- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- e2-1527-657/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-06681-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- R. T.
- Trečiasis asmuo
- A. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovėms R. T., bankrutavusiai individualiai įmonei ,,ASV statyba“ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. K. kreipėsi į teismą prašydama perkelti L. K. visas pirkėjos teises ir pareigas pagal 2020 m. kovo 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp atsakovės bankrutavusios IĮ „ASV statyba“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ direktoriaus E. K. ir R. T., į šioje sutartyje įvardintą ½ dalį 0,0660 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46,09 kv. m bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini).; priteisti iš ieškovės L. K. atsakovei R. T. 2 000 Eur; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2020 m. kovo 5 d. sandoriu buvo pažeista ieškovės CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė pirkti bendrąja daline nuosavybe esančią parduodamą turto dalį. Atsakovės BIĮ „ASV Statyba“ bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ apie šiuo sandoriu vykdomą nekilnojamojo turto, esančio bendrąja nuosavybe, pradavimą ieškovei, kaip bendrasavininkei, nepranešė. Apie šį sandorį ieškovė sužinojo 2020 m. kovo 6 d., kai jai paskambinusi atsakovė R. T. pranešė, kad yra naujoji turto bendrasavininkė ir pareikalavo atvykti jai aprodyti sodą. Administratorius su ieškove bendrauti, pateikti pirkimo – pardavimo sutartį atsisakė. R. T. 2020 m. kovo 14 d. atvykusi į sodą, ieškovei atrakinus sodo namelio duris, su savo daiktais įsiveržė į vidų ir atsisakė išeiti. Ieškovė nematydama galimybės su atsakove susitarti, nepakeldama jos elgesio ir bendravimo būdo, išvažiavo iš sodo. Atsakovė sodo namelyje pakeitė spyną, ieškovė neturi galimybės patekti į jai priklausančią namelio dalį, o R. T. naudojasi ir ieškovei priklausančia turto dalimi. Ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovė valdė su trečiuoju asmeniu A. K.. Kauno apylinkės teismui nutraukus jų santuoką ir padalinus santuokinį turtą, nuo 2017 m. birželio 21 d. ieškovė ½ dalį šio turto valdė dalinės nuosavybės teise. Jos buvusio sutuoktinio individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl žalos iš A. K., kaip įmonės savininko, priteisimo. Administratorius byloje dėl žalos priteisimo žinojo, kad A. K. ir L. K. santuoka nutraukta, santuokinis turtas padalintas ir kad ½ dalies turto bendrasavininkė yra L. K., todėl turėjo visas galimybes informuoti ieškovę apie parduodamą dalį. A. K. priklausiusi turto dalis nebuvo atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei parduota dalis bendrame turte, kuris fiziškai negali būti padalintas. Atsakovė R. T. 2020 m. kovo 5 d. nekilnojamojo turto ne varžytynėse pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1, įgijo nuosavybėn nekilnojamojo turto ½ dalį, kuri priklausė A. K. už 2 000 Eur, pažeisdama imperatyvias įstatymo nuostatas. Tuo atveju, kai turtas parduodamas ne priverstinio, o savanoriško aukciono būdu, turi būti laikomasi CK 4.79 straipsnio reikalavimų. Bankroto administratoriui šio ieškinio tenkinimas ar atmetimas nesukeltų jokių pasekmių, nes ieškiniu neprašoma grąžinti pinigų ar pripažinti sandorį negaliojančiu, kas sąlygotų ilgesnį procedūrų vykdymą bankroto byloje, prašoma tik pakeisti dabartinį turto dalies savininką. Bankroto administratorius, vykdydamas skolininko turto dalies, esančios bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pardavimą, dėl asmeninių principų trukdė ieškovei įsigyti skolininkui priklausiusią dalį, nors ji yra šio turto bendrasavininkė, dėl to, kad ji nesutiko parduoti savo turto dalies, t. y. nesutiko su bankroto administratoriaus sąlygomis. Ieškovė turėjo galimybę įsigyti parduotą turto dalį už 2 000 Eur, tačiau iki turto pardavimo jai ši pirkimo kaina nebuvo žinoma ir nebuvo sudaryta galimybė jį įsigyti. Tenkinus ieškinį, atsakovė R. T. atgautų savo sumokėtus 2 000 Eur. JI negali savo teisių ginti, remdamasi sąžiningos įgijėjos statusu, tačiau galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo, kuriuos patyrė dėl atliktos įsigyto turto teisinės registracijos.
