E“ 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“, tuo pažeisdamas ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 37 straipsnio 12 punkto 2 papunktį, 58 straipsnio 2 ir 3 dalis, Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. atstovas advokatas Andrius Būdvytis, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarimu, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo šį nutarimą panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir priimti naują sprendimą – nesant V. K. veiksmuose jam inkriminuotų pažeidimų sudėties, pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį pradėtą teiseną nutraukti. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. ANK 119 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė uždarosios akcinės bendrovės vadovui už visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą nustatytu laiku, taigi įstatymas nustato atsakomybę už neveikimą. Atsakomybė už neveikimą kyla tik esant papildomoms sąlygoms – esant asmens pareigai ir turint galimybę veikti. Be to, traukiamas atsakomybėn asmuo turi veikti tyčia, t. y. žinodamas, kad turi įstatyme nustatytą pareigą veikti ir galėdamas ją įvykdyti, sąmoningai jos nevykdo. Taigi, spręsdami dėl atsakomybės pagal ANK 119 straipsnį, teismai turi išanalizuoti asmens neveikimo priežastis ir motyvuotai pasisakyti dėl jų reikšmės asmeniui nevykdžius savo pareigos. Atsakomybė neturėtų kilti, jeigu savo pareigos asmuo nevykdo dėl objektyvių priežasčių. Teismai turėtų išnagrinėti asmens neveikimo priežastis ir pasisakyti dėl jų reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-654/2024).
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Teismas nurodė, kad V. K. tinkamai nesuorganizavo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ir jo nesušaukė, kaip tai numato ABĮ 24 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 3 dalies 1 punktas, tokie veiksmai atitinka visus ANK 119 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymius. Teismo vertinimu, jis turėjo visas galimybes nustatytu laiku sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir apie tai pranešti, tačiau to nepagrįstai nepadarė. Teismas nutarimo visiškai nemotyvavo, savo išvadą grindė itin aptakiai ir formaliai - „bylos duomenimis“, nenurodydamas konkrečių aplinkybių ir argumentų, patvirtinančių ar paneigiančių kaltę. Visiškai neanalizavo (nei patvirtino, nei atmetė) nurodytų aplinkybių ir argumentų, kad apeliantas dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių negalėjo sušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo.
3.3. Pareiškėjas ir jo bendražygis S. Š. yra profesionalūs horizontaliojo kelių ženklinimo rinkos dalyviai, turintys ilgametę patirtį šioje srityje. Apelianto valdoma UAB „B.“ į šią rinką žengė išimtinai pareiškėjo iniciatyva. Pareiškėjas žinojo ir suprato aplinkybes, kuriomis jis tapo projektinės įmonės (UAB „E“) vykdančiuoju direktoriumi, atsakingu už sutarčių valdymą, ir akcininku, t. y. savo statusą, vaidmenį, funkcijas ir prievoles, įskaitant ir prievolę garantuoti rezultatą, nes priešingu atveju pareiškėjas apeliantui nebūtų buvęs reikalingas ar šalių bendradarbiavimas būtų vykdomas kitomis sąlygomis.
3.4. Dėl savo kompetencijų ir patirties horizontaliojo kelių ženklinimo veikloje, pareiškėjui, kaip savo srities profesionalui, buvo suteiktas pasitikėjimas ir visiška laisvė veikti savarankiškai. Pareiškėjas, S. Š. ir I. J. pagal priskirtas sritis buvo visapusiškai atsakingi už bendrovės (UAB „E“) veiklą, disponavo visa informacija ir dokumentais apie įmonės veiklą ir buvo tiesiogiai atskaitingi apeliantui už savo veiklą. Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina apelianto teismui pateikti rašytiniai įrodymai – šalių korespondencija. Apeliantas, gavęs paraišką dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, nedelsiant sureagavo į paraišką ir nurodė, kad toks susirinkimas objektyviai gali būti šaukiamas tik po to, kai pareiškėjas, S. Š. ir I. J. pateiks savo veiklos ataskaitas ir jas pristatys, kadangi apeliantas, nepaisant turimo vienasmenio valdymo organo nario (direktoriaus) statuso, nedisponavo visa reikalinga informacija, reikalinga parengti ir patvirtinti įmonės finansinę atskaitomybę.
