- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-626-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02752-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- T. B.
- Trečiasis asmuo
- K. B.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.29pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „BnP Finance“ ir UAB „Nordecum“ dėl vartojimo paslaugos teikėjų neįvykdytos pareigos skolinti atsakingai, trečiasis asmuo K. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas teismo panaikinti UAB „BnP Finance“ paskolos sutarties Nr. BOB-tbsn26sn (3 000 Eur) ir sutarties Nr. REF-5x95mbzr (5 795,21 Eur) palūkanas bei UAB „Nordecum“ sutarties Nr. SP1223750 (500 Eur) sumoje paskirtas palūkanas, kadangi vartojimo kredito davėjai UAB „BnP Finance“ ir UAB „Nordecum“ suteikė ieškovui vartojimo paskolas, ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės, netinkamai įvertinę vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
2. Nurodė, jog ieškovas 2021 m. rugsėjo mėnesio pradžioje paėmė 2 500 Eur kreditą bendrovėje Credit24. 2021 m. rugsėjo 20 d. UAB „BnP Finance“ suteikė 3 000 Eur kreditą paskolos sutarties Nr. BOB-tbsn26sn pagrindu. 2021 m. spalio 7 d. ieškovas dar kartą kreipėsi į UAB „BnP Finance“, kuri atliko paskolos iš Credit24 refinansavimą bei papildomai suteikė 500 Eur paskolą sutarties Nr. REF-5x95mbzr pagrindu. Palūkanos už abu kreditus sudarė 258,36 Eur per mėnesį. 2021 m. spalio 8 d. Credit24 pratęsė kredito linijos galiojimą suteikdamas dar 2 500 Eur kreditą. 2021 m. spalio 16 d. buvo suteiktas dar vienas 500 Eur kreditas, kurį suteikė UAB „Nordecum“, sutarties numeris SP1223750. 2021 m. spalio 18 d. buvo suteikta dar viena 500 Eur paskola bendrovėje Eco Credit.
3. Paaiškino, kad ieškovas, vėliau supratęs savo veiksmų pasekmes, kreipėsi į visas kredito bendroves su prašymais peržiūrėti sudarytas sutartis ir rasti galimybę panaikinti ar ženkliai sumažinti ieškovui nustatytas palūkanas, kadangi ieškovo pajamas sudaro 976 Eur (Neto). Ieškovas turi mažametį vaiką, jo žmona yra vaiko auginimo atostogose, todėl nurodytos ieškovo gaunamos pajamos yra vienintelės šeimos pajamos. Nurodė, Credit24 ir Eco Credit darbuotojai, pamatę, kad ieškovui suteiktos paskolos neatitinka paslaugos teikėjo pareigos skolinti atsakingai, pasirašė su ieškovu taikos sutartis ir leido ieškovui grąžinti skolą tokią, kokia ji buvo be palūkanų, suderindami naujus skolos atidavimo grafikus. Tuo tarpu atsakovės UAB „BnP Finance“ ir UAB „Nordecum“ (toliau – atsakovės) panaikinti/sumažinti palūkanų nesutiko. Ieškovo teigimu, atsakovės neturėjo teisės ieškovui suteikti jokių kreditų atsižvelgiant į ieškovo mokėjimo būklę, ypač blogą kreditingumo istoriją ir jo šeimyninę padėtį, tačiau atsakovės nepatikrinusios duomenų, svarbių kreditų suteikimui ir jo kreditingumo nustatymui, kreditus ieškovui suteikė.
4. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas reikalavimus palaikė, papildomai nurodė, kad šis paskolas ėmė, nes reikėjo pinigų jo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, gautas paskolas išleido daiktams ir pramogoms, nuo savo sutuoktinės tai slėpė.