Atsakovė BIĮ „ASV statyba“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-10027-1052/2019 dėl žalos atlyginimo 2019 m. balandžio 30 d. ieškovei pateikus Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5859-941/2017 dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, administratorius sužinojo apie šiuo sprendimu buvusiam BIĮ „ASV statyba“ savininkui A. K. asmenine nuosavybės teise atitekusią ½ dalį 0,0660 ha žemės sklypo ir pastato – sodo pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini) Iki tol administratoriui ši informacija nebuvo žinoma, kadangi minėtas turtas nebuvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“, todėl minėta informacija nebuvo viešai prieinama. Vadovaudamasis BIĮ „ASV statyba“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo sprendimu, administratorius 2019 m. rugsėjo 26 d. paskelbė pirmąsias minėto turto varžytynes, kurios neįvyko. 2019 m. spalio 31 d. buvo paskelbtos antrosios varžytynės, kurios taip pat neįvyko. Nepardavus turto iš varžytynių 2019 m. gruodžio 3 d. administratorius internetiniame tinklapyje www.aruodas.lt paskelbė apie minėto turto pardavimą. Per 2 mėnesius už nurodytą 7 000 Eur sumą turtas nebuvo parduotas, besidominčių asmenų nebuvo. Administratorius 2020 m. vasario 11 d. skelbime nurodė 1 000 Eur parduodamo turto kainą, tačiau turto aprašyme aiškiai nurodė, kad nurodytas turtas yra parduodamas už didžiausią pasiūlytą kainą. Vykdydamas 2019 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, administratorius 2020 m. kovo 5 d. sudarė ne varžytynėse parduodamo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1. su didžiausią kainą – 2 000 Eur pasiūliusia R. T. (R. A.). Priverstinis turto pardavimas bankroto procese nenumato išskirtinių pirmumo teisių bendraturčiui įsigyti parduodamą turtą. Administratorius, vykdydamas įmonės bankroto procedūras, neturėjo pareigos atskirai informuoti ieškovę apie vykdomą turto pardavimą. Ieškovė ginče dėl žalos atlyginimo priteisimo iš A. K. buvo įtraukta bendraatsakove. Ji, kaip byloje dalyvaujanti šalis, jau 2019 m. birželio 7 d. buvo informuota, kad buvusio sutuoktinio turtas bus realizuojamas. Be to, ieškovės atstovei yra matoma visa informacija apie BIĮ „ASV statyba“ kreditorių susirinkimo sprendimus bei kita informacija, susijusi su minėto turto pardavimu. Administratorius susisiekė su ieškovės atstove I. Š., kuri administratorių informavo, kad minėtą turtą L. K. pirktų už ne daugiau, nei 1 000 Eur, nes gyvena tik iš pensijos, daugiau lėšų neturi bei kad savo ½ turto dalies parduoti nenorėtų. Administratorius nepažeidė jokių įstatymo nustatytų pareigų, ieškovei buvo žinoma apie minėto turto pardavimą, pardavimas vyko viešai, ieškovei buvo sudarytos visos galimybės įsigyti minėtą turtą už didžiausią pasiūlytą kainą, tačiau ji šia savo teise neapsinaudojo. Dėl įvykusio pardavimo sandorio L. K. padėtis nepasikeitė, ji liko ½ dalies turto savininke. Atsakovė R. T., kaip asmuo pasiūlęs didžiausią ginčijamo turto kainą, yra teisėta ginčo turto įgijėja. Ne varžytynėse parduodamo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1 yra nenuginčyta, ji ir R. T. nuosavybės teisė yra įregistruota viešajame registre, perkelti ieškovei L. K. pirkėjos teises ir pareigas nėra jokio pagrindo. Turto pardavimas už didžiausią pasiūlytą kainą nėra varžytynės, kurių metu nustatoma pradinė pardavimo kaina. Administratorius susidomėjusiam asmeniui negali atskleisti didžiausios pasiūlytos kainos.
Atsiliepimas
Atsakovė R. T. prašė ieškinį atmesti.
