Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) T. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui T. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Departamento 2023-05-12 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AMAAD- ANR_N-1337-2023 (ROIK: 23202690659) skolininkas pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 275 straipsnio 1 dalyje ir 282 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta) numatytus administracinius nusižengimus. Departamento nutarimu atsakovui skirta bauda – 250 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024-04-04 nutartimi paliko galioti Panevėžio apylinkės teismo 2023-08-04 nutartimi pakeistą Departamento nutarimą bei Panevėžio apygardos teismo 2023-10-03 nutartį. Departamento nutarimu skirta bauda – 250 Eur, teismo buvo pakeistą į įspėjimą.

4. Miškų lankymą reglamentuoja Lankymosi miške taisyklės, kurias tvirtina aplinkos ministras (Lietuvos Respublikos Mišlų įstatymo, toliau – MĮ 8 straipsnio 5 dalis). Pagal MĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas (neteisėta veika padarytos žalos atlyginimas) fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarka nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

5. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 1 straipsnio 21 punkte žala aplinkai apibūdinama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimas. AAĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius.

6. Žala aplinkai apskaičiuota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymo Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ priedo 4 punktu (miško paklotės žalojimas ar ėmimas, pažeidžiant nustatytąją tvarką), padarytos žalos dydį skaičiuojant 3 Eur už 1 kv. m miško paklotės. Sunaikinta 5 000 kv. m miško paklotės. Departamentas 2023-11-14 skolininkui išsiuntė pasiūlymą gera valia atlyginti 15 000 Eur padarytą žalą, siūlydamas aplinkai padarytą žalą atlyginti geranoriškai per 40 dienų bei informavo, kad iki nurodyto termino pabaigos skolininkas turi teisę pateikti motyvuotą prašymą dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis. Skolininkas informavo Departamentą dėl Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikto prašymo administracinio nusižengimo byloje. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl skundo priimta 2024-04-04, tačiau skolininkas aplinkai padarytos žalos neatlygino, prašymo dėl mokėjimo išdėstymo dalimis nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei nepažeidė proceso teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl keisti skundžiamą sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-24 sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

16. Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, laikydamasis pozicijos, kad viešasis interesas kiekvienoje byloje turi būti nustatomas ad hoc, spręsdamas gamtai padarytos žalos atlyginimo klausimą, taip pat pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

17. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotiniai aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsnių nuostatos). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė visas būtinas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, todėl ieškinį patenkino iš dalies. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, neneigia, pirmosios instancijos teismo išvadų, jog jis pažeidė aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad ieškovas neįrodė, kokia konkretaus dydžio žala padaryta aplinkai.

19. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos, atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, CK ir kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2018-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones.

20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad buvo visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246, 6.247, 6.248 ir 6.249 straipsniai), kad žalos dydis nustatytas teisingai ir pagrįstai atsižvelgė į atsakovo veiksmus, mažinant padarytos žalos pasekmes ir sumažino priteistiną žalos atlyginimą 2/3 dalimis (CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teismui sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, atsižvelgus į atsakomybės prigimtį). Nė viena iš šalių neįrodinėjo likusių neatlygintų nuostolių dydžio, nors buvo akivaizdu, kad atsakovas iš dalies kompensavo gamtai padarytą žalą, atsodindamas mišką tame plote, kur buvo sunaikinęs miško paklotę ir žėlinius. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė savo vidiniu įsitikinimu, kad 2/3 dalys žalos yra atlygintos. Apeliantas apeliaciniame skunde šio pirmosios instancijos teismo nustatytos neatlygintų nuostolių dalies nenuginčijo.

21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog jis atsodino visą sunaikintą miško paklotės plotą. Sklypo plote buvo iškirsti brandūs medžiai, todėl buvo susiformavusi ir atitinkama miško paklotė. Miško paklotė – tai virš dirvožemio po medžių ir krūmų lajomis susiformavęs organinės kilmės medžiagos sluoksnis iš nuokritų su gausia gyvūnija ir mikroorganizmais. Miško paklotę sudaro nukritę lapai, spygliai, žievė, kankorėžiai, šakelės ir šakos, apmirusi gyvoji dirvožemio danga – kerpės, samanos, žoliniai augalai, puskrūmiai, jų šaknys, gyvūnų ir mikroorganizmų biomasė. Miško paklotė susiformuoja natūraliai ne per vienerius metus, todėl, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovas, dirbtinai atkurti sunaikintą miško paklotę nėra galimybių. Nagrinėjamu atveju apeliantas neatkūrė sunaikinto miško paklotės ploto, o apsodino iškirstą sklypo plotą naujais sodinukais. Medžių atsodinimas yra tik dalis saugomų objektų miške. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atlyginta tik dalis nuostolių. Neatlygintą nuostolių dalį palikus tik 1 000 Eur (kaip prašo apeliantas), ši dalis liktų tik simbolinė ir neatitiktų objektų, kuriems padaryta žala, pobūdžio (visi miško dangą sudarantys elementai). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas, siekdamas sumažinti žalos atlyginimą iki 1 000 Eur nepateikė tokį neatlygintos žalos dydį patvirtinančių įrodymų.

22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jie nekartojami, o apeliacinis skundas atmetamas dėl anksčiau nurodytų motyvų.

23. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendimas motyvuotas, atitinka teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-24 sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.