Atsiliepimas
5. Atsakovės UAB „Nordecum“ atstovė atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2021 m. spalio 17 d. internetu ieškovas kreipėsi į atsakovę pateikdamas paraišką 1 000 Eur kreditui gauti. Vartojimo kredito sutartis Nr. SP1223750 su atsakove buvo sudaryta 2021 m. spalio 17 d. terminui iki 2026 m. kovo 25 d., kurios pagrindu jam buvo suteikta 500 Eur paskola asmeniniams poreikiams tenkinti su 35 proc. metinėmis palūkanomis, mokant per mėnesį 18,50 Eur įmoką. Nurodė, kad prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir suteikiant vartojimo kreditą buvo atliktas ieškovo kreditingumo vertinimas. Kredito paraiškoje ieškovas nurodė, kad jo vidutines mėnesio pajamas sudarė 1 300 Eur, o finansiniai įsipareigojimai – 300 Eur. Pagal duomenų bazių duomenis kredito suteikimo dienai ieškovas dirbo, jo vidutinės mėnesio pajamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenimis sudarė 1 112,44 Eur. Atsakovės vertinimu, pats ieškovas akivaizdžiai pažeidė šalims taikomą sąžiningumo principą, nes nuslėpė duomenis apie realią tuo metu buvusią finansinę padėtį šeimoje ir turimus įsipareigojimus, tyčia klaidino atsakovę nepateikdamas reikalingų duomenų, kurių atsakovė pati negalėjo patikrinti. Pabrėžė, kad Lietuvos bankas atliko tyrimą ir konstatavo, kad atsakovė nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ir tinkamai įvertino ieškovo mokumą bei vartojimo kreditą išdavė teisėtai.
6. Atsakovė UAB „BnP Finance“ atsiliepimu taip pat prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-tbsn26sn sudarymo metu ieškovo tvarios pajamos sudarė 976 Eur (Neto) (pareiškėjo paraiškoje nurodytos mėnesio pajamos – 1 100 Eur). Pareiškėjo mėnesio įsipareigojimai finansų įstaigoms prieš sutarties Nr. BOB-tbsn26sn sudarymą sudarė 95,14 Eur, o sudarius sutartį Nr. BOB-tbsn26sn – 193,82 Eur. Atitinkamai, pareiškėjo pajamų ir įsipareigojimų santykis po vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-tbsn26sn sudarymo buvo lygus 19,8 proc., t. y. ženkliai mažesnis už teisės aktuose numatytą rekomenduojamą maksimalų 40 proc. dydžio pajamų ir įsipareigojimų santykį, todėl mano, kad vartojimo kreditą išdavė pagrįstai ir teisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. atsakovė UAB „BnP Finance“ su ieškovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-tbsn26sn ir 2021 m. spalio 7 d. vartojimo kredito (refinansavimo) sutartį Nr. REF-5x95mbzr. Prieš sudarant su atsakovu minėtą sutartį, atsakovė patikrino ieškovo kreditingumą, kuris remiantis Sodros gautais duomenimis išvedant paskutinių 4 mėnesių pajamų vidurkį sudarė 976 Eur (Neto), nors ieškovas siekdamas gauti kreditą paraiškoje nurodė, kad jo mėnesio pajamos siekė 1 100 Eur. Vertinant ieškovo kreditingumą prieš sutarties sudarymą, ieškovo įsipareigojimai finansų įstaigoms sudarė 95,14 Eur, o pasirašius kredito sutartį – 193,82 Eur t. y. 19,80 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Vertinant vartojimo kredito (refinansavimo) sutartį ieškovo tvarios vidutinės pajamos sudarė 880,95 Eur (Neto), remiantis Sodros duomenimis, tačiau ieškovas paraiškoje nurodė, kad jo vidutinės pajamos sudarė 1 200 Eur. Vertinant ieškovo kreditingumą po atsakovės kreditų refinansavimo paslaugos suteikimo, ieškovo įsipareigojimai finansų įstaigoms sumažėjo nuo 347,04 Eur iki 284,24 Eur, t. y. nuo 39,39 proc. iki 32,26 proc. sumažėjo ieškovo pajamų ir įsipareigojimų santykis.