3.5. Taigi, nepaisant teisės aktuose įtvirtinto reikalavimo sušaukti UAB „E“ visuotinį akcininkų susirinkimą per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, apeliantas ir pareiškėjas, atstovaujami advokatų 2023 m. gegužės 19 d. susitikimo metu susitarė, kad pareiškėjas, S. Š. ir I. J. 2023 m. birželio 6 d. apeliantui pateiks savo veiklos ataskaitas ir jas pristatys, tuo tarpu apeliantas atliks šių asmenų veiklos auditą ir ataskaitų pagrindu parengs savo ataskaitą akcininkams ir finansinę atskaitomybę, kurią teiks tvirtinti akcininkams. Toks apelianto, pareiškėjo ir S. Š. susitarimas buvo sudarytas ir tokio susitarimo sudarymas šalims sukėlė atitinkamas pasekmes, šalys tokio susitarimo sudarymo metu subjektyviai nelaikė, kad toks susitarimas pažeidžia bet kurios iš šalių teises ar teisėtus interesus ar įstatymo nuostatas, t. y. – apeliantas, sudarydamas tokį susitarimą nelaikė, kad daro pažeidimą. Tuo tarpu, tinkamas ir savalaikis susitarimo vykdymas buvo esminė prielaida ir sąlyga atitinkamiems apelianto veiksmams, už kurių nevykdymą pareiškėjas teismo prašė taikyti apeliantui administracinę atsakomybę.
3.6. Apeliantas nešaukė visuotinio akcininkų susirinkimo ir nerengė finansinės atsakomybės, nes i) vadovavosi šalių susitarimu, kurio pareiškėjas ir S. Š. neįvykdė; ii) pareiškėjui ir S. Š. nepateikus veiklos ataskaitų ir jų nepristačius, apeliantas objektyviai negalėjo patikrinti veiklos, jos finansinių duomenų, rengti finansinės atskaitomybės ir teikti jos visuotiniam akcininkų susirinkimui. Esant minėtoms aplinkybėms, apelianto veiksmuose nėra kaltės (tyčios - žinodamas, kad turi įstatyme nustatytą pareigą veikti, ir galėdamas ją įvykdyti sąmoningai jos nevykdo), apeliantas, sudaręs su pareiškėju ir S. Š. susitarimą, nelaikė, kad sąmoningai dėl savo kaltės nevykdo teisės aktuose įtvirtintos pareigos.
3.7. Siekiant nustatyti, ar apelianto veiksmuose yra kaltė (sąmoningas suvokimas apie pareigos nevykdymą) kompleksiškai turi būti vertinami ir apelianto veiksmai įmonės veiklos laikotarpiu, kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas nuosekliai, tęstiniu laikotarpiu ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų užtikrinta įmonės veikla. Iš teismui pateikto susirašinėjimo WhatsApp programėlėje (laikotarpis 2022 m. lapkričio 29 d. – 2023 m. gegužės 18 d.) matyti, kad būtent apeliantas inicijuodavo susirinkimus įmonės veiklai aptarti. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėjo visas pastangas, kad įmonės veikla būtų vykdoma tinkamai ir teisėtai, neturėjo jokio motyvo sąmoningai nevykdyti teisės aktuose įtvirtintų pareigų, tačiau pareiškėjas ir S. Š. tokias pastangas ignoravo: 2023 m. gegužės 5 d., jau egzistuojant pareigai sušaukti eilinį akcininkų susirinkimą, apeliantas žinute gamybos vadovui S. Š. nurodė, kad projektas reikšmingai vėluoja (beveik 5 mėnesius), todėl apeliantas pastarojo pareikalavo kiekvienos dienos pabaigoje raštu pateikti informaciją apie atlikus darbus bei pateikti sekančios dienos planus. Toks reikalavimas nebuvo įvykdytas; 2023 m. gegužės 13 d. apeliantas elektroniniu laišku S. Š. įpareigojo iki 2023 m. gegužės 16 d. pateikti išsamią ataskaitą apie visą projektą, tinkamai parengtą