Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo M. S. T. atstovui advokatui Tomui Ivanauskui, atsakovei B. S., jos atstovei Kristinai Pugačienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. S. T. ieškinį atsakovei B. S. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas akcentavo, kad automobilio gedimai buvo esminiai ir jo eksploatuoti nebuvo galima, o atsakovė kaip prekės pardavėja atsisakė suteikti bet kokią pagalbą, ieškovas neturėdamas kitos išeities buvo priverstas imtis veiksmų, t. y. susitvarkyti netinkamos kokybės automobilį savo lėšomis. Ieškovas laiko, kad jis tinkamai ir laiku įvykdė savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovė savo ruožtu savo prisiimtus įsipareigojimus įvykdė ne pilna apimtimi, dėl to ieškovas patyrė 15 528,54 Eur remonto darbų išlaidas.

Ieškovo vertinimu, automobilio variklio gedimai atsirado anksčiau nei automobilis buvo perduotas jam, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė, nes atsakovė (pardavėja) nesuteikė pirkėjui informacijos apie esminį daikto defektą. Ieškovas laiko, kad dėl šių aplinkybių pardavėjas CK 6.334 straipsnio pagrindu turi atlyginti išlaidas, susijusias su daikto trūkumų pašalinimu.

Ieškovas atsakovę laiko nesąžininga šalimi ir nesąžiningu pardavėju, nes ieškovui nebuvo pranešta reikšminga informacija apie automobilio būklę, atsakovė į sutartį įtraukė sąlygą, kad ji nėra atsakinga už automobilio būklę nuo perdavimo momento, taip pat atsakovės nesąžiningumą ieškovas sieja ir su ta aplinkybe, kad angliškame ir lietuviškame sutarties tekstuose yra nurodytos skirtingos kainos 1800 Eur ir 18 500 Eur.

Atsakovė akcentavo, kad ji automobilį ieškovui perdavė tokios kokybės, kad galėtų būti naudojamas - automobilis buvo važiuojantis, ieškovas jį eksploatavo. Prieš sudarant automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas automobilį apžiūrėjo ir išbandė. Atsakovė laiko, kad nekokybišku daiktą galima pripažinti tuomet, kai jis neatitinka normalių tam daiktui keliamų reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį, tačiau šioje byloje, atsakovės vertinimu, tokių aplinkybių nėra. Ieškovo ieškinyje nurodytas automobilio variklio gedimas atsirado po automobilio ieškovui perdavimo, todėl atsakovė už tokį gedimą neturi atsakyti. Ieškovas nepateikė duomenų, kad automobilio trūkumai buvo iki jo perdavimo pirkėjui.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR CK 6.333 straipsnio 1 dalį ieškovui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad automobilio trūkumai, trukdantys jį naudoti pagal paskirtį, atsirado iki automobilio perdavimo jam arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo, tačiau ieškovas su ieškiniu tokių įrodymų nepateikė. BMW automobilių serviso pažymoje nurodytas sakinys, kad toks automobilio variklio gedimas negali atsirasti per vieną dieną, jis atsiranda nuvažiuojant keletą tūkstančių kilometrų, nepatvirtina, kad gedimas, dėl kurio tapo nebegalima eksploatuoti automobilio, atsirado ne tuo metu, kai apie tai tapo žinoma ieškovui.

Taip pat atsakovė akcentavo, kad ieškovas, pirkdamas penkerių metų senumo automobilį, kuriam jokių kokybės garantijų jau nebeteikia ir pats gamintojas, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ir automobilio nepriekaištingo veikimo kaip įsigydamas naują automobilį, todėl kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas ieškovas galėjo pasinaudoti savo teise išsamiai patikrinti automobilio techninę būklę. Atsakovės vertinimu, naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei toms pačioms naujoms prekėms. Jau vien pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė bus jam tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis. Atsakovė nebūdama profesionali automobilių pardavėja ieškovui suteikė visą jai žinomą ir prieinamą informaciją apie automobilio techninę būklę, buvusius sugadinimus. Ieškovas, įsigydamas daugiau nei 5 metus naudotą automobilį, atsižvelgiant į jo eksploatavimo intensyvumą (nuvažiuotų kilometrų skaičių 97 200 km), turėjo numatyti, kad tam tikri automobilio techniniai trūkumai gali atsirasti bet kuriuo įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Byloje nėra duomenų, kad automobilis iki jo perdavimo ieškovui turėjo trūkumų, dėl kurių jo ieškovas negalėjo naudoti pagal paskirtį arba būtų įrodyta, kad automobilio trūkumai atsirado dėl priežasčių, buvusių iki automobilio perdavimo ieškovui.

Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovas siekia ir nepagrįstai turtėti, nes automobilio remontui buvo panaudotos naujos detalės - automobilis po remonto yra geresnės būklės. Galimai variklio keisti nereikėjo, o galima buvo remontuoti automobilyje buvusį, taip pat ieškovas atsakovei nėra grąžinęs senojo variklio, kuris turi didelę vertę automobilių naudotų detalių rinkoje.

Ieškinys atmestinas.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: ieškovas ir atsakovė 2016 m. rugsėjo 16 d. sudarė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartis buvo sudaryta ją surašant dviem kalbomis lietuvių ir anglų. Sutartyse nurodoma skirtinga automobilio kaina. Lietuviškai surašytoje sutartyje nurodoma kaina yra 1800 Eur, o angliškoje - 18 500 Eur (38, 39, 40, 43 b.l.). Atsakovė parduodamo automobilio skelbimą buvo patalpinusi plačiai žinomame automobilių pardavimo interneto svetainėje. Ieškovas susisiekęs su atsakove įsigyti automobilio atvyko iš Ispanijos Karalystės. Atvykęs į Lietuvą atsakovas automobilį išbandė juo trumpai pavažiuodamas ir apžiūrėdamas jį aikštelėje. Atsiskaitęs su atsakove ieškovas išvyko į Ispaniją. Ieškovė minėtą automobilį pirko iš JAV automobilių aukciono, pati tiesiogiai aukcione nedalyvaudama, o padedant svainiui (liudytojui A. Ž.). Automobilis pirktas po avarijos ir buvo sutaisytas Lietuvoje. Buvo pakeistas priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatorius, radiatorių laikantis rėmas, priekinės lempos. Atsakovė automobilį pardavinėjo pati juo nesinaudojusi, pardavinėjo skelbimus paskelbdama Lietuvos ir Europos automobilių pardavimo interneto svetainėse. Automobilis buvo laikinai registruotas Lietuvoje (20 b.l.). Jam atlikta techninė apžiūra (21 b.l.). Taip pat atliktas automobilio atitikties įvertinimas pagal ES (EEE) standartus (31,32 b.l.).

Ieškovui su įsigytu automobiliu vykstant atgal į Ispaniją kitą dieną po įsigijimo - 2016 m. rugsėjo 17 d. ir ieškovui esant Vokietijoje, variklyje pasigirdo pašaliniai garsai, todėl ieškovas toliau kelionės nebetęsė, o artimiausią darbo dieną - 2016 m. rugsėjo 19 d., nes rugsėjo 17 d. buvo šeštadienis, kreipėsi į BMW servisą (duomenys neskelbtini) (45 b.l.). Atvykus į servisą variklis bildėjo, girdėjosi detalių trynimosi triukšmas. Ieškovas dėl esamos situacijos taip pat kreipėsi į atsakovę. Atsakovė iš esmės nurodė tik bendro pobūdžio samprotavimą, kad remontas yra naudingas BMW servisui, o problemą galima išspręsti ir nekeičiant variklio (99 b.l.). BMW servisas nurodė, kad atskirų detalių keitimas yra netikslingas, nes variklio tepimo sistemoje, įpurškimo sistemoje ir įsiurbimo sistemoje yra žalvario drožlių, todėl tas pats defektas dėl tepalo slėgio trūkumo vėl pakartotinai gali atsirasti (45 b.l.). Ieškovas negalėdamas automobilio eksploatuoti pagal paskirtį, būdamas svetimoje šalyje nusprendė pakeisti automobilio variklį nauju, kaip tai rekomendavo automobilių servise. Automobilio variklis buvo pakeistas nauju su naujomis komplektuojančiomis detalėmis. Automobilio remonto metu ieškovas apsigyveno viešbutyje (85,87 b.l.). Automobilis į servisą buvo atgabentas vilkiku (84, 86 b.l.).

