Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Viktorijai Virganavičienei, Audronei Glambienei

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. patikslintą ieškinį atsakovu V. R. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo V. R. priešieškinį ieškovei E. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. R., prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui D. R. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti 950 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos po 190 Eur už 5 mėnesius; nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina. Ieškinyje nurodė, jog sūnus D. R., gim. 2012-02-14, gyvena kartu su motina, sūnų auginti padeda ieškovės mama. Atsakovas yra ieškovės sūnaus tėvas, ką patvirtina byloje pateiktas vaiko gimimo liudijimas, tačiau su atsakovu ieškovė nėra susituokusi. Atsakovas nuo 2016 m. spalio 30 d. nedalyvauja sūnaus auklėjime ir neskiria jokios materialinės paramos vaiko išlaikymui. Sūnus šiuo metu lanko darželį „Ramunėlė“.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais. Ieškovė papildomai paaiškino, jog vaiko poreikius sudaro išlaidos darželiui – 60 Eur, avalynei – 2 Eur, maistui – 30 Eur, pramogoms – 20 Eur, buto (komunalinėms) paslaugoms – 20 Eur (gyvena keturi asmenys), teatrams – 2 Eur, nuotraukoms – 5 Eur, kai fotografuojasi darželyje. Vaikas specialių poreikių neturi. Ieškovė įgijusi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, baigė viešbučių/turizmo administravimą, tačiau nuo 2017-10-23 dirba pastatų valytoja, darbo birža už vieną nedarbo mėnesį sumokėjo 164 Eur pašalpą, šių metų vasarą dirbo auklėtojos padėjėja už 180 Eur į rankas. Kreditų neturi. Išlaikomų asmenų – vienas nepilnametis sūnus. Neįgalumas jai nėra nustatytas. Nuo 2016-10-30 skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą, nes iki tol atsakovas mokėjo, o nuo tos dienos pradėjo nieko nemokėti ir niekaip neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Ieškovė neprieštarauja, kad vaikas bendrautų su tėvu, bet per metines šventes ji nori būti su vaiku. Atsakovas yra pirkęs sūnui žaislų, basutes, 2017-10-22 nupirko kedus, yra atvežęs vištą, putpelių kiaušinių, nes atsakovo mama turi ūkį. Iki 2016-10-30 atsakovas vaikui išlaikyti mokėdavo apie 130 Eur, ji pati prisidėdavo 200 Eur, nes neoficialiai dirbo valytoja ir neapskaitytais pinigais gaudavo apie 500 Eur.

