Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei grąžinimo į pareigas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl Muitinės departamento 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1P- 1335„Dėl E. S. atleidimo iš pareigų“ teisėtumo bei pagrįstumo.

Teismas visų pirma pasisako dėl pareiškėjos teismui pateiktų papildomų prašymų įpareigoti atsakovą pateikti duomenis, susijusius su atvejais, kai pareigūnės buvo užfiksuotos neblaivios viešoje vietoje, tačiau nebuvo atleistos iš pareigų, taip pat įpareigoti atsakovą paaiškinti, ar nurodytais atvejais buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, ar per pastaruosius 5 metus yra buvę atvejų, kuomet konstatuotas muitinės pareigūno neblaivumas, tačiau pareigūnas nebuvo atleistas iš pareigų ir kt. Pažymėtina, kad šie pareiškėjos prašomi duomenys nėra susiję su šia individualia tarnybinio ginčo byla, todėl pareiškėjos prašymas dėl papildomų duomenų išreikalavimo ir paaiškinimų apie kitų muitinės pareigūnų galimai atliktus neteisėtus veiksmus pateikimo netenkinamas (56 straipsnio 4 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Klaipėdos AVPK KPT) Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis 2019 m. birželio 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_35598-2019 už tai, kad E. S. 2019 m. birželio 1 d. 7 val. 44 min. vairavo transporto priemonę neblaivi, nustatytas lengvas (0,87) prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis. Klaipėdos AVPK KPT 2019 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8302-2019, kuriuo E. S. už tai, kad 2019 m. birželio 1 d. transporto priemonę vairavo neblaivi (nustatytas lengvas (0,87) prom. neblaivumo laipsnis) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 14 punktą, skyrė 800 Eur baudą bei specialiosios teisės atėmimą (teisę vairuoti transporto priemones) 12 mėn. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-339-903/2018 Klaipėdos AVPK KPT 2019 m. birželio 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, atsakydami į Muitinės departamento 2019 m. rugsėjo 18 d. paklausimą Nr. (5.46)3B-7312, 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. 50891 atsakovą informavo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi Klaipėdos AVPK 2019 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-8302-2019 nepakeistas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, atsakydami į Muitinės departamento 2019 m. spalio 29 d. paklausimą Nr. (5.46)3B-8595, 2019 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 54964 atsakovą informavo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 29 d.

Muitinės departamente 2019 m. lapkričio 28 d. gauti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 27 d. paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad ji su pranešime nurodytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis sutinka, jų egzistavimo fakto neginčija, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Paaiškina, kad dvi taures vyno išgėrė iš vakaro, ne darbo metu, namuose; iš ryto jautėsi gerai ir nebuvo jokių galimo neblaivumo požymių. Po įvykio įforminimo ir neblaivumo nustatymo alkotesteriu, nedelsiant vyko į medicinos įstaigą, kur buvo atliktas jos būklės patikrinimas ir surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 156 (forma 155-1 /a) (toliau – ir Aktas); Aktas pridėtas prie pareiškėjos paaiškinimų. Medicininės apžiūros metu buvo vertinti jos fiziologiniai bei psichologiniai požymiai blaivumui/neblaivumui nustatyti; Akte pateikta išvada, kad pareiškėja yra blaivi, vairuoti gali. Medicinos įstaigoje 9:09 val. buvo atliktas ir tyrimas alkotesteriu, parodė rezultatą 0,4 promilės. Pareiškėja nurodė, kad neatmestina galimybė, kad nustatytas alkoholio kiekis jos organizme užsilaikė ir nebuvo pašalintas iš organizmo per naktį dėl pablogėjusios inkstų veiklos. Aptariamas įvykis įvyko dėl neatsargumo ir netinkamo aplinkybių (savo sveikatos būklės) įvertinimo, t. y. pareiškėja subjektyviąja prasme negalėjo suprasti, kad daro pažeidimą. Mano, kad savo veiksmais nepažeidė Statuto, dėl ko būtų sąlygos taikyti jai tarnybinę atsakomybę, taip pat apie jį nėra ir nebuvo pranešta žiniasklaidos priemonėse, informacija nebuvo jokiu kitu būdu pateikta visuomenei ar išplatinta; dėl įvykio jokiems tretiesiems asmenims ir/ar jokiam turtui nebuvo padaryta, jokia tiesioginė žalą ir nekilo, nekilo neigiami padariniai. Pažymi, kad savo elgesiu nesumenkino muitinės autoriteto ir/ar visuomenės pasitikėjimo muitine ir jos pareigūnais, nepadarė žalos muitinės prestižui; yra lojali muitinei bei Lietuvos valstybei, stengiasi saugoti įstaigos bei savo nepriekaištingą reputaciją. Paaiškinimuose taip pat nurodo, kad viena pati rūpinasi ir augina nepilnametę dukrą, viena pati ją išlaiko, derina tarnybą ir rūpinimąsi šeima, turi sveikatos problemų. Jai paskirta administracinė nuobauda, kuri griežta atsakomybės priemonė, kurią priima ir vykdo. Pareiškėja prie paaiškinimų pridėjo Aktą.

Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

Elgesio reikalavimus muitinės pareigūnams, jų bendrąsias ir specialiąsias pareigas nustato Vidaus tarnybos statutas, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodeksas (2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1B-110 redakcija), kurio 2 punkte nustatyta, kad šio kodekso tikslai – užtikrinti tinkamą muitinės darbuotojų funkcijų atlikimą, didinti visuomenės pasitikėjimą muitine, stiprinti muitinės autoritetą, formuoti teigiamą muitinės įvaizdį, kurti kūrybingą ir geranorišką tarnybinę aplinką, puoselėti bendradarbiavimu ir tarpusavio supratimu paremtus muitinės darbuotojų santykius ir užkirsti kelią korupcijai. Etikos kodekse, be kita ko, nustatyta, kad vadovaudamasis padorumo principu, muitinės darbuotojas privalo laikytis duotos priesaikos ir pasižadėjimų (taikoma tik muitinės pareigūnui) (7.4.1 papunktis); vadovaudamasis pavyzdingumo ir profesionalumo principu, muitinės darbuotojas privalo nepriekabiauti, viešai nesirodyti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, savo elgesiu nežeminti muitinės darbuotojo orumo, ugdyti visuomenės pasitikėjimą muitine ir jos darbuotojais (7.8.7 papunktis); ne tarnybos metu muitinės darbuotojas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, kad jo elgesys nesukeltų abejonių dėl muitinės ir jos darbuotojų patikimumo ir gero vardo (22.1 papunktis); privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai, muitinės prestižas ir muitinės darbuotojo reputacija (22.3 papunktis); muitinės darbuotojas neturi piktnaudžiauti alkoholiu, vartoti psichotropines ar narkotines medžiagas ne medicinos tikslais (23 punktas).

Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

Vertinant byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, pažymėtina, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėja atleista Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra nustatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Tokio pobūdžio priemonės taikymas inter alia (lot. be kita ko) yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3536/2011).

Aiškinant Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, būtina remtis to paties teisės akto 2 straipsnio 4 dalimi. LVAT (pvz., administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008), aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių.

Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnas, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Kiekvienas pareigūnas asmeniškai prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenti muitinės pareigūno garbei ir orumui. Teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė.

Visų pirma pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje yra pasisakęs, kad pareigūno vairavimo neblaiviam faktas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto (šiuo metu 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto) taikymo prasme vertinamas (kvalifikuojamas) kaip pareigūno vardo pažeminimas (žr. pvz. 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012).

Pareiškėjos teigimu, Išvadoje atsakovas visiškai nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškė pareiškėjos kaltė, kodėl ir kokie pareiškėjos veiksmai laikomi kaltais. Pareiškėjos manymu, Komisija neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-339-903/2019, kadangi šioje byloje teismas nesprendė jokių su tariamu muitinės pareigūno vardo pažeminimu susijusių aplinkybių – teismas nevertino pareiškėjos veikimo ar neveikimo, kaltės bei ar tokia veika akivaizdžiai žemina muitinės autoritetą.

Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjos argumentų, visų pirma pažymi, kad Išvadoje aiškiai nurodoma, jog „Klaipėdos TM inspektorė E. S., atliekanti pareigas Klaipėdos krovinių poste „Centras“, 2019-06-01 apie 7.44 val., neuniformuota, ne tarnybos metu, Klaipėdoje, H. Manto g. vairavusi automobilį „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (0,87 prom. alkoholio), šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888 (2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1B-110 redakcija), 7.4.1, 7.8.7, 22.1, 22.3 papunkčių ir 23 punkto reikalavimus bei sulaužė 2013-11-29 duotą muitinės pareigūno priesaiką. Tokiu savo elgesiu E. S. akivaizdžiai pažemino muitinės autoritetą ir sumažino visuomenės pasitikėjimą muitine ir jos pareigūnais, sukėlė abejonių dėl muitinės pareigūnų patikimumo ir jų gero vardo, dėl to nukentėjo muitinės prestižas ir pareigūno reputacija, buvo pažemintas muitinės pareigūno vardas“. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėja, iš pacituotos Išvados ištraukos yra aiškiai matyti, kokius pareiškėjos veiksmus atsakovas laiko kaltais ir žeminančiais pareigūno vardą. Sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad Klaipėdos apylinkės teismas minėtoje administracinio nusižengimo byloje nevertino pareiškėjos veiksmų muitinės pareigūno vardo pažeminimo kontekste, tačiau priešingai nei teigia pareiškėja, atsakovas turėjo pagrindą vadovautis minėta Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, kadangi joje buvo patvirtintas faktas, kad pareiškėja 2019 m. birželio 1 d. nurodytu laiku transporto priemonę vairavo neblaivi. Iš Išvados, priešingai nei teigia pareiškėja, matyti, kad Komisija, spręsdama dėl pareiškėjos atsakomybės, vadovavosi visais tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais, įskaitant Klaipėdos apylinkė teismo nutartį bei Medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 156.