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu iškilus klausimams, susijusiems su techninių terminų vertimu iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą, ieškovas pateikė kitą vokiškų dokumentų vertimą, kuriuose sąvoka „pavaros mechanizmo keitimas“ (vok. Austausch Triebwerk) (68, 73 b.l.) yra verčiamas kaip „pakaitinis variklis“ (143, 148 b.l.). Teismas priimdamas sprendimą vadovaujasi vokiškais dokumentais, kuriuose sąvoka Austausch Triebwerk yra verčiama kaip pakaitinis variklis, t.y. dokumentais ir jų vertimais, esančiais 143-156 b.l. Teismas tokį sprendimą priima vertindamas tai, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. šalys kalbėjo apie variklio keitimą, BMW servise nustatytas gedimas yra variklio gedimas. Teismas taip pat vertina tai, kad sąskaitoje nurodomas ir identifikacinis daikto numeris N55B30A, todėl labiau tikėtina, kad tai yra variklio identifikacinis numeris, o ne pavaros mechanizmo keitimo kaip paslaugos numeris.

Dėl šalis siejančio teisinio santykio.

Vertindamas bylos aplinkybes, pagal susiklosčiusius teisinius santykius teismas šalis siejančius santykius kvalifikuoja pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais. Atsakovė yra fizinis asmuo, kuri pardavė pačios įsigytą automobilį, automobilių pardavimo verslu atsakovė nesiverčia, duomenų, kad atsakovė būtų pirkusi ir pardavusi kitas transporto priemones nėra, todėl nagrinėjamu atveju pirkimo-pardavimo santykiai negali būti vertinami kaip vartojimo pirkimo-pardavimo santykiai ir teismas nagrinėjamojoje byloje taiko CK XXIII skyriaus (Pirkimas-pardavimas) pirmo, antro ir trečio skirsnio normas. Taip pat šalis siejančiam teisiniam santykiui yra taikytinos ir bendrosios sutarčių aiškinimą bei vykdymą reglamentuojančios teisės normos.

Byloje pateiktos dvi pirkimo-pardavimo sutartys (43 ir 38-40 b.l), teismas, vertindamas atsakovės pripažintą aplinkybę, kad už parduotą automobilį ji gavo 18 500 Eur, anglišką sutarties variantą laiko tikruoju šalių susitarimu.

Nagrinėjamu atveju iš esmės yra kilęs ginčas dėl pirkėjo teisių apsaugos ir pardavėjo atsakomybės pagal CK 6.334 straipsnio nuostatas. Ieškovas laiko, kad nusipirkęs automobilį dėl esminių jo trūkumų, t.y. variklio gedimo, pirkėjas negalėjo juo naudotis pagal automobilio paskirtį, t.y. juo važiuoti, nes kitą dieną po įsigijimo automobilio esminis agregatas – variklis – sugedo. Atsakovė laiko, kad variklio trūkumai galėjo atsirasti dėl paties pirkėjo veiksmų – jo eksploatavimo, nes ieškovas jau buvo nuvažiavęs daugiau nei tūkstantį kilometrų, ieškovas pats neįsitikino automobilio kokybe, apie tai, kad variklis turi gedimą pardavėja pardavimo metu nežinojo ir iš atliktos techninės apžiūros negalėjo tikėtis, kad variklis gali sugesti.

Ieškovas savo ieškinio norminį pagrindą grindžia CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t.y. ta aplinkybe, kad pirkėjas savo pasirinkimu gali prašyti atlyginti jo patirtas trūkumų šalinimo išlaidas, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Ieškovas laikė, kad trūkumai galimi pašalinti. Tokius trūkumus pašalino sugedusį variklį pakeisdamas nauju.

Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.