Nurodė, kad turtą įsigijo iš bankroto administratoriaus sąžiningai, o namelio spyną keisti buvo priversta dėl pačios ieškovės netinkamo elgesio, kad į namą nepatektų svetimi asmenys. Jokiais savo veiksmais atsakovė netrukdo ieškovei naudotis jai priklausančia turto dalimi. Ieškovė dėl rakto gavimo į atsakovę nesikreipė. Egzistuoja galimybė turtą padalinti natūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovei L. K. ir trečiajam asmeniui A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – 0,0660 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 46,09 kv. m bendro ploto sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Nutraukus L. ir A. K. santuoką, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-5859-944/2017) santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas minėtas turtas buvo padalintas ir ieškovei bei trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise atiteko po ½ dalį aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto. Trečiajam asmeniui taip pat asmeninės nuosavybės teise atiteko individuali įmonė „ASV statyba“, kuriai 2018 m. birželio 20 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo paslaugos“. Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi BIĮ „ASV statyba“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina (civilinė byla Nr. eB2-298-657/2020), o 2019 m. birželio 3 d. nutartimi buvo leista išieškoti iš bankrutavusios individualios įmonės „ASV statyba“ savininkui A. K. priklausančio turto.
Žemesnės instancijos teismas
BIĮ „ASV statyba“ kreditorių susirinkime, įvykusiame 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo nutarta parduoti savininkui A. K. priklausančią nekilnojamo turto dalį varžytynėse: pirmose varžytynėse nustatant pradinę pardavimo kainą 15 000 Eur, antrose – 12 000 Eur, o nepardavus turto iš varžytynių, pardavinėti laisvai už ne mažesnę kaip 7 000 Eur kainą. Nepardavus turto laisvame pardavime per 2 mėnesius, pardavinėti jį už didžiausią pasiūlytą kainą.
Bankroto administratorės paskelbtos varžytynės (pirmosios 2019 m. rugsėjo 26 d., antrosios – 2019 m. spalio 31 d.) neįvyko, todėl 2019 m. gruodžio 6 d. internetiniame tinklapyje www.aruodas.lt buvo paskelta apie minėto turto pardavimą už nurodytą 7 000 Eur kainą. Per 2 mėnesius sumą turtas už nurodytą kainą nebuvo parduotas, todėl skelbimas buvo patikslintas, nurodant, kad ½ dalies sodo namo ir žemės sklypo pardavimo kaina 1 000 Eur, ir parduodama už didžiausią pasiūlytą kainą. Ginčo turtas 2020 m. kovo 5 d. buvo parduotas atsakovei R. T. (Ne varžytynėse parduodamo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1) už 2 000 Eur, kaip didžiausią kainą pasiūliusiai pirkėjai. Pirkimo pardavimo sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre (įrašas galioja nuo 2020 m. kovo 6 d.). Tokiu būdu ieškovė L. K. ir atsakovė R. T. tapo nekilnojamojo turto sodo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) bendraturtėmis.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bendraturtės L. K. pirmenybės teisės įgyti parduodamą bendrąja nuosavybe esančio turto dalį.
Bendraturčių pirmenybės teisės įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto dalį įgyvendinimo sąlygos ir tvarka yra reglamentuotos CK 4.79 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Tuo atveju, jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per 3 mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CPK 4.79 str. 3 d.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šią teisės normą nurodė, kad šia įstatyme įtvirtinta teise sudaroma galimybė mažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmenybės teisė yra daiktinė teisė ir ji seka paskui daiktą. Toks šios normos aiškinimas atitinka įtvirtinto pirmenybės teisės instituto esmę bei paskirtį – mažinti bendros nuosavybės dalyvių skaičių ir daryti efektyvesnį daikto valdymą.
CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga informuoti kitus bendraturčius apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui netaikoma CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatytos išimties atveju – kai bendrąja nuosavybe esančio daikto dalis parduodama iš viešųjų varžytynių. Bylos duomenys patvirtina, kad pardavinėjamas buvo bankrutuojančios individualios įmonės savininko turtas, todėl bankroto administratoriaus teigimu, vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio nuostatomis, įmonės turtas ir neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turtas neparduotas dvejose varžytynėse nekilnojamasis turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apie numatomą laisvą pardavimą bankroto administratorė būtų informavusi ieškovę, kaip bendraturtę, jos ir nebuvo įspėjęs, nes mano, kad tai daryti nėra privaloma, kadangi pardavinėjamas bankrutuojančios įmonės savininko turtas. Su tokiu bankroto administratorės vertinimu nėra pagrindo sutikti.
