Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistosios V. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš V. G. priteista 68,88 Lt valstybei proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteista už tai, kad nepateikdama muitinės kontrolei ir neturėdama leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno psichotropines medžiagas, neturėdama tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent : 2010 m. rugsėjo 10 d., apie 13 val., vykdama iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. per (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), savo rankinėje, nepateikdama muitinės kontrolei ir neturėdama Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo (Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 7 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurioms įvežti ir išvežti reikia Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo, sąrašo“) bei pažeisdama 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 20 str., neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno 150 tablečių „Fenazepam“, kurių sudėtyje yra 0,150 g psichotropinės medžiagos - fenazepamo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas nuteistosios veiką perkvalifikuodamas iš BK 259 str. 1 d. į BK 199 str. 2 d. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nepagrįstas skundžiamo nuosprendžio argumentas, kad nuteistosios veikos kvalifikavimas ir pagal BK 259 str. 1 d. yra perteklinis. Be to, toks sprendimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai kasacinėse nutartyse Nr. 2K-P-218/2009, 2K-273/2009, apeliacinėje nutartyje Nr. 1A-291/2010 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 203 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 7.3 p. nuostatoms.

Prokuroras skunde analizuoja BK 259 str. 1 d. ir 199 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo ir buvo kaltinama V. G., sudėties požymius ir dispozicijose numatytus alternatyvius veiksmus. Apeliantas nurodo, kad yra neginčijamai įrodytas psichotropinių medžiagų gabenimo faktas. Skundo autorius pažymi ir tai, kad nusikalstami veiksmai, užtraukiantys atsakomybę pagal BK 259 str., prasidėjo dar iki nuteistosios sulaikymo dėl veikos, numatytos BK 199 str. 2 d., nes V. G. jau būdama Lietuvos Respublikos teritorijoje (kirtusi Lietuvos sieną ir dar nepradėjusi muitinės kontrolės posto) savo rankinėje gabeno skundžiamame nuosprendyje nurodytas psichotropines medžiagas. Todėl prokuroras teigia, kad nuteistoji padarė ne tik nusikaltimą, numatytą BK 199 str. 2 d., bet ir BK 259 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašo nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti, o prokuratūros – atmesti. Prokurorė prašo prokuratūros skundą patenkinti, o nuteistosios – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistoji V.G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 str. 2 d. Bausmę apeliantei teismas paskyrė nepažeisdamas BK 41 str. ir 54 str. 1, 2 d. reikalavimų.

Apeliacinių skundų argumentai teismo išvadų dėl nuteistosios kaltės pagal BK 199 str. 2 d., šios veikos juridinio įvertinimo ir bausmės dydžio nepaneigia.

Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad V. G. nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota tik pagal BK 199 str. 2 d. Tačiau šis skundo argumentas nėra pagrįstas.

Šioje byloje V. G. tiek pagal BK 159 str. 1 d., tiek pagal BK 199 str. 2 d. buvo kaltinama dėl tų pačių veiksmų, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku padarymo – psichotropinės medžiagos (fenazepamo) gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. per (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą 2010 m. rugsėjo 9 d., apie 13 val., nors iš kaltinamojo akto ir apeliacinio skundo turinio seka, kad kaltinančioji institucija nurodytas nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal realiąją nusikaltimų sutaptį.

Pagal BK 199 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jo išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines ar kitas komentuojamame straipsnyje išvardintas medžiagas, prekes ar daiktus. Jeigu asmuo, be kontrabandos, padaro ir kitus nusikaltimus, visos veikos kvalifikuojamos pagal padarytų nusikaltimų sutaptį kaltam asmeniui inkriminuojant kelis BK specialiosios dalies straipsnius, jeigu šios veikos nėra būtinas kontrabandos ar ją kvalifikuojantis požymis. Psichotropinės medžiagos gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei yra kontrabandą kvalifikuojantis požymis. Taigi, šiuo atveju, V. G. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal nusikaltimų sutaptį (tiek realiąją, tiek idealiąją) negalima.

Prokuroras skunde akcentuoja, kad nuteistosios nusikalstami veiksmai, pagal BK 259 str., prasidėjo dar iki jos sulaikymo dėl veikos, numatytos BK 199 str. 2 d., nes V. G. jau būdama Lietuvos Respublikos teritorijoje (kirtusi Lietuvos sieną ir dar nepradėjusi muitinės kontrolės posto) savo rankinėje gabeno skundžiamame nuosprendyje nurodytas psichotropines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šioje byloje V. G. nebuvo pateiktas įtarimas ir ji nebuvo kaltinama dėl kitų BK 259 str. 1 d. dispozicijoje numatytų alternatyvių nusikalstamų veiksmų atlikimo, išskyrus psichotropinių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Byloje nenustatyta, kad tokius veiksmus ji būtų atlikusi. Be apeliaciniame skunde išdėstytų abstrakčių teiginių apie V. G. nusikalstamų veiksmų pagal BK 259 str. 1 d. pradžią, prokuroras nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis prokuroro nurodyti tokie veiksmai prasidėjo ir (ar) buvo atlikti. Be to, ne kaltinamoji ar nuteistoji privalo įrodinėti, o kaltinančioji institucija turi pareigą pateikti įrodymus apie tai, kokius nusikalstamus veiksmus nuteistoji atliko iki jos sulaikymo muitinės kontrolės poste.