9. 2021 m. spalio 17 d. tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Nordecum“ sudaryta vartojimo kredito sutartis SP1223750, kurios pagrindu ieškovui buvo suteikta 500 Eur paskola asmeniniams poreikiams 4 metų 6 mėnesių laikotarpiui su 35,00 proc. metinėmis palūkanomis, mokant per mėnesį 18,50 Eur įmoką. Prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir suteikiant vartojimo kreditą buvo atliktas ieškovo kreditingumo vertinimas, vadovaujantis kliento pateiktais ir iš duomenų bazių surinktais duomenimis. Kredito paraiškoje ieškovas nurodė, kad jo vidutines mėnesio pajamas sudarė – 1 300 Eur, o finansinius įsipareigojimus – 300 Eur. Pagal duomenų bazių duomenis kredito suteikimo dienai ieškovas dirbo UAB „Teltonika EMS“ ir jo vidutinės mėnesio pajamos Sodros duomenimis sudarė 1 112,44 Eur, o išlaidos esamiems finansiniams įsipareigojimams – 424,31 Eur.
Šalies argumentai
10. Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovas 2021 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Lietuvos banko finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą dėl galimai neteisėtų atsakovių veiksmų vertinant šio kreditingumą. Lietuvos bankas, įvertinęs pateiktą skundą dėl vartojimo paslaugos teikėjų neįvykdytos pareigos skolinti atsakingai, jokių pažeidimų atsakovių veiksmuose vertinant ieškovo kreditingumą nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendė, kad ieškovas buvo nesąžiningas, kadangi pastarasis sąmoningai nepateikdamas turimos informacijos ir duomenų klaidino atsakoves, taip mėgindamas gauti kreditus. Aplinkybė, kad kitos kredito institucijos sudarė su juo taikos sutartis ir galimai anuliavo palūkanas, nerodo atsakovių nesąžiningumo vertinant ieškovo kreditingumą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės vertino turimus duomenis, rinko juos iš galimų registrų, o tuo tarpu pats ieškovas teismui pripažino, kad visų duomenų neteikė, pagrįstai manydamas bei tikėdamasis, kad juos turi rinkti ir patikrinti kreditą suteikiantys subjektai.
12. Nurodė, kad vertinant ieškovo sąžiningumo pareigą, jis, teikdamas paraiškas gauti vartojimo kredito paskolas, elgėsi nesąžiningai, nurodydamas paskolos davėjoms tikrovės neatitinkančią finansinę padėtį bei turimus finansinius įsipareigojimus, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad imdamas paskolas nuslėpė tai nuo savo šeimos. Teismas sprendė, kad ieškovui panaikinti sutartimi prisiimtų vartojimo paskolų palūkanų nėra teisinio pagrindo, kadangi nėra įrodytas atsakovių nesąžiningas kreditingumo vertinimas prieš suteikiant ieškovui vartojimo paskolas, juolab, kad jos neviršija įstatymu įtvirtintų 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų.
13. Teismas taip pat kritiškai vertino ieškovo siekį panaikinti paties prašytų, gautų ir panaudotų savo poreikių tenkinimui paskolų palūkanas. Akcentavo, kad ieškovas skolinosi sistemingai ir puikiai žinojo, jog imdamas paskolas turi mokėti palūkanas už naudojimąsi svetimais pinigais. Todėl jo mėginimą paneigti kreditavimo santykių turinį bei iškraipyti skolinimosi esmę ir paskolų sutartinių teisinių santykių pobūdį po jam suteiktų paskolų panaudojimo teismas taip pat laikė nesąžiningu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovas T. B. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
14.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kredito bendrovės tinkamai įvertino apelianto kreditingumą, kadangi pagrindinio kredito davėjo informacinės sistemos Creditinfo duomenis apelianto kreditingumo istorija bloga, apeliantas kreditų gavimo metu turėjo kelis įsiskolinimus, bet tik prieš pusmetį, ar mažiau, jis buvo atsiskaitęs su antstoliais dėl savo kitų kreditorių.
14.2. Teigia, kad tiek teismo, tiek atsakovų teiginiai, jog po refinansavimo paslaugos suteikimo apelianto įsipareigojimų finansų įstaigoms procentas sumažėjo ir neviršija 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų paskaičiavimai yra neteisingi, nes į šiuos įsipareigojimus nebuvo įskaičiuojamos išlaidos, kurios skirtinos mažamečiui vaikui. Mano, kad kredito įstaigos turėjo žinoti, kad apelianto šeimoje auga mažametis vaikas, ypač kai šie duomenys yra prieinami duomenų bazėse ir yra nurodytas vaiko amžius, todėl teigia, kad atsakovės, tai žinodamos ir suteikdamos kreditą apeliantui, pažeidė savo pareigą skolinti atsakingai. Pažymi, kad Vartojimo kreditų įstatyme (toliau – VKĮ) nėra numatyta kredito gavėjo pareiga pateikti duomenis, kurių neprašoma, todėl atsakovėms kyla pareiga papildomai tikrinti duomenis apie būsimą kredito gavėją.