CK 6.333 straipsnyje reglamentuojama, kad daiktų kokybė reiškia, jog perduoti daiktai gali būti naudojami kam jie paprastai yra naudojami (tai yra turėti jų naudojimui reikalingas savybes), o CK 6.335 straipsnis nurodo, kad įstatymas arba sutartis gali numatyti, kad pardavėjas garantuoja, jog tos naudojimui reikalingos savybės išliks nepakitusios tam tikrą terminą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas įsigijo lengvąjį automobilį. Automobilis yra transporto priemonė ir jis naudojamas juo važiuoti, todėl automobilio charakteristika, ar automobilis yra važiuojantis, ar nevažiuojantis, yra esminė šio daikto kokybės savybė. Nei įstatymas naudotam automobiliui, nei sutartis šiuo konkrečiu atveju, garantijos nenumato.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. spalio 13 d. priimtoje nutartyje (civilinė byloje Nr. 3K-3-345-248/2017) yra pažymėjusi, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų, savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Taigi, šiuo atveju ir parduodamas nenaujas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, smarkiai neviršyti įprastinių automobilio eksploatavimo sąnaudų ir ženkliai nepabloginti jo eksploatacinių savybių.

CK 6.431¹ straipsnis nustato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Ši nuostata įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., todėl taikoma ir šalių santykiams.

Nors nurodyti duomenys apie eismo įvykius, apgadinimus ar kitus automobilio trūkumus nėra nurodyti angliškame sutarties variante, kurį teismas laiko atitinkančiu sutarties šalių tikrąją valią, tačiau pirkėjas apie automobilio būklę iki remonto buvo informuotas šalių susirašinėjime. Ieškovas teikdamas ieškinį pateikė visus duomenis apie automobilio būklę iki remonto ir kitas sąlygas, todėl teismas laiko, kad šiuos duomenis ieškovas gavo iš atsakovės ir duomenys, kad automobilis buvo pirktas JAV, kad automobilio gedimai buvo šalinami Lietuvoje, taip pat ir duomenis apie tai, su kokiais gedimais automobilis buvo pristatytas į Lietuvą. Šios aplinkybės, nors sutartyje ir nėra nurodytos ieškovui buvo žinomos netgi prieš vykstant į Lietuvą, nes tokius duomenis atsakovė perdavė ieškovui.

Tą aplinkybę, kad atsakovė sutartyje nurodė, jog perduodama automobilį ji nėra toliau atsakinga už jo techninę būklę, teismas nevertinama kaip atsakovės nesąžiningumą, nes atsakovei yra taikomi visi pardavėjo pareigoms keliami reikalavimai.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, kad jai apie galimus kitus automobilio gedimus nebuvo žinoma. Teismas pažymi, kad pardavėjo atsakomybė už netinkamos kokybės daiktus tiesiogiai nesiejama su tuo, ar pardavėjas žino, ar nežino apie daiktų kokybės trūkumus, o siejama su tuo, ar daiktų kokybės trūkumai egzistavo jų perdavimo metu arba tokie trūkumai atsirado dėl priežasčių, egzistavusių iki daiktų perdavimo pirkėjui momento. Taigi, teismas turi nustatyti, ar automobilio kokybės trūkumai egzistavo jo perdavimo ieškovui metu arba trūkumai atsirado dėl priežasčių, egzistavusių iki automobilio perdavimo ieškovui momento.

Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Teismas pažymi, kad įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje 2016 m. gruodžio 9 d., civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, yra nurodžiusi, kad ne pardavėjas turi įrodyti, kokios kokybės daiktai buvo perduoti pirkėjui, o ši pareiga tenka pirkėjui. Teisėjų kolegija konstatavo, kad būtent pirkėjas privalėjo teismui teikti įrodymus, jog parduotas daiktas perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo defektą ar kitų trūkumų ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento (minėtos nutarties 25 punktas).

Kaip minėta, esminis lengvojo automobilio kokybės kriterijus yra tai, kad jis važiuotų. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad automobilis jį perduodant buvo važiuojantis. Atsakovė iš Šiaulių automobiliu atvyko į Vilnių. Šalys juo važinėjo Vilniuje. Atsakovas iš Vilniaus nuvyko į Lenkiją, pervažiavo visą Lenkiją ir nuvažiavęs dalį kelio Vokietijoje sugedo. Automobilis buvo ne tik važiuojantis, bet ir, teismo vertinimu, techniškai tvarkingas. Techninė apžiūra atlikta 2016 m. rugsėjo 9 d., t.y. viena savaitė iki pardavimo, ir automobilis eksploatuojamas nebuvo.