Viso proceso metu V. G. nuosekliai aiškino, kad šiuos vaistus ji įsigijo savo ir giminaitės sveikatos priežiūros tikslu vienoje iš (duomenys neskelbtini) vaistinių, kur juos perkant vaistininkė jos neprašė pateikti gydytojo recepto (1 t. 103-104, 108-109 b. l.; 2 t. 26-27 b. l.). Šie duomenys byloje nepaneigti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei asmuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų užsienio valstybėje įgyja teisėtai (pavyzdžiui atitinkami vaistai, kuriuose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tos šalies vaistinėse parduodami be recepto ir pan.), baudžiamojon atsakomybėn (pagal BK 259 str.) jis negali būti traukiamas (kasacinė nutartis Nr. 2K-108/2006).

Taigi, priešingai nei teigia prokuroras, konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pagrindo nėra.

Pagal 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacijų) III sąrašą psichotropinė medžiaga - fenazepamas yra priskiriama psichotropinėms medžiagoms, kurios leidžiamos vartoti medicinos tikslams (1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos IV sąrašas) ir kurios didelis kiekis yra daugiau kaip 0,06 g, o labai didelis – daugiau kaip 0,3 g.

Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymo) 20 str. nurodyta, kad asmenys, vykstantys ne į Šengeno valstybę ar atvykstantys iš jos, gali vežtis gydymo tikslais asmeniniam vartojimui skirtų į III sąrašą įtrauktų medžiagų ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui.

Šioje byloje nustatyta, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis nuteistoji gabeno 150 tablečių „Fenazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – fenazepamas, bendros 0,150 g masės (1 t. 22-23 b. l.). Tai reiškia, kad nuteistoji gabeno šios medžiagos kiekį, žymiai viršijantį Rekomendacijose nurodytą didelio kiekio ribą. Nekyla abejonių, kad toks vaistų, o tuo pačiu - ir juose esančios psichotropinės medžiagos, kiekis aiškiai viršija Įstatymo 20 str. asmeniniam vartojimui nustatytą kiekį.

Be to, byloje yra nustatyta, kad nuteistoji žinojo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamų vaistų paskirtį ir jų poveikį bei suprato, jog tokį kiekį paminėtų vaistų, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, be recepto įvežti į Lietuvos Respubliką yra draudžiama. Šią aplinkybę patvirtina realiai atlikti nuteistosios veiksmai (vaistų išėmimas iš pakuočių ir slėpimas įvairiose rankinės vietose) bei visiems valstybės sieną kertantiems asmenims aiškiai matoma informacija apie ribojimus gabenti narkotinių ar psichotropinių medžiagų turinčius vaistus (1 t. 11-18 b. l.). Tai reiškia, kad V. G. vaistų „Fenazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – fenazepamo, neturėdama leidimo, tyčia nepateikė muitinės kontrolei. Todėl ji pagal BK 199 str. 2 d. nuteista pagrįstai.

Kartu kolegija daro išvadą, kad prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009 ir 2K-273/2009 nėra žemesnių instancijų teismus saistantis precedentas, nes nagrinėjamos ir paminėtos bylos, kurias išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa. Tas pats pasakytina ir apie Lietuvos apeliacinio teismo nutartį Nr. 1A-291/2010.

Nuteistoji prašo taikyti jai BK 62 str. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, skiriant asmeniui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, turi būti nustatytos visos BK 62 str. 2 d. nurodytos sąlygos:

atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas (jų turi būti ne mažiau kaip dvi);bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta;bent viena iš šioje straipsnio dalyje nurodytų šešių aplinkybių.

Skundžiamu nuosprendžiu yra nustatyta tik viena nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad V. G. sunkiai sergančios, tačiau atskirai nuo apeliantės gyvenančios (2 t. 23 b. l.) jos giminaitės nėra daugiau kam prižiūrėti. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo nuteistajai taikyti BK 62 str. nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę nei yra nustatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji ne kartą bausta administracine tvarka dėl neteisėtos farmacinės veiklos (medikamentų pardavinėjimo) ir įvairių vaistų gabenimo per valstybės sieną, pažeidžiant nustatytą tvarką (1 t. 65, 66, 67-68, 69, 70, 71, 72-73, 76, 84 b. l.). Kolegijos nuomone, šie V. G. neigiamai charakterizuojantys duomenys patvirtina apie jos susiformavusiais nusikalstamas nuostatas, o naujai padarytas sunkus nusikaltimas – nuteistosios sąmoningai pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Nuteistajai paskirta minimali BK 199 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė. Dar labiau ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Taigi, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistosios V. G. apeliacinius skundus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistosios V. G. apeliacinius skundus atmesti.