Atsakovas su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas pripažino, kad turi pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, tačiau nesutiko su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, taip pat su prašomu priteisti įsiskolinimo dydžiu. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog ieškovė pritarė atsakovo teikiamam išlaikymo vaikui dydžiui ir iki 2016 m. spalio 30 d. atsakovas sūnaus išlaikymui per mėnesį teikė po 130 Eur. Atsakovo teigimu toks išlaikymo dydis atitiko vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas nesutiko su ieškovės paskaičiuotomis vaiko išlaidomis, mano, jog 5 metų vaikui reikalingas kompiuteris, per didelės nurodomos komunalinės išlaidos, švietimo ugdymo išlaidos. Atsakovo paskaičiavimu, vaiko išlaikymas per metus gali kainuoti ne daugiau kaip 3559 Eur, kas vienam tėvui per mėnesį sudarytų po 148,29 Eur. Tačiau įvertinus tai, jog atsakovas papildomai skiria lėšų sūnaus poreikiams, atsakovas nedirba, registruotas darbo biržoje, todėl dėl sunkios materialinės padėties sūnaus išlaikymui gali mokėti ne daugiau kaip 130 Eur per mėnesį. 2017 m. liepos 17 d. teisme gautas atsakovo priešieškinis, kuriuo prašė nustatyti V. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. R. tvarką. Atsakovas nurodė, jog po ieškinio pareiškimo, ieškovė tik 2017 m. birželio 23 d. leido atsakovui susitikti su sūnumi, tačiau susitarti dėl galimybės bendrauti su vaiku ateityje, šalims nepavyko, todėl atsakovas priverstas ginčą spręsti teisme.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai atsakovas paaiškino, jog sutinka, kad turi mokėti išlaikymą vaikui, tačiau nesutinka dėl sumos dydžio, nes realiai negali skirti tokios sumos. Nurodė, jog šiuo metu registruotas darbo biržoje, ieškosi darbo, kai gauna pasiūlymą nors laikinai padirbėti, tai ir eina dirbti. Nuo 2017 m. registruotas darbo biržoje, bet darbo birža jam nieko nemoka. Atsakovas turi pagrindinį išsilavinimą, pagal specialybę yra apdailininkas, tinkuoja sienas, kai atsiranda darbo pasiūlymas, išsiima verslo liudijimą ir dirba, gauna apie 450 Eur per mėnesį. Antrus metus taip dirba. Nuomojasi vieno kambario butą už 160 Eur nuomos mokestį, turi nuomos sutartį, bute gyvena jis, draugė ir draugės keturių metų sūnus. Išlaiko vieną sūnų, neįgalumo neturi. Kreditų neturi. Kai pasiima vaiką, su vaiku važiuoja į Macdonaldą, eina į vaikų kambarį ir pan. Jo darbas yra sezoninis, artėjant žiemai darbo nėra, nes esant šalčiui sienų negalima tinkuoti. Šiuo metu vaiką kas antrą savaitgalį pasiima. Mano, kad vaikui per mėnesį pakanka 300 Eur, nes didžiąją dalį vaiko išlaidų sudaro darželis, o kitos išlaidos nėra didelės.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) 2017-06-06 išvadoje Nr. A104-2497/17 (2.13.2.6-AD15) nurodoma, jog E. G. ir nepilnametis D. R. gyvena ieškovės motinai priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė su vaiku įsikūrę atskirame kambaryje, bute kartu gyvena ieškovės motina ir senelė. Ieškovės sūnus D. yra ugdomas Vilniaus lopšelyje-darželyje „Ramunėlė“, mamos teigimu vaikas sveikas, papildomų būrelių nelanko. Pokalbio su mažamečiu vaiku metu, vaikas teigė, kad jam gera gyventi su mama, ji gera, nuperka žaislų, tėtis tik žaislinį pistoletą nupirko, jam nepatinka būti pas tėtį, nes tėtis nieko neleidžia. Pasak vaiko, į darželį nuveda ir pasiima mama, močiutė ir tėtis. VTAS duomenimis E. G. dirba auklėtojos padėjėja Vilniaus Balsių vaikų darželyje, gauna 180 Eur darbo užmokestį. Atsakovas V. R. su sugyventine A. Z. ir jos vaiku A. K. gyvena nuomojamame vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas mažas, tačiau tvarkingas. Mažamečiui D. lankytis pas tėvą yra sudarytos sąlygos. Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, atlieka apdailos darbus, jo pajamos per mėnesį apie 450 Eur. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, ieškovės ieškinys pareikštas nepilnamečio vaiko interesais. Nesant įrodymų, kad atsakovas teikė išlaikymą sūnui, iš atsakovo priteistinas ir išlaikymo vaikui įsiskolinimas.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje papildomai pasisakė, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, o iš tėvo turėtų būti priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Išlaikymo dydį turi nustatyti teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus. Bendravimo tvarka neturi pažeisti šalių lygybės principo. Bendravimo tvarka turi būti konkreti ir aiški, kad būtų galima ją realiai vykdyti. Pertekliniai yra punktai dėl išankstinio įspėjimo, jei norima į užsienį laikinai ar nuolat važiuoti su vaiku, nes šie klausimai yra reglamentuoti įstatymu. Priežasčių, dėl kurių atsakovui reikėtų riboti bendravimą su vaiku, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas pilnai

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Ieškovė prašė sūnaus D. R. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, kadangi sūnus visuomet gyveno kartu su ieškove, ieškovė rūpinosi ir prižiūrėjo sūnų. Atsakovas neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Bylos duomenimis, ieškovė E. G. ir atsakovas V. R. yra nepilnamečio vaiko D. R., gim. (duomenys neskelbtini). Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, jog vaikas gyvena su motina, duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, institucija neturi, todėl jų manymu, D. R. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, ieškove E. G.. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo išvadą, atsižvelgiant į tai, jog vaikas visuomet gyveno kartu su motina, bei nesant ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nustato D. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina E. G..