Pareiškėja nurodė, kad jos veiksmai jokių pasekmių atsakovui nesukėlė, įvykis, kad ji automobilį vairavo neblaivi, nebuvo paviešintas, kas pareiškėjos teigimu, nesudarė pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimo. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

Visų pirma teismas pažymi, kad reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei elgesiu, kurio visuomenė tikisi iš pareigūnų. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis (šiais aspektais žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–453/2010; 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–2659/2012; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552–2737/2012; 2008 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–1561/2008).

Automobilio vairavimas esant neblaiviam yra vienas sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pareigūno elgesys, kai jis vairuoja automobilį neblaivus ir padaro vieną iš sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – akivaizdžiai menkina, žemina sistemos, kurioje pareigūnas dirba, autoritetą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos atliktų neteisėtų veiksmų pobūdis – automobilio vairavimas esant neblaiviai – akivaizdus kirtimasis su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis lemia pasekmes – akivaizdų muitinės autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą.

Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų, jog niekas apie konfliktą nesužinojo, konfliktas nebuvo paskleistas viešai, pažymėtina, kad surinkta rašytinių įrodymų visuma patvirtina priešingas aplinkybes –pareiškėja buvo sustabdyta ir patikrinta Klaipėdos AVPK pareigūnų, kurie apie tai, jog ji yra muitinės darbuotoja, žinojo pildant 2019 m. birželio 1 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_35598-2019, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn darbovietė – Klaipėdos teritorinė muitinė. Apie pareiškėjos darbo vietą buvo žinoma Klaipėdos AVPK pareigūnei ir teismui, kurie nagrinėjo administracinio nusižengimo bylas dėl pareiškėjos padaryto KET pažeidimo – automobilio vairavimo esant neblaiviai. Apie pareiškėjos padarytą pažeidimą buvo žinoma ir Muitinės departamento darbuotojams, atliekantiems tarnybinį patikrinimą pareiškėjos. Kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime, kad tiek Klaipėdos AVPK pareigūnai, teismas, Muitinės darbuotojai taip pat yra visuomenės dalis. Teismas šiuo aspektu taip pat pažymi, kad LVAT savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, jog pareigūno padarytos veikos įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje (LVAT administracinė byla Nr. A-143-231/2008, Nr. A-662-1409/2010 ir kt.). Taigi, pareigūno kaltų veiksmų paviešinimas nėra būtina sąlyga pripažinti tam tikrus pareigūno kaltus veiksmus žeminančiais pareigūno vardą (LVAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143–465/2013).

Pareiškėjos teigimu, buvo apribota jos teisė pateikti paaiškinimus dėl Išvadoje nurodomų teisės papildomų aktų nuostatų, kadangi šių teisės aktų nuostatos nebuvo nurodytos Pranešime, dėl ko pareiškėja negalėjo dėl šių nuostatų pasiaiškinti.

Teismas su šiais pareiškėjos taip pat nesutinka, kadangi, kaip matyti iš Pranešimo turinio, jame aiškiai nurodoma, kad pareiškėja, vairuodama transporto priemonę neblaivi, galimai pažemino pareigūno vardą. Tad būtent dėl šių aplinkybių ir turėjo pasiaiškinti pareiškėja ir ji tai padarė Komisijai pateikdama išsamų paaiškinimą. Be to, pranešime nurodyti galimai pažeisti teisės aktai yra analogiški Išvados konstatuojamoje dalyje nurodytiems pareiškėjos pažeistiems teisės aktams. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjai teisė Komisijai pateikti paaiškinimus dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo pareiškėjai automobilį vairuojant neblaiviai buvo užtikrinta tinkamai.