14.3. Paaiškina, kad apelianto mėnesinės pajamos sutarčių pasirašymo laiku buvo 976 Eur, iš šių pajamų apeliantas ne mažiau kaip 244 Eur turi skirti savo mažamečiui vaikui, todėl grynosios jo pajamos sudarė 732 Eur, iš kurių 31 Eur buvo jo kreditiniai įsipareigojimai, todėl asmens (namų ūkio) pajamos sudarė 701 Eur. Pažymi, kad iš šių pajamų atėmus 258 Eur ir 18,50 Eur palūkanas už suteiktus kreditus iš viso lieka 443 Eur, apie 45 proc. visų gaunamų pajamų, taigi neatitinka Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 03-144 patvirtintų atsakingo skolinimosi 60 proc. dydžio, jog skolinimas būtų laikomas atsakingu.
14.4. Pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kredito gavėjui taikoma sąžiningumo pareiga, tačiau pažymi, kad ši pareiga galioja ne tik kredito gavėjui, bet ir kredito davėjui. Nurodo, kad pastarasis siekdamas gauti kreditą galėjo pagražinti savo gaunamų pajamų kiekį, tačiau kredito davėjas turėjo šiuos duomenis patikrinti bei rinkti ir patikrinti papildomus duomenis susijusius su jo šeimos padėtimi, tam, kad įsitikintų jog kreditas galėjo būti suteiktas.
Atsiliepimas
15. Atsakovė UAB ,,Nordecum“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
15.1. Teigia, kad apelianto teiginiai, jog kredito davėjai netinkamai įvertino apelianto kreditingumą yra nepagrįsti, nes byloje nėra pateiktų jokių rašytinių įrodymų, kurie šiuos pastarojo teiginius pagrįstų. Taip pat teiginiai apie atsakovės nesąžiningumą bei blogą apelianto kredito istoriją nėra konkretizuotos. Paaiškina, jog iš apelianto apeliacinio skundo nėra aišku, ką šis laiko nesąžiningu atsakovės elgesiu, kadangi apelianto kreditingumas buvo patvirtintas duomenų registruose ir jokių požymių apie blogą pastarojo kreditingumo istoriją nebuvo nustatyta. Pažymi, kad net ir esant blogesnei kredito istorijai ir žemesniam kredito reitingui diskriminuoti asmenų, pageidaujančių gauti kreditus, atsižvelgiant vien į tai, kad skolos buvo išieškotos per antstolius negalima ir vien Creditinfo sistemos sudaromas kredito reitingas nėra vienintelis veiksnys, kurį privalo vertinti kredito davėjas. Taip pat nurodo, kad „bloga“ kliento kredito istorija didina tik paties kliento ir kredito davėjo riziką ir yra tik vienas iš veiksnių, priimant sprendimą dėl kredito suteikimo sąlygų.
15.2. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad pastarasis neturėjo pareigos teikti duomenų, kurių neprašoma. Nurodo, kad atskleisti visą turimą būtiną informaciją yra kredito gavėjui tenkanti pareiga, o aplinkybės, kad apie imamas paskolas apeliantas nuslėpė tai nuo savo šeimos ir apie mažametį vaiką ir nedirbančią žmoną atsakovei nepranešė, rodo tik paties apelianto nesąžiningumą.
15.3. Mano, kad apelianto pajamų skaičiavimo metodika yra niekuo neparemta, kadangi vėlgi apeliantas nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti tokius jo skaičiavimus. Teigia, kad apelianto argumentai, kad jis savo mažamečiui vaikui turi skirti 244 Eur galėtų būti teisingi tik tuomet, jei jis šią informaciją būtų pateikęs atsakovei, kuri būtų galėjusi tai įvertinti prieš suteikiant kreditą.
