- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- 2YT-4513-617/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00325-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Pareiškėjas
- V. A.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. A. ( toliau – ir pareiškėjas ) skundu prašo panaikinti antstolės T. G. patvarkymus vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse ( toliau – ir CPK ) atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. iš skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą ( jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje ) ir iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų ( CPK LI skyrius ) ir rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/217, 2016-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Nurodė, kad antstolė patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nenurodė CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto ribojimo, todėl skolos ir vykdymo išlaidos buvo nukreiptos į visas jo lėšas, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitoje, todėl antstolės patvarkymas pripažintinas neteisėtu ir prieštaraujančiu imperatyviai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje. Jo artimųjų į laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančią sąskaitą jo vardu pervedamos lėšos priskirtinos kitų pajamų kategorijai ir išieškojimas iš šių lėšų vykdytinas vadovaujantis CPK LI skyriuje nustatyta tvarka. Antstolė patvarkymu dėl skolos išieškojimo reikalauja iš jo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo jo darbo užmokesčio dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Šiuo patvarkymu antstolė nesilaikė išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl naikintinas.
Antstolė T. G. 2019-04-01 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad vykdymo procese, vykdant išieškojimą iš skolininko V. A. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai nustatė, jog skolininkas V. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. 2019-03-13 priėmė patvarkymą Nr. S-19-45-4797, kuriuo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijai nurodė išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka. Skolininkui palikta teisė disponuoti laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, neviršijančiomis pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių ( CPK 739 straipsnio 9 punktas ). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto pradėjus išieškojimą ( jo bendrosios taisyklės ), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų ( CPK LI skyrius ). CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. CPK LI skyriuje ( 733-743 straipsniai ) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų ( įplaukų ); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Todėl antstolė nesutinka su skolininko teiginiu, kad antstolės patvarkymas turi būti naikinamas. Pagal CPK XLVII skyriuje nustatytas išieškojimo iš skolininko turto bendrąsias taisykles, taikant CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus, yra išieškoma iš tų skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų lėšų, kurios pradėjus išieškojimą jau buvo išmokėtos skolininkui. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų ( neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų ) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatos. Tam tikru atskaitos momentu, nuo kurio išieškomos naujai gaunamos skolininko lėšos, laikytina antstolio patvarkymo priėmimo data, kuriuo darbdavys ar atitinkama institucija, atsakingi už CPK 733 ir 737 straipsnoiuose nurodytų darbo užmokesčio ir kitų pajamų išmokėjimą skolininkui, yra įpareigojami išskaičiuoti CPK736 straipsnyje nurodyto dydžio sumas ir šias išskaitytas piniginiu lėšų sumas pervesti antstoliui. Išieškojimo pradžioje ( 2019-03-13 ) skolininkas nebuvo sukaupęs lėšų, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime. Antstolė nėra gavusi piniginių lėšų pagal skundžiama patvarkymą iš administracijos, todėl nebuvo poreikio taikyti skolininko sąskaitoje vienos minimalios mėnesinės algos ( MMA ) dydžio piniginių lėšų sumos apribojimą. Skolininkas taip pat nepateikė duomenų, kad disponavo lėšomis pradedant priverstinio išieškojimo veiksmus. Neišieškojus skolininko lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistos skolininko teisės. Nebuvus pagrindo taikyti MMA dydžio apribojimo, iš vėlesnėse išieškojimo stadijose skolininko gaunamų lėšų bus išieškoma: 20 procentų ( jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas ) iš pajamų dalies, neviršijančios MMA; pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip 30 procentų. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Skundas netenkinamas.
Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ( Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis ). Antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą ( Antstolių įstatymo 3 straipsnis ). Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami vykdymo procese antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai ( CPK 594 straipsnio 1 dalis ).