Teismas bendrąja prasme sutinka su ieškovo atstovo pozicija, kad ieškovas įsigydamas automobilį protingai tikėjosi juo naudotis ilgiau nei vieną dieną ir nuvažiuoti daugiau nei pusantro tūkstančio kilometrų, tačiau teismas tuo pačiu pažymi, jog teismui nustačius, kad automobilio perdavimo metu automobilis jo kokybės trūkumų neturėjo - jis veikė (važiavo), techninė apžiūra jam atlikta prieš pat pardavimą ir buvo galiojanti, t.y. teismui konstatuojant, kad perdavimo metu automobilis kokybės trūkumų neturėjo, ieškovas byloje turėjo įrodinėti, kad automobilio kokybės trūkumai atsirado dėl priežasčių, egzistavusių daikto perdavimo metu.

Daikto kokybės neatitikimą ieškovas įrodinėjo tik BMW atstovo (duomenys neskelbtini) raštu (44,45 b.l.). Minėtame rašte yra nurodyti kokie gedimai yra nustatyti, taip pat nurodyta kaip jie turėtų būti šalinami. Rašte nurodoma, kad gedimas pasireiškė tuo, kad variklio tepimo sistemoje, įpurškimo sistemoje ir įsiurbimo sistemoje buvo žalvario drožlių, o toks defektas buvo nulemtas tepalo slėgio trūkumo. Dėl gedimo priežasčių rašte nurodomas tik, kad gedimas negali atsirasti per vieną dieną, jis atsiranda nuvažiavus keletą tūkstančių kilometrų. Kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog variklis sugedo dėl priežasčių, buvusių daikto perdavimo metu, ieškovas nepateikė.

Teismo vertinimu, minėtame rašte yra nurodomos įprastos ir normalios automobilio naudojimo aplinkybės, kurioms esant automobilis paprastai per vieną dieną daugiau nei tūkstančio kilometrų nenuvažiuoja. Todėl ta aplinkybė, kad gedimas atsirado praėjus vienai dienai po automobilio perdavimo yra ženkliai mažiau reikšminga nei tai, kad tokiam gedimui atsirasti automobilis turi nuvažiuoti kelis tūkstančius kilometrų. Ieškovas nurodo, kad nuo Lietuvos nuvažiavo 1300 km. Ir nors gedimas atsirado per vieną dieną, jo atsiradimo aplinkybės iš esmės atitinka BMW serviso rašte nurodytoms aplinkybėms, kad tokiam gedimui atsirasi reikia nuvykti keletą tūkstančių kilometrų, nes gedimas atsirado nuvažiavus beveik pusantro tūkstančio kilometrų. Atsakovės pateiktoje sąmatoje (122 b.l.) yra nurodoma, kad tokį gedimą gali nulemti aušinimo skysčio kiekis, tepimo alyvos kiekis, variklio darbo sąlygos.

Bylos pasirengimo stadijoje teismas aptarė įrodinėjimo priemones tame tarpe ir galimos ekspertizės neveikimo priežastims nustatyti skyrimą, tačiau šalys ekspertizės skirti neprašė ir šia įrodinėjimo priemone nesirėmė. Teismo vertinimu, ieškovas, bylą vesdamas per advokatą, vadovaudamasis proceso dispozityvumo principu, pats apsisprendžia kokia apimtimi ir kokiomis procesinėmis priemonėmis ginti savo subjektinę teisę. Esant privačiam bylos pobūdžiui ir abiem šalims bylą vedant per advokatus, teismas, būdamas nešališku ginčo arbitru, nagrinėja bylą neperžengdamas ieškovo ieškinio ribų bei byloje vertindamas šalių teikiamus įrodymus. Teismas taip pat šiame kontekste pažymi, kad visą laiką nuo variklio pakeitimo variklis buvo ieškovo žinioje, todėl ieškovas turėjo pakankamas galimybes pateikti išsamius duomenis apie variklio gedimo priežastis ir galimą gedimo atsiradimo laiką. Tačiau ieškovas įrodinėjo tik patirtų sąnaudų dydį, teismo vertinimu, ieškovas iš esmės nepateikė duomenų, kad variklio sugedimo priežastys egzistavo jau automobilio nuosavybės ieškovui (pirkėjui) perdavimo metu.

Teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovas perimdamas automobilį nei aušinimo skysčio, nei tepalo lygio netikrino. Tokiu būdu, teismo vertinimu, ieškovas ne tik kaip pirkėjas, tačiau kaip ir į ilgą kelionę besiruošiantis vykti vairuotojas elgėsi neatidžiai, neapdairiai ir nerūpestingai.

Teismo vertinimu, įsigyto automobilio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, jog buvo perkamas penkis metus naudotas automobilis (pagamintas 2011 m.), kuris buvo patekęs į avariją ir ieškovui šios aplinkybės buvo žinomos.

CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus.

Teismas laiko, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t.y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, pirkdamas automobilį privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jos techninę būklę (kokybę), tačiau to nepadarė.

Kaip teismas minėjo, ieškovas elgėsi ne tik nerūpestingai ir neatidžiai kaip vairuotojas, tačiau ir kaip pirkėjas. Teismas iš esmės atmeta ieškovo atstovo poziciją, kad realios galimybės automobiliui patikrinti ieškovas neturėjo, nes į Lietuvą buvo atvykęs pirmą kartą, nemokėjo kalbėti lietuviškai. Kaip byloje nustatyta, automobilis sugedo Vokietijoje, nors byloje nėra tokių duomenų, tačiau tikėtina, kad ieškovas būdamas danu ir gyvendamas Ispanijoje nemoka ir vokiečių kalbos, tačiau automobiliui sugedus jis surado BMW servisą ir automobilį pristatė į jį. Automobilis ieškovui buvo perduotas Vilniuje. Vilniuje taip pat yra oficialaus BMW atstovo būstinė. Patikrinti automobilį ieškovui nebūtų tekę išvykti iš Vilniaus. Todėl teismas, sutikdamas su tuo, kad ieškovas nors ir būdamas užsieniečiu ir būdamas pirmą kartą Lietuvoje, iš esmės turėjo realias galimybes pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje įtvirtinta teise prieš priimant daiktą jį patikrinti.

Nors teismas atmesdamas ieškovo ieškinį vadovaujasi Lietuvos Respublikos norminiu reguliavimu, tame tarpe ir CK 6.328 straipsnio nuostatomis, sutinka, kad pirmą kartą į Lietuvą atvykęs asmuo gali detaliai ir nežinoti šalies norminio reguliavimo, tačiau CK 6.328 straipsnyje įtvirtinta pirkėjo teisė patikrinti perkamą daiktą yra visuotinai žinomas ir visuotinai priimtinas prekybos paprotys, todėl pirkėjas galimybę daiktą patikrinti turėjo ir apie tokią galimybę žinojo, tačiau ja nepasinaudojo. Kaip minėta, šios galimybės ieškovas atsakovės nesiteiravo net dar prieš atvykstant į Lietuvą.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

Teismas, vertindamas tai, kad ieškovui Vilniuje buvo perduotas važiuojantis automobilis, kuris dar nuvažiavo 1300 km, kuriam techninė apžiūra buvo atlikta prieš savaitę, laiko, kad ieškovui buvo perduotas automobilis, kuris jo perdavimo metu kokybės trūkumų neturėjo. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas iki paaiškėjant gedimui juo nuvažiavo atstumą, pagal paties ieškovo teikiamus įrodymus, artimą tokiam atstumui, kuriam nuvažiavus toks gedimas gali atsirasti, ieškovui nepateikus duomenų, kad jo vairavimo metu variklis buvo eksploatuojamas tinkamai, pilamas tinkamos kokybės ir markės kuras, teismas laiko, kad ieškovas nepašalino teismo pagrįstos abejonės, jog tepalo slėgio trūkumas variklyje galėjo susidaryti ir dėl priežasčių, kurios daikto perdavimo metu neegzistavo, todėl teismas negali padaryti išvados, jog labiau tikėtina, kad automobilis neatitiko kokybės reikalavimų nuosavybės perdavimo metu arba atsirado dėl priežasčių, egzistavusių iki automobilio perdavimo ieškovui momento.

Teismas, vertindamas visumą byloje nustatytų aplinkybių, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku bylos aplinkybių ištyrimu, sprendžia, kad ieškovas ieškinio neįrodė, todėl ieškinį atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Šios išlaidos sudaro 668,50 Eur. Ieškinį atmetus jos iš ieškovo priteistinos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo M. S. T. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. S. T. 668,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.