Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. P. V. J. padavė skundą dėl antstolio R. S. veiksmų, kuriuo prašė:

1) panaikinti 2022 m. spalio 18 d. patvarkymą Nr. S-22-70-33157 vykdomojoje byloje Nr. 0070/20/01465;

2) panaikinti 2022 m. lapkričio 11 d. patvarkymą Nr. S-22-70-35534 vykdomojoje byloje Nr. 0070/20/01465;

3) įpareigoti antstolį R. S. išnagrinėti pareiškėjo V. J. 2022 m. lapkričio 6 d. skundą ir 2022 m. lapkričio 6 d. patikslintą skundą (papildytą priedais);

4) atnaujinti vykdomąją bylą Nr. 0070/20/01465;

5) grąžinti vykdomojoje byloje Nr. 0070/20/01465 2020 m. gruodžio 28 d. neteisėtai išieškotą 870,40 Eur vykdymo išlaidų sumą V. J. į jo naują sąskaitą Kauno kredito unijoje Nr. (duomenys neskelbtini);

6) grąžinti vykdomojoje byloje Nr. 0070/20/01465 2020 m. gruodžio 28 d. neteisėtai išieškotą 200 MGL (7 532,00 Eur) baudos sumą V. J. į jo naują sąskaitą Kauno kredito unijoje Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

7. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8. Skundų dėl antstolio veiksmų padavimą reglamentuoja CPK 510 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, jog nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) pareiškėjo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

9. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi pareiškėjo reikalavimai yra pagrįsti, vykdymo išlaidų sumos neareštavus gali kiti grėsmė teismo sprendimo vykdymui (jis gali būti apsunkintas) - pareiškėjas neturi duomenų apie antstolio mokumą, antstolis jų nepateikė, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

10. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

11. Skundžiamos nutarties argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - grėsmė, kad teismo nutartis dėl ginčijamo antstolio patvarkymo nebus vykdoma ar jos vykdymas pasunkės tuo atveju, jei pareiškėjo skundas būtų patenkintas.

12. Šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo faktas grėsmės būsimo galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepagrindžia. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo areštuoti antstolio R. S. sąskaitoje 870,40 Eur vykdymo išlaidas vien deklaratyviai nurodydamas, kad jų neareštavus kyla teismo sprendimo neįvykdymo ar jo vykdymo pasunkėjimo grėsmė. Pareiškėjas antstolio nesąžiningumo neįrodinėjo, nenurodė aplinkybių ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad antstolis nesąžiningai vengtų vykdyti pareiškėjui palankų teismo sprendimą (CPK 178 str.). Todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau įvertinus, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam Antstolių įstatyme yra nustatyti tiek nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, tiek apibrėžti jo veiklos principai (Antstolių įstatymo 2-5 straipsniai).

14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas nenurodė jokių antstolio veiksmų, kurie galėtų būti akivaizdžiai nesąžiningi, o pareiškėjo nesutikimas su antstolio argumentais skundžiamame patvarkyme nesudaro pagrindo teismui spręsti apie antstolio nesąžiningumą. Teismas taip pat neturi duomenų, kad antstolis ketina nutraukti antstolio funkcijų vykdymą ar kitaip slapstytis. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Be to, Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo analogiškas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-24478-584/2022 ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0070/20/01465 netenkintas, nutartis įsiteisėjusi.

15. Šiuo atveju svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašyme nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nors tai padaryti yra prašančiojo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiga ir būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.