Nustatyta, kad antstolė T. G. vykdomojoje byloje Nr. 0045/18/00653 ( toliau – ir v. b. ) vykdo priverstinį 450 € baudos išieškojimą iš skolininko V. A. valstybės naudai ( v. b. l. 1-2 ). 2018-07-02 patvarkymu antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ( v. b. l. 53 ). Vykdymo procese antstolė nustatė, kad skolininkas V. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę ( v. b. l. 17 ). Antstolė 2019-03-12 apskaičiavo 112,08 € dydžio vykdymo išlaidas ( v. b. l. 19 ), 2019-03-12 priėmė patvarkymą dėl vykdymo išieškojimo ( v. b. l. 20 ). Antstolė 2019-03-13 priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ( v. b. l. 22 ), esančias visose pareiškėjo ( skolininko ) sąskaitose ir 2019-03-13 patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų ( v. b. l. 23 ). Antstolės procesiniai dokumentai, 2019-03-13 patvarkymu dėl dokumentų įteikimo ( v. b. l. 24 ) skolininkui V. A. įteikti 2019-03-22 ( v. b. l. 24, 25 ).
Skolininkas nurodė, kad antstolė pažeidė išieškojimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi priimdama patvarkymą nesivadovavo CPK 668 straipsnyje nustatyto 1 MMA dydžio išskaitų ribojimu, todėl prašo panaikinti antstolės patvarkymą vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas negali būti nukreipiamas į fiziniam asmeniui priklausančią pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Specialios išieškojimo iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų sumų taisyklės įtvirtintos CPK 736 straipsnyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus ( esančius teisėta atsiskaitymo priemone ), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Šis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ( ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje ), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų ( neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų ) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Taigi, vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, visa 1 MMA dydžio suma turi būti paliekama skolininkui ir iš jo negali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad tokia suma skolininkas disponuoja pradedant priverstinio išieškojimo veiksmus. Į vėlesnėse išieškojimo stadijose skolininko gaunamas lėšas išieškojimas gali būti nukreipiamas taikant CPK 736 straipsnio nurodytus maksimalius dydžius.
Nagrinėjamu atveju, antstolė, nustačiusi aplinkybę, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, neturėjo konkrečių duomenų apie tai, ar skolininkas turėjo lėšų laisvės atėmimo vietoje esančioje sąskaitoje ir 2019-03-13 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas nukreipė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai ( PLAIS ). Šiame antstolės priimtame patvarkyme nėra nuorodos į CPK 668 straipsnio 1 dalį ir nenurodyta, kad draudžiama išieškoti lėšas neviršijančias 1 MMA dydžio. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas turėjo lėšų įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas taip pat tokių duomenų nepateikia, o skunde nurodė, kad antstolė patvarkymu išieškojimą nukreipė: „<...> į visas mano lėšas, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime <...>“. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad įkalinimo įstaiga būtų atlikusi išskaitymus iš skolininko sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Iš Vilniaus pataisos namų 2019-05-09 rašto Nr. 9-4275 matyti, kad Vilniaus pataisos namuose esančioje V. A. asmeninėje sąskaitoje 2019-03-13 pinigų likutis buvo 8,73 €. Antstolė nurodė, kad piniginių lėšų pagal skundžiamą patvarkymą iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo administracijos nėra gavusi. Antstolė turėjo priimti vienkartinio taikymo patvarkymus su nuoroda į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą išieškoti lėšas, neviršijančias 1 MMA, tačiau neišieškojus skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nėra pagrindo pripažinti, kad skolininko teisės buvo pažeistos.
Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų ( CPK 736 straipsnio 1 dalis ). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas pagal CPK LI skyriuje nustatytas taisyklės ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-690/2017, nutarties 19 punktas ). Antstolė, vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais, skundžiamu 2019-03-13 patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų ( v. b. l. 23 ), nukreipė išieškojimą į skolininko lėšas, laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, nurodydama išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo minėtų sumų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, paliekant skolininkui disponuoti laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, neviršijančiomis pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių ( CPK 739 straipsnio 9 dalis ).
Skundžiamas patvarkymas atitinka teisinį reglamentavimą, nustatytą CPK 733-743 straipsniuose ir naujausią kasacinio teismo praktiką, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513 straipsniais, teismas
nutarė:
V. A. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.