dokumentaciją, taip pat pateikė papildomus 9 klausimus apie įmonės gamybinę veiklą. Toks reikalavimas nebuvo įvykdytas; 2023 m. gegužės 17 d. apeliantas elektroniniu laišku S. Š. akcentavo, kad pastarasis, pareiškėjas ir I. J. kurį laiką veikia prieš įmonės interesus, dėl to įmonei daroma tęstinė žala, kad S. Š. įsilaužė į įmonės elektroninį paštą ir siekė sunaikinti elektroninio pašto turinį; 2023 m. gegužės 17 d. apeliantas elektroniniu laišku S. Š. nurodė, kad pastarasis, pareiškėjas ir I. J. įmonei yra nelojalūs, savo veiksmais įmonei daro žalą, todėl įpareigojo perduoti apeliantui visą valdomą įmonės dokumentaciją, suteikti prieigą prie įmonės serverio, kuriame laikoma aktuali dokumentacija. Toks reikalavimas nebuvo įvykdytas; 2023 m. gegužės 17 d. apeliantas elektroniniu laišku S. Š. nurodė, kad pastarasis neįvykdė įsakymo informuoti apie vykdomą veiklą – kokie atlikti darbai, neperdavė dokumentų, informacijos apie sulaikytas pinigines lėšas. Laiške akcentuojama, kad informacija tiesioginiam vadovui neteikiama sąmoningai ir piktybiškai. Pakartotinai reikalaujama teikti aktualią informaciją ir dokumentus. Toks reikalavimas nebuvo įvykdytas; 2023 m. birželio 5 d. apeliantas elektroniniu laišku S. Š. nurodė, kad nėra įvykdytas reikalavimas perduoti visą aktualią informaciją ir dokumentaciją. Laiške akcentuojama, kad dėl S. Š. nelojalumo ir piktybiškumo S. Š. įmonei sukelia didelius nepatogumus ir žalą, dėl tokio S. Š. elgesio įmonės negali reaguoti į tam tikrus svarbius įmonei įvykius. Laišku prašoma S. Š. elgtis protingai, adekvačiai ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie žalingi įmonei; 2023 m. gegužės 13 d. apeliantas elektroniniu laišku pareiškėją, kaip įmonės vykdantįjį direktorių įpareigojo iki 2023 m. gegužės 18 d. pateikti išsamią veiklos ataskaitą, nurodant, kad susipažinus su veiklos ataskaita ji turės būti pristatyta gyvai. Apeliantas reikalavo pareiškėjo atsiskaityti apie savo veiklą projekte, indėlį, pakomentuoti, kodėl veikla buvo pasyvi, kodėl buvo vykdoma priešiška įmonei veikla. Laišku reikalaujama detalizuoti, kodėl veikla nepasiekė žadėtų rezultatų, prašoma pateikti ataskaitą mėnesio tikslumu. Toks reikalavimas nebuvo įvykdytas.
3.8. Pareiškėjas ir S. Š. apelianto reikalavimus ignoravo – neteikė informacijos, dokumentų, veiklos ataskaitos, jos nepristatė nei reikalavimo momentu, nei vėliau. Tiek pareiškėjas, tiek S. Š., būdami svarbūs įmonės sėkmingai veiklai asmenys, visą įmonės veiklos laikotarpį elgėsi savanaudiškai, nelojaliai, netgi žalingai. 2023 m. sausio 27 d. UAB „B“ buhalterė, kuri tvarkė įmonės apskaitą, elektroniniu laišku informavo pareiškėją, kad dėl dirbtinai sudaromų kliūčių nebuvo galimybės sandėlyje atlikti inventorizacijos, todėl laišku reikalaujama pateikti medžiagų/žaliavų likučius. 2023 m. balandžio 17 d. – 2023 m. balandžio 27 d. pareiškėjas, nesuderinęs su apeliantu, komunikavo su Belgijos įmone T ir, kaip matyti iš susirašinėjimo, siuntė į šią įmonę bendrovės darbuotojus darbams, už kuriuos bendrovė negavo jokio atlygio, atlikti. 2023 m. balandžio 5 d. S. Š., būdamas įmonės gamybos vadovu, įsteigė konkuruojančią įmonę ir vykdė darbus toje pačioje rinkoje, tokiu būdu nesąžiningai konkuruodamas.
