Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pripažinus kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 3 mėnesiams 10 dienų, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinus kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 10 mėnesių;

3) Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinus kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 8 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. baudžiamąjį įsakymą paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams,

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pripažinus kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 45 paroms;

2) Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinus kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 8 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme,

kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. T. V. ir A. S. 2016 m. gruodžio 24 d. apie 24.00 val. prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, nepilnamečių G. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, dėl menkavertės dingsties – dingusio A. S. mobiliojo ryšio telefono aparato, A. S. tyčia sudavė Ž. V. ne mažiau kaip aštuonis smūgius rankomis į veidą, galvą, petį, nugarą ir ne mažiau kaip vieną smūgį koja nukentėjusiajam į dešinę šlaunį, T. V. tyčia sudavė Ž. V. ne mažiau kaip tris smūgius rankomis į pilvą ir krūtinę ir ne mažiau kaip tris smūgius kojomis į kairįjį šoną, kartu abu suėmė rankomis Ž. V. už žastų, atvedė prie negyvenamojo pastato adresu (duomenys neskelbtini), kur A. S. tyčia sudavė Ž. V. ne mažiau kaip šešis smūgius medine lenta į galvą, šonus, kojas, T. V. tyčia sudavė Ž. V. ne mažiau kaip keturis smūgius medine lenta į galvą, kojas, kartu abu atvedė nukentėjusįjį prie (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), vedė toliau dviračių taku per (duomenys neskelbtini) šiaurės – rytų kryptimi, pakeliui, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytose vietose, bendrai abu sudavė Ž. V. daugybinius smūgius kumščiais į galvą, pilvą ir krūtinę, esant oro temperatūrai ne aukštesnei kaip +3 ?C, T. V. privertė Ž. V. nusiauti batus ir nusivilkti megztinį, nuvedė Ž. V. į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apie 600 metrų atstumu į pietvakarius nuo (duomenys neskelbtini) sankirtos, kur T. V. pargriovė Ž. V. ant žemės, bendrai abu sudavė Ž. V. daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, A. S. ne mažiau kaip tris kartus kojomis užšoko nukentėjusiajam ant galvos, ne mažiau kaip tris kartus ant pėdų ir ne mažiau kaip vieną kartą ant rankos, T. V. sudavė Ž. V. ne mažiau kaip penkis smūgius koja į galvą, ne mažiau kaip vieną kartą kojomis užšoko nukentėjusiajam ant galvos ir ne mažiau kaip vieną kartą ant pėdų, kuo abu bendrais veiksmais padarė Ž. V. sužalojimus, dėl kurių nukentėjusysis įvykio vietoje mirė, ir suvokdami, kad tokiu veikimo būdu – tyčiojantis nurengiant, hipotermijos sukėlimu, ilgalaikiu mušimu bei daugybės sužalojimų padarymu, nurengto Ž. V. palikimu įvykio vietoje sukėlė nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmą, tuo abu bendrais veiksmais tyčia dėl chuliganiškų paskatų, kankindami, itin žiauriai nužudė Ž. V..

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

17. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja G. A. parodė, kad su T. V., A. S. nėra susijusi artimais giminystės ryšiais, interesų šioje byloje neturi. Paaiškino, kad viskas prasidėjo, kai ji gruodžio 23 d. buvo pas Ž. V. su A. S. namuose. Pas Ž. V. namuose iš pradžių buvo viskas gražiai, bet po to jis su A. S. susiginčijo, Ž. V. pastūmė A. S., kad jie išeitu, tada A. S. pastūmė Ž. V., ištempė jį per duris, už rankų tempė nuo laiptų, Ž. V. nukrito, gulėjo ant šono, jo galva buvo ant palangės krašto. A. S. jam vieną kartą užtrypė ant galvos ir jie išėjo, o Ž. V. liko ten gulėti. Nematė, kuriuo metu dingo telefonas. A. S. telefono pasigedo sekančią dieną, t. y. gruodžio 24 d. A. S. jai pasakė, kad iš vakaro pametė telefoną Ž. V. namuose ir nutarė eiti iki Ž. V. namų ieškoti jo ir telefono. Tuo metu ji tikėjo, kad Ž. V. galėjo pavogti telefoną, nes jo nepažinojo. Prie jų prisijungė T. V., trise nuėjo iki Ž. V. namų, bet ten sužinojo, kad Ž. V. buvo išmestas iš namų. Tada T. V. pasakė, kad jo pažįstamas D. D. gyvena netoliese ir gali būti, kad Ž. V. yra pas jį. Jie trise, T. V., A. S. ir ji, nuėjo iki D. D. namų. Ten surado Ž. V.. A. S. jį už megztinio išsitempė į lauką, nusivedė už namo kampo, pradėjo ant jo rėkti, kur yra dingęs telefonas, kaltinti Ž. V., kad jis jį pavogė. Ž. V. pradėjo verkti, atsitūpė ant žemės, užsidengė veidą, tada A. S. pradėjo jį trankyti delnais. Ji pamatė ant Ž. V. veido kraują. Į tai įsitraukė ir T. V., jis irgi kaltino Ž. V., ant jo rėkė. Tada A. S. priėjęs spyrė Ž. V. į šoną, T. V. taip pat sudavė į šoną. Taip pat su jais buvo D. D.. A. S. su T. V. nusprendė Ž. V. temti į (duomenys neskelbtini), kad jis prisipažintų. Ž. V. A. S. ir T. V. vedė už rankų link (duomenys neskelbtini), bet einant jis nebuvo mušamas, tiesiog buvo vedamas ir ant jo buvo rėkiama. Kai priėjo (duomenys neskelbtini), ji, A. S. ir D. D., paėjo tolyn į priekį, o T. V. liko vienas su Ž. V. už jų, jie ėjo 6–10 metrų atstumu ir nekreipė dėmesio ką darė T. V. Ž. V., bet kiek atsisukdavo ji matė, kad Ž. V. veidas buvo labai kruvinas, akys užtinę. Tuo metu, kai paėjo truputį toliau, T. V. išmetė Ž. V. telefoną į krūmus. Einant toliau T. V. pradėjo Ž. V. nurenginėti, nuėmė batus, kelnes – Ž. V. liko tik su apatiniu trikotažu. Einant dar toliau atsisukusi matė, kad T. V. sudavė Ž. V. į šoną kumščiu, bet kiek kartų, nepamena. Einant Ž. V. buvo pusnuogis. Tam tikru momentu ji priėjo prie Ž. V. ir pasakė, kad jeigu gali bėk, gelbėkis, bet jis sakė ne, labai verkė. Nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) Ž. V. T. V. nuvertė ant žemės, išmaudė didelėje baloje, jis iš balos keltis nebandė. Po balos Ž. V. gulėjo ant žemės, prie jo priėjo A. S. ir laikydamasis už T. V. rankos pradėjo trypti Ž. V. ant galvos, plaštakų, pėdų, mažiausiai po tris kartus. Ji su D. D. išsigando, pradėjo eiti atgal link miesto pusės, o T. V. su A. S. Ž. V. nutempė toliau link (duomenys neskelbtini) gilumos. Po kelių dienų atėjo T. V. ir jai pasakė, kad Ž. V. mirė, kad ji nesijaudintų, niekam nieko nepasakotų, pasakė, kad kartu su A. S. jį užkasė. Ji nepamena ar einat nuo namo Ž. V. būtų kas mušę, ar prie konteinerių mušė. Su lenta mušė A. S.. Tuo metu ji turėjo galimybę kviesti pagalbą, policiją. Su A. S. po įvykio bendravo tik per socialinius tinklus. Su T. V. bendravo nedaug. Apie tai yra pasakojusi kelioms draugėms, pasakė kas įvyko, bet visos nusikaltimo eigos nepasakojo. Nėjo į policiją, nes bijojo, kad jai kažkas atsitiks blogo, nes taip sakė A. S.. Su A. S. po įvykio nebuvo susitikę, nes jis iš karto išvyko. Po įvykio buvo susitikusi tik su T. V.. Ji taip pat paaiškino, kad su T. V. pora buvo 1 metus 4 mėnesius. Ji labai nustebo, kad T. V. jai buvo sakęs, kad kažkada gėrė vaistus nuo agresijos, manė, kad alkoholis jam sukėlė agresiją, nes jis kaip žmogus yra geras. Nurodė, kad jie keturi gėrė 1 l degtinės, eidami dar ją gėrė, o prieš tai irgi gėrė tą patį butelį. T. V. už A. S. buvo girtesnis.

18. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja B. G. parodė, jog su T. V. ir A. S. nėra susijusi artimais giminystės ryšiais, interesų šioje byloje neturi. Ji paaiškino, jog žino, kad A. S. padarė nusikaltimą, kiek girdėjo ir T. V.. Tą vakarą buvo atėjęs tik A. S. su drauge, bet ji išvažiavo, o jie liko. Buvo namuose pas Ž. V.. Ji išvažiavo su D. R., o tuo metu atėjo A. S. su savo panele. Jie išgirdo iš E., kurio pavardė galėjo būti L., kad buvo pyktis tarp jų, o Ž. V. po to dingo. Ji su L. S. įdėjo skelbimą į „Facebook“, kad ieško. Nepamena ar pas ją į (duomenys neskelbtini) buvo atvykę kaltinamieji. Po įvykio su kaltinamaisiais nekalbėjo apie įvykį. Iš jų pusės niekas nepasakojo apie įvykį tik E.. Tuo metu, kai atėjo A. S. Ž. V. buvo sveikas.

19. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos B. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 190–198). B. G. nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, davė juos laisva valia.

20. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. D. parodė, kad su T. V. ir A. S. nėra susijęs artimais giminystės ryšiais, interesų šioje byloje neturi. Paaiškino, kad jam paskambino T. V. ir paklausė ar pas jį yra Ž. V., jis pasakė, kad yra. Po kurio laiko, jie atėjo pas jį į namus. Ž. V. išėjo be striukės su jais į apačią. Jis pats apsirengė striukę ir išėjo iš paskos į kiemą prie jo laiptinės. Jie visi nuėjo už namo. Jie kalbėjosi, kad pavogė telefoną, nors Ž. V. sakė, kad nepavogė. Tada A. S. su ranka sudavė Ž. V. į galvą smūgius, kiek nežino. Po to apsižodžiavo ir ėjo link šalia esančio namo kiemo, ten jie irgi kalbėjosi apie telefoną. Klausė ir jo ar nepavogė telefono, tačiau jis atsakė, kad negalėtų. Jį irgi norėjo mušti, tačiau nemušė. Klausė Ž. V., bet jis irgi sakė, kad nepavogė telefono. T. V. ir A. S. ten irgi sudavė Ž. V. smūgius su ranka į galvą, kiek smūgių buvo nežino. Paskui kažkas sugalvojo eiti į parką, tačiau nežino kas. Jie ėjo link (duomenys neskelbtini), bet nepriėjo, nes galvojo, kad ten daug žmonių bus. Prie (duomenys neskelbtini) esančiame kieme, kur yra penkiaaukščiai namai, Ž. V. į galvą buvo suduoti smūgiai T. V. ir A. S.. Prie ten esančio konteinerio vienas iš jų paėmė lazdą ar pagalį ir su juo trenkė Ž. V. per galvą kelis kartus. Pamena su lazda trenkė T. V., o dėl A. S. nepamena. Lazda buvo nestora. Tada jie ėjo link (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini). Einant link (duomenys neskelbtini) Ž. V. buvo suduodami smūgiai į galvą, pilvą, kojas A. S. ir T. V.. Jis ėjo su G. A. už 3–5 metrų nuo jų. Einant prie jų prieidavo T. V. ir A. S.. T. V. Ž. V. liepė einant nusiauti batus. Galėjo būti, kad T. V. su Ž. V. batu trenkė jam kažkur į kūną. Po to T. V. liepė nusimautų kojines, megztinį, marškinėlius, norėjo, kad nusiautų ir kelnes, bet jas paliko. Einant link (duomenys neskelbtini) Ž. V. visą kelią gavo smūgius. Nepamena tiksliai ar jis buvo nusirengęs marškinėlius. Priėję (duomenys neskelbtini) sustojo, Ž. V. ten buvo mušamas T. V. ir A. S., tada Ž. V. kažkuris trenkė į kojas ir jis nukrito veidu į balą. Ž. V. bandė kelis kartus atsistoti, tačiau abu kaltinamieji jį spardė kojomis į galvą, nugarą. Spardymas baloje vyko apie 5 minutes. Ž. V. nebuvo leidžiama atsistoti iš balos. T. V. pradėjo Ž. V. galvą trypti baloje, kai jis joje gulėjo, bet galėjo būti prisidėjęs ir A. S., nes pamatęs jis nusisuko, kadangi nenorėjo matyti tokio vaizdo. Ar T. V. spjaudė ant Ž. V. nepamena, bet kažkas spjaudė. Po to Ž. V. sunkiai stojosi, todėl jam padėjo atsistoti A. S. su T. V.. Jį nutempė ant gatvės, vedė jį, nes jis negalėjo paeiti. Jie ėjo atgal, bet pamatė, kad eina žmonės su žibintuvėliais, todėl nusprendė Ž. V. paslėpti, jog nepamatytų žmonės, tačiau kuris tai tiksliai sakė nepamena. Ž. V. A. S. ir T. V. nutempė į šalia buvusius krūmus, kai praėjo žmonės, jie vėl toliau jį vedė. Nuvedė iki griovio, perėjo per jį ir nuvedė Ž. V. į kalną, nes Ž. V. jau visai nepaėjo, jie jį vilko. Ž. V. tuo metu dar buvo gyvas. Jis tuo metu stovėjo ant keliuko, bet viską matė. Kai Ž. V. buvo paliktas, jis buvo su kelnėmis, bet nepamena ar su marškinėliais. Po to jie paliko Ž. V. ir ėjo link namų. Einant link namų buvo pokalbis, kad niekam apie tai jie nesakytų, nes bus taip, kaip Ž. V., todėl jie bijojo ką nors, kam nors sakyti. Kartu buvo jis, T. V., Ž. V., A. S. ir G. A.. Smurtas truko apie 2 val. Nežino, kuris smurtavo aktyviau, nes abu panašiai. Tą vakarą jis buvo blaivus, kaltinamieji buvo tikrai neblaivūs. Girtesnis buvo T. V.. Ar alkoholį vartojo G. A. nežino, nepamena ar jam matant jie vartojo alkoholį. Paaiškino, kad Ž. V. galėjo pabėgti, bet jis bijojo, nes buvo labai ramus ir bailus žmogus. Mano, kad buvo galima išgelbėti Ž. V. gyvybę, jeigu jam laiku būtų buvusi suteikta pagalba. Jis nekvietė pagalbos, nes bijojo. Telefono dingimo aplinkybės jam nežinomos, bet po telefono dingimo, kitą dieną jis buvo pas Ž. V. ir šis sakė, kad buvo dingęs telefonas, kad gal pas jį namuose, bet nežino kur, nes jo nematė. Ž. V. pasakojo, kad buvo laiptinėje susistumdęs su A. S., bet detalių nepamena. Visą laiką iki pradėjo eiti į (duomenys neskelbtini) buvo kalbama apie telefoną. (duomenys neskelbtini) apie telefoną buvo kalbama, bet mažiau. Einant į (duomenys neskelbtini) G. A. bandė raminti T. V. ir A. S., o jis pats su jais labai mažai bendravo. Savo noru ėjo į (duomenys neskelbtini). Po to, kai Ž. V. buvo paliktas už griovio, prie jo nebuvo priėjęs. G. A. visą laiką buvo kartu ir galėjo matyti, kas yra daroma su Ž. V.. Buvo, kad tai G. A. buvo arčiau to kas vyksta, tai jis, nes ji arba jis nusisukdavo, bet šiaip kartu buvo. Galėjo būti, kad ji daugiau pamatė. Jog Ž. V. yra miręs, sužinojo po metų laiko, kai jį rado. Iki tol galvojo gal jis išgyveno. Nebandė jo ieškoti, nes jį buvo išmetę iš namų. Kai Ž. V. buvo išvarytas iš nuomojamo būsto, jis apsigyveno pas jį. Ž. V. minėjo, kad važiuos pas sesę. Iki įvykio su Ž. V. buvo bendravęs apie pusantrų metų. Per tą laiką neteko matyti, kad Ž. V. bendrautų su savo motina ar seserimi. Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 17 d. parodymus davė neaiškius, nes bijojo pasakoti apie tą įvykį. Konkrečiai jam niekas negrasino, tačiau jis bijojo, nenorėjo, kad jam taip pat atsitiktų. Nurodė, kad tarp jo ir Ž. V. buvo nemažas metų skirtumas, bet tiksliai nežino kiek jam buvo metų. Su Ž. V. jis rasdavo bendrą kalbą. Paaiškino, kad tuo metu nežinojo, jog kaltinamieji ką nors po kelių dienų darė su Ž. V.. Sužinojo tik vėliau, kad jie buvo grįžę prie Ž. V. jį užkasti.

21. 2018 m. lapkričio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje metu T. V. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur atėjo su A. S. pasikalbėti su Ž., vietą prie šio namo, kur A. S. ėmė aiškintis dėl savo telefono, trenkė Ž. bei vietą apie 7 metrų atstumu nuo šios vietos į pietvakarius, kur tuo metu stovėjo jis pats su G.. Jis parodė, kaip A. sudavė Ž. 4–5 kartus dešinės rankos delnu stipriai per veidą, paaiškino, kad A. nuo tada ėmė stipriau nervuotis, ėmė dar labiau šūkauti, elgtis agresyviau, nors Ž. sakė, kad telefono neėmė. Atėjus D., A. sudavė dar porą analogiškų smūgių rankos delnu Ž. per veidą. Po to paaiškino, kad negali parodyti tos vietos, kur atėjus jis trenkė Ž. lenta per kojas. Kita vieta, kurią atsimena, yra (duomenys neskelbtini). Ten ėjo tam, jog pagąsdintų Ž., kad eina į (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad einant pro (duomenys neskelbtini) jie atsiliko, ir tik girdėjo Ž. sakant: „Baik, nemušk“, pagal tai suprato, kad A. Ž. ten daužė. Paaiškino, kad toje vietoje, kur jis sudavė Ž. medine lenta, A. liepė sustoti, buvo „persiutęs“, A. ėmė daužyti Ž. lenta, sudavė ja Ž. vieną kartą per galvą, vieną kartą į dešinę ranką, vieną kartą į nugarą ir vėl vieną kartą per galvą, viso keturis smūgius. Jis pats, laikydamas rankoje lentą, sudavė ja vieną kartą Ž. per kelius, bet lenta iš karto sulūžo. Paaiškino, kad sudavė Ž. dėl to, kad draugas pasakė, jog Ž. pavogė telefoną, „prie kompanijos“ buvo, pasitikėjo draugu, šis niekada nebuvo apgavęs, galvojo, kad tikrai A. sako tiesą, dėl to norėjo Ž. pagąsdinti. Atvykus į (duomenys neskelbtini), jis paaiškino, kad jie visi aplenkė mokyklos teritoriją taku iš kairės pusės, išėjo (duomenys neskelbtini) prie pėsčiųjų perėjos. Po to, atvykus prie (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini), pietinio galo, nuo minėtos pėsčiųjų perėjos nuvažiavus apie 400 metrų, T. V. paaiškino, kad čia atėjo nuo (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) perėją, jis, Ž., A., G. ir D.. Čia sustojus, jis pasikvietė A. pasikalbėti, išsiaiškinti, ką šis ketina daryti, jis pasakė norintis tik pagąsdinti Ž., sužinoti, kur yra telefonas. T. V. parodė kryptį kito tilto galo link ir paaiškino, kad iš čia visi perėjo šį tiltą ir ėjo toliau taku tiesiai apie 2 km. šiaurės kryptimi link (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad tikslių vietų, kur padarė sumušimus Ž. tiek jis pats, tiek A., negali prisiminti, nes buvo labai tamsu. Nuo (duomenys neskelbtini) šiaurinio galo pėsčiųjų ir dviračių tako nuvažiavus apie 2 700 m, nurodė, kad einant nuo (duomenys neskelbtini), gal apie 1 km, buvo tęsiama diskusija, kur tas telefonas, jis pasakė A., kad paliktų jį dviese su Ž., gal 10 minučių bandė su Ž. išsiaiškinti, kur telefonas. Parodė, kaip eidamas Ž. iš dešinės pusės, sudavė vieną smūgį kairės rankos kumščiu į dešinį petį, vieną smūgį kairės rankos kumščiu į kairįjį žandikaulį, vieną smūgį kairės rankos kumščiu į šonkaulius ir tada vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į krūtinę. Ž. prisiekė, kad tikrai telefono neėmė. Paaiškino, kad ėmė Ž. tikėti, pasakė apie tai A., pastarasis jį užsipuolė ir apkaltino, kad jis su Ž. susitarė parduoti telefoną ir pinigus pasidalinti. Parodė, kad paėjus dar apie 500 metrų, jis liepė Ž. nusiauti batus, jis nusiavė. Paaiškino, kad atėjus į šią vietą matėsi, kad Ž. iš nosies bėgo kraujas, parodė, kad A. ėmė Ž. mušti kumščiu į veidą, pargriovė į kažkokią duobę, ten įspyrė į žandikaulį. Pats savo akimis matė du A. suduotus smūgius – vieną dešinės rankos kumščiu į dešinį žandikaulį, vieną kojos padu į dešinį žandikaulį, bet smūgių galėjo būti ir daugiau. Parodė vietą kairėje tako pusėje, stovint nugara į (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad šioje vietoje buvo didžiulė bala, parodė, kaip A. šioje vietoje pargriovė Ž. į balą, šiam bandant išlipti, A. spardė jį į veidą ir įvairias kūno vietas, kad gulėtų baloje, įspyrė ne mažiau kaip šešis kartus. Jis parodė, kaip A. spyrė Ž. du kartus į dešinį šoną, vieną kartą tikrai į veidą, stūmė į nugarą. A. ėmė Ž. tampyti, nuplėšė megztinį, išmetė kažkur į kairę pusę, stovint nugara į (duomenys neskelbtini), pargriovė Ž. ant pėsčiųjų ir dviračių tako, Ž. gulėjo ant nugaros, skersai tako, Ž. galva buvo nukreipta į dešinę, stovint nugara į (duomenys neskelbtini), tako pusę. Parodė, kaip A. ne mažiau kaip du kartus užšoko abejomis kojomis visu kūno svoriu Ž. ant galvos, vieną kartą užšoko analogiškai ant kojų ir vieną kartą viena koja tryptelėjo Ž. kojas iš viršaus į apačią, vieną kartą analogiškai užšoko abejomis kojomis Ž. ant plaštakos. Parodė vietą apie 10 metrų atstumu nuo šios vietos atgal taku, (duomenys neskelbtini) link, kur tuo metu stovėjo jis pats, G. ir D.. Paaiškino, kad šaukė A., kad baigtų, bet šis nebeklausė, su juo kalbėti buvo beprasmiška. Jis paaiškino, kad paskui palikę Ž. visi kiti ėjo atgal, jis pats matė, kaip Ž. gulėdamas pasisuko ant šono, arčiau prie Ž. jis priėjęs nebuvo. Paaiškino, kad pakeliui atgal A. juos visus prigąsdino, jei jie kam nors prasitars, juos užtryps taip pat, kaip Ž.. Į šią vietą po šio įvykio nebuvo grįžęs, kas vyko toliau su Ž. nežino (6 t., b. l. 28–31).