Turto pardavimas neįvykus dvejoms varžytinėms yra parduodamas laisva tvarka, todėl negalima taikyti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nurodytos išimties ir aiškinti ją plečiamai. Kasacinis Teismas 2010 m. vasario 18 d. apžvalgoje Nr. AC-32-1 „Nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės“ (Teismų praktika Nr. 32/2010) nurodė, jog CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Tokia įstatymo formuluotė, aiškinant ją kartu su CK 6.419 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad aukcionas gali būti savanoriškas arba priverstinis ir kad varžytynių, kaip priverstinio aukciono, ypatumus nustato Civilinio proceso kodeksas, suponuoja išvadą, kad bendraturčio pirmenybės teisė pirkti netaikoma tik tais atvejais, kai turtas parduodamas priverstinai CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ nustatyta tvarka prieš turto savininko valią (CPK 691-725 str.), arba Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės nutarimu, nustatyta tvarka. Kai turtas parduodamas ne priverstinio, o savanoriško aukciono būdu, turi būti laikomasi CK 4.79 straipsnio reikalavimų. CK 4.79 straipsnio išimtis netaikytina tuo atveju, kai turtas parduodamas kitokia nei ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-611/2016). Taigi šiuo atveju bankroto administratorė, po dviejų neįvykusių parduodamo turto varžytynių, privalėjo pranešti ieškovei apie parduodamą bendrosios nuosavybės turto dalį, kaip tai nustatyta CK 4.79 straipsnio 3 dalyje. Ieškovei nepranešus ir turto dalį įsigijus trečiajam asmeniui, buvo pažeista jos pirmenybės teisė įsigyti bendrosios nuosavybės turto dalį ir imperatyvūs įstatymo reikalavimai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo teisų ir pareigų perkėlimo specifika yra tai, kad jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, negalima vadovautis CK 1.80 straipsnio 2 – 4 dalyse, CK 4.96 straipsnyje nustatytomis sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklėmis. Pirmenybės turėtojui priklauso ne pats perleistas turtas, bet teisė jį įsigyti pirmiau už kitus. Suteikus pirmenybę sąžiningo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai buvo perleistas turtas, interesams ir neperkėlus jo teisų bei pareigų pagal sutartį pirmenybės teisės turėtojui, pastarojo galimybės apginti pažeistą teisę pasunkėtų. Įstatymų leidėjas nustatė tam tikrą sąžiningų asmenų interesų apsaugos priemonę. Įstatymuose įtvirtinta pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarka, t. y. pirmenybės teisės turėtojas teismui pareikšti reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo turi teisę per gana trumpą trijų mėnesių laikotarpį. Tai leidžia išvengti nepagrįsto sąžiningų trečiųjų asmenų interesų pažeidimo, nes nesudaromos prielaidos trečiajam asmeniui patirti didelių turto išlaikymo ar pagerinimo išlaidų ar nuostolių, susijusių su turto rinkos vertės pasikeitimu ar kitais nepatogumais dėl šio turto išreikalavimo perkeliant pirkėjo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007).
Nagrinėjamu atveju, atsakovės R. T. kaip pirkėjos, sąžiningumas nepaneigia ieškovės teisės išreikalauti turtą, t. y. perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas.
Teismas, įvertinęs teisės aktų reikalavimus bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką ir pateiktus šalių įrodymus, daro išvadą, kad bankroto administratorė pažeidė teisės aktų reikalavimus parduodama bankrutuojančios įmonės savininko turto dalį, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos CPK 93 straipsnio pagrindu. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji turėjo 1 308,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 83 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 225,13 Eur advokato pagalbos išlaidos, ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus 2020 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita faktūra APB20 Nr. 299, 2020 m. liepos 3 d. PVM sąskaita faktūra APB20 Nr. 422, 2020 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaita faktūra APB20 Nr. 497. Nurodė, kad teisinės pagalbos išlaidas sudaro dokumentų išreikalavimas, procesinių dokumentų parengimas, dalyvavimas teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad turėtos išlaidos neviršija nustatytų dydžių jos priteistinos pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė išlaidas patyrė dėl atsakovo bankrutuojančios įmonės „ASV statyba“ bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų, jos priteistinos iš bankroto administratoriaus lėšų skirtų administravimo išlaidoms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Perkelti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visas pirkėjos teises ir pareigas pagal 2020 m. kovo 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp atsakovės bankrutavusios individualios įmonės „ASV statyba“ (juridinio asmens kodas 300142522), atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo paslaugos“ įgalioto asmens E. K. ir R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į šioje sutartyje įvardintą ½ (vieną antrąją) dalį 0,0660 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ (vieną antrąją) dalį 46,09 kv. m bendro ploto sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų), atlyginant atsakovei pagal 2020 m. kovo 5 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtą nekilnojamojo turto kainą.
Priteisti iš bankrutavusios individualios įmonės „ASV statyba“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo paslaugos“ 1 308,13 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuonis eurus) ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turėtų bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidas sumokant iš administravimui skirtų lėšų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.