Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. 2ATP-14-658-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-12
Bylos Nr.
2ATP-14-658-2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2ATP-14-658/2012Teisminio proceso numeris 4-28-3-01625-2012-6
Teismo procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.7.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo pirmininkas – Nerijus Meilutis, gavęs Marijampolės rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-49 -416/2012 su S. M. skundu dėl Marijampolės AVPK kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio vado – Norberto Vyšniausko nutarimo, kuriuo S. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR ATPK 124¹ str. 7 d. administracine nuobauda – įspėjimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme gavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą su S. M. skundu, skundas paskirtas nagrinėti šio teismo teisėjai – Audronei Šiupšinskaitei, kuri 2012-11-26 nutartimi nuo bylos nagrinėjimo nusišalino ir nusišalinimą motyvavo tuo, kad skundą padavęs asmuo esantis Marijampolės AVPK Kalvarijos PK vyriausiasis specialistas, laikinai einantis viešosios policijos skyriaus viršininko pareigas, o ji, kaip teisėja, esanti su skundą padavusiu asmeniu pažįstama, kadangi jis atstovauja Marijampolės AVPK Kalvarijos PK kitose administracinių teisės pažeidimų bylose. Teismo pirmininkė 2012-11-26 nusišalinimą patvirtino.

Bylą paskyrus Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjui, šio teismo pirmininkės pavaduotojui – Nerijui Brinevičiui, šis 2012-11-27 nutartimi nuo skundo nagrinėjimo nusišalino motyvuodamas tuo, kad jam ne vieną kartą yra tekę įvairiais klausimais bendrauti su skundą padavusiu asmeniu. Teismo pirmininkė 2012-11-27 nusišalinimą patvirtino.

Bylą paskyrus Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjui - Dainiui Gudui, šis 2012-11-28 nutartimi nuo bylos nagrinėjimo nusišalino motyvuodamas tuo, kad su skundą padavusiu asmeniu teisėjas yra pažįstamas kaip su proceso dalyviu, kuris atstovauja Marijampolės AVPK Kalvarijos PK kitose administracinių teisės pažeidimų bylose. Teismo pirmininkė 2012-11-28 nusišalinimą patvirtino.

Bylą paskyrus Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjui Raimundui Krušiniui, šis 2012-11-29 nutartimi nuo bylos nagrinėjimo nusišalino motyvuodamas tuo, kad su skundą padavusiu asmeniui – S. M. jam ne kartą yra tekę bendrauti kaip su proceso dalyviu, kuris atstovavo Marijampolės AVPK Kalvarijos PK kitose kelių eismo taisyklių pažeidimų bylose. Teismo pirmininkė 2012-11-29 nusišalinimą patvirtino.

Bylą paskyrus Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjui – Laimondui Noreikai, šis 2012-11-29 nutartimi nuo jos nagrinėjimo nusišalino motyvuodamas tuo, kad skundą padavęs asmuo ne kartą yra atstovavęs Marijampolės AVPK Kalvarijos PK kelių eismo taisyklių pažeidimų bylose ir teisėjui su juo, kaip su proceso dalyviu, ne kartą yra tekę bendrauti. Teismo pirmininkė 2012-11-29 nusišalinimą patvirtino.

Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojas – Nerijus Brinevičius 2012-11-30 nutartimi pagal analogiją taikydamas LR BPK 229 str., persiuntė bylą Kauno apygardos teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl jos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, kadangi nuo bylos nagrinėjimo nusišalinus visiems Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjams, kurie yra paskirti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, Marijampolės rajono apylinkės teisme neliko teisėjų, galinčių išnagrinėti S. M. skundą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla su administracine tvarka nubausto asmens – S. M. perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priklausančiam apylinkės teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nereglamentuoja teisėjo nušalinimo/nusišalinimo nuo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo bei bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam tos pačios pakopos teismui, jeigu teisme nėra teisėjų, galinčių nagrinėti bylą, klausimų. Vadinasi, sprendžiant minėtus klausimus yra taikytina įstatymo analogija (analogia legis), t. y. teisės normų aktų (įstatymų) normos, reglamentuojančios panašius (giminingus) teisinius santykius. Administracinis teisės pažeidimas, kaip ir baudžiamasis nusižengimas ir baudžiamasis nusikaltimas yra toks teisei priešingas asmens elgesys, kuriuo yra pažeidžiami imperatyvūs viešosios teisės sričiai priskiriamų teisės šakų normų reikalavimai. Atsižvelgdamas į tai, Kauno apygardos teismo pirmininkas, spręsdamas klausimą dėl bylos perdavimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis. Pastarojo 229 str. yra numatyta galimybė perduoti bylą iš vieno teismo kitam, kai yra siekiama užtikrinti teisingumo interesus.