22. Pranešėjo N. R. 2017 m. rugpjūčio 30 d. paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. apie 10 val. jis atėjo grybaudamas nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Eidamas (duomenys neskelbtini), maždaug už 300 metrų nuo aukštos įtampos laidų (duomenys neskelbtini), šalia dviračių tako, rado iškastą duobę su žmogaus palaikais, iš karto paskambino į policiją. Kadangi telefono neturėjo, tai paprašė paskambinti pas netoliese žemes kasusį ekskavatoriaus mašinistą, kuris žemes kasė maždaug už 300 metrų, ties aukštos įtampos laidais (2 t., b. l. 171; 8 t., b. l. 171). Teismo posėdyje šis asmuo neapklaustas, nes miręs.

23. Liudytoja G. A. 2018 m. lapkričio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), antrąją iš kairės pusės laiptinę ir paaiškino, kad 2016 m gruodžio 23 d. vakare ji ir A. S. atėjo pas Ž., kuris gyveno šioje laiptinėje. Užlipusi laiptais į antrą aukštą liudytoja parodė dešinėje pusėje esančias buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), duris ir paaiškino, kad išgėrinėjant tame bute A. su Ž. susistumdė, tarp jų įvyko konfliktas, A. Ž. išstūmė pro šias duris, jiedu susigrūmė. Liudytoja parodė, kaip A. rankomis laikė Ž. už pečių, Ž. buvo atsisukęs veidu į A., kaip maždaug nuo ketvirto, skaičiuojant nuo apačios, laiptelio Ž. nukrito žemyn, ant tarpinės laiptų aikštelės tarp pirmojo ir antrojo aukštų, gulėjo galva ties laiptinės langu, kojomis link (duomenys neskelbtini) buto, ant kairiojo šono, parodė, kaip A., priėjęs prie Ž., spyrė jam du kartus koja į kairįjį šoną, po ko ji ir A. paliko Ž. tokioje padėtyje ir išėjo iš laiptinės. Liudytoja paaiškino, kad tuo metu išoriškai jokių sužalojimų pas Ž. nesimatė, į kraują panašių sutepimų ant jo nebuvo, pas A. taip pat nebuvo. Po to parodė gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinę ir paaiškino, kad šioje laiptinėje, gyvena D. D., kad 2016 m. gruodžio 24 d. apie 18.00 val. ji, A. S. ir T. V. atėjo iki D. D. namų. A. išsitempė Ž. laikydamas ranka už kaklo iš D. namų, nes manė, kad Ž. pavogė A. mobilųjį telefoną. Išsitempęs nusivedė už namo kampo. Parodė vietą prie to paties gyvenamojo namo ir paaiškino, kad toje vietoje A. Ž. pastūmė rankomis už pečių, kaip Ž. atsisėdo prie sienos, nugara atsirėmęs į namo sieną, abejomis rankomis užsidengė veidą, parodė, kaip A. trenkė tris kartus rankos delnu per Ž. rankas, kuriomis šis buvo užsidengęs veidą. Parodė, kaip T. V., priėjęs prie Ž., tris kartus spyrė šiam dešine koja į kairįjį šoną. Parodė vietą ant pėsčiųjų takelio apie 3,3 m atstumu nuo vietos, kur sėdėjo Ž., ir paaiškino, kad toje vietoje stovėjo ji ir šalia jos, maždaug per vieną žingsnį, stovėjo D. D.; vietą Ž. V. iš dešiniojo šono, ties jo kojomis, kur stovėjo A. S., ir vietą Ž. V. iš kairiojo šono, kur stovėjo T. V.. Paaiškino, kad visa tai vyko dėl to, kad gruodžio 23 d., kai jie išgėrinėjo pas Ž., A. pametė telefoną ir manė, kad paliko jį pas Ž. namuose, o šis telefoną pavogė. Atėjus pas D., A. ėmė kaltinti Ž., kad pavogė jo telefoną, o Ž. neigė. Paaiškino, kad A. ir T. stovint šioje vietoje prie Ž., A. pasakė: „Eisime į mišką“, kad Ž. prisipažintų. Tuo metu ji, A. ir T. buvo išgėrę, nes prieš tai gėrė apie 1 litrą degtinės. Liudytoja parodė, kaip T. V. paėmė Ž. už kairės rankos, A. S. – už dešinės rankos, ir abu ėmė Ž. vesti, visi ėmė eiti link (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini). Liudytoja paaiškino, kad iki (duomenys neskelbtini) eiti apie 10–20 minučių pėsčiomis, nuo tilto iki (duomenys neskelbtini) pėsčiomis ėjo apie 40–60 minučių. Atvykus prie (duomenys neskelbtini), liudytoja paaiškino, kad toliau ėjo pro šios (duomenys neskelbtini) teritoriją, tuo metu ji nebuvo aptverta tvora. Pro (duomenys neskelbtini) teritoriją nuėjo apie 200 m. Nuo minėtos mokyklos nuvažiavus apie 500 m prie (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini), liudytoja G. A. paaiškino, kad čia atėjo nuo D. D. namų, einant Ž. V. nebuvo mušamas, jis buvo tik vedamas T. V. ir A. S., vienu momentu jį vedė tik T., A. tuo metu buvo priekyje su ja ir D.. Pakeliui T. klausinėjo Ž. apie dingusį telefoną. Atėję prie šio tilto, jį perėjo ir ėjo toliau (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Liudytoja paaiškino, kad perėjus tiltą, ji, D. ir A. ėjo priekyje, T. su Ž. ėjo jiems iš paskos, T. vienas vedė Ž., ranka laikydamas šį už dešinės rankos žasto. Visi ėjo nuo tilto tiesiai, (duomenys neskelbtini). Paėjus nuo šios vietos apie 200 m, T. rėkė ant Ž., kad šis yra vagis ir melagis, gal dabar, kai atvyko į (duomenys neskelbtini), jau prisipažins. Liudytoja paaiškino, kurioje vietoje eidama priekyje su A. ir D. atsisuko ir pamatė, kaip T., eidamas Ž. iš dešinės, sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu Ž. V. į dešinį šoną. Atstumas nuo jos iki Ž. tuo metu buvo apie 6 m. Liudytoja paaiškino, kad prieš tai girdėjo porą Ž. riktelėjimų, tad spėja, kad prieš tai T. taip pat galėjo jam suduoti, bet ji smūgių nematė. Liudytoja paaiškino, kad nuo čia ėjo toliau, pakeliui išgėrinėjo, su savimi turėjo 1 litro talpos degtinės butelį. Liudytoja parodė kairėje tako pusėje, stovint nugara į (duomenys neskelbtini), esančius medinius suoliukus, pagal kuriuos tą vietą atsiminė. Nuvažiavus nuo (duomenys neskelbtini) šiaurinio galo apie 800 m, liudytoja paaiškino, kaip šioje vietoje T. ėmė nurenginėti nuo Ž. jo drabužius, t. y. liepė Ž. nusiauti batus, šis pats juos nusiavė ir nuo šios vietos toliau ėjo basas. Liudytoja paaiškino, kad einant jau atgal, šioje vietoje T. jai pasakė, kad čia yra išmestas Ž. mobilus telefono aparatas, kuris buvo mygtukinis. Kas išmetė telefoną, liudytoja paaiškino pati nemačiusi. Nuvažiavus nuo (duomenys neskelbtini) šiaurinio galo apie 1 200 m, liudytoja parodė, kaip šioje vietoje A. priėjo prie T. ir Ž., Ž. iš kitos pusės, jie ėmė eiti viduriu taku, ji su D. buvo priekyje, apie 6 m atstumu nuo jų, T. buvo Ž. iš dešinės, A. priėjo Ž. iš kairės ir trenkė vieną kartą ranka šiam per nugarą, pasakė: „Gal dabar jau prisipažinsi, kur yra telefonas?“. Ž. nieko neatsakė, jo veidas buvo kruvinas, jis verkė. Liudytoja parodė, kaip paėjus į priekį apie 15 m, ji pašaukė A., nes buvo jo eilė išgerti, o pati priėjo prie Ž.. T. taip pat nuėjo į priekį prie jų, o liudytoja liko viena prie Ž.. Liudytoja paaiškino, kad buvo vakaras, tamsu, ji pasakė Ž., kad šis bėgtų, kol gali, kad bėgtų į tako šone esančius krūmynus, jie tikrai ten negaudys, bet Ž. atsakė, kad nebėgs. Tada prie liudytojos priėjo T., ją patempė už dešinės rankos, liepė eiti ir nekalbėti, ji nuėjo į priekį pas D. ir A.. Nuvažiavus nuo (duomenys neskelbtini) šiaurinio galo apie 1 900 m, liudytoja paaiškino, kad šioje vietoje atsigręžusi atgal pamatė, kad Ž. ėjo jau be megztinio, tuo metu lauke buvo apie +5 laipsniai šilumos, buvo lietingas oras, šlapdriba, sniego buvo labai mažai, buvo šlapia. Ž. liko tik su apatine „maikute“. Nuvažiavus nuo (duomenys neskelbtini) šiaurinio galo apie 2 450 m, liudytoja paaiškino, kad šioje vietoje buvo didelė bala, jie sustojo. Liudytoja parodė, kaip šioje vietoje T. pastūmė Ž., šis nukrito ant nugaros, skersai tako, jo galva buvo, stovint nugara į (duomenys neskelbtini), tako dešinėje pusėje, apie 2,2 m atstumu nuo tako dešinėje pusėje esančio griovio. Liudytoja parodė vietą apie 3,2 m atstumu nuo Ž. Pėsčiųjų tako link, kur tuo metu stovėjo ji, D. ir A.. Liudytoja parodė, kaip T., stovėdamas Ž. iš kairės, vieną kartą spyrė jam koja į kairį šoną, o A. priėjęs prie Ž. iš kitos pusės, patempęs jį už rankos pavertė ant dešinio šono, T. laikė Ž. už kairės rankos, A. pasirėmė į T. ranką ir ėmė šokinėti kojomis ant Ž., visu kūno svoriu užšoko kokius tris kartus ant Ž. pėdų, priėjo prie Ž. galvos ir, laikydamasis už T. rankos, tris kartus visu kūno svoriu abejomis kojomis užšoko Ž. ant galvos, vieną kartą analogiškai užšoko ant Ž. V. dešinės rankos. Ž. nebekalbėjo, tik girdėjosi kvėpavimas, dusimas, kosulys, girdėjosi, kad jam viskas buvo pasruvę krauju viduje. A. paėmė Ž. už dešinės rankos, T. laikė už kairės rankos, ir abu nutempė Ž. per griovį, tolyn į (duomenys neskelbtini), o ji su D. liko stovėti toje pačioje vietoje. Liudytoja paaiškino, kad vietos, iki kur jie nutempė Ž., nematė, matė tik kai pertempė per griovį, toliau nebematė, tikslios vietos nežino. Liudytoja paaiškino, kad jiedu su D., pamatę, kaip A. ir T. ėmė tempti Ž. į (duomenys neskelbtini), ėmė eiti atgal link (duomenys neskelbtini) tuo pačiu keliu. Liudytoja paaiškino, kad taip vadinamas (duomenys neskelbtini) yra kiek toliau į priekį, kairėje pusėje, jo nuo šios vietos nesimato. Liudytoja papildė, kad T. mūvėjo juodas medžiagines neperšlampamas pirštines. Einant atgal, ji buvo dėl viso šio įvykio labai išsigandusi, T. su A. sakė jiems, kad niekam šito dalyko nepasakotų, nes D. baigsis blogiau negu jai. Dėl to jiedu su D. niekada nepranešė policijai apie šį įvykį, nes buvo išsigandę ir nežinojo, ką daryti. Liudytoja G. A. po parodymų patikrinimo vietoje papildė, kad tuo metu, kai A. visu kūno svoriu kojomis šokinėjo ant Ž., jis, t. y. A., juokėsi (2 t., b. l. 30–35; 8 t., b. l. 30–35).