15.4. Atsakovė teigia, kad apeliantas buvo nesąžiningas ir nepateikė visos reikiamos informacijos atsakovei, todėl priimdama sprendimą dėl kredito suteikimo atsakovė negalėjo vadovautis prielaidomis ir rėmėsi tik konkrečiai žinomais faktais, kuriuos suteikia Gyventojų registro duomenys, kurie neapima tokios informacijos kaip sutuoktinės buvimas vaiko priežiūros atostogose ar auginamo vaiko amžiaus. Taip pat pažymėjo, kad pateiktoje apelianto povedybinėje sutartyje nėra nurodytų duomenų apie vaikus.
15.5. Paaiškina, kad atsakovė apskaičiuodama vartojimo kredito gavėjo mokamą įmoką, atsižvelgė į tai, kad kreditas buvo imamas asmeninėms reikmėms ir atitinkamai minimalus vartojimo poreikių dydis, vadovaujantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbtu minimaliųjų vartojimo poreikių dydžiu (toliau – MVPD), buvo 260 Eur, kitiems išlaikytiniams (vaikams) – 91 Eur. Atsižvelgiant į tai, atlikus apeliantui liekančių pajamų vertinimą atsakovė nustatė, kad apelianto pajamos suteikiant kreditą sudarė 1 112,44 Eur, finansiniai įsipareigojimai – 422,81 Eur, todėl liko 669,63 Eur, iš kurių vieno asmens pragyvenimui tenka 260 Eur, o vaiko pragyvenimui – 91 Eur, todėl visumoje apelianto pragyvenimui lieka 318,63 Eur. Atsakovė pažymėjo, jog apeliantas sąmoningai nepateikė informacijos, susijusius su jo sutuoktinės finansine padėtimi, todėl tenkantis MVPD ir liekančių lėšų pragyvenimui dydis buvo apskaičiuotas teisingai.
Šalies argumentai
15.6. Atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas pats prieštarauja savo paties teiginiams. Pažymi, kad apeliantas iš pradžių apeliaciniame skunde nurodo, kad pastarasis galėjo padidinti savo gaunamų pajamų kiekį, tačiau pats vėliau teigia, kad abi šalys turi elgtis sąžiningai, atsakovė turėjo tikrinti šio pateiktus duomenis, todėl mano, kad apeliantas prieštaraudamas pats savo teiginiams tokiais argumentais eliminuoja savo kaip kredito gavėjo pareigas ir remiasi tik savo teisėmis, kas jį padaro nesąžininga šalimi.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo K. B. palaiko apelianto T. B. apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
19. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo T. B. ieškinys atsakovėms UAB „BnP Finance“ ir UAB „Nordecum“ dėl vartojimo paslaugos teikėjų neįvykdytos pareigos skolinti atsakingai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp bylos šalių, t. y. atsakovės UAB „BnP Finance“ ir apelianto, 2021 m. rugsėjo 20 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-tbsn26sn ir 2021 m. spalio 7 d. vartojimo kredito (refinansavimo) sutartis Nr. REF-5x95mbzr. Apeliantas, siekdamas gauti kreditą bei sudaryti minėtą 2021 m. rugsėjo 20 d. vartojimo kredito sutartį, paraiškoje nurodė, kad jo mėnesio pajamos siekė 1 100 Eur. Atsakovei patikrinus ieškovo kreditingumą, nustatyta, kad apelianto 4 mėnesių pajamų vidurkį sudarė 976 Eur (Neto). Vertinant apelianto kreditingumą prieš sutarties sudarymą, ieškovo įsipareigojimai finansų įstaigoms sudarė 95,14 Eur, o pasirašius kredito sutartį – 193,82 Eur t. y. 19,80 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų.
21. Apeliantas siekdamas gauti kreditą bei sudaryti 2021 m. spalio 7 d. vartojimo kredito (refinansavimo) sutartį, paraiškoje nurodė, kad jo vidutinės pajamos sudarė 1 200 Eur, tačiau atsakovei patikrinus apelianto kreditingumą, nustatyta, jog apelianto tvarios vidutinės pajamos sudarė 880,95 Eur (Neto). Vertinant apelianto kreditingumą po atsakovės kreditų refinansavimo paslaugos suteikimo šio įsipareigojimai finansų įstaigoms sumažėjo nuo 347,04 Eur iki 284,24 Eur, t. y. nuo 39,39 proc. iki 32,26 proc. sumažėjo ieškovo pajamų ir įsipareigojimų santykis.
