- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- 2S-986-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02752-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „BnP Finance“, uždarajai akcinei bendrovei „Nordecum“
- Trečiasis asmuo
- K. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo T. B. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „BnP Finance“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Nordecum“ dėl vartojimo paslaugos teikėjų neįvykdytos pareigos skolinti atsakingai, trečiasis asmuo K. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas T. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 punkto pagrindu panaikinti paskolos sutarties Nr. BOB-tbsn26sn (3 000 Eur) ir sutarties Nr. REF-5x95mbzr (5 795,21 Eur) palūkanas, kadangi vartojimo kredito davėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BnP finance“ (Bobutės paskola) ir UAB „Nordecum“ (SMS pinigai) suteikė ieškovui vartojimo paskolas, ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertinę vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
2. Ieškinyje nurodė, jog 2021 m. rugsėjo pradžioje ieškovas paėmė 2 500 Eur kreditą bendrovėje Credit24. 2021 m. rugsėjo 20 d. UAB „BnP Finance“ (Bobutės paskola) suteikė ieškovui 3 000 Eur kreditą paskolos sutarties Nr. BOB-tbsn26sn pagrindu. 2021 m. spalio 7 d. ieškovas dar kartą kreipėsi į UAB „BnP Finance“, kuri atliko paskolos iš Credit24 refinansavimą bei papildomai ieškovui suteikė 500 Eur paskolą sutarties Nr. REF-5x95mbzr pagrindu. Palūkanos už abu kreditus sudarė 258,36 Eur per mėnesį. 2021 m. spalio 8 d. Credit24 ieškovui pratęsė kredito linijos galiojimą, tai yra suteikė jam 2 500 Eur kreditą. 2021 m. spalio 16 d. ieškovui buvo suteiktas dar vienas 500 Eur kreditas, kurį suteikė UAB Nordecum (SMS pinigai), sutarties numeris SP1223750. 2021 m. spalio 18 d. ieškovui buvo suteikta dar viena 500 Eur paskola bendrovėje ECO Credit, unikalus sutarties kodas 63704.
3. Supratęs savo veiksmų pasekmes, ieškovas kreipėsi į visas kredito bendroves su prašymais peržiūrėti sudarytas sutartis ir rasti galimybę panaikinti ar ženkliai sumažinti (iki 2-3 metinių proc.) ieškovui nustatytas palūkanas, kadangi ieškovo pajamos yra tik 976 Eur iki mokesčių. Ieškovas turi mažametį ((duomenys neskelbtini) metų) vaiką, jo žmona yra dekretinėse atostogose, todėl ieškovo gaunami 976 Eur yra vienintelės šeimos pajamos. Credit24 ir Eco credit darbuotojai, pamatę, kad ieškovui suteiktos paskolos neatitinka paslaugos tiekėjo pareigos skolinti atsakingai, pasirašė su ieškovu taikos sutartis ir leido ieškovui grąžinti skolą tokią, kokia ji buvo be palūkanų, suderindami naujus skolos atidavimo grafikus. Tuo tarpu atsakovės UAB „BnP Finance“ ir UAB „Nordecum“ panaikinti ir / ar sumažinti palūkanas nesutiko. Atsakovės, suteikdamos ieškovui kreditus, matė, kad jo kreditingumo istorija yra bloga, ieškovas tik prieš pusę metų atsiskaitė su savo kreditoriais per antstolių kontoras. Esant tokiai situacijai, atsakovės neturėjo teisės ieškovui suteikti jokio kredito, atsižvelgiant į ieškovo mokėjimo būklę, kreditingumo istoriją ir ypač šeimyninę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
Šalies argumentai
4.1. ieškovo nurodomas negalėjimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir sutartines prievoles neatitinka nei vieno įstatyme numatyto sandorių panaikinimo / jo pripažinimo negaliojančiu pagrindo;
4.2. bylos nagrinėjimas pagal inicijuojamą ieškinį ir ieškovo nurodomas faktines aplinkybes objektyviai negali sukelti ieškovui jokių teisinių pasekmių, nes faktiškai nėra ginčo objekto, dėl kurio gali būti reiškiami reikalavimai ar ginčijamas teisinio prievolinio santykio statusas;
4.3. jeigu ieškovui atsiranda sunkumų vykdyti prievolę pagal prisiimtus sandorius, jis turėtų kreiptis į kredito davėją dėl pasirašytų sutarčių sąlygų peržiūrėjimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį; pripažinti mažametį ieškovo sūnų Š. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ieškovu Nr. 2, o jo motiną bei ieškovo žmoną K. B. – mažamečio įstatymine atstove. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. ginčo objektas yra palūkanos, kurios turi būti panaikintos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 punkto pagrindu, kadangi kredito davėjai suteikė ieškovui vartojimo paskolas, tinkamai neįvertinę ieškovo kreditingumo, taip pažeisdami ieškovo mažamečio sūnaus teisę gyventi oriai bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus;
5.2. atsakovės, suteikdamos ieškovui paskolas, neatsižvelgė į Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 patvirtintus atsakingojo skolinimo nuostatus. Atsakovės turėjo patikrinti ieškovo kreditingumo istoriją bei mokumo galimybes ir, įvertinę ieškovo finansinę būklę ir ypač šeimyninę padėtį, turėjo nesuteikti ieškovui jokio kredito;
5.3. ieškovo mėnesinės pajamos sutarčių pasirašymo laikotarpiu buvo 976 Eur (paskolų davimo metu tikrinti SODROS duomenys užfiksuoti bendrovių atsakymuose į ieškovo prašymą panaikinti palūkanas). Be to, ieškovas turi pareigą išlaikyti mažametį sūnų, kurio išlaikymui reikia skirti ne mažiau kaip ¼ pajamų, t. y. ne mažiau 244 Eur. Taigi, grynosios ieškovo pajamos, atėmus vaiko išlaikymą ir įsipareigojimus Mano unijai, (ieškovo turimus nuo 2017 m. iki 2022 m. balandžio 22 d.), dar atėmus 258,36 Eur ir 18,50 Eur palūkanas (neskaitant susitarimų su Credit 24 ir Ecocredit), yra 424,14 Eur. Taip ieškovui lieka mažiau nei 45 procentai asmens (namų ūkio) pajamų, vietoje Lietuvos banko valdybos patvirtintuose atsakingojo skolinimo nuostatuose nurodomų 60 procentų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
7. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog bylos nagrinėjimas pagal ieškovo inicijuojamą ieškinį ir ieškovo nurodomas faktines aplinkybes objektyviai negali sukelti ieškovui jokių teisinių pasekmių, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
10. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad šiuo pagrindu ieškinį atsisakoma priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2009). CPK 22 straipsnio 1, 2 dalyse, be kita ko, nustatyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.
11. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą, siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Būtent iš ieškinio dalyko sprendžiama, ar ginčas nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „BnP Finance“ ir UAB „Nordecum“, prašydamas panaikinti su šiomis bendrovėmis sudarytų vartojimo kredito sutarčių palūkanas. Ieškovas nurodė, jog vartojimo kredito davėjai suteikė jam vartojimo paskolas tinkamai neįvertinę jo, kaip vartojimo kredito gavėjo, kreditingumo bei savo reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 punktu bei Lietuvos banko valdybos patvirtintais atsakingojo skolinimo nuostatais. Tokio pobūdžio civiliniai ginčai yra nagrinėtini teisme (CPK 22 straipsnis).
13. Konkrečiu atveju ieškovą ir atsakoves sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš ieškovo ir atsakovių sudarytų vartojimo kredito sutarčių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ir Europos Sąjungos, ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, neturi pagrindo spręsti, jog teismo procesas šiuo atveju apskritai negali būti pradėtas. Tuo atveju, kai yra neaiškiai suformuluotas ieškinio dalykas ir / ar pagrindas, šie netikslumai turi būti taisomi nustatant terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai). Dėl ieškinio dalyko ir / ar pagrindo netikslumų taip pat gali būti sprendžiama parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnis).
15. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
16. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinyje nurodomas aplinkybes vertino pernelyg formaliai, todėl neužtikrino ieškovo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys pateiktas su trūkumais ar kad iš ieškinio turinio (ieškinio faktinio pagrindo) negalima suprasti reiškiamų reikalavimų esmės, ar kad trūksta tam tikrų duomenų (įrodymų), nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, kuris sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Be to, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog bylos nagrinėjimas konkrečiu atveju nesukeltų ieškovui jokių teisinių pasekmių, ieškinio priėmimo stadijoje faktiškai įvertino ieškinio materialinį pagrįstumą ir išnagrinėjo ieškinį iš esmės. Pažymėtina, jog ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas, teikiant ieškinį, ieškovui užtenka nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Galutinė išvada dėl ieškinio pagrįstumo / nepagrįstumo yra sprendžiama bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, ištyrus visus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikštų reikalavimų pagrįstumą.
17. Taigi, konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, jeigu nebuvo aiškus ieškinio faktinis pagrindas, turėjo ieškinį pateikusiam asmeniui (ieškovui) nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti arba įpareigoti ieškovą pateikti papildomus įrodymus ir tik po to spręsti, ar ieškinys nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Tik ieškinį pateikusiam asmeniui atsisakius vykdyti teismo nurodymą pašalinti ieškinio trūkumus, nevykdant byloje dalyvaujančių asmenų pareigos bendradarbiauti, siekti kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo, teismas turėtų ieškinį laikyti nepaduotu.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai, o taip pat ieškovo reikalavimas pripažinti mažametį ieškovo sūnų Š. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ieškovu Nr. 2, o jo motiną bei ieškovo žmoną K. B. – mažamečio įstatymine atstove, siekiant neapriboti ir nepaneigti pareiškėjo teisės į apeliaciją, nenagrinėjami, nes apeliacinės instancijos teismui pasisakius dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų pagrįstumo, kai to nepadarė pirmosios instancijos teismas, reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, visus naujus reikalavimus ieškovas turi teisę reikšti pirmosios instancijos teisme.
19. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu taip pat pateikė pirmosios instancijos teismui teiktą ieškinį su priedais. Atsižvelgiant į tai, jog šie įrodymai jau yra civilinėje byloje, jie nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme, todėl jų priėmimo klausimas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas.
20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo T. B. ieškinį dėl vartojimo paslaugos teikėjų neįvykdytos pareigos skolinti atsakingai, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali, ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį bei perduoti ieškovo T. B. ieškinio dėl vartojimo paslaugos teikėjų neįvykdytos pareigos skolinti atsakingai priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.