Pareiškėja skunde pažymi, kad Išvados teiginys, jog pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 23 punkto nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad muitinės darbuotojas neturi piktnaudžiauti alkoholiu, vartoti psichotropines ar narkotines medžiagas ne medicinos tikslai), yra nepagrįstas, neatitinkantis tikrovės bei šmeižiantis pareiškėją, kadangi nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja piktnaudžiauja alkoholiu ar kažkokiomis kitomis medžiagomis.

Teismo vertinimu, šiuo atveju piktnaudžiavimo alkoholiu sąvoka yra siejama su neblaivumo vairuojant automobilį faktu – pareiškėjai vartojant alkoholį tokiu laiku, kai ji turėjo suvokti, kad iki momento, kai reikės vairuoti transporto priemonę, apsvaigimas natūraliai nepraeis. Atkreiptinas dėmesys, kad Išvadoje suformuluotame kaltinime dėl piktnaudžiavimo alkoholiu nėra konstatuota, kad pareiškėja nuolat sistemingai vartoja alkoholį. Atsižvelgiant į tai, Komisija Išvadoje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, be kita ko, pažeidė Etikos kodekso 23 punkto nuostatas.

Kaip byloje nustatyta, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1B-521, kuriuo buvo sudaryta Komisija pareiškėjos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti, tarnybinis patikrinimas sustabdytas iki Tvarkos aprašo 10 punkte numatytų aplinkybių išnykimo. Minėtoje Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-339-903/2018 buvo ginčijamas pareiškėjos neblaivumo klausimas, todėl pareiškėjos atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas pagrįstai ir pagrįstai atnaujintas tik Muitinės departamentui gavus minėto teismo informaciją, kad nutartis, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos AVPK 2019 m. birželio 17 d nutarimas, įsiteisėjo. Nagrinėjamu atveju, neįsiteisėjus minėtai Klaipėdos apylinkės teismo nutarčiai dėl pareiškėjos administracinio nusižengimo, kuria buvo patvirtinta būtent minėtam tarnybiniam patikrinimui atlikti esminė ir reikšminga aplinkybė, kad pareiškėja automobilį vairavo neblaivi, atsakovui nebuvo pagrindo tęsti tarnybinį patikrinimą. Taigi, tik įsiteisėjus minėtai teismo nutarčiai, kurioje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. birželio 1 d. apie 7.44 val. automobilį vairavo būdama neblaivi, buvo pagrindas atnaujinti sustabdytą tarnybinį patikrinimą (Tvarkos aprašo 10 punktas), įvertinant pareiškėjos veiksmus (vairavimas būnant neblaiviai) Etikos kodekso bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių statutinės pareigūnės tarnybinę atsakomybę, kontekste bei tik Išvadoje nustačius, kad pareiškėja savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, pastaroji iš tarnybos buvo atleista Įsakymu, priimtu Išvados pagrindu. Tuo labiau, kad darbdavys pagal Statuto 45 straipsnio 2 dalį turi teisę, bet ne pareigą nušalinti pareigūną nuo pareigų. Todėl, kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama ar pasinaudoti šia teise, tačiau paties fakto, kad pareiškėja pažemino pareigūno vardą tai nepaneigia.

Pareiškėjos teigimu, pats įvykis, administracinės atsakomybės, skiriant baudą bei specialiosios teisės vairuoti atėmimas 12 mėnesių, taikymas bei tarnybinio patikrinimo atlikimas yra pakankama prevencinė priemonė, kad toks įvykis ateityje nepasikartotų. Kaip antai, pareiškėjos manymu, atsakovo priimtas sprendimas atleisti pareiškėją iš pareigų yra perteklinė ir neproporcinga priemonė.

Kaip minėta aukščiau, LVAT nuosekliai laikomasi nuostatos, kad vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. LVAT praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimas ir pareigūno vardo pažeminimas gali būti padarytas ta pačia veika, kuri gali būti pripažinta žeminančia pareigūno vardą (žr. pvz.:2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3384-492/2018). Taip pat pažymėtina, kad vidaus tarnybos pareigūno veiksmų pasekmės, kurios svarbios administracinės ir tarnybinės atsakomybės taikymui, yra skirtingos (žr. LVAT 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos atleidimo iš tarnybos faktas siejamas ne su administracinės atsakomybės taikymo pareiškėjai faktu, o su pareiškėjos veiksmais, kurie įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą.

Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-189/2007; 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011). Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.

Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėja, nors žinodama, kad kitos dienos rytą (2019 m. birželio 1 d.) privalo atvykti darbą, išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus. Teismas sutinka su Komisijos išvada, kad šiuo atveju savo pasirinktą elgesio variantą pareiškėja galėjo ir privalėjo suvokti, kad iki jos darbo pradžios toks apsvaigimas gali natūraliai nepraeiti, o vykdama į tarnybą ir netgi tarnybos metu ji gali būti neblaivi. Tuo labiau, kad ji pati tiek paaiškinimuose atsakovui, tiek skunde teismui nurodė, kad dėl jos sveikatos problemų alkoholis galėjo ilgiau užsilikti organizme. Teismo vertinimu, pareiškėja vakare vartodama alkoholį ir žinodama, kad ryte vairuos automobilį bei jį vairuodama, turėjo numatyti neigiamų padarinių atsiradimo galimybę, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. pareiškėja nagrinėjamu atveju veikė netiesiogine tyčia. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, jog nagrinėjamu atveju nėra pareiškėjos kaltės apskritai.

Pasisakant dėl pareiškėjos teiginių, kad ji neturėjo nuobaudų, nebuvo bausta administracine tvarka, visuomet buvo pareiginga, atsakinga ir kvalifikuota pareigūnė, pažymėtina, jog šios aplinkybės nagrinėjamo ginčo atveju jokios teisinės reikšmės neturi. Tokią praktiką nuosekliai plėtoja LVAT (žr. pvz.: 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1929/2012 ir kt.). Kaip minėta aukščiau, atleidimas iš tarnybos 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu – dėl pareigūno vardo pažeminimo – nėra tarnybinė nuobauda, o laikomas savarankišku ir pakankamu vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindu. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visumoje nustatyta, kad pareiškėja pažemino pareigūno vardą, todėl jos atleidimas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.

Pareiškėja teigia, kad ne vienoje iš bylų, kuriose konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimas ir pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, tų pareigūnų atlikti veiksmai yra ženkliai sudėtingesnio pobūdžio nei pareiškėjos, t. y. dažnu atveju neblaivumo lygis yra sunkus ar vidutinis, sugadinamas ar sunaikinamas svetimas turtas, nepaklūstama pareigūnų nurodymams, jiems priešinamasi, viešai elgiamasi nepadoriai ir pan.

Pareiškėja teigia, kad ne visais be išimties atvejais atsakovas priima sprendimą atleisti pareigūną iš pareigų dėl pareigūno vardo pažeminimo, nustačius, kad jis buvo neblaivus, kadangi, pareiškėjos žiniomis, yra konkrečių atvejų, kai Muitinės departamento pareigūnės buvo užfiksuotos neblaivios, tačiau nei vienu iš minėtų atvejų pareigūnės iš pareigų dėl pareigūno vardo pažeminimo atleistos nebuvo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja atleista iš pareigų už jos atliktus neteisėtus veiksmus, kurie įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą, todėl aplinkybės dėl kitų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui, nes šiuo atveju sprendžiamas tik pareiškėjos atsakomybės klausimas.

Pareiškėja taip pat teigė, jog skundžiamame Įsakyme nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, kaip tai numato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis. Pažymėtina, kad skundžiamas Įsakymas yra individualus teisės aktas, todėl jam taikomi ir bendrieji individualaus administracinio sprendimo (viešojo administravimo) reikalavimai. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog VAĮ 8 straipsniu iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (LVAT 2017 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3283-492/2017). Nagrinėjamu atveju apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjai ABTĮ nustatytais terminais kreiptis į teismą ir taip įgyvendinti teisę į gynybą, todėl šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Teismas nagrinėjamu atveju kitų tarnybinio patikrinimo procedūrų pažeidimų nenustatė. Išvada, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, yra motyvuota bei pagrįsta teisės aktais.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Muitinės departamento 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. 1P- 1335 „Dėl E. S. atleidimo iš pareigų“, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai nustatant bei įvertinant pareiškėjos veiką, todėl pareiškėjos skundas dėl Įsakymo panaikinimo yra atmestinas.

Pareiškėjos reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą bei darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo yra išvestiniai iš reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo, todėl teismui konstatavus, kad Muitinės departamento 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. 1P- 1335 „Dėl E. S. atleidimo iš pareigų“ yra teisėtas, atmestini ir pareiškėjos reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą bei darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Pažymėtina, kad likę pareiškėjos skundo argumentai dėl pastarosios asmens duomenų apsaugos pažeidimo bei kiti nurodomi argumentai jokios reikšmės nagrinėjamai bylai (Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui) neturi. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktiką, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prie Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.