22. 2021 m. spalio 17 d. tarp apelianto ir atsakovės UAB „Nordecum“ buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis SP1223750, kurios pagrindu apeliantui buvo suteikta 500 Eur paskola asmeniniams poreikiams tenkinti su 35,00 proc. metinėmis palūkanomis, mokant per mėnesį 18,50 Eur įmoką. Prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir suteikiant vartojimo kreditą buvo atliktas apelianto kreditingumo vertinimas, vadovaujantis kliento pateiktais ir iš duomenų bazių surinktais duomenimis. Kredito paraiškoje apeliantas nurodė, kad jo vidutines mėnesio pajamas sudarė – 1 300 Eur, o finansiniai įsipareigojimai – 300 Eur. Pagal duomenų bazių duomenis kredito suteikimo dienai, apelianto vidutinės mėnesio pajamos sudarė 1 112,44 Eur, o išlaidos esamiems finansiniams įsipareigojimams – 424,31 Eur.
23. 2021 m. lapkričio 30 d. Lietuvos banko finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas, išnagrinėjęs apelianto kreipimąsi dėl galimai neteisėtų atsakovių veiksmų vertinant šio kreditingumą, jokių pažeidimų atsakovių veiksmuose nenustatė.
Dėl atsakovių sąžiningumo pareigos (ne)įvykdymo
24. Apeliantas teigia, kad atsakovės buvo nesąžiningos, kadangi papildomai netikrino duomenų apie kredito gavėją, jo šeimos finansinę padėtį, o jei ir žinojo apie šios padėtį bei jo blogą kreditingumo istoriją, tai sąmoningai nusprendė suteikti kreditą taip pabloginant pastarojo finansinę padėtį.
25. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
26. Vartojimo kredito gavėjui taikoma sąžiningumo pareiga, kuri kyla iš Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.163 straipsnio 1 ir 4 dalių, numatančių, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. Šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Taip pat sąžiningumo principas įtvirtintas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Vartojimo kredito šalys privalo laikytis bendrojo atsakingo skolinimosi principo.
27. 2009 metų Europos Komisijos konsultacijoje dėl atsakingojo skolinimo ir skolinimosi Europos Sąjungoje išaiškinta, kad atsakingu skolinimusi laikomos kredito gavėjo pastangos pateikti teisingą informaciją apie savo finansinę situaciją kredito davėjui ir tinkamas savo asmeninių ir finansinių aplinkybių įvertinimas. Kreditavimo santykiuose atsakingai veikti turi abi šalys. Civilinėje teisėje galiojanti sąžiningumo prezumpcija nustato įstatyminę pareigą finansų įstaigai pasitikėti vartotojo teikiamos informacijos teisingumu. Tiek kredito gavėjo teikiama informacija, tiek duomenys, esantys duomenų bazėse turi vienodą įrodomąją galią. Priešingu atveju būtų pažeistas sąžiningumo prezumpcijos principas bei atsakingo skolinimo ir skolinimosi esmė. Finansų įstaiga prašydama, kad kredito gavėjas pateiktų informaciją apie savo šeimos pajamas, išlaidas ir įsipareigojimus, turi tikslą tinkamai įvertinti jų santykio atitiktį Atsakingo skolinimosi nuostatuose įtvirtintai 40 proc. rekomendacijai, atlieka patikrinimus duomenų bazėse ir nustato kliento mokumą. Finansų įstaiga vertina ir remiasi kredito gavėjo pateiktais dokumentais ir iš duomenų bazių gauta informacija.