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016 priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Remiantis 2017 m. birželio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-387/2017, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 190 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės nurodydama, jog atsakovas nuo 2016 m. spalio 30 d. neskyrė jokios materialinės paramos sūnui, todėl vaiko išlaikymas tenka vienai ieškovei. Ieškovės pateiktoje sūnaus poreikių lentelėje nurodoma, jog per metus vaikui reikalinga: maitinimas namuose 1825,00 Eur (po 5 Eur dienai), švietimo ugdymo išlaidos 300 Eur, aprangai 300 Eur, komunalinės paslaugos 450 Eur, kultūrinės priemonės, švietimas 120 Eur, darželio lankymas 574,68 Eur, kompiuterio įgijimas 500 Eur, viso 4069 Eur, kas vienam mėnesiui sudarytų 339 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, jog mėnesio išlaidos kainuoja: darželis – 60 Eur, batai – 2 Eur, maistas – 30 Eur (namuose gamina), pramogos – 20 Eur (batutų šalis), buto (komunalinės) paslaugos – 20 Eur (gyvena keturi asmenys), teatrai su darželiu papildomai – 2 Eur, nuotraukos – 5 Eur. Atsakovas sutinka, kad jis turi mokėti išlaikymą sūnui, tačiau ieškovės prašomos priteisti sumos jis negali mokėti dėl savo materialinės padėties. Atsakovo teigimu, ieškovės paskaičiuotos komunalinės paslaugos turi būti mažinamos, nes bute gyvena daugiau asmenų, todėl išlaidos turi būti skaičiuojamos proporcingai visiems, juo labiau, kad neteikta įrodymų, kokiu gyvenamuoju plotu naudojasi vaikas, taip pat mažintinos vaiko švietimo išlaidos, kadangi priemonių galima nupirkti ir pigesnių, be to, 5 metų vaikui kompiuteris nėra būtinas. Atsakovas pagal savo finansines galimybes sutinka mokėti sūnui išlaikymą po 130 Eur per mėnesį.

Spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, teismas turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalių sūnus D. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra 5 metų amžiaus. Šalių sūnus gyvena kartu su motina E. G., ieškovės motinai V. G. priklausančiame dviejų kambarių 42 kv.m. bute, kartu su ieškovės motina ir senele. Berniukas yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi, papildomų būrelių ar užsiėmimų nelanko. D. R. yra ugdomas Vilniaus lopšelyje-darželyje „Ramunėlė“. Iš ieškovės pateikto mokėjimo kvito už sūnaus darželio lankymą kovo mėnesį, matyti, jog mokama 47,61 Eur per mėnesį suma (b.l. 3, 14). Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių vaiko išlaidas, ieškovė byloje nepateikė. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinyje nurodytais paskaičiavimais vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 339 Eur, kas vienam tėvui tenkanti dalis sudarytų 169,50 Eur, teismo posėdžio metu ieškovė tikslino išlaidas, nurodydama mažesnes vaiko poreikiams skiriamas lėšas, bei posėdžio metu patvirtino, kad planšetinį kompiuterį sūnui yra nupirkusi močiutė, taip pat į tai, jog ieškovė teismui pateikė tik darželio apmokėjimo kvitą (47,61 Eur), kitų vaiko išlaidas pagrindžiančių įrodymų ieškovė neteikė, teismas vertina, jog ieškovė neįrodė, kad nepilnamečio vaiko D. R. poreikiams tenkinti ieškovė kas mėnesį patiria 380 Eur (190 Eur x2) išlaidas.

Teismas sutinka, kad vaikų išlaikymui gali būti išleidžiamos ir daug didesnės pinigų sumos nei kad nurodo ieškovė, tačiau kiekvienu atveju priteisiant išlaikymo dydį iš tėvų (tėvo/motinos), teismas privalo įvertinti ne tik vaiko poreikius ar vieno iš tėvų norą užtikrinti maksimaliai visus vaiko poreikius, tačiau svarbu atsižvelgti ir į abiejų tėvų finansinę padėtį bei galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą vaikui. Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, jog VĮ „Registrų centro“ duomenimis ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 85, 86), V. R. vardu įregistruota transporto priemonė O. V.-C-S. W., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1993 m. gamybos), kurios dalyvavimas viešame eisme draudžiamas. Ieškovės vardu transporto priemonių neįregistruota. Sodros duomenimis E. G. 2016 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais dirbo pagal verslo liudijimą, duomenų apie gautą darbo užmokestį nepateikiama, sumokėtų įmokų vienkartinė suma apie 3-9 Eur (b.l. 87, 88, 93). Laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. E. G. dirbo Mažojoje bendrijoje „Baltijos pelėda“, mėnesinis darbo užmokestis 47,50 Eur (neatskaičius mokesčių), laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. dirbo VšĮ „Balsių darželis“, mėnesinis darbo užmokestis 200 Eur (neatskaičius mokesčių) (b.l. 90, 92, 97). Apie šiuo metu gaunamas pajamas ieškovė įrodymų neteikė. Sodros duomenimis atsakovas V. R. dirbo pagal verslo liudijimą laikotarpiais 2016 m. spalio 4 d. - 2016 m. lapkričio 3 d. (užmokesčio suma nenurodoma), 2017 m. gegužės 2 d. - 2017 m. gegužės 31 d., užmokesčio suma 269,67 Eur (neatskaičius mokesčių), 2017 m. rugpjūčio 14 d. - 2017 m. rugpjūčio 31 d., užmokesčio suma 159,35 (neatskaičius mokesčių) (b.l. 94, 95, 98), duomenų apie gaunamas kompensacijas ir pašalpas, nėra. Taip pat nustatyta, jog V. R. turi pagrindinį išsilavinimą, 2006 metais atsakovui suteikta apdailininko kvalifikacija, nuo 2017 m. birželio 15 d. V. R. registruotas kaip asmuo, ieškantis darbo. Ieškovės paaiškinimais, ji yra įgijusi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, baigė viešbučių/turizmo administravimą. Atsižvelgiant į tai, matyti, jog abi šalys nuosavo būsto neturi, atsakovo vardu registruota transporto priemonė, byloje nėra duomenų, kad šalys dirbtų nuolatinį darbą ir gautų stabilias pajamas kas mėnesį, tiek ieškovė, tiek atsakovas linkę dirbti pagal verslo liudijimą, kas įtakoja šalių gaunamų pajamų svyravimą, pagal byloje esančius įrodymus apie darbo užmokestį matyti, jog ieškovės didžiausia gaunama darbo užmokesčio suma yra 200 Eur neatskaičius mokesčių, atsakovo 269,67 Eur neatskaičius mokesčių, kas teismo vertinimu laikytina nedidelėmis mėnesinėmis pajamomis. Teismo vertinimu, tiek ieškovė, tiek atsakovas nėra pajėgūs maksimaliai patenkinti visų vaiko poreikių, todėl išlaikymo vaikui dydis turi būti skiriamas atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas.