24. Liudytojas D. D. 2018 m. gruodžio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje metu prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2016 m. gruodžio mėn., per Kalėdas, kelintą tiksliai dieną – nežino, vakare atėjo A. ir T., paprašė pakviesti Ž.. Pakvietus, jie išsitempė Ž. iš D. D. namų, T. laikė ranka už Ž. drabužių ties pečiu ir taip jį tempė. Liudytojas parodė vietą prie to paties namo pietinės sienos, kur A. ir T. nusivedė Ž., paaiškino, kad jie ėmė kaltinti Ž. pavogus telefoną, o šis neigė jį pavogęs. Liudytojas parodė, kaip šioje vietoje kažkuris iš dviejų – A. ar T., kuris – tiksliai nepamena, sudavė vieną smūgį kumščiu Ž. į pilvą. Liudytojas parodė vietą ant takelio apie 3,7 m atstumu nuo Ž., kur pats stovėjo tuo metu, paaiškino, kad šalia jo paties tuo metu stovėjo G., o A. buvo šalia T. prie Ž., ar pro šalį praėjo kokie nors pašaliniai žmonės – nepamena. Liudytojas parodė vietą į pietryčius nuo daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad toliau visi nuėjo į šią vietą, čia A. ir T. kalbėjosi su Ž., čia buvo galimai apie 10 minučių ir nepamena, ar šioje vietoje kas nors sudavė kokius nors smūgius Ž.. Liudytojas paaiškino, kad šioje vietoje Ž. veide, kažkur ties lūpomis, matėsi kažkoks paraudimas, galimai jis buvo „gavęs iš kumščio“, tačiau kraujas nebėgo. Liudytojas parodė maršrutą, kur paskui toliau visi ėjo – (duomenys neskelbtini), palei daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šiaurinę sieną iki mūrinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), parodė vietą ties šio pastato šiaurės – rytų kampo, kur tuo metu stovėjo žalias konteineris, parodė, kaip šioje vietoje Ž. stovėjo, o T., radęs ir laikydamas rankoje lentą, šia lenta sudavė Ž. ne mažiau kaip du smūgius per galvą iš viršaus, kiek tiksliai smūgių sudavė – negali nurodyti, Ž. atsisėdus ant konteinerio grotelių – T. jį daužė lenta tol, kol lenta sulūžo, sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą iš viršaus, iš šonų, rėkavo ant Ž.. Liudytojas parodė vietą apie 4,3 m atstumu nuo Ž., kur jis pats stovėjo tuo metu, paaiškino, kad šalia jo stovėjo A. ir G., A. dar buvo priėjęs prie Ž. ir T.. Liudytojas paaiškino, kad nepamena tiksliai, ar šioje vietoje Ž. buvo suduota dar kokių nors smūgių, bet galėjo taip būti. Liudytojas paaiškino, kad iš šios vietos ėjo link (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) stadioną, kuris šiuo metu jau aptvertas, praeiti nebeįmanoma, tada dar buvo įmanoma, ėjo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, dabar tai parduotuvė (duomenys neskelbtini), po to link (duomenys neskelbtini). Privažiavus (duomenys neskelbtini), liudytojas paaiškino, kad nepamena, ar ėjo pro šios mokyklos teritoriją. Prie (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini), pietinio galo, liudytojas paaiškino, kad čia atėjo pėsčiomis penkiese – jis, A., T., G. ir Ž., ir toliau ėjo per šį tiltą visą laiką tiesiai, iki čia ėjo galimai apie 15 minučių. Pakeliui Ž. atžvilgiu niekas smurto nenaudojo. Eiti į (duomenys neskelbtini) pasakė T., kokiu tikslu – nepasakė. Tuo metu buvo naktis. Prie (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini), šiaurinio galo, liudytojas D. D. paaiškino, kad perėję tiltą, ėjo tiesiai galimai apie pusę valandos, pakeliui T. Ž. nurengė, nuėmė megztinį, „maikę“, paskui jis tą „maikę“ lyg užsidėjo, megztinį kažkur numetė, liepė Ž. nusiauti batus, šis nusiavė, ėjo be batų, be kojinių, Ž. ėjo pirmas, T. jį iš galo daužė, kiek smūgių sudavė – tiksliai negali pasakyti, bet buvo ir į galvą, visur, smūgiavo kumščiais. Ar A. sudavė Ž. smūgius – nepamena, bet galėjo būti. Liudytojas paaiškino, kad jis ir G. ėjo atsilikę nuo kitų maždaug per 5 m. Liudytojas paaiškino, kad negali nurodyti tikslių vietų pakeliui, kur Ž. buvo nurengtas, nusiavė batus, kur jam buvo suduoti kokie nors smūgiai. Liudytojas paaiškino, kad T. ir A. buvo įvykio metu išgėrę alkoholio, tai matėsi pagal jų elgėsi, jautėsi kvapas. Nuo kitų dalyvių kvapo nejautė, nežino, ar buvo vartoję alkoholį, jis pats nebuvo vartojęs alkoholio. Nuvažiavus apie 2 700 m nuo (duomenys neskelbtini) šiaurinio galo pėsčiųjų ir dviračių taku šiaurės – rytų kryptimi, liudytojas parodė vietą, stovint nugara į (duomenys neskelbtini) – kairėje tako pusėje, ir paaiškino, kad čia buvo bala, Ž. stovėjo, jam iš nosies ar burnos bėgo kraujas, galimai nuo A. ar T. jam suduotų smūgių. Liudytojas parodė, kaip šioje vietoje T. spyrė Ž. koja į krūtinę, Ž. nugriuvo į balą, bandė keltis, bet T. jam spyrė koja į nugarą, Ž. vėl griuvo, vėl bandė keltis, T. vėl spyrė koja jam į nugarą, taip spyrė apie keturis kartus, dar apie penkis kartus T. koja trypė gulinčio ant žemės Ž. galvą iš viršaus žemyn. Liudytojas paaiškino, kad jis pats ir G. tuo metu stovėjo apie 5 m atstumu nuo jų, o A. buvo su T.. Po to A. ir T. ištempė Ž. iš balos, Ž. atsistojo, liudytojas parodė, kaip T. Ž. sudavė vieną kartą koja per kojas, Ž. vėl nukrito, parodė, kaip tuomet T. ėmė šokinėti kojomis Ž. ant pėdų, kiek kartų užšoko – negali pasakyti. Liudytojas paaiškino, kad paskui Ž. atsikėlė ar jį pakėlė, ir ėjo atgal taku link (duomenys neskelbtini), Ž. ėjo labai lėtai, buvo išsekęs. Nuėjus apie 280 m atgal taku link (duomenys neskelbtini), liudytojas paaiškino, kad toje vietoje Ž. jau nepaėjo, T. ir A. jį tempė, laikydami rankomis po pažastimis, vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos, parodė, kaip jiedu nutempė Ž. per griovį, stovint veidu link (duomenys neskelbtini) – kairėje tako pusėje, užtempė į įkalnę ir nutempę apie 15,5 m atstumu nuo tako, paliko gulėti ant žemės, kažkiek užmėtė lapais. Šalia vietos, kurią parodė liudytojas, matosi iškasta duobė žemėje. Liudytojas paaiškino nepamenąs, kokia buvo Ž. kūno padėtis, kai jį ten paliko. Liudytojas paaiškino, kad buvo perlipęs griovį paskui T. ir A., paskui grįžo atgal į taką. Tuo metu Ž. vilkėjo džinsais ir „maike“ trumpomis rankovėmis, buvo basas, kiek pamena, be kojinių. Liudytojas paaiškino girdėjęs, kad po kažkiek dienų T. su A. buvo čia sugrįžę, bandė užkasti Ž., iš ko girdėjo – nepamena. Liudytojas paaiškino, kad oras tuo metu buvo šaltas, buvo šalčio, kiek tiksliai – nežino. Paaiškino, kad palikę Ž., ėjo atgal taku, perėję tiltą išsiskirstė. Pakeliui T. ir A. jam ir G. liepė niekam nesakyti, kitaip bus tas pats, kaip ir Ž.. Kai A. ir T. nutempė Ž. per griovį, G. stovėjo ant tako, griovio nebuvo perlipusi. G. atrodė sukrėsta. Jiedu su G. stengėsi nežiūrėti, kas vyko. Liudytojas paaiškino, kad jam tada buvo 15 ar 16 metų, G. buvo 16 ar 17 metų (2 t., b. l. 48–52; 8 t., b. l. 48–52).

25. Liudytoja L. S. 2018 m. balandžio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu pagal visų veido bruožų visumą atpažino A. S. kaip vieną iš dviejų vaikinų, kurie, jai girdint, pasakė B. G., kad Ž. V. išvežė į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 79–84; 8 t., b. l. 79–84).

26. Liudytoja L. S. 2018 m. gruodžio 10 d. asmens parodymo atpažinti metu pagal bendrus veido bruožus atpažino T. V. kaip vaikiną, apie kurį ji davė parodymus apklausos metu, kuris buvo atėjęs pas B. G. su kitu, aukštesniu vaikinu, ir jie pasakė, kad Ž. išvežė į (duomenys neskelbtini) ir pamokė. Tai buvo žiemos metu, nes buvo sniego, tikslaus laiko nepamena (2 t., b. l. 110–114; 8 t., b. l. 110–114).

27. 2017 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta: automobiliu dviračiu taku nuo (duomenys neskelbtini) sankirtos link (duomenys neskelbtini), nuvažiavus (duomenys neskelbtini) esančiu dviračio taku apie 600 m, tako kairėje pusėje griovys, kuriame yra vanduo, nuo dviračių tako pasukus į kairę ir perlipus griovį – (duomenys neskelbtini). Nuo tako 14 m atstumu matyti iškasta kapavietė. Kapavietė orientuota rytų – vakarų kryptimi. Vakarinėje kapo duobėje matosi gyvūno kasimo žymės. Kapavietės plotis – 60 cm, ilgis – 1,15 m, gylis – 0,60 cm. Kapavietėje dalinai apsinuoginęs, skeletuotos būsenos žmogaus lavonas. Vakariniame duobės gale stebima kaukolė be minkštųjų audinių, atsidalinusiu apatiniu žandikauliu. Stebimos apnuogintos be minkštųjų audinių likučių – kairiojo žastikaulio apatinis trečdalis, kyšantis iš žemės grunto, kaukolės veidinės dalies lygmenyje, taip pat matosi visas dešinysis žastikaulis be minkštųjų audinių. Kaukolės skliaute buvo apnuogintas kaktikaulis bei dešinysis momenkaulis su smilkinkauliu, vidinės dalies kauluose aiškių lūžių nesimato. Iš grunto iškėlus apatinį žandikaulį, jame lūžių požymių taip pat nesimato. Iš kaukolės ertmės per pakauškaulio angą ištekėjusi vientisa žalsvai – pilka smegenų masė. Lavonas vilki pilkos spalvos marškinius, odinį juodos spalvos diržą, juodos spalvos džinsines kelnes. Toliau kasant gruntą, ryškėja palaidojimo poza – liemuo aukštielninkas, kojos suglaustos, sulenktos per klubus ir kelius maždaug 90? kampu, pėdomis įsirėmus į duobės galą, batų nėra. Abiejų rankų plaštakų nėra, taip pat nėra kairės rankos dilbio. Atvertus marškinių atvartus, stebimi apnuoginti šonkaulių priekiniai galai, krūtinkaulis <...>, viduje aiškių išlikusių vidaus organų struktūrų nesimato. Matosi tiktai gruntas ir glitėsių masė. Priekinės šoninės džinsų kišenės tuščios, galinėje dešinėje kelnių kišenėje rastos trys kortelės: 1) „Norfa“ nuolaidų kortelė, 2) Kauno miesto kortelė, 3) SEB banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota Ž. V. vardu. Iškėlus kūną, aiškių smurto žymių ar mirties priežasties įtarimų nesimato. Iš įvykio vietos paimtos 3 kortelės – Ž. V. SEB banko „Mastercard“ mokėjimo kortelė, „Norfa“ nuolaidų kortelė, „Kauno kortelė“ (1 t., b. l. 96–103; 7 t., b. l. 65–72).