3.9. Tik perėmus pareiškėjo, S. Š. ir I. J. darbinių pašto adresų valdymą tapo aišku dar dėl dviejų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę šios bylos teisingam išsprendimui. Pirma, 2023 m. vasario 14 d. I. J. pareiškėjo reikalavimu parengė ir S. Š. persiuntė įmonės balansą, kurį pareiškėjas ketino perduoti ir perdavė konkuruojančiai įmonei. Pastebėtina, kad I. J., būdama atsakinga įmonėje už finansų valdymą, tokio balanso, netgi po primygtinių raginimų, neperdavė apeliantui, tačiau laisvai dalinosi su S. Š. ir pareiškėju. Tokia aplinkybė patvirtina, kad būtent pareiškėjas buvo atsakingas už įmonės teisingos finansinės atskaitomybės parengimą, jos pateikimą ir pristatymą apeliantui, tokia informacija visada disponavo, turėjo visą ir tuo pačiu pakankamą informaciją apie įmonės veiklą;
3.10. Antra, nuo pat įmonės veiklos pradžios pareiškėjas, S. Š. ir I. J. iš anksto susitarę, neteisėtai ir galimai nusikalstamai, iš savanaudiškų paskatų įmonės atliekamiems darbams taikė neteisingą, niekuo nepagrįsta kainodarą. Tai patvirtina aukščiau paminėtų asmenų 2021 m. spalio 14 d. susirašinėjimas elektroniniu paštu, kuris yra byloje. Tokia aplinkybė paaiškėjo apie 2023 metų II ketvirtį. Ši aplinkybė reiškia, kad visos už įmonės atliktus darbus tretiesiems asmenims išrašytos sąskaitos yra akivaizdžiai neteisingos. Esant minėtoms aplinkybėms ir pareiškėjui, S. Š. ir I. J. nepateikus veiklos ataskaitų, jų nepristačius, nepateikus reikalaujamų dokumentų ir informacijos, apeliantas neturėjo teisingų finansinių duomenų įmonės finansinei atsakomybei parengti. Taigi, apeliantas neparengė įmonės finansinės atskaitomybės išimtinai dėl neteisėto pareiškėjo, S. Š. ir I. J. veikimo, daryti jam inkriminuojamų pažeidimų neketino, priešingai, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad pažeidimų būtų išvengta. Atsižvelgiant į išdėstytą, nesant apelianto kaltės dėl jam inkriminuojamų pažeidimų, nėra pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
3.11. Teismas nenustatė ir nevertino aplinkybių, turinčių esminės reikšmės administracinio pažeidimo kvalifikavimui: 2023 m. spalio 18 d. S. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė įpareigoti įmonę (UAB „E“) atidaryti asmeninę S. Š. vertybinių popierių sąskaitą ir padaryti įrašus apie tai, kad S. Š. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo įgijo 25 vienetus įmonės akcijų, taigi, (duomenys neskelbtini) tapo įmonės akcininku, o (duomenys neskelbtini) padidino valdomų akcijų kiekį. Atitinkamai, (duomenys neskelbtini) UAB „I“, valdoma apelianto, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas perleido S. Š. 12.5 vienetų įmonės akcijų. Taigi, jau nuo 2023 metų rugpjūčio mėnesio tarp šalių kilo ginčas dėl akcininkų sudėties, kurį sprendė teismai civilinėse bylose Nr. e2-668-435/2024 ir Nr. e2-51-1135/2025. Apelianto pareigos sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą atsiradimo momentu nebuvo aiški teisėta įmonės akcininkų sudėtis, ginčai teismuose nebuvo išspręsti, todėl apeliantas jau vien šiuo savarankišku pagrindu objektyviai negalėjo sušaukti eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.