Nagrinėjamu atveju visi Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai, kurie yra paskirti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, nuo S. M. skundo nagrinėjimo nusišalino, kadangi skundą pateikęs asmuo, atlikdamas savo tarnybines funkcijas, nuolat atstovauja Marijampolės AVPK Kalvarijos PK administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriose asmenys yra patraukti administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dažnai su minėtu asmeniu kaip su proceso dalyviu bendrauja. Teismo pirmininkė teisėjų nusišalinimus patvirtino, todėl apylinkės teisme neliko administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančių teisėjų, kurie galėtų išnagrinėti S. M. skundą.

Kaip minėta, pagal įstatymo analogiją taikytino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. numato galimybę perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam tos pačios pakopos teismui, kai tokį poreikį nulemia teisingumo interesai. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą reikalaujant, kad būtų įvykdytas teisingumas, jo pažeistos ar ginčijamos teisės ginamos procesine tvarka, reiškia ir teisę į tinkamą procesą (angl. - due process of law) kuri užtikrinama, kai šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Tais atvejais, kai kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jos pašalinamos įvairiomis procesinėmis priemonėmis (pvz., nusišalinimu, nušalinimu).

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58).

Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Atitinkamai ir LR BPK 58 str., reglamentuojantis nušalinimo baudžiamajame procese institutą, numato, kad pagrindą nušalinimui (nusišalinimui) sudaro proceso dalyvių motyvuotai nurodomos bet kokios aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Nagrinėjamu atveju skundą padavęs asmuo, vykdydamas savo tarnybines funkcijas, nuolat dalyvauja teismo procesuose atstovaudamas instituciją – Marijampoplės AVPK Kalvarijos PK kelių eismo taisyklių pažeidimų bylose, todėl pagal pareigas nuolatos bendrauja su administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančiais Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjais. Kaip minėta, teismo nešališkumas turi būti vertinamas subjektyviuoju ir objektyviuoju aspektu. Nors aptariamu atveju administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai ir nėra patys asmeniškai suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau vertinant objektyviuoju aspektu, objektyviam stebėtojui situacija gali kelti abejonių. Nuolatos susidurdami su skundą padavusiu asmeniu teismo procesuose, jį pažinodami, Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai, kuriems yra priskirtas administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimas, gali būti neobjektyvūs, tendencingi, t. y. pernelyg palankūs skundą padavusio asmens atžvilgiu arba turėti jo atžvilgiu išankstinių neigiamų nuostatų, o tai gali turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui ir teisingo bei pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui. Vadinasi, pripažintina, jog teisingumo interesai nulemia reikalingumą perduoti bylos nagrinėjimą kitam apygardos teritorijoje veikiančiam tos pačios pakopos teismui.

Parinkdamas teismą, kuriam perduotinas bylos nagrinėjimas, apygardos teismo pirmininkas laiko esant tinkamiausia perduoti bylą Lazdijų rajono apylinkės teismui. Pirma, šio apylinkės teismo veiklos teritorija ribojasi su Marijampolės rajono apylinkės teismo teritorija, todėl teismo atstumas nuo gyvenamosios (buveinės) vietos netaps kliūtimi proceso dalyviams atvykti į teismo posėdžius ar dalyvauti kituose teismo atliekamuose procesiniuose veiksmuose. Antra, Lazdijų rajono apylinkės teismo darbo krūvis santykinai yra vienas mažesnių Kauno teisminėje apygardoje, todėl bylos perdavimas neprieštarauja apygardos teismo pirmininko siekiui visomis priemonėmis siekti, kad apylinkių teismų teisėjų darbo krūvis būtų įmanomai labiau subalansuotas. Trečia, Lazdijų rajono savivaldybė nepriklauso Marijampolės AVPK veiklos teritorijai, todėl tai prisidės prie objektyvaus skundo išnagrinėjimo užtikrinimo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir pagal analogiją vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str., 229 str., Kauno apygardos teismo pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą su S. M. skundu dėl Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio vado – Norberto Vyšniausko 2012-11-15 nutarimo perduoti nagrinėti Lazdijų rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi pasiųsti Lazdijų rajono apylinkės teismui.

Patvirtintą nutarties kopiją pasiųsti Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojo – Nerijaus Brinevičiaus žiniai.

Apie bylos perdavimą informuoti proceso dalyvius pasiunčiant jiems lydimųjų raštų kopijas.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teismo pirmininkas Nerijus Meilutis