28. 2018 m. balandžio 18 d. apžiūros metu apžiūrėta: 1) Pilkos spalvos marškinėliai, kurių apačioje 4 sagos, viena saga yra kiek žemiau po apykakle, apatinė marškinėlių dalis ties kairiu klubu suplyšusi, marškinėlių apačios dešinėje pusėje įplyšimas, kairiau nuo jo tamsesnės spalvos dėmės, kurios skiriasi nuo marškinėlių spalvos, ties viduriu ir kairiu marškinėlių šonu bei vidinėje įplyšimo dalyje nuo marškinėlių spalvos išsiskiriančios tamsesnės dėmės, dešinėje marškinėlių pusėje rankogalio likučiai, kairėje marškinėlių pusėje, ties peties plotu mažai išlikusios rankovės liekanos; 2) Tamsiai mėlynos spalvos kelnės, į kurias įvertas odinis diržas su metaline sagtimi, kelnių kairės klešnės apatinėje dalyje įplyšimai, kelnių priekinėje viršutinėje dalyje, ties dešine bei kaire klešnėmis, ant diržo geltonos spalvos dėmės, vidinėje kelnių dalyje ties juosmeniu taip pat panašios spalvos dėmės. Kelnių priekinėje dalyje dvi kišenes, jos tuščios, kelnių nugarinėje dalyje yra dvi kišenės, kurios tuščios. Vizualiai apžiūrėjus daiktus, kitokių pėdsakų nepastebėta (4 t., b. l. 69–74; 10 t., b. l. 68–73).

29. 2018 m. sausio 24 d. apžiūros metu apžiūrėtos trys kortelės, rastos ir paimtos 2017 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo Ž. V. lavono galinėje dešinėje kelnių kišenėje. Nustatyta, kad pakete yra trys kortelės: 1) baltos spalvos plastikinė SEB banko „Mastercard“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota Ž. V. vardu, galioja iki 2018 m. lapkričio mėnesio, kortelė purvina; 2) žalios spalvos plastikinė parduotuvės „Norfa“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kortelė purvina; 3) baltos spalvos plastikinė „Kauno kortelė“, kortelės idv. Nr. (duomenys neskelbtini), kortelė purvina (4 t., b. l. 57–63; 10 t., b. l. 57–63).

30. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 15 d. pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-2335 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) artimiausios Kauno meteorologijos stoties duomenimis 2016 m. gruodžio 24 d. aukščiausia oro temperatūra buvo 3,0 ?C (3 t., b. l. 69; 9 t., b. l. 69).

31. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2017 m. spalio 30 d. specialisto išvadoje Nr. S 356/2017(01) nurodyta, kad R. M. yra neatpažinto vyriškos lyties asmens, kurio lavonas rastas skeletuotos būsenos 2017 m. rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini), biologinė motina su 99.99999999% tikimybe (5 t., b. l. 2–5; 11 t., b. l. 2–5).

32. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. specialisto išvadoje Nr. M 877/2017(02) nurodyta:

32.1. Dėl pažengusio lavono puvimo ir skeletavimosi mirties priežastis nenustatyta.

32.2. Ž. V. mirtis galėjo įvykti daugiau kaip prieš pusę metų iki jo lavono tyrimo.

32.3. Ž. V. lavono kepenyse metilo, etilo, butilinių, propilinių, amilinių alkoholių ir acetono nerasta. Lavono kepenyse barbitūratų, benzodiazepinų, fenotiazinų, metamizolio, amitriptilino, difenhidramino, opiatų ir amfetaminų nerasta.

32.4.1. Kaktikaulio ir kaukolės pamato kairės priekinės ir vidurinės daubų kaulų lūžimai atsirado galimai po mirties veikiant tempimo jėgom, t. y. atsiradusioms dėl šalčio poveikio.

32.4.2. Kairio nosikaulio priekinio krašto lūžimas padarytas kieto buko daikto poveikyje į kairę nosies pusę. Traumavusio paviršiaus požymiai neužsifiksavę. Dėl pažengusio lavono puvimo ir skeletavimosi pasakyti, ar nosikaulio lūžimas buvo padarytas prieš mirtį, ar po mirties, nėra galimybės. Taip pat dėl pažengusio lavono puvimo ir skeletavimosi pasakyti ar trauminis poveikis į nosies sritį galėjo būti mirties priežastimi, nėra galimybės. Gyvam vien tik nosikaulio lūžimas būtų vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

32.4.3. Paliežuvio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžimas padarytas priekiniame paviršiuje veikiant gniuždymo, užpakaliniame – tempimo jėgoms. Toks sužalojimas galėtų būti padarytas ir smaugimo rankomis metu. Dėl pažengusio lavono puvimo ir skeletavimosi pasakyti, ar paliežuvio kaulo lūžimas buvo padarytas prieš mirtį, ar po mirties, nėra galimybės. Gyvam vien tik paliežuvio kaulo lūžimas būtų vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

32.4.4. Dėl irimo proceso atsiradę pokyčiai neleidžia pasisakyti, ar skydinės kremzlės plokštelių atsidalinimas, žiedinės kremzlės deformacija ir lanko defektas susidarė prieš skeletavimasi ar skeletavimosi metu (5 t., b. l. 8–15; 11 t., b. l. 8–15).

33. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. sausio 26 d. specialisto išvadoje Nr. PKM 1/2018(02) nurodyta:

33.1. Dėl pažengusio lavono puvimo ir skeletavimosi Ž. V. mirties priežastis nenustatyta. Išlieka tikimybė, kad pokyčiai kaklo kaulinėse ir kremzlinėse struktūrose (poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžis, skydinės gerklų kremzlės plokštelių atsidalinimas per vidurio linijos projekciją, skilimai žiedinės gerklų kremzlės plokštelėje vidurio linijos projekcijoje vidiniame paviršiuje) yra priešmirtiniai, išsivystę kaklo spaudimo (galimai net mirtino) metu, tačiau pokyčių kaklo kaulinėse ir kremzlinėse struktūrose kategoriškai sieti su mirties priežastimi negalima. Taip pat išlieka tikimybė, kad kairiojo nosikaulio priekinio krašto lūžis išsivystė prieš mirtį ir atspindi priešmirtinį galvos (nosies srities) traumavimą buku daiktu iš kairės pusės, galimai lydimą mirtinos galvos smegenų traumos. Nesant duomenų apie galvos smegenų būklę ir galimas patologines skysčių sankaupas kaukolės ertmėje, šio tikėtino galvos traumavimo sieti su mirties priežastimi negalima.

33.2. Įvertinus Ž. V. lavono suirimo laipsnį – dalinis skeletavimasis, dalinai ar visiškai suirę vidaus organai ir minkštieji audiniai, masyviai atsidalinę minkštieji audiniai, dalinai išlikę raiščiai ir kremzlinės struktūros – galima teigti, kad Ž. V. mirė ne mažiau 3–4 mėnesiai ir ne daugiau 3–5 metai iki jo lavono radimo.

33.3. Autopsijos ir medicinos kriminalistinio tyrimo metu užfiksuoti ir aprašyti tokie patologiniai radiniai:

33.3.1. lūžiai kairiajame kaktikaulyje ir kaukolės pamato kairėje priekinėje ir vidurinėje daubose, būdingi atsiradusiems kaukolės išoriniame paviršiuje veikiant tempimo jėgoms, tai yra atsiradusiems dėl šalčio poveikio. Šie lūžiai vertintini pomirtiniais.

33.3.2. kaulinio audinio defektas dešinės akiduobės vidinėje sienelėje galimai atsiradęs skeletavimosi pasėkoje ir vertintinas tikėtinai pomirtiniu.

33.3.3. kairiojo nosikaulio priekinio krašto lūžis, išsivystęs prieš skeletavimąsi. Išlikę lūžio požymiai rodo, kad jis padarytas trauminiu poveikiu buku daiktu iš kairės pusės. Traumavusio paviršiaus požymiai sužalojime neužsifiksavę. Šis lūžis galėjo išsivystyti tiek prieš mirtį, tiek mirties metu, tiek po mirties. Šio lūžio vertinti kaip vienareikšmiškai priešmirtinio, o juo labiau kategoriškai sieti su mirties priežastimi negalima.

33.3.4. poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžis, išsivystęs priekiniame paviršiuje veikiant gniuždymo, užpakaliniame – tempimo jėgoms, kaulo kūnui dislokuojantis iš kairės į vidų. Šis lūžis yra tiesioginis, lūžis galėjo išsivystyti tiek prieš mirtį, tiek mirties metu, tiek po mirties. Šio lūžio vertinti kaip vienareikšmiškai priešmirtinio, o juo labiau kategoriškai sieti su mirties priežastimi negalima.

33.3.5. skydinės gerklų kremzlės plokštelių atsidalinimas per vidurio linijos projekciją. Kremzlės fragmentavimasis, aptirpimas, nesant kraštų atitikmenų, esant organinio irimo požymiams, neleidžia nustatyti, ar skydinė kremzlė buvo sužalota prieš skeletavimąsi. Skydinės gerklų kremzlės plokštelių atsidalinimo vertinti kaip vienareikšmiškai priešmirtinio, o juo labiau kategoriškai sieti su mirties priežastimi negalima.

33.3.6. skilimai žiedinės gerklų kremzlės plokštelėje vidurio linijos projekcijoje vidiniame paviršiuje ir kremzlinio audinio defektas šios kremzlės lanko priekyje. Dėl irimo proceso atsiradę pokyčiai neleidžia pasisakyti, ar šie skilimai ir kremzlinio audinio defektas susidarė prieš skeletavimąsi ar skeletavimosi metu. Šių pokyčių vertinti kaip vienareikšmiškai priešmirtinių, o juo labiau kategoriškai sieti su mirties priežastimi negalima.

33.4. Esant gana toli pažengusiam lavono irimo procesui, tyrimų metu konstatuotų pokyčių vertinimas galimas tik pakankamai abstrakčiai ir nevienareikšmiškai. Dėl šios priežasties spręsti apie galimo sužalojimo detales – trauminių poveikių skaičių, jų eiliškumą, žalojančio daikto savybes, galimą traumos mechanizmą, kūno padėtį galimo žalojimo metu, etc., - taip pat sąmonės būklę ir gyvenimo trukmę po galimos traumos nėra jokios galimybės.

33.5. Dėl pažengusio lavono puvimo ir skeletavimosi spręsti, ar po mirties buvo keičiama lavono poza, negalima. Lavono kūne, drabužiuose tempimo, vilkimo žymių nekonstatuota.

33.6. Ž. V. lavono kepenyse metilo, etilo, butilinių, propilinių, amilinių alkoholių ir acetono nerasta. Lavono kepenyse barbitūratų, benzodiazepinų, fenotiazinų, metamizolio, amitriptilino, difenhidramino, opiatų ir amfetaminų nerasta (5 t., b. l. 33–40; 11 t., b. l. 33–40).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio nuosprendžio 2–33 punktuose išvardintus bei teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus duomenis, konstatuoja, jog jie surinkti laikantis BPK nustatytos tvarkos, taip pat ištirti teisiamajame posėdyje, dėl to pripažįsta juos įrodymais.