28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas klausimus dėl vartojimo kredito palūkanų, turi atsižvelgti ir į VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. atsakovė UAB „BnP Finance“ su apeliantu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-tbsn26sn ir 2021 m. spalio 7 d. vartojimo kredito (refinansavimo) sutartį Nr. REF-5x95mbzr. Prieš sudarant su atsakovu sutartį Nr. BOB-tbsn26sn, atsakovė patikrino ieškovo kreditingumą, kuris remiantis Sodros gautais duomenimis išvedant paskutinių 4 mėnesių pajamų vidurkį sudarė 976 Eur (Neto), nors ieškovas paraiškoje nurodė, kad šios sudaro – 1 100 Eur. Pirmosios instancijos teismas, remiantis CK 6.163 straipsnio 1 ir 4 dalimis, sprendė, kad apeliantas pateikdamas klaidinančią informaciją kredito davėjui apie gaunamas pajamas buvo nesąžiningas dar esant iki sutartiniams santykiams. Įvertinus ieškovo kreditingumą prieš sutarties Nr. BOB-tbsn26sn sudarymą ieškovo įsipareigojimai finansų įstaigoms sudarė 95,14 Eur, o pasirašius kredito sutartį – 193,82 Eur t. y. 19,80 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Remiantis Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. Nutarimu Nr. 03-62 „Dėl vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo“ 9 straipsniu, kuriame nurodoma, kad sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų, todėl sprendė, kad nurodytas rodiklis nebuvo viršytas ir todėl teismas apelianto pateiktus argumentus dėl kredito davėjos netinkamo kreditingumo įvertinimo laikė nepagrįstais.
30. Taip pat nustatyta, kad vertinant vartojimo kredito (refinansavimo) sutartį Nr. REF-5x95mbzr, ieškovo tvarios vidutinės pajamos sudarė 880,95 Eur (Neto), nors apeliantas paraiškoje nurodė, kad jo vidutines pajamos sudaro 1 200 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pastarasis vėlgi pažeidė sąžiningumo prezumpciją elgtis sąžiningai esant iki sutartiniams santykiams. Įvertinus ieškovo kreditingumą po atsakovės kreditų refinansavimo paslaugos suteikimo ieškovo įsipareigojimai finansų įstaigoms sumažėjo nuo 347,04 Eur iki 284,24 Eur, t. y. nuo 39,39 proc. iki 32,26 proc. sumažėjo ieškovo pajamų ir įsipareigojimų santykis, todėl šis procentas neviršijo įstatymu įtvirtintų 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų dydžio, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė nebuvo nesąžininga.
31. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2021 m. spalio 17 d. apeliantas kreipėsi į UAB „Nordecum“ pateikdamas paraišką 1 000 Eur kreditui gauti, ko pasėkoje 2021 m. spalio 17 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis SP1223750 terminui iki 2026 m. kovo 25 d., kurios pagrindu jam buvo suteikta 500 Eur paskola asmeniniams poreikiams tenkinti su 35,00 proc. metinėmis palūkanomis, mokant per mėnesį 18,50 Eur įmoką. Kredito paraiškoje apeliantas nurodė, kad jo vidutines mėnesio pajamos sudarė 1 300 Eur, o finansiniai įsipareigojimai – 300 Eur. Iki vartojimo kredito sutarties sudarymo ieškovas pateikė 2017 m. spalio 12 d. sudarytą vedybų sutartį, kurios pagrindu turtas ir turtinės teisės, įgytos po šios sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinių nuosavybė, taip pat kiekvieno iš sutuoktinių įgytos prievolės yra laikomos asmeninėmis prievolėmis. Pagal atsakovės duomenų bazių duomenis kredito suteikimo dienai apelianto vidutinės mėnesio pajamos sudarė 1 112,44 Eur, o išlaidos esamiems finansiniams įsipareigojimams sudarė 424,31 Eur, todėl kitiems finansiniams įsipareigojimams, pagal norminių aktų reikalavimus ir rekomendacijas, apeliantas galėjo skirti ne daugiau nei 20,66 Eur. Atsakovė nurodė, kad apelianto vidutinė mėnesio įmoka pagal naują sudaromą vartojimo kredito sutartį sudarė 18,50 Eur per mėnesį, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu atsakovė įvykdė savo sąžiningumo pareigą atsižvelgdama į apelianto pateiktus šiai duomenis. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu bei jo išvadomis.