Žemesnės instancijos teismas
3.12. Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2024 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-668-435/2024 pilna apimtimi tenkino UAB „I“ ieškinį ir pripažino negaliojančia (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas perleido S. Š. 12.5 vienetų įmonės akcijų. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-51-1135/2025 pilna apimtimi atmetė S. Š. ieškinį dėl jo įregistravimo įmonėje akcininku ir pripažino negaliojančia 2022 m. gegužės 3 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas perleido S. Š. 12.5 vienetų įmonės akcijų. Aukščiau paminėti teismų sprendimai, kurie išimtinai yra palankūs apeliantui, patvirtina, kad pareiškėjo ir/ar S. Š. deklaruojama įmonės akcininkų sudėtis buvo neteisėta, tuo tarpu jau vien ginčijama įmonės akcininkų sudėtis sudarė pagrindą nešaukti eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo tikslu išvengti neteisėtų sprendimų, kurie įmonei galėjo sukelti neigiamų pasekmių. Teismas šių aplinkybių nevertimo ir, priimdamas skundžiamą nutarimą, dėl jų nepasisakė. Šios aplinkybės patvirtina, kad apelianto atžvilgiu nėra jam inkriminuojamo pažeidimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį negalima.
3.13. Apibendrinant – eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas nėra savitikslis, susirinkimas šaukiamas konkrečiu tikslu spręsti jame akcininkams aktualius klausimus. Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pagrindinis tikslas – tvirtinti įmonės metinę finansinę atskaitomybę. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl objektyvių priežasčių – pirmiausia, dėl kitų asmenų, įskaitant pareiškėjo, tyčinių veiksmų ir/ar neveikimo neturėjo ir negalėjo gauti duomenų, reikalingų parengti teisingą įmonės finansinę atskaitomybę (balansą, pelno/nuostolių ataskaitą i pan.). Nesant galimybės teisingai ir korektiškai parengti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, už kurių turinį atsako įmonės vadovas, formalus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas nesprendžia teisės aktuose įtvirtintų tikslų. Iš to seka, kad administracinė atsakomybė taikoma ir siekiama nubausti asmenį išimtinai dėl formalių pagrindų.
3.14. Be kitų asmenų, kurie betarpiškai ir tiesiogiai dalyvavo įmonės veikloje ir reikšmingai įtakojo įmonės procesus, kaltės, eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą, kaip jau minėta aukščiau, lėmė ir kitos priežastys, pvz. – apelianto ir pareiškėjo bei kitų asmenų susitarimas. Toks susitarimas eliminuoja apelianto kaltę, kadangi apeliantas veiksmuose nebuvo tyčios, t. y. – neegzistavo situacija, kai apeliantas žino apie savo prievolę, ją gali vykdyti, bet sąmoningai nevykdo. Akcininkų teisminiai ginčai dėl akcininkų sudėties yra objektyvi ir pateisinama priežastis aptariamu momentu nešaukti akcininkų susirinkimo, kadangi galimybės tinkamai suorganizuoti tokio susirinkimo - nėra aiški akcininkų sudėtis ir valdomų akcijų dalis, nėra aišku, kokius akcininkus kviesti į akcininkų susirinkimą, kas ir kokį turi svorį (akcijų kiekį) priimant sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
5. ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė uždarosios akcinės bendrovės vadovui už visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą nustatytu laiku, taigi, įstatymas nustato atsakomybę už neveikimą. Atsakomybė už neveikimą kyla tik esant papildomoms sąlygoms – esant asmens pareigai ir turint galimybę veikti. Be to, traukiamas atsakomybėn asmuo turi veikti tyčia, t. y. žinodamas, kad turi įstatyme nustatytą pareigą veikti, ir galėdamas ją įvykdyti sąmoningai jos nevykdo. Taigi, sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, reikia išanalizuoti asmens neveikimo priežastis ir motyvuotai pasisakyti dėl jų reikšmės asmeniui nevykdžius savo pareigos. Atsakomybė neturėtų kilti, jeigu savo pareigos asmuo nevykdo dėl objektyvių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-654/2024). Administracinei atsakomybei pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį kilti būtina sąlyga yra nusižengimo pakartotinumas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs V. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl V. K. kaltės jam padarius administracinį nusižengimą, tai yra, kad jis nekvietė UAB „E“ akcininko T. I. į eilinį 2024 metų visuotinį akcininkų susirinkimą ir apie jį niekaip jo neinformavo, pažeisdamas ABĮ 26 straipsnio 4 dalį, tinkamai nesuorganizavo 2024 metų eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ir nesušaukė jo iki (duomenys neskelbtini), kaip tai numato ABĮ 24 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 3 dalies 1 punktas, be to nepateikė 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“. Tuo jis pažeidė ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 37 straipsnio 12 punkto 2 papunktį, 58 straipsnio 2 ir 3 dalis, Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punktą, CK 2.66 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 2 dalį.
7. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jame neginčijamos faktinės aplinkybės, kad V. K. nesušaukė akcininkų susirinkimo, į jį nekvietė pareiškėjo, nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Todėl apygardos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Apeliaciniame skunde nesutinkama su V. K. patraukimu administracinėn atsakomybėn, teigiant, jog nėra nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios. Pateikiami skundo argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad pareigos jis nevykdė dėl objektyvių priežasčių. Šios aplinkybės apeliaciniame skunde grindžiamos tuo, kad V. K. nešaukė susirinkimo ir neteikė ataskaitos, nes: su T. I. ir S. Š. ir I. J. buvo sudarę susitarimą, kurio pastarieji neįvykdė (nepateikė veiklos ataskaitų), dėl ko apeliantas negalėjo patikrinti veiklos, jos finansinių duomenų, rengti finansinės atskaitomybės ir teikti jos visuotiniam susirikimui; šie asmenys ignoravo jo pastangas, kad įmonės veikla būtų tinkamai vykdoma (pateikiami susirašinėjimai); tarp įmonės akcininkų vyko civiliniai ginčai dėl akcininkų akcijų dalies priklausomumo. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, šios aplinkybės pateisina V. K. neveikimą.
8. Kaip nurodoma teismų praktikoje, ANK 119 straipsnis yra blanketinė teisės norma, todėl jos esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose, be kita ko, ir ABĮ bei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta akcininkų neturtinė teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. ABĮ 20 straipsnyje nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas, be kitų įgaliojimų, turi teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. ABĮ 25 straipsnyje nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę rengia bendrovės valdyba arba šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – bendrovės vadovas. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis), o pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį jie sutampa su kalendoriniais metais. Jeigu bendrovėje nesudaryta valdyba, įstatymas pareigą sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą nustato bendrovės vadovui (ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-387/2022, 2AT-72-697/2022, 2AT-13-654/2024).
9. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 papunkčiuose nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir vadovybės ataskaitos parengimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas yra privalomas pagal įstatymus, pateikimą tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui. ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys <...> per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad vadovas, tai yra V. K. turėjo pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, būtent jis yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, finansinės atskaitomybės dokumentų parengimą, pateikimą registrų tvarkytojui.
10. Apeliaciniame skunde nurodomas apelianto ir kitų asmenų susitarimas pateikti veiklos ataskaitas ir jas pristatyti byloje nėra pateiktas, pateiktas 2020 m. birželio 1 d. susitarimas, 2021 m. birželio 30 d. sutartis, tačiau šie dokumentai tokių aplinkybių nenumatė. Pateikti elektroniniai laiškai, susirašinėjimai tokių aplinkybių taip pat nepatvirtina. Toks susitarimas ir kitų asmenų veiksmai, bet kokiu atveju negali paneigti imperatyvios ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos pareigos iki 2024 m. balandžio 30 d. sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos informuoti ir į susirinkimą kviesti akcininką T. I., bei šios nutarties pirmam punkte nurodytuose teisės aktuose įtvirtintos pareigos pateikti 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“, todėl konstatuojama, kad D. K. padarė administracinį nusižengimą, kurio dispozicija nurodyta ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
11. Atmestini, kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, kad sušaukti susirinkimą nebuvo galimybės dėl tarp akcininkų kilusių civilinių ginčų dėl akcininkų sudėties ir jų valdomų akcijų dalies. Šiuo atveju tokie kilę ginčai taip pat neatleidžia bendrovės vadovo nuo jo pareigų, kadangi konkrečiu atveju šaukiant akcininkus vadovaujamasi esama situacija ir nuosavybės teise turima akcininkų akcijų dalimi. Akcininkų dalys yra nustatytos ir galiojančios pagal nuosavybės dokumentus, tol kol šie dokumentai nėra nuginčyti teismo sprendimu. Tai, kad 2025 metais teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia (2 t., b. l. 16-26), nepanaikino imperatyvios V. K. pareigos sušaukti akcininkų susirinkimą, pagal tuo metu žinomus duomenis apie akcininkus ir jų valdomas akcijų dalis.
12. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą dėl V. K. kaltės, tačiau jo veiką kvalifikavo neteisingai. ANK 40 straipsnyje nurodoma, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
13. V. K. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis padarė nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje (tinkamai nesuorganizavo ir nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo). Tačiau šis sprendimas įsiteisėjo tik 2024 m. birželio 14 d. (informacija iš teismų informacinės sistemos LITEKO), t. y. jau po to, kai analizuojamojoje byloje V. K. nusižengimas buvo padarytas (2024 m. balandžio 30 d.), nesušauktas susirinkimas. V. K. šioje byloje vertinamas administracinis nusižengimas buvo padarytas dar neįsiteisėjus 2024 m. balandžio 8 d. nutarimui, todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai V. K. padarytą administracinį nusižengimą kvalifikavo pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį, kaip padarytą pakartotinai. Nustačius šias aplinkybes yra pagrindas keisti V. K. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimą.
14. Galimybė pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą įtvirtinta ANK 635 straipsnio 3 dalyje. Nei ANK 635 straipsnio 3 dalis, nei teismų praktika nenustato apribojimų teismui savo iniciatyva perkvalifikuoti kaltininko padarytą nusižengimą, tačiau bet kuriuo atveju turi būti užtikrinta, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Teismų praktikoje pažymima, kad naudojantis ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-53-788/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-66-976/2017 ir kt.). Analizuojamu atveju, V. K. padaryto administracinio nusižengimo perkvalifikavimas iš ANK 119 straipsnio 2 dalies į ANK 119 straipsnio 1 dalį jo teisinės padėties nepasunkina, kadangi ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta švelnesnė administracinė nuobauda. Be to, padaryto administracinio nusižengimo esmė, nepaisant kvalifikavimo pagal kitą to paties straipsnio dalį, šiuo atveju nesikeičia. Dėl administracinio nusižengimo esmės, padarymo aplinkybių V. K. (jo atstovas advokatas) teikė išsamius paaiškinimus tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde. Iš šių paaiškinimų turinio, nesutikimo su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis motyvų, akivaizdu, kad nusižengimo esmė jam yra aiški. Esant šių aplinkybių visumai konstatuojama, kad V. K. veiksmus perkvalifikavus pagal kitą to paties ANK straipsnio dalį, numatančią švelnesnę administracinę atsakomybę, V. K. procesinės teisės nebus pažeistos ir toks perkvalifikavimas jo teisinės padėties nepasunkins.
15. V. K. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 119 straipsnio 2 dalies perkvalifikavus į ANK 119 straipsnio 1 dalį, iš naujo spręstinas ir administracinės nuobaudos skyrimo klausimas. Sprendžiant dėl V. K. skirtinos nuobaudos atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Įvertinama ir tai, kad V. K. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau dauguma iš jų – už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nėra, todėl skiriama minimali ANK 119 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bauda – 480 Eur.
16. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, V. K. padarytą nusižengimą vertindamas, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, tačiau nepagrįstai kvalifikavo pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį kaip padarytą pakartotinai. Todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarimas keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 27 d. nutarimą pakeisti.
V. K. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 119 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 119 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 480 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.