Teismas, spręsdamas išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo klausimą, kartu įvertina tai, jog atsakovo pagrindines pajamas sudaro tik gaunamas darbo užmokestis, byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas gautų papildomų pajamų iš darbo santykių. Taip pat įvertintina tai, jog šalys neginčijo, kad atsakovas papildomai prisideda prie vaiko išlaikymo. Vis tik, pažymėtina, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, ar kitų specialių poreikių, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas šiuo metu ir ateityje. Ieškovė ir atsakovas, tapdami tėvais turėjo ir privalėjo suprasti ir įvertinti, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Vadinasi, abu tėvai (darbingi tėvai) turi stengtis gauti tokias pajamas, kurios užtikrintų nepilnamečių vaikų gerovę.

Įvertinus vaiko amžių (5 metai) ir jo poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, jų jauną amžių, sveikatos būklę, tėvų galimybes bei pastangas dirbti ir gauti pajamas, teikiant prioritetą nepilnamečio vaiko išlaikymui, įvertinus jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir išlaikymo dydį nustatomas atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus. Iš atsakovo V. R. nepilnamečio sūnaus D. R. išlaikymui priteistina po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. 2017-05-02) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą sūnui privalo naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 str.).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikui 950 Eur, skaičiuojant po 190 Eur už 5 mėnesius. Ieškovė nurodė, jog atsakovas nuo 2016 m. lapkričio 1 d. neteikė sūnui išlaikymo, todėl susidaręs įsiskolinimas priteistinas iš atsakovo. Atsakovas pripažino, jog nuo 2016 m. spalio 30 d. neteikė vaikui išlaikymo, kadangi ieškovė nesuteikė jokios informacijos kokio dydžio lėšų reikalinga vaikui ir kaip jas galima perduoti ieškovei. Atsakovas sutiko mokėti 650 Eur (5x130 Eur) išlaikymo įsiskolinimą bei prašė šią sumą išdėstyti dalimis.

Atsižvelgiant į tai, jog abi šalys patvirtino, kad atsakovas neteikė išlaikymo sūnui nuo 2016 m. lapkričio 1 d., todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo po 190 Eur kas mėnesį, neteikė įrodymų, kad vaiko išlaikymui skyrė tokią pinigų sumą, tuo tarpu byloje pateikti pinigų paėmimo rašteliai iš V. R. vaiko išlaikymui, patvirtina, kad ieškovė sutiko su atsakovo vaiko išlaikymui mokėta suma, vidutiniškai po 130 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kad sūnaus poreikiams ieškovė skirdavo po 380 Eur kas mėnesį, ar kad ieškovė turėjo papildomų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, todėl teismas iš atsakovo V. R. ieškovės naudai priteisia 650 Eur (už 5 mėnesius po 130 Eur) išlaikymo įsiskolinimą sūnui.

Vertinant atsakovo prašymą išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimą dalimis, pažymėtina, jog Aukščiausiasis Teismas, pabrėždamas išimtinį teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo pobūdį nurodė, kad galima atidėti ar išdėstyti teismo sprendimą, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Byloje nