- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- I-411-257/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01663-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- E. Z.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Linai Mituzienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. skundą dėl 2017 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 40-TE-561 „Dėl vyriausiojo patrulio E. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo bei kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas E. Z. per savo atstovą advokatą Ramūną Dobrovolskį 2017 m. spalio 19 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 40-TE-561 „Dėl vyriausiojo patrulio E. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) panaikinimo, jo grąžinimo į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki jo grąžinimo į ankstesnes pareigas dienos priteisimo iš atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. Z. (toliau – ir pareiškėjas) skunde (I t., b. l. 2-8) nurodė, kad iki 2017 m. rugsėjo 20 d. dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2017 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių AVPK viršininko įsakymu Nr. 40-TE-561 pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu („kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą“) nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. Pareiškėjo vidaus tarnybos stažas ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas atleidimo dieną buvo 6 metai ir 10 dienų. Šiaulių AVPK viršininko Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-1S-34 (toliau – ir Tarnybinio tyrimo išvada), kurios rezoliucinėje dalyje buvo siūloma pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu atleisti iš vidaus tarnybos. Pareiškėjas mano, kad tiek Tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuojami faktai bei jais pagrįstas pasiūlymas pareiškėją atleisti iš tarnybos, tiek šios Tarnybinio tyrimo išvados pagrindu priimtas Šiaulių AVPK viršininko Įsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas tinkamai neišanalizavus situacijos, dėl kurios pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos. 2017 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas buvo supažindintas su Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame buvo nurodyta, jog yra duomenų apie tai, kad jis galbūt padarė tarnybinį nusižengimą: 2017 m. rugsėjo 2 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo, nes pareiškėjas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (kai nustatytas lengvas 0,44 prom. girtumo laipsnis) vairavo automobilį ir tikrintojams nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Taip pat nurodyta, jog pareiškėjas šiais veiksmais galimai tyčia darė teisės pažeidimą, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2, ir 5 punktus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6., 4.24., 4.28., 14.1., 14.3. punktų nuostatas ir taip galbūt diskreditavo policijos pareigūno vardą bei pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą. Taip pat šiuo dokumentu pareiškėjo buvo prašoma pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas vykdydamas nurodytą prašymą pateikė paaiškinimą, kuriame, aiškindamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnų, kurie paprašė pateikti transporto priemonės dokumentus. Pateikęs prašomus dokumentus, pastebėjo, jog neturi vairuotojo pažymėjimo, kurį buvo palikęs kitame automobilyje. Jį sustabdžiusi pareigūnė paėmė alkotesteriu oro mėginį automobilyje ir pasirodžius alkotesterio ekrane užrašui „Alkoholis“, jam iš karto, nepaklaususi, ar jis 15 min. bėgyje nevartojo alkoholio, nepasiūlius atlikti neblaivumo testus, nurodė pūsti į alkotesterį, kurio parodymai po pūtimo buvo 0,44 promilės girtumas. Pareiškėjas nesutikdamas su tokiais matavimo rezultatais nuvyko į Kelmės ligoninę priduoti kraują alkoholio kiekio kraujyje nustatymui, nes jis nurodytą dieną alkoholio nebuvo vartojęs, o iš vakaro t. y. 2017 m. rugsėjo 1 d., būdamas pas tėvus buvo išgėręs porą butelių alaus. Ryte buvo nevalgęs, dėl šeiminių problemų mažai miegojęs, išsivalęs bei išsiskalavęs dantis, sėdo prie automobilio vairo, kadangi turėjo skubiai nupirkti vaistų vaistinėje. Apie pareiškėjui ne tarnybos metu surašytą administracinio nusižengimo protokolą, įvykio aplinkybes tuoj pat telefonu informavo savo vadą A. K. Pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 2 d. 08.29 val. Telšių apskrities VPK Kelmės PK buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pareiškėjas surašytame protokole teikdamas paaiškinimą, nurodė, kad naudojo dantų skalavimo skystį ir su pažeidimu nesutinka. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam nustatytu girtumo laipsniu, tuojau po Protokolo surašymo, kuris truko virš 30 min., 2017 m. rugsėjo 2 d. 08.51 val. nuvyko į gydymo įstaigą – viešąją įstaigą Kelmės ligoninę, kur buvo atlikta medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti. Medicininės apžiūros metu buvo paimtas pareiškėjo kraujas, taip pat gydymo įstaigoje esančiu alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARCK - 0035 jam buvo nustatytas 0,35 promilės girtumas. Atlikus VšĮ Kelmės ligoninėje paimto pareiškėjo kraujo tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadoje Nr. T-A 9155/2017 (01) nurodyta, kad pareiškėjo kraujyje rasta 0,37 % (promilės) etilo alkoholio. Atsakovas skundžiamame Įsakyme pareiškėjo atleidimo pagrindu nurodė Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą bei konstatavo, jog pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas kaip savarankišką pagrindą numato pareigūno atleidimą iš vidaus tarnybos, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Atsakovas priimdamas skundžiamą įsakymą nurodė, kad pareiškėjas, eidamas statutinio valstybės tarnautojo pareigas, ne tarnybos metu, vairuodamas automobilį, kai jam įvykio vietoje patikrinimo metu buvo nustatytas lengvas 0,44 promilės girtumo laipsnis ir nepateikdamas vairuotojo pažymėjimo padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatytus nusižengimus, šiuo poelgiu pažeisdamas Vidaus tarnybos statute nustatytus pagrindinius vidaus tarnybos principus, Etikos kodekso nuostatas. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo atliktu jo veiksmų vertinimu, atkreipia dėmesį, jog net dar nepradėjus tarnybinio patikrinimo procedūros iš pat pradžių šis įvykis tiek Šiaulių AVPK viršininko, tiek įgalioto atlikti tyrimą atsakovo struktūrinio padalinio Šiaulių AVPK Vidaus tyrimo poskyrio buvo vertinamas neobjektyviai, tendencingai, pareiškiant išankstinę, tyrimu nepagrįstą Šiaulių AVPK viršininko nuomonę apie pareiškėjo esą padarytą pažeidimą. Tokią savo poziciją šiuo klausimu pareiškėjas grindžia įvykio dieną (duomenys neskelbtini) Šiaulių AVPK viršininko išplatinta visiems Šiaulių AVPK darbuotojams žinute, kad pareiškėjas bus atleistas iš tarnybos bei nurodant, kad „Su kolega vyriausiuoju patruliu E. Z. teks atsisveikinti, taip pat, kaip ir su kitais, ne pačiu maloniausiu būdu. Kiekvienas esame savo likimo kalvis“. Šį faktą patvirtina prie pareiškėjo skundo pridedama minėtos žinutės kopija. Tokią nuomonę Šiaulių AVPK vadovas išreiškė netgi nežinodamas visų faktinių aplinkybių, nesigilindamas į tai, kad pareiškėjui gydymo įstaigoje per nustatytą patikrinimui laiką buvo nustatytas girtumas, kuriam esant nedraudžiama vairuoti. Pareiškėjo manymu, tokia išankstinė kategoriškai pareikšta Šiaulių AVPK viršininko nuomonė, be jokios abejonės, turėjo įtakos ir jam pavaldžios institucijos (Vidaus tyrimų poskyrio) atlikto tyrimo eigai ir išvadoms bei parodo aiškiai šališką, neobjektyvų šio įvykio tyrimą. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Šiaulių AVPK viršininkas R. S. praėjus tik kelioms valandoms po fiksuoto galimo administracinio nusižengimo, dėl kurio pareiškėjas šiuo metu net nepripažintas kaltu, viešai išsakė savo nuomonę apie pareiškėjo atleidimą iš tarnybos, kas akivaizdžiai laikytina E. Z. teisių pažeidimu, dėl ko skundžiamas 2017 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymas Nr. 40-TE-561 naikintinas. Sutiktina, kad pareiškėjui kaip pareigūnui yra keliami aukštesni profesiniai, moraliniai reikalavimai, tikintis sąžiningos ir atsidavusios veiklos, tačiau pareiškėjo įvykio atveju pagal ginčytiną pirminę ir medicininiais tyrimais dar nepagrįstą informaciją buvo išplatintas vadovybės pranešimas pareigūnams ir informacija viešoje erdvėje, kuri niekaip negalėjo atitikti atsakovo deklaruojamos profesinės etikos pažeidimų prevencijos, bet tik suformavo šališką ir išankstinę nuomonę. Pareiškėjas, ginčydamas atleidimą iš vidaus tarnybos mano, kad jo veiksmuose nebuvo pareigūno vardo pažeminimo sudėties, nes pirmiausia nėra jokių objektyviai pagrįstų įrodymų, kad jis padarė administracinį nusižengimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Nors patikrinimo vietoje pareiškėjui policijos naudojamu alkotesteriu Alkotest 6810 Nr. ARFM-0245 Nr. 0631220 buvo nustatytas 0,44 promilės girtumas, tačiau atsakovas priimdamas skundžiamą Įsakymą visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad policijos pareigūnai fiksuodami tariamą pažeidimą padarė klaidų bei nesilaikė nustatytos alkotesterio naudojimo tvarkos, nes surašytame administracinių nusižengimų protokole nurodyta, kad naudojamo prietaiso galima paklaida yra 1%. Tuo metu iš patikros sertifikato Nr. 0631220, išduoto minėtam prietaisui ir esančio administracinio nusižengimo byloje, matyti, kad prietaiso paklaida, esant jo rodmenims nuo 0,01 %, yra iki 0,017%. Ši aplinkybė, pareiškėjo nuomone, rodo, kad jo galimai padarytą pažeidimą fiksavusi pareigūnė neturėjo tam tinkamos kvalifikacijos. Kaip jau buvo minėta, iš karto po protokolo surašymo, pareiškėjui nuvykus į VšĮ Kelmės ligoninę ir ten atliktus tyrimą alkotesteriu buvo nustatytas 0,35% promilės girtumas, o atlikus paimto kraujo tyrimą, gautas 0,37% (promilės) etilo alkoholio rezultatas. Šiuo atveju nustatyta dar mažesnė alkoholio koncentracijos norma (nei turėjo būti), todėl negalima teigti, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjas sutinka, kad jis po to, kai išvakarėse vartojo alkoholį ir anksti ryte sėdo už vairo, t. y. esant šeiminiam būtinumui, skubiai važiavo vaistų, kartu su tėvais gyvenančiai 96 metų amžiaus senelei, kuri visą naktį nemiegojo, nesiorientavo aplinkoje, buvo neadekvati dėl demencijos sutrikimo paūmėjimo. Pareiškėjas, aiškiai neįvertinęs galimų pasekmių dėl vartoto nedidelio kiekio alkoholio, pagrįstai tikėjosi, kad anksti ryte organizme nebus draudžiamo alkoholio kiekio, nes jautėsi gerai, jokių apsvaigimo požymių nejuto, todėl neišsiplovęs dantų, o tik išskalavęs juos dantų skysčiu, išvažiavo į vaistinę. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus atsakovo priimtas Įsakymas turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas, o pareiškėjas grąžintas į anksčiau jo eitas pareigas, taip pat priteisiant kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką iki jo grąžinimo į ankstesnes pareigas ir sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjas E. Z. teismo posėdyje nurodė, jog viršininkas R. S. buvo susidaręs išankstinę nuomonę. Nurodė, kad nebuvo paimtas oro mėginys iš salono, nepaklausė, ar pareiškėjas nepraėjus penkiolikai minučių buvo vartojęs kokių skysčių. Pareiškėją sustabdžius ir pildant protokolą jis paskambino vadui. Buvo neteisėtai atleistas, nes viršininkas buvo susidaręs išankstinę nuomonę. Alkotesteriu buvo nustatytas lengvas 0,44 promilių girtumas, bet nuvykus į ligoninę kraujo kiekyje alkoholio norma buvo leistina. Nurodė, kad iš vakaro (rugsėjo 1 d.) buvo išgėręs alaus porą butelių. Vyko į ligoninę dėl močiutės sveikatos problemų. Nurodė, kad šiuo metu dirba ne vyriausiuoju patruliu, tačiau yra statutinis pareigūnas. Administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta ir priimtas sprendimas pareiškėją pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą atimant metams teisę vairuoti bei skiriant baudą. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime (I t., b. l. 26-28) nurodoma, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Šiaulių AVPK), susipažinęs su E. Z. skundu dėl Šiaulių AVPK viršininko 2017 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 40-TE-561 panaikinimo ir jo grąžinimo į vidaus tarnybą bei kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki jo grąžinimo į ankstesnes pareigas dienos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, su juo nesutinka, nes pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas teisėtai bei pagrįstai. Šiaulių AVPK viršininko 2017 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. 40-TE-561 „Dėl vyriausiojo patrulio E. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgiant į Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-34-(4.1E) „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio E. Z. veiksmų“. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas E. Z., Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiasis patrulis, ne tarnybos metu, neuniformuotas, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,44 promilės girtumas, vairuodamas automobilį pažemino pareigūno vardą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017 m. rugsėjo 2 dieną 8.29 val. Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja T. K. vairuotojui E. Z. surašė administracinių nusižengimų protokolą dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,44 promilės girtumo laipsnis, ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Pareiškėjui sertifikuota alkoholio matavimo priemone nustatytas 0,44 promilės girtumas vairuojant transporto priemonę ir šie pastarojo veiksmai yra iš esmės priešingi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.24, 4.28, 14.1, 14.3 punktų nuostatams. Toks E. Z. poelgis žemina policijos, kaip teisėsaugos institucijos, autoritetą visuomenės akyse bei griauna pasitikėjimą jos pareigūnais, kadangi ne tik prieštarauja visuomenėje vyraujančioms moralinėms vertybėms, Kelių eismo taisyklių įtvirtintam draudimui vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims, bet ir kertasi su vienu pagrindinių Lietuvos policijos uždavinių – užtikrinti viešąją tvarką ir eismo saugumą – įgyvendinimu. Tad pareiškėjo argumentas, kad jam gydymo įstaigoje per nustatytą patikrinimui laiką buvo nustatytas girtumas, kuriam esant nedraudžiama vairuoti, yra nepagrįstas ir nepateisinamas, kertasi su tarnybos interesais ir policijos pareigūno reputacija. Pareiškėjo skunde išsakytos pretenzijos, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių neblaivumo sąvoką, ir matavimus atlikusi pareigūnė nesilaikė alkoholio matavimo prietaiso instrukcijos (neteisingai nustatė prietaiso paklaidą, nereagavo į jo nurodytą aplinkybę, kad vartojo dantų skalavimo skystį, nepasiūlė pastarajam po 15 min. atlikti pakartotinį tyrimą ir tai galėjo turėti įtakos matavimo rezultatams), yra nepagrįstos, paremtos tik subjektyvia E. Z. nuomone, deklaratyviais pastarojo pamąstymais. Nepaisant to, kiek promilių E. Z. būtų buvę nustatyta, jo padaryti veiksmai sukėlė pasekmes – pakenkė statutinės įstaigos įvaizdžiui, sumenkino jos autoritetą, šis įvykis buvo paviešintas visuomenės informavimo priemonėse. Ištirtos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūno E. Z. veiksmai pažemino policijos pareigūno vardą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos. Kadangi reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą, tenkinti šiuos reikalavimus nėra pagrindo.
Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Lina Mituzienė teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su skundu. Statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin griežti reikalavimai. Priimant į statutinę tarnybą kiekvienas pareigūnas duoda priesaiką ir tai nėra formalus aktas. Priesaika pabrėžia, kad pareigūnui yra keliami didesni reikalavimai – nesvarbu, ar pareigūnas dirba, ar ne, jis turi laikytis tų nuostatų. Pareigūnai už tokio pobūdžio pažeidimus dažniausiai yra atleidžiami, kaip ir šiuo atveju, kaip pažeminęs policijos pareigūno vardą. Vairavimas išgėrus kertasi su vienu svarbiausių policijos uždavinių – užtikrinti viešąją tvarką ir eismo saugumą. Pareiškėjas kelia klausimą dėl procedūros, kuomet buvo tikrinimas jo girtumas, tačiau yra įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo sprendimas, kuriame neužfiksuota ir nenustatyta, kad policijos pareigūnai padarė kažkokį pažeidimą tikrinant pareigūno neblaivumą. Pareiškėjas reiškia nepasitikėjimą viršininku dėl išsakytos nuomonės, negalima teigti, kad buvo padarytas pažeidimas, nes tarnybinis patikrinimas net nebuvo pradėtas. Tarnybinis patikrinimas atliktas pagal numatytas procedūras.
Be to, atsakovo atstovė prašė teismo išaiškinti, kaip atsakovas, esant atsakovui palankiam teismo sprendimui, turėtų atleisti pareiškėją E. Z. iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą, nes skubiai vykdant 2018 m. balandžio 12 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimą pareiškėjas 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 40-TE-260 „Dėl E. Z. skyrimo į pareigas“ nuo 2018 m. gegužės 21 d. grąžintas į vidaus tarnybą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo E. Z. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 40-TE-561 „Dėl vyriausiojo patrulio E. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Pareiškėjo E. Z. skundo reikalavimai grąžinti jį į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas bei priteisti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki jo grąžinimo į ankstesnes pareigas dienos yra išvestiniai reikalavimai prašant panaikinti 2017 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 40-TE-561.
Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu („kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą“) bei atsižvelgiant į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-34. Pareiškėjas E. Z., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis, atleistas iš vidaus tarnybos 2017 m. rugsėjo 20 d.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vadas A. K. tarnybiniu pranešimu „Dėl vyriausiojo patrulio E. Z.“ prašo pavesti įvertinti vyriausiojo patrulio E. Z. veiksmus dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ( I t., b. l. 29). Pranešime nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 8.00 val. telefonu paskambino pareiškėjas ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,44 promilių) ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas (toliau – Šiaulių AVPK) R. S. 2017 m. rugsėjo 4 d. rezoliucija nurodė vyriausiajam tyrėjui V. B. pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, pastarasis tarybinį patikrinimą atlikti pavedė vyriausiajai tyrėjai V. M. (I t., b. l. 30).
2017 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyrio pranešimu „Dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. 40-PR1-28-(4.7E) (I t., b. l. 33) pareiškėjas E. Z. informuotas, apie tai, jog yra duomenų, kad galbūt pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2017 m. rugsėjo 2 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo dėl to, kad (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (kai nustatytas lengvas 0,44 prom. girtumo laipsnis), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) ir tikrintojams nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Nurodė, kad tuo pareiškėjas galimai tyčia darė teisės pažeidimą bei pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6., 4.24., 4.248., 14.1., 14.3 punktų nuostatas ir galimai diskreditavo policijos pareigūno vardą bei pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą. Pareiškėjas su Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyrio pranešimu pasirašytinai supažindintas 2017 m. rugsėjo 4 d.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (aktuali redakcija ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (33 straipsnio 2 dalis). Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 3 dalyje numatyta, už kokius tarnybinius nusižengimus gali būti skiriama statutiniams pareigūnams šiuo įstatymu numatyta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, tarp jų – už buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu arba ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, kai pareigūno elgesys žeidžia žmogaus orumą ir diskredituoja institucijos ar įstaigos autoritetą.
Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.
Esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su Tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu Tarnybos sistema. Akivaizdu, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – Tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie Tarnybą, kaip instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu. Šių pasekmių atsiradimas iš esmės yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, visuomenės turimais pareigūnų atžvilgiu. Šios pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl atitinkamos institucijos pareigūnų elgesio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012, 2017 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3541-492/2017 ir kt.).
Sprendžiant klausimą, ar pareigūno veiksmai pažemino tarnybos pareigūno vardą, iš esmės turi būti nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) pareigūno kaltė dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) šios veikos sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituojančios. Tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl minėtų aplinkybių egzistavimo, gali būti konstatuota, jog atitinkamais veiksmais / neveikimu buvo pažemintas pareigūno vardas ir pareigūnas atleistas iš tarnybos šiuo pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 286-317). Pareigūno atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinis patikrinimas, kuris atliekamas turint duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas.
Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-IS-34-(4.1E) „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antrosios kuopos antrojo būrio vyriausiojo patrulio E. Z. veiksmų“ nurodoma, kad apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų visumą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnas E. Z. ne tarnybos metu neuniformuotas, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,44 prom. girtumas, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) ir tikrintojams nepateikė vairuotojo pažymėjimo. VšĮ Kelmės ligoninėje 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 09.09 val. pareigūnui alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,35 prom. girtumas. Konstatavo, kad pareigūno E. Z. padaryta veika, už kurią jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį – transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs vairuotojai – žemina Lietuvos policijos, pagal Lietuvos Respublikos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punkto nuostatas turinčios užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, saugaus eismo priežiūrą, autoritetą, griauna pasitikėjimą ir akivaizdžiai kompromituoja šios sistemos įstaigą.
Atmetamas, kaip nepagrįstas, pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo pareigūno vardo pažeminimo sudėties, nes nėra objektyviai pagrįstų įrodymų, kad jis padarė administracinį nusižengimą. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-42-446/2018 konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje, padarymą pareiškėjas patrauktas pagrįstai. Teismas taip pat nurodė, kad jokių pažeidimų naudojant alkotesterį ir nustatant E. Z. neblaivumą nebuvo padaryta. Sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. birželio 11 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį paliko nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkino.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 „Dėl Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4 punkte numatyta, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje, be kitų nurodytų, turi vadovautis šiomis nuostatomis: 4.6. saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo; 4.24. vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims; 4.28. vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims.
Teismas akcentuoja, kad pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas ir jam keliami aukštesni reikalavimai net tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Kaip matyti iš Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso normų, pareigūnas turi būti pavyzdys visuomenėje. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008).
Įvertinęs nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą teismas sprendžia, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyti pareiškėjo veiksmai, t. y.: ne tarnybos metu neuniformuotas, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,44 prom. girtumas, vairavo automobilį – sudaro pakankamą prielaidą pašaliniams asmenims tokius pareigūno veiksmus suprasti ir įvardinti, kaip prieštaraujančius tiems, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismas tokius pareiškėjo veiksmus vertina kaip prieštaraujančius visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Nurodytas pareiškėjo elgesys akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą ir griauna sistemos autoritetą, minėti pareigūno veiksmai neigiamai veikia visuomenės požiūrį į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl pripažintina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, nustatytas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant šia veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, įvardijant kaltę ir aprašant sukeltas pasekmes.
Teismas pažymi, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino savo vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis. Atleidimas iš tarnybos, numatytas Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte, už pareigūno vardo pažeminimą yra vienintelė Vidaus tarnybos statute numatyta tokios veikos teisinė pasekmė. Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytam pagrindui pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Vertinant visumą vidaus tarnybos nutraukimą reglamentuojančių normų, darytina išvada, kad tokia aplinkybė (faktas) turi paaiškėti ar tapti žinoma subjektui, turinčiam įgalinimus atleisti pareigūną iš tarnybos, tik šiuo atveju prasideda atleidimo iš tarnybos terminų eiga. Atleidimas iš tarnybos šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai netaikytini. Šiuo atveju pareiškėjo poelgis yra vertinamas jo tarnybos santykių kontekste ir sprendžiama, ar yra pagrindas už šį poelgį taikyti pareiškėjui su jo tarnyba susijusias poveikio priemones. Kaip jau buvo konstatuota, pareiškėjo poelgis žemina jo, kaip pareigūno, vardą, o tai yra pagrindas atleisti pareiškėją iš tarnybos. Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys A4-189/2007, A16-1007/2006, A-62-2135/2011, A143-2206/2011).
Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl Šiaulių AVPK viršininko R. S. viešos nuomonės apie pareiškėjo nusižengimą ir galimą atleidimą iš tarnybos, kuris turėjo įtakos tarnybinio tyrimo objektyvumui. Teismas konstatuoja, kad tarnybinis tyrimas atliktas išsamiai, pagrįstai nustačius aplinkybes, sudarančias pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas E. Z. savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas institutas ir transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas 0,44 prom. girtumas, vertintinas kaip savarankiškas nusižengimas, todėl jau Tarnybinio patikrinimo išvados surašymo metu atsakovas buvo surinkęs pakankamai objektyvių duomenų konstatuoti, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Nepaisant to, kad Šiaulių AVPK viršininko viešos nuomonės išsakymas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nešališkumo principo pažeidimo tokia apimtimi, kuri paneigtų faktinių aplinkybių vertinimo objektyvumą, tačiau to turėtų būti vengtina, siekiant užtikrinti asmens, dėl kurio yra atlekiamas tyrimas, pasitikėjimą tyrimo objektyvumu.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas E. Z. pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš vidaus tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo vienintelė minėtame Statute numatyta teisinė priemonė, kurią galėjo taikyti atsakovas ir pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, ją taikė. Atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą įsakymą atleisti iš vidaus tarnybos pareiškėją E. Z., todėl tenkinti skundą ir naikinti ginčijamą įsakymą, grąžinti pareiškėją į tarnybą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį nėra pagrindo.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo E. Z. skundas nėra tenkintas, teismas nesprendžia pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Be to, atsakovo Šiaulių AVPK atstovė teismo posėdžio metu teismo prašė išaiškinti, kaip atsakovas, esant palankiam teismo sprendimui, turėtų atleisti pareiškėją E. Z. iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą, nes skubiai vykdant 2018 m. balandžio 12 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimą pareiškėjas 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 40-TE-260 „Dėl E. Z. skyrimo į pareigas“ nuo 2018 m. gegužės 21 d. grąžintas į vidaus tarnybą.
Bylos nagrinėjimo dalyką – savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas skunde suformuodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktai). Pareiškėjo nurodytas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą. Priimdamas sprendimą teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo ir dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų.
Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 40-TE-561 „Dėl vyriausiojo patrulio E. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo bei pagrįstumo. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. 40-TE-260 „Dėl E. Z. skyrimo į pareigas“ nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas, todėl teismas dėl šio įsakymo nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
Pareiškėjo E. Z. skundą dėl 2017 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 40-TE-561 „Dėl vyriausiojo patrulio E. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo, grąžinimo į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas bei kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki jo grąžinimo į ankstesnes pareigas dienos, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.