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog atsakovės buvo nesąžiningos, paneigė savo pareigą skolinti atsakingai, kadangi papildomai netikrino duomenų apie kredito gavėją, jo šeimos finansinę padėtį, o jei ir žinojo apie šios padėtį bei jo blogą kreditingumo istoriją, tai sąmoningai nusprendė suteikti kreditą taip pabloginant pastarojo finansinę padėtį. Iš anksčiau išdėstyto matyti, kad atsakovės prieš suteikdamos kreditą, pagal prieinamą informaciją, savo galimybėmis įvertino kredito gavėjo kreditingumą, atsižvelgė į teisės aktuose numatytą rekomenduojamą maksimalų 40 proc. dydžio pajamų ir įsipareigojimų santykį. Kiekvienu atveju atlikti skaičiavimai įrodo, kad šis minėtas dydis nebuvo viršytas, todėl atsakovės pagrįstai suteikė apelianto prašytų kreditų dydžius. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad atsakovė UAB „Nordecum“ nesuteikė prašomo apelianto kredito t. y. 1 000 Eur sumai, pastaroji įvertinusi šiai prieinamus duomenis bei paties apelianto pateiktus duomenis (vedybų sutartį, gaunamas pajamas, įsipareigojimus, kitą kreditą pageidaujančio gauti asmens nurodytą informaciją), šį dydį sumažino atsižvelgdamos į tai, kad jei būtų suteiktas prašomo kredito dydis su šio grąžinimo įmokomis būtų pažeistas teisės aktais įtvirtintas maksimalus 40 proc. dydžio pajamų ir įsipareigojimų santykis. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmos instancijos teismas, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad kredito institucijos netikrino ieškovo kreditingumo, priešingai, jos tikrino visus prieinamus registrus, todėl jų sąžiningumas ir pareiga skolinti atsakingai laikytini įrodytais.
33. Pabrėžtina, kad sprendžiant klausimus, susijusius su vartojimo sutartimis, kaip ir minėta, teismas privalo įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai, todėl toliau pasisakytina ir dėl kredito gavėjo – ieškovo- sąžiningumo bei jo pareigos skolintis atsakingai. Įvertinusi byloje pateiktus duomenis, teisėjų kolegija antrina atsakovės UAB „Nordecum“ argumentams išdėstytiems atsiliepime į apeliacinį skundą. Pareiga atskleisti visą turimą būtinąją informaciją tenka prašymą dėl kreditavimo teikiančiam asmeniui, šis asmuo privalo pateikti visą informaciją, kuri kredito davėjui gali būti neprieinama. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas nepateikė visos reikiamos informacijos, t. y. duomenų apie šeimoje augantį mažametį vaiką bei duomenų apie tai, kad šeimoje apeliantas yra vienintelis dirbantis asmuo, kadangi šio žmona yra vaiko auginimo atostogose, nors turėjo pareigą šią informaciją atskleisti kredito davėjui, todėl laikytina, kad apeliantas šiuo aspektu buvo nesąžiningas ir neįvykdė savo pareigos skolintis atsakingai. Papildomai akcentuojama, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo sutikimą patvirtino. Taip pat imant smulkųjį vartojimo kreditą, paprastai palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės, kredito gavėjas apie tai žinojo ir prisiėmė galimas rizikas.
34. Kaip teisingai atsakovė UAB „Nordecum“ atkreipė dėmesį, apeliantas prieštarauja savo teiginiams teisme atskleisdamas, jog jis pats atsakovėms nurodė didesnį gaunamų pajamų kiekį, tačiau vėliau teigia, kad abi šalys turi elgtis sąžiningai, atsakovės turėjo tikrinti jo pateiktus duomenis. Apeliantas iš esmės eliminuoja savo kaip kredito gavėjui nurodytą pareigą skolintis atsakingai ir vadovaujasi tik savo kaip kredito gavėjo teisėmis kvestionuoti palūkanų dydį, todėl teisėjų kolegija laiko, kad tokie apelianto teiginiai vėlgi įrodo, jog jis nelaikytinas sąžiningu, nes pats paneigė savo, kaip kredito gavėjo, pareigą skolintis atsakingai bandydamas iškraipyti skolinimosi esmės ir paskolų sutartinių teisinių santykių pobūdį po jam suteiktų paskolų panaudojimo.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negauta – klausimas nespręstinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo (apelianto) T. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.