35. Tiriant įrodymus teisiamajame posėdyje taip pat buvo imtasi visų priemonių (apklausiami liudytojai, garsinami ikiteisminio tyrimo metu duoti asmenų parodymai, detaliai apklausinėjami patys kaltinamieji) siekiant pašalinti prieštaravimus tarp kaltinamųjų T. V. ir A. S. paaiškinimų dėl kiekvieno iš jų suduotų smūgių skaičiaus ir kitų atliktų veiksmų (t. y. kas ir kiek laiko šokinėjo ant nukentėjusiojo, ir kas tiksliai kokius rūbus nurengė). Tačiau išnaudojus visas BPK nustatytas priemones to iki galo atlikti nepavyko ir, kolegijos manymu, nebeįmanoma objektyviai padaryti. Tam įtakos turi tai, kad kaltinamieji veikos padarymo metu buvo neblaivūs, nuo padarytos nusikalstamos veikos praėjo nemažas laiko tarpas (apie 2,5 metų), todėl tikslių detalių ir įvykio aplinkybių kaltinamieji gali ir neprisiminti, o du pagrindiniai liudytojai (G. A. ir D. D.) buvo nepilnamečiai ir įbauginti, be to jau ne kartą apklausti tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek ir, kaltinamųjų bei jų gynėjų prašymu, teisiamajame posėdyje. Tačiau ištirtų įrodymų visuma vienareikšmiškai patvirtina, kad nukentėjusiajam daugybinius smūgius sudavė abu kaltinamieji. Atsižvelgiant į paminėtą, teisėjų kolegija, nustatydama faktines aplinkybes vadovaujasi tik tais kaltinamųjų parodymais ir tik ta apimtimi, kurią pilnai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

36. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus kyla tam, kas kankindamas ar kitaip itin žiauriai, dėl chuliganiškų paskatų nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesioginė tyčia, kai: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tuo tarpu nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnis). Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios yra valinis elementas: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, veikia netiesiogine tyčia.

37. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011; Nr. 2K-483-976/2015; Nr. 2K-P-498-746/2015; Nr. 2K-79-489/2017 ir kt.). Būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

38. Baudžiamosiose bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų, nurodytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Bendrininkavimo būtinieji objektyvieji požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji – tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-1073/2018 ir kt.). Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Taigi kai nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą, kaip ir minėta, turi būti konstatuota bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, nurodytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurią kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-693/2019).

39. Teismų praktika patvirtina ir tai, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Tačiau, sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-580/2011, Nr. 2K-482-139/2015, Nr. 2K-292-693/2017 ir kt.). Inkriminuojant nužudymą, padarytą bendrininkų grupe, pakanka nustatyti, kad du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarė šią nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, ir toks susitarimas nebūtinai turi būti išreikštas žodžiu. Susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, pvz., rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2011 ir kt.). Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikytini nužudymo vykdytojais (bendravykdytojais) ir tokiu atveju nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-94/2014, Nr. 2K-200-696/2017, Nr. 2K-267-942/2017).

40. Kaltinamieji T. V. ir A. S. kaltę dėl Ž. V. nužudymo pripažino visiškai, teigdami, kad jie abu sumušė nukentėjusįjį. Tačiau ir be jų pripažinimo, nuosprendžio II skyriuje išvardinti įrodymai, patvirtina, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, o būtent tiesioginių liudytojų G. A., D. D., kurių akivaizdoje buvo padaryta nusikalstama veika, parodymai; liudytojų E. L., L. S., R. G., D. R., B. G. parodymai, kad jiems patys kaltinamieji ar kiti asmenys papasakojo, jog Ž. V. dingo ir jį nužudė kaltinamieji; 2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. lapkričio 9 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje, kurių metu T. V., G. A. ir D. D. parodė Ž. V. nužudymo vietą ir kitas su šiuo įvykiu susijusias vietas bei davė paaiškinimus, protokolai; 2018 m. balandžio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką ir 2018 m. gruodžio 10 d. asmens parodymo atpažinti, kurių metu L. S. atpažino kaltinamuosius kaip vaikinus, kurie, jai girdint, pasakė B. G., kad Ž. V. išvežė į (duomenys neskelbtini) ir pamokė, protokolai; 2017 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie vietą, kurioje rastas Ž. V. lavonas; 2018 m. balandžio 18 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie apžiūrėtus Ž. V. drabužius ir ant jų rastus pėdsakus; 2018 m. sausio 24 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie Ž. V. lavono galinėje dešinėje kelnių kišenėje rastas tris korteles; Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 15 d. pažyma, kurioje nurodyta, kokia buvo oro temperatūra nusikaltimo padarymo dieną; 2017 m. spalio 30 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. M. yra neatpažinto vyriškos lyties asmens, kurio lavonas rastas skeletuotos būsenos 2017 m. rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini), biologinė motina; 2017 m. lapkričio 13 d. ir 2018 m. sausio 26 d. specialistų išvados, kuriose nurodyta, jog dėl pažengusio Ž. V. lavono puvimo ir skeletavimosi mirties priežastis nenustatyta bei nurodyti rasti sužalojimai ir galimos jų atsiradimo priežastys.

41. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad T. V. ir A. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nakties metu, nepilnamečių G. A. ir D. D. akivaizdoje, sudavė daugybinius smūgius Ž. V. į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis mirė. Liudytoja G. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 14–21, 25–29), tiek pirmosios instancijos teisme (13 t., b. l. 138–147) parodė, kad 2016 m. gruodžio 23 d. su A. S. buvo pas Ž. V. namuose, kur tarp Ž. V. ir A. S. įvyko konfliktas. Sekančią dieną (2016 m. gruodžio 24 d.) A. S. pasigedo savo telefono ir pasakė, kad jį pametė Ž. V. namuose bei nutarė ten eiti ieškoti Ž. V. ir telefono. Ji, A. S. ir T. V. surado Ž. V. D. D. namuose. Jiems visiems keturiems išėjus į lauką A. S. pradėjo kaltinti Ž. V., kad jis pavogė telefoną. Nors Ž. V. tai neigė, A. S. ir T. V. pradėjo jį mušti delnais, spyrė jam į šoną. Po to A. S. su T. V. nusprendė Ž. V. temti į (duomenys neskelbtini). Ž. V. A. S. ir T. V. vedė už rankų link (duomenys neskelbtini). Priėjus (duomenys neskelbtini) ir paėjus toliau T. V. išmetė Ž. V. telefoną į krūmus, vėliau pradėjo Ž. V. nurenginėti, o einant dar toliau jis sudavė Ž. V. į šoną kumščiu. Netoli (duomenys neskelbtini) Ž. V. T. V. nuvertė ant žemės į didelę balą. Po balos Ž. V. gulėjo ant žemės, prie jo priėjo A. S. ir laikydamasis už T. V. rankos pradėjo trypti Ž. V. ant galvos, plaštakų, pėdų, mažiausiai po tris kartus. Po to T. V. su A. S. Ž. V. nutempė toliau link (duomenys neskelbtini) gilumos. Po kelių dienų atėjo T. V. ir jai pasakė, kad Ž. V. mirė, o jis kartu su A. S. jį užkasė. Liudytojas D. D. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie tai, kas įvyko po to, kai 2016 m. gruodžio 24 d. A. S. ištempė Ž. V. iki tol, kai kaltinamieji Ž. V. nutempė į (duomenys neskelbtini) gilumą, o grįžę po kelių dienos jį užkasė (2 t., b. l. 37–47, 60–64; 13 t., b. l. 166–176). Minėtas aplinkybes liudytojai D. D., G. A. bei kaltinamasis T. V. taip pat patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 30–35, 48–52; 6 t., b. l. 28–31; 8 t., b. l. 30–35, 48–52). Liudytojas D. D. ir kaltinamasis T. V. taip pat nurodė, kad Ž. V. T. V. trenkė prie konteinerio rasta lenta. Patys kaltinamieji T. V. ir A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 13–19; 12 t., b. l. 95–98), tiek teisiamųjų posėdžių metu (13 t., b. l. 19–28, 138–147), iš esmės nurodė analogiškas esmines įvykio aplinkybes dėl Ž. V. mušimo, tempimo į (duomenys neskelbtini) ir ten sumušto bei išrengto nukentėjusiojo palikimo be sąmonės, nutempus jį toliau nuo tako į (duomenys neskelbtini) gilumą. Paaiškino, kad Ž. V. mušė bendru sutarimu norėdami pagąsdinti, taip pat abu kartu po kelių dienų ėjo atgal (duomenys neskelbtini) žiūrėti ar Ž. V. vis dar ten yra, bei jį radę kartu nužudytąjį užkasė. Tačiau abu kaltinamieji tvirtino, kad palikus Ž. V. (duomenys neskelbtini), jie nemanė, kad jį nužudė, o manė, kad nukentėjusysis yra tik be sąmonės ir vėliau atsikels bei grįš.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie intensyvūs, sąmoningi ir tikslingi kaltinamųjų T. V. ir A. S. veiksmai, kurie kilo iš apsvaigusių nuo alkoholio kaltinamųjų iškreiptų emocijų, atlikti būtent nakties metu bei panaudojus jėgą prieš nukentėjusįjį Ž. V., t. y.: jį ištempus iš pažįstamo asmens namų į kiemą be striukės, kur jis buvo mušamas, kaltinamiesiems toliau jį paėmus už rankų ir vedant į (duomenys neskelbtini) (t. y. nuošalią vietą), pakeliui mušant pagaliais (durų apvadais), tam tarpe ir į gyvybiškai svarbiausias kūno dalis (galvą), taip pat žiemos metu (gruodžio 24 d.) nurengus megztinį ir numovus batus bei išmetant juos (kas rodo, jog nebuvo planuota nukentėjusiajam juos leisti užsidėti ir apsirengti grįžtant), o atėjus į (duomenys neskelbtini) ten taip pat toliau mušant, tokiais kaltinamųjų veiksmais atėmus galybę nukentėjusiajam priešintis ar pabėgti, o nukentėjusiajam praradus sąmonę, jį nutempus giliau į (duomenys neskelbtini) ir ten išrengtą žiemos metu paliekant be jokios pagalbos, akivaizdžiai, patvirtina, jog jie siekė nužudyti nukentėjusįjį, o ne jį pagąsdinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamųjų T. V. ir A. S. susitarimas nužudyti nukentėjusįjį buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais – suderintu smurtiniu elgesiu (smūgiuojant rankomis ir kojomis) intensyviai suduodant daugybinius smūgius, išrengiant nukentėjusįjį žiemos metu, bei jį išrengtą ir be sąmonės paliekant (duomenys neskelbtini), esant tik +3 °C šilumos. Todėl T. V. ir A. S. parodymai, kad jie nesiekė Ž. V. mirties, vertinami tik kaip gynybinė versija. Įvertinus visumą įrodymų galima pripažinti tik tiek, jog jie nedetalizavo ir nebuvo susitarę kuris ir kiek smūgių suduos nukentėjusiajam. Tačiau byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad abu kaltinamieji nukentėjusįjį mušė rankomis, daužė pagaliais (durų apvadais), vedė už rankų į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurengė, įvertė į balą, baloje abu spardė ir neleido atsikelti, abu šokinėjo ant nukentėjusiojo kūno, o vėliau abu sumuštą ir negalintį pasikelti nukentėjusįjį nutempė į atokesnę vietą ir paliko pusnuogį žiemos metu. Todėl kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad toks daugybinių smūgių nukentėjusiajam sudavimas, kaltinamiesiems nedetalizuojant į kokią kūno vietą jie smogs, o po to palikimas bejėgio sumušto ir pusnuogio asmens žiemos metu atokioje vietoje rodo jų abiejų tiesioginę tyčią atimti Ž. V. gyvybę, kaip ir suvokimą, kad šią nusikalstamą veiką jie daro kartu, ir puikiai supranta, kad veikia kartu bei siekia atimti žmogaus gyvybę. Įvertinant teismų praktikoje nurodytas, kaip būtinas įvertinti, aplinkybes dėl kaltininkų elgesio ir po nusikalstamos veikos padarymo pažymėtina, jog abu kaltinamieji po kelių dienų su savimi pasiėmę kastuvą grįžo užkasti Ž. V. kūno. Tai, kolegijos vertinimu, taip pat įrodo, kad kaltinamieji, sumušdami nukentėjusįjį ir vėliau palikdami jį žiemą pusnuogį (duomenys neskelbtini) jau tada suprato, kad savo bendrais veiksmais jį nužudė, ar, palikdami bejėgį asmenį žiemą pusnuogį siekė, kad jis mirtų nuo sušalimo, kas, vertinant jų veikos subjektyviąją pusę, patvirtina, kad jie norėjo tokių padarinių (mirties) ir veikė tiesiogine tyčia.

43. Pažymėtina, ir tai, kad tarp kaltinamųjų T. V. ir A. S. veiksmų – smūgiavimo ir spardymo į gyvybiškai svarbias kūno vietas, sumušto ir išrengto nukentėjusiojo palikimo likimo valiai – ir padarinių – Ž. V. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl to abu kaltinamieji laikyti nusikaltimo bendravykdytojais, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams, ir abu kartu veikė tyčia. Minėta, kad tokiais atvejais nėra būtina, jog kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtį sukėlusius sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Nors nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti, kuris kaltinamasis į kurią konkrečiai vietą sudavė smūgius Ž. V., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad T. V. ir A. S., veikdami kartu tyčia, siekdami tų pačių pasekmių, sudavė smūgius Ž. V. į galvą ir kitas gyvybei svarbias kūno vietas, padarydami Ž. V. sužalojimus, dėl kurių nukentėjusysis mirė, jie abu yra kalti dėl Ž. V. mirties.

44. Taip pat, priešingai nei teigė T. V. gynėjas advokatas R. Girdziušas, ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamiesiems T. V. ir A. S. pagrįstai inkriminuotos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose numatytos kvalifikuojančios aplinkybės.

45. BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nužudymą kvalifikuojantis požymis apibrėžia kito žmogaus gyvybės atėmimo motyvą – chuliganiškas paskatas. Kasacinės instancijos teismo bylose pažymima, jog chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytu dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, Nr. 2K-446/2011, Nr. 2K-189/2013, Nr. 2K-381/2013, Nr. 2K-164/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-40-697/2017). Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamieji T. V. ir A. S. prieš nukentėjusįjį Ž. V. pradėjo naudoti fizinį smurtą faktiškai dėl menkavertės priežasties, t. y. dingusio A. S. telefono. Be to kaltinamųjų smurtą prieš nukentėjusįjį sąlygojo ir pavartotas alkoholis. Pažymėtina, kad tarp kaltinamųjų T. V. ir A. S. bei nukentėjusiojo Ž. V. kažkokių asmeninių santykių, dėl ko būtų reikėję smurtauti, nebuvo. Šiuo atveju kaltinamieji norėjo parodyti, kad jie gali įvykdyti teisingumą ir atkeršyti už tai, kad Ž. V. galimai pavogė A. S. telefoną, net nežinodami ar tai tiesa, o T. V. dar ir dėl to, kad norėjo pasirodyti stipriu prieš savo merginą G. A., nors Ž. V. visą laiką neigė pavogęs telefoną, o šis vėliau ir atsirado. Taigi, kaltinamieji iš esmės nieko nesiaiškindami puolė smurtauti prieš Ž. V. suduodami jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Smūgiai buvo suduoti viešose vietose, tai yra namų kiemuose, taip pat dviejų nepilnamečių (G. A. ir D. D.) akivaizdoje, vėliau sumuštas nukentėjusysis buvo vedamas pro gyvenamųjų namų kiemus, mokyklų teritorijas ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėjas, mušamas ir viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Be to, nukentėjusysis Ž. V. nebuvo agresyvus, kaltinamųjų atžvilgiu nenaudojo jokio smurto, t. y. jis iš viso nesipriešino. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad kaltinamieji T. V. ir A. S. prieš nukentėjusįjį Ž. V. pradėjo naudoti fizinį smurtą dėl mažareikšmės priežasties ir tai darė dėl chuliganiškų paskatų.

46. Kaltinamųjų T. V. ir A. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nes pagal šią įstatymo normą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Nužudymas itin žiauriai paprastai pripažįstamas tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Itin žiaurus nužudymas nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, Nr. 2K-472/2008, Nr. 2K-452/2012). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Ž. V. buvo suduoti daugybiniai smūgiai į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į gyvybiškai svarbias (galvą), smūgiai buvo intensyvūs ir stiprūs, truko mažiausiai kelias valandas, sužalojimai padaryti rankomis, kojomis bei panaudojant lentą (buvo šokinėjama ant galvos, trenkiama į galvą su lenta), buvo apribotos nukentėjusiojo galimybės pabėgti. Tiek iš kaltinamųjų, tiek iš liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad nukentėjusysis Ž. V. patyrė didelius fizinius skausmus ir kančias (gargaliavo, duso). Taigi, kaltinamieji T. V. ir A. S. aiškiai suvokė, jog gyvybę nukentėjusiajam atima itin žiauriai, kankinančiai, ir sąmoningai pasirinko tokį jo gyvybės atėmimo būdą.

47. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji T. V. ir A. S., veikdami tiesiogine tyčia, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, nepilnamečių G. A. ir D. D. akivaizdoje, dėl menkavertės dingsties, tyčiojantis nurengiant, hipotermijos sukėlimu, ilgalaikiu mušimu, suduodami daugybinius smūgius Ž. V. į įvairias kūno vietas, bei įvykio vietoje palikdami jį nurengtą sukėlė nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmą, tuo abu bendrais veiksmais tyčia dėl chuliganiškų paskatų, kankindami, itin žiauriai nužudė Ž. V., todėl jų padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus.

IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai

48. Skiriant T. V. ir A. S. bausmes, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus.

49. Kaltinamieji T. V. ir A. S. padarė vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei. Šis nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį. Taip pat byloje ištirti įrodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia, esant dviem kvalifikuojančioms nužudymą aplinkybėms – itin žiauriai ir dėl chuliganiškų paskatų, kas rodo ypač didelį šios veikos pavojingumą. Kaltinamieji T. V. ir A. S. buvo bendravykdytojai.

50. Kaltinamasis T. V. nevedęs, tačiau byloje yra gautas prašymas leisti sudaryti santuoką, nepilnamečių vaikų neturi, prieš suėmimą dirbo, anksčiau teistas (2014 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį; 2017 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 2018 m. gegužės 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį), taip pat vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2013 m. sausio 10 d. teismo nutartimi patvirtintas prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 8 punktu), Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartimi paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (šia nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2017 m. gruodžio 19 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. baudžiamaisiais įsakymais) yra atlikęs iš dalies (bausmės atlikimo pabaiga 2019 m. kovo 18 d., o tuo tarpu šioje byloje jis buvo suimtas 2018 m. rugsėjo 28 d.). Kaltinamasis T. V. taip pat 7 kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje ir Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesigydė ir neregistruotas, VšĮ Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio psichikos sveikatos centre lankėsi nuo 2013 m. spalio 20 d. iki 2015 m. kovo 17 d. Diagnozė: Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai F92.8, 2018 m. spalio 19 d. Specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1254/2018 nurodyta, kad nėra duomenų, jog T. V. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (5 t., b. l. 110–167; 13 t., b. l. 40–45). T. V. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, nustatyta ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes T. V. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos V. R. paaiškinimai apie jos sūnų T. V., nelaikytini kaip nors teigiamai charakterizuojančiais kaltinamąjį.

51. Kaltinamasis A. S. nevedęs, nedirba, buvusio darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas (2015 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį; 2017 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį), 2017 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės nėra atlikęs, kadangi pasislėpė. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, paskutinis jo teistumas (pagal 2017 m. kovo 13 d. baudžiamąjį įsakymą) laikomas neišnykusiu. Dėl to, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi konstatuojamas nusikaltimų recidyvas, o A. S. laikomas recidyvistu, ir tai yra pagrindas teismui konstatuoti esant sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nors kaltinamajame akte ši aplinkybė nebuvo nurodyta ir prokuroras jos taikyti neprašė (tokia praktika formuojama kasacinio teismo, žr. pvz., 2017 m. gegužės 31 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017; 2019 m. spalio 9 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019). Kaltinamasis A. S. taip pat 2 kartus baustas administracine tvarka, paskirtos nuobaudos negalioja. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje ir Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesigydė ir neregistruotas (5 t., b. l. 55–68; 12 t., b. l. 33–81; 13 t., b. l. 133). Teisėjų kolegija iš Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų pateiktų duomenų nustatė, kad A. S. 2017 m. liepos 11 d. lankėsi Skubios pagalbos skyriuje, Greitosios medicininės pagalbos kvietimo informacijoje yra nurodyta – persipjovė venas, o Kauno klinikų kreipimosi informacijoje nurodyta – susistumdė, griuvo, susimušė galvą, ant paciento užkrito stiklas (13 t., b. l. 179–187). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši informacija neįrodo, kad kaltinamasis A. S. išgyveno dėl padaryto nusikaltimo ir norėjo pats pasitraukti dėl to iš gyvenimo, todėl tai nelaikyta jį teigiamai charakterizuojančia aplinkybe, kaip kad prašė jo gynėjas. A. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis taip pat dar pripažintina ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, nustatyta ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes A. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

52. Visos aplinkybės, nurodytos 48–51 punktuose, įvertintinos skiriant kaltinamiesiems bausmę. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Už BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimą).

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas reikšmingas padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, pavojingumą bei kaltinamųjų asmenybę apibūdinančias aplinkybes, bei tai, kad yra tik viena kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti ir dvi (T. V.) bei trys (A. S.) atsakomybę sunkinančios aplinkybės, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamiesiems T. V. ir A. S. už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę didesnę nei BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas tokios bausmės vidurkis (14 metų), ją atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegijos nuomone, toks didesnės nei prašė prokuroras laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, atsižvelgiant į visas kaltinamuosius ir jų padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, neprieštaraus teisingumo principui ir užtikrins bausmės paskirtį. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad prokuroro prašytos, mažesnės už įstatyme numatytos bausmės vidurkio skyrimas, esant dviem sunkinančioms ir vienai lengvinančiai aplinkybei (dėl T. V.) ir net trims sunkinančioms ir tik vienai lengvinančiai aplinkybei (dėl A. S.), beje įvertinus ir kaltinamųjų asmenybes, akivaizdžiai prieštarautų baudžiamajam įstatymui ir teisingumo principui.

54. Į bausmės laiką kaltinamiesiems įskaitomas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas: T. V. – nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, A. S. – nuo jo sulaikymo (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (BK 66 straipsnis). Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu T. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinama su Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartimi paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę T. V. paskiriant 14 metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu A. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinama su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 90 parų arešto bausme, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę A. S. paskiriant 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose. Kaltinamiesiems paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsti ir iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. Civiliniai ieškiniai

55. Nukentėjusiosios R. M. ir I. B. byloje pareiškė patikslintus civilinius ieškinius (13 t., b. l. 134–137), kuriais prašo iš kaltinamųjų T. V. ir A. S. solidariai priteisti R. M. 29 000 Eur, o I. B. 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

56. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

57. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-117/2010, Nr. 2K-649/2012 ir kt.).

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareikštus civilinius ieškinius ir teisme duotus paaiškinimus, sprendžia, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. M. ir I. B. civiliniai ieškiniai, atsižvelgiant į suformuluotą teismų praktiką, tenkinami iš dalies. Kaltinamieji padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, dėl jų veiksmų mirė žmogus. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios dėl atitinkamai sūnaus ir brolio nužudymo patyrė neturtinę žalą, t. y. ieškiniuose nurodytus padarinius – neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nenumaldomą skausmą, emocinį stresą, kitus nepatogumus, susijusius su artimojo giminaičio praradimu, kurie turi būti atlyginti iš šioje byloje kaltais pripažintų kaltinamųjų T. V. ir A. S..

59. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, kad nukentėjusiosios iki 11–12 metų amžiaus gyveno kartu su sūnumi ir broliu Ž. V., nes maždaug nuo tokio amžiaus jis buvo išvežtas į vaikų globos namus, o iš ten grįžo būdamas 18 metų pas močiutę, kur jie visi kartu bendrai vėl gyveno apie 4–5 metus. Ž. V. būnant vaikų namuose jie susitikdavo, jos pas jį atvažiuodavo, jis grįždavo namo savaitgaliams. R. M., kaip motinos teisės nebuvo apribotos. Nukentėjusioji R. M. teisme paaiškino, kad paskutinį kartą sūnų matė 2012 metų žiemą, kai jis susipyko su močiute ir išėjo iš namų, o paskutinį kartą su juo kalbėjo telefonu 2016 metų rugpjūčio pabaigoje. Jie kartais kalbėdavosi telefonu, todėl ji žinojo, kad jis dirba užsienyje. Taip pat iš nukentėjusiosios I. B. paaiškinimų teisme nustatyta, kad ji savo brolį Ž. V. paskutinį kartą prieš jo mirtį buvo mačiusi maždaug prieš 3 metus, nes jis buvo pas ją atvažiavęs. Kartais jie bendraudavo per „Facebook“ ir telefonu. Nukentėjusioji iš namų išėjo pirma, o namuose liko gyventi mama, Ž. ir močiutė. Teisme ji nurodė, kad broliui gamindavo pietus, jų santykiai buvo geri. Pati nukentėjusioji nurodė, kad Ž. V. bendravimas su šeimos nariais buvo epizodinis, nes jis buvo išvykęs į užsienį. Be to, ji su mama rūpinosi Ž. V. laidotuvėmis, tačiau mama rūpinosi daugiau. Ji paskutinį kartą kapinėse buvo 2018 metų lapkričio mėnesį. Paaiškino, kad paminklas dar nepastatytas.

60. Taigi, iš pačių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. M. ir I. B. paaiškinimų matyti, kad jos su Ž. V. kartu negyveno, nužudytajam būnant nepilnamečiui, jis gyveno vaikų globos namuose, iš kurių grįžo namo tik sulaukęs 18 metų. Be to nukentėjusios paskutinį kartą atitinkamai su sūnumi ir broliu matėsi 2012–2013 metais, o kitais būdais (telefonu, internetu) bendravo retai. Visa tai rodo, kad nukentėjusiųjų ir Ž. V. bendravimas, kaip nurodė ir pačios nukentėjusiosios, buvo epizodinis, todėl jų ryšiai nelaikytini itin tampriais. Be to, net po to, kai nukentėjusios palaidojo Ž. V., jos jo kapo iki šiol nėra pilnai sutvarkiusios (nepastatytas paminklas), o jį aplanko labai retai. Sutiktina, kad tai nereiškia, jog sūnaus ir brolio likimas nukentėjusiosioms visiškai nerūpėjo ir dėl jo mirties jos nepatyrė jokių dvasinių išgyvenimų. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos aplinkybių negalima spręsti apie itin stiprų ir nuolatinį, itin glaudų suaugusio bei atskirai gyvenusio Ž. V. ryšį su mama ir seserimi. Todėl darytina išvada, kad nukentėjusiosios patyrė mažesnio laipsnio kančias ir išgyvenimus.

61. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamųjų šeimyninę ir turtinę padėtį. Kaltinamieji T. V. ir A. S. yra jauno amžiaus, nedirba, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, atlikdami laisvės atėmimo bausmę neturės galimybių atlyginti visą prašomą priteisti pinigų sumą.

62. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusiosios teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Taip pat būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusių asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio – 29 000 Eur ir 50 000 Eur – neatitinka ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, be to, visiškai priteisus prašomas pinigų sumas, bus nutolta nuo teismų praktikos panašiose bylose. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. M. ir I. B. civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies ir joms iš kaltinamųjų T. V. ir A. S. priteistina po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog teisėjų kolegijos nustatytas nukentėjusiosioms neturtinės žalos atlyginimo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai gyvybės atėmimo bylose, kuriose nukentėjusiesiems (tėvams, broliams, seserims) iš kaltininkų priteisiama tokio dydžio neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį baudžiamojoje bylose Nr. 2K-38-942/2017; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį baudžiamojoje bylose Nr. 2K-316-1073/2018). Teisėjų kolegijos nuomone, tokia suma yra proporcinga bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų reikalavimus.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

63. Iš kaltinamojo T. V. 2018 m. rugsėjo 27 d. asmens kratos metu paimti daiktai ir dokumentai (6 t., b. l. 41–44): mobilaus ryšio telefono aparatas „Huawei“, dvi „Labas 4G+“ SIM kortelės, mobilaus ryšio telefono aparatas „Nokia“, SIM kortelė baltos spalvos, Swedbank „Mastercard“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank Pin kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor“ banko „Visa“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor“ banko Pin kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor“ banko interneto kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), popierinė „Luminor“ banko kliento kortelė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), popierinė „Luminor“ banko Tan kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinami T. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

64. Elektroninių duomenų laikmenos: kompaktinė plokštelė su nuotraukomis, padarytomis 2017 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini); kompaktinė plokštelė su nepilnamečio liudytojo D. D. 2018 m. sausio 17 d. apklausos vaizdo įrašais; kompaktinė plokštelė su pareiškėjos S. G. atsiųstomis susirašinėjimų su Ž. V. fotonuotraukomis, persiųstomis Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos U. Č. 2017 m. rugsėjo 6 d. el. laišku; kompaktinė plokštelė su nukentėjusiojo Ž. V. mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų įvykių išklotinėmis; 2 vnt. kompaktinių plokštelių su nukentėjusiojo Ž. V. mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų įvykių išklotinių analizės rezultatais; kompaktinė plokštelė su BPC kvietimo garso įrašo kopija, pateikta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 18 d. lydraščiu Nr. 41D(K)-119; kompaktinė plokštelė su liudytojos G. A. 2018 m. lapkričio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais; kompaktinė plokštelė su nepilnamečio liudytojo D. D. 2018 m. rugsėjo 27 d. papildomos apklausos vaizdo įrašais; 2 vnt. kompaktinių plokštelių su nepilnamečio liudytojo D. D. 2018 m. gruodžio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais; kompaktinė plokštelė su liudytojos B. G. paskyros socialiniame tinklapyje „Facebook“ duomenų archyvu, sukurtu 2018 m. gegužės 31 d. apžiūros metu; 3 vnt. kompaktinių plokštelių Nr. 20-7/1-526, Nr. 20-7/1-527, Nr. 20-7/1-528, pateiktos Kauno apskrities VPK KPSUV 1-ojo skyriaus 2018 m. spalio 24 d. raštu Nr. 20-IL-43962 su nuskaitytais duomenimis iš įtariamojo T. V. 2 telefonų, 3 SIM kortelių; kompaktinė plokštelė su įtariamojo T. V. 2018 m. lapkričio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotini prie bylos kaip nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

65. Nukentėjusiojo Ž. V. SEB banko „Mastercard“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „Norfa“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „Kauno kortelė“ Nr. (duomenys neskelbtini), paimtos 2017 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo Ž. V. daiktai – marškiniai, džinsinės kelnės, diržas, paimti 2017 m. rugsėjo 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nukentėjusiosios R. M. DNR (seilių) lyginamasis pavyzdys, paimtas 2017 m. spalio 30 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, kurie yra saugomi UAB „Aleksoto prekyba“ (3 t., b. l. 9–21), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip daiktai, kurie yra menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, ir paskirti jam 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartimi paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę bausmę T. V. paskirti 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimą.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, T. V. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikotarpį jo išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

T. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, ir paskirti jam 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi paskirta 90 parų arešto bausme, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę bausmę A. S. paskirti 14 (keturiolikos) metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. S. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikotarpį jo išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. M. ir I. B. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti R. M. iš T. V. ir A. S. solidariai 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti I. B. iš T. V. ir A. S. solidariai 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu iš T. V. 2018 m. rugsėjo 27 d. asmens kratos metu paimtus daiktus ir dokumentus: mobilaus ryšio telefono aparatą „Huawei“, dvi „Labas 4G+“ SIM korteles, mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia“, SIM kortelę baltos spalvos, Swedbank „Mastercard“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank Pin kodų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor“ banko „Visa“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor“ banko Pin kodų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor“ banko interneto kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), popierinę „Luminor“ banko kliento kortelę sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), popierinę „Luminor“ banko Tan kodų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti T. V..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninių duomenų laikmenas: kompaktinę plokštelę su nuotraukomis, padarytomis 2017 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini); kompaktinę plokštelę su nepilnamečio liudytojo D. D. 2018 m. sausio 17 d. apklausos vaizdo įrašais; kompaktinę plokštelę su pareiškėjos S. G. atsiųstomis susirašinėjimų su Ž. V. fotonuotraukomis, persiųstomis Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos U. Č. 2017 m. rugsėjo 6 d. el. laišku; kompaktinę plokštelę su nukentėjusiojo Ž. V. mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų įvykių išklotinėmis; 2 vnt. kompaktinių plokštelių su nukentėjusiojo Ž. V. mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų įvykių išklotinių analizės rezultatais; kompaktinę plokštelę su BPC kvietimo garso įrašo kopija, pateikta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 18 d. lydraščiu Nr. 41D(K)-119; kompaktinę plokštelę su liudytojos G. A. 2018 m. lapkričio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais; kompaktinę plokštelę su nepilnamečio liudytojo D. D. 2018 m. rugsėjo 27 d. papildomos apklausos vaizdo įrašais; 2 vnt. kompaktinių plokštelių su nepilnamečio liudytojo D. D. 2018 m. gruodžio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais; kompaktinę plokštelę su liudytojos B. G. paskyros socialiniame tinklapyje „Facebook“ duomenų archyvu, sukurtu 2018 m. gegužės 31 d. apžiūros metu; 3 vnt. kompaktinių plokštelių Nr. 20-7/1-526, Nr. 20-7/1-527, Nr. 20-7/1-528, pateiktų Kauno apskrities VPK KPSUV 1-ojo skyriaus 2018 m. spalio 24 d. raštu Nr. 20-IL-43962 su nuskaitytais duomenimis iš įtariamojo T. V. 2 telefonų, 3 SIM kortelių; kompaktinę plokštelę su įtariamojo T. V. 2018 m. lapkričio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti prie bylos, kaip nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo medžiagą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu nukentėjusiojo Ž. V. SEB banko „Mastercard“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Norfa“ nuolaidų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Kauno kortelė“ Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas 2017 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo Ž. V. daiktus – marškinius, džinsines kelnes, diržą, paimtus 2017 m. rugsėjo 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nukentėjusiosios R. M. DNR (seilių) lyginamąjį pavyzdį, paimtą 2017 m. spalio 30 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, kurie yra saugomi UAB „Aleksoto prekyba“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, kaip daiktus, kurie yra menkaverčiai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.