Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties, kuria nutarta laikyti, kad nuteistoji I. K. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę yra įvykdžiusi, ir nebevykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria bauda pakeista į areštą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-472-296/2011 I. K. pripažinta kalta, padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir jai paskirta 8 MGL dydžio (1040 Lt arba 301,20 Eur) bauda. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. birželio 13 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi byloje Nr. T-784-754/2016 ši bauda I. K. pakeista į 4 parų arešto bausmę. Ši nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 28 d.

I. K. gynėja advokato padėjėja Santa Ulinskienė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. spalio 5 d. pateikė prašymą palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu I. K. paskirtą 301,20 Eur baudą, kurią nuteistoji įsipareigoja, įsiteisėjus teismo nutarčiai, nedelsiant sumokėti. Prašyme nurodyta, kad I. K. nesumokėjus baudos, vykdomasis raštas dėl priverstinio baudos išieškojimo buvo išsiųstas antstoliui, kuris 2016 m. vasario 5 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą ir kreipėsi teikimu į teismą, prašydamas I. K. paskirtą baudą pakeisti areštu ar viešaisiais darbais. Teismas tekimą tenkino ir baudą pakeitė į areštą. Gynėjos teigimu, baudos pakeitimas areštu ar viešaisiais darbais yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą. Antstolis nesiėmė visų galimų veiksmų dėl baudos išieškojimo. I. K. nebuvo tinkamai informuota apie antstolio teikimą. Ji nuo 2011 m. gyvena užsienyje, viena augina (duomenys neskelbtini) m. dukrą, todėl arešto bausmės atlikimas būtų labai komplikuotas. Gynėjos teigimu, išnagrinėjus antstolio teikimą be nuteistosios ir jai net nepranešus, yra pagrindas atmesti teikimą ir grąžinti nuteistajai teisę sumokėti baudą.

Prašymo nagrinėjimo metu I. K. 2021 m. spalio 11 d. ir 2021 m. spalio 14 d. sumokėjo 301,20 Eur baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi I. K. gynėjos prašymas atmestas, tačiau nutarta laikyti, kad I. K. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę yra įvykdžiusi, ir nebevykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria bauda pakeista į areštą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras R. Budrys prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma visiems asmenims, ji turi būti netrukdomai vykdoma, tačiau iš esmės tenkino I. K. gynėjos prašymą dėl arešto bausmės pakeitimo bauda ir leido nuteistajai pačiai pasirinkti atliktinos bausmės rūšį – sumokėti baudą, nutraukė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties vykdymą. Tokiu būdu be teisinio pagrindo buvo pakeista šios įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymo tvarka.

1.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. K. žinojo apie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendį, tačiau po jo priėmimo ji išvyko į užsienį ir jai paskirtos baudos nemokėjo, nuosprendžio vykdymu nesidomėjo. Teismų praktikoje laikoma, kad kai asmuo su bausmę vykdančia institucija nesusisiekia, nesidomi, jis tokiais savo neapdairiais ir nerūpestingais veiksmais, abejingumu bausmės vykdymui apsunkina netrukdomą nuosprendžio įvykdymą ir siekia išvengti paskirtos bausmės.

1.3. Teismas nerinko reikšmingos informacijos apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties neįvykdymo sąlygas, t. y. neišsireikalavo duomenų iš policijos įstaigos apie šios nutarties vykdymą. Nesiaiškino, ar I. K. žinojo apie priimtą nutartį, ar policijos pareigūnai skelbė I. K. paiešką, ar buvo susisiekę su ja ir pan. Be šių duomenų teismas neturėjo galimybės šioje byloje spręsti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo klausimo. Teismas apsiribojo paviršutine situacijos analize, nenurodydamas pagrindų vadovavosi tik protingumo principu.

Atsiliepimu į skundą nuteistoji I. K. prašo netenkinti prokuroro skundo ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1.4. Prokuroras nurodo, kad I. K. žinojo apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, tačiau byloje nėra tokių duomenų. Nei prokuroras, nei teismas neužtikrino, kad nutartis I. K. būtų įteikta tinkamai. Tai galima traktuoti kaip tam tikrų institucijų neveikimą.

1.5. Pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, tik asmeniui vengiant sumokėti paskirtą baudą, ji gali būti pakeista į areštą. Prokuroro teiginiai, kad I. K. vengė sumokėti baudą, yra deklaratyvūs.

1.6. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Taigi, baudos pakeitimas į areštą I. K. buvo neteisėtas ir neproporcingas. I. K. judėjimo teisė buvo nepagrįstai suvaržyta, buvo pažeistas vienas pagrindinių bylų nagrinėjimo principų – rungimosi principas.

1.7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji nebuvo tinkamai informuota apie antstolio teikimą. Pranešimas apie teismo posėdį (šaukimas) nuteistajai buvo siunčiamas tik vieną kartą, taip pat buvo nuspręsta ją atvesdinti. Nuteistosios neradus namuose, teismas pripažino, kad buvo išnaudotos visos galimybės informuoti nuteistąją. Akivaizdu, kad tiek tuo metu byloje dalyvavęs prokuroras, tiek teismas turėjo duomenis apie tai, jog I. K. yra išvykusi į užsienį, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.

1.8. Panaikinus skundžiamą nutartį, nuteistoji turėtų be priežiūros palikti nepilnametį vaiką, grįžti iš užsienio į Lietuvą tik dėl arešto atlikimo. I. K. yra įvykdžiusi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendį, yra sumokėjusi baudą. Net nusprendus, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, turėtų būti taikoma nuosprendžio vykdymo senatis. Bet koks neproporcingas bausmės taikymas, kuris suvaržo asmens teises daugiau negu reikia, nesant tam teisinio pagrindo, tikslo ar nesant proporcingumo tarp taikomos priemonės ir siekiamo tikslo turi būti vertinamas kaip pažeidžiantis asmens teises.

III. Aukštesniojo teismo išvados

Skundas netenkinamas.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-472-296/2011 medžiagos matyti, kad I. K. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pripažinta kalta, padariusi BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir jai paskirta 8 MGL dydžio (1040 Lt arba 301,20 Eur) bauda (b. l. 104–105). Nuteistoji nuosprendį gavo jo paskelbimo dieną, t. y. 2011 m. gegužės 23 d. (b. l. 106). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Pagal BVK 22 straipsnio 2 dalį nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė kito baudos sumokėjimo termino, todėl I. K. jai paskirtą baudą turėjo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymo matyti, kad šis nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. birželio 13 d., todėl pateikiamas vykdyti antstoliui (b. l. 109). Taigi, I. K. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumokėjus baudos (BVK 23 straipsnis), ji pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą buvo vykdoma priverstinai (BVK 24 straipsnis, b. l. 110).

Iš bylos Nr. T-784-754/2016 medžiagos matyti, kad antstolis 2016 m. gegužės 31 d. teikimu kreipėsi į nuosprendį priėmusi teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl I. K. paskirtos baudos pakeitimo areštu arba viešaisiais darbais (b. l. 1). Teikime nurodyta, kad I. K. baudos nesumokėjo, neturi lėšų, nedirba, socialinių pašalpų ar pensijų negauna, areštuotino turto neturi, baudos išieškoti priverstinai nėra galimybių. Teismas antstolio teikimą išnagrinėjo nedalyvaujant nuteistajai, konstatavęs, kad buvo išnaudotos visos galimybės užtikrinti nuteistosios dalyvavimą teismo posėdyje, t. y. išsiuntė šaukimą į posėdį, kuris grįžo neįteiktas, priėmė nutartį nuteistąją atvesdinti į kitą posėdį, tačiau gautas pareigūno tarnybinis pranešimas, jame nurodant, jog nuteistoji nebuvo rasta, VRIS centrinio duomenų banko duomenimis, nuo 2011 m. gegužės 5 d. išvyko į (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7, 10, 13, 15, 16–17). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi I. K. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta bauda pakeista į 4 parų arešto bausmę (b. l. 18–19). Ši nutartis tris kartus buvo išsiųsta nuteistajai nuosprendyje nurodytu jos gyvenamosios vietos Lietuvoje adresu, tačiau nebuvo įteikta (b. l. 24, 25, 26, 27, 28). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. patvarkymo matyti, kad ši nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 28 d., todėl pateikiama vykdyti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau Vilniaus apskrities VPK) (b. l. 29, 30). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK, prašydamas pranešti, ar nuteistoji atliko arešto bausmę (b. l. 31). Iš Vilniaus apskrities VPK 2017 m. kovo 7 d. atsakymo matyti, kad I. K. arešto neatliko, kadangi teismo atsiųstas patvarkymas pradingo (galimai per klaidą prisisegė prie kitų dokumentų), todėl prašoma pakartotinai išsiųsti nutartį ir patvarkymą (b. l. 32). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. lydraščiu pakartotinai pateikė Vilniaus apskrities VPK nutartį ir patvarkymą (b. l. 33). Iš Vilniaus apskrities VPK 2017 m. kovo 21 d. pranešimo matyti, kad yra paskelbta I. K. paieška (b. l. 35). Iš Vilniaus apskrities VPK 2017 m. rugsėjo 27 d. pranešimo matyti, kad I. K. dar nesurasta (b. l. 38).

Nuteistosios gynėja Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. spalio 5 d. pateikė prašymą palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu I. K. paskirtą baudą. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta pagal antstolio nepagrįstą teikimą ir tinkamai nepranešus nuteistajai.

Skundžiama nutartimi šis prašymas atmestas, konstatavus, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo peržiūrėti įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad: I. K. teismo procese dėl baudos pakeitimo į areštą nedalyvavo; apie antstolio teikimą nežinojo; apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį sužinojo tik prieš mėnesį, kai jai paskambino paiešką vykdantis policijos pareigūnas; nuo baudos pakeitimo areštu praėjo daugiau kaip 5 metai; nėra duomenų, kodėl per šį ilgą laikotarpį nepavyko įvykdyti arešto bausmės ar informuoti I. K. apie pareigą atlikti areštą; I. K. 2021 m. spalio 14 d. sumokėjo baudą, pirmosios instancijos teismas laikė, jog I. K. jai paskirtą bausmę yra įvykdžiusi, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartis nebevykdytina.

Iš baudžiamosios bylos ir bylos, kurioje buvo išnagrinėtas antstolio teikimas, medžiagos matyti, kad I. K. tikrai žinojo tik apie jai paskirtą baudą, tačiau jos savanoriškai nesumokėjo ir antstoliui nepavyko jos išieškoti priverstinai, todėl jis kreipėsi teikimu dėl baudos pakeitimo areštu arba viešaisiais darbais. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino I. K. elgesį, nesumokant baudos, kaip neatsakingą ir nepateisinamą. Priešingai nei skunde teigia prokuroras, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į minėtas aplinkybes, susijusias su antstolio teikimo nagrinėjimu, į ilgą laiko tarpą nuo arešto paskyrimo, negalint išieškoti baudos, į tai, kad bauda faktiškai yra sumokėta. Minėtų bylų medžiagoje nėra duomenų, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartis I. K. būtų įteikta, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo netikėti I. K. teiginiais, jog apie šią nutartį (t. y. apie baudos pakeitimą areštu) ji sužinojo tik 2021 m., kai su ja susiekė jos paiešką vykdantis policijos pareigūnas. Kaip matyti, ji nedelsiant kreipėsi į teismą siekdama išspręsti susiklosčiusią situaciją, o ne išvengti bausmės atlikimo toliau gyvendama užsienyje. Tai teigiamai apibūdinta I. K. kaip asmenį.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į laiko tarpą nuo bausmės paskyrimo iki jos įvykdymo. Akivazdu, kad praėjus ilgam laiko tarpui nuo nuosprendžio (nutarties, kuria pakeičiama bausmės rūšis) įsiteisėjimo, paskirtos (pakeistos) bausmės vykdymas dažniausiai tampa netikslingas, nes praranda savo prevencinę reikšmę ir nebeatitinka bausmės paskirties (tikslų). Nagrinėjamu atveju baudos bausmė I. K. paskirta 2011 m. gegužės 23 d. (prieš 10 metų), o pakeista areštu 2016 m. rugpjūčio 9 d. (prieš 5 metus), jai apie tai nežinant. Tai vertintina kaip pakankamai ilgas laiko tarpas, sudarantis pagrindą kelti klausimą dėl pakeistos bausmės realaus įvykdymo tikslingumo. Nepateisinant nuteistosios elgesio dėl išvykimo iš Lietuvos, esant nesumokėtai bausmei, visgi atkreiptinas dėmesys ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties vykdymo aplinkybes. Atsiliepime į prokuroro skundą teisingai nurodyta, kad jau antstolio teikimo nagrinėjimo metu iš policijos pareigūno, vykdžiusio teismo nutartį dėl I. K. atvesdinimo, tarnybinio pranešimo buvo žinoma, jog ji dar 2011 m. gegužės 5 d. išvyko į užsienį. Minėta, kad nutartis dėl baudos pakeitimo areštu taip pat buvo pradėta vykdyti pavėluotai, t. y. tik nuo 2017 m. kovo mėn. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesniojo teismo vertinimu, I. K. veiksmus negalima laikyti vengimu atlikti arešto bausmę, nes į užsienį ji išvyko dar tuomet, kai jai buvo paskirta baudos bausmė, kuri šiuo metu jau yra įvykdyta.

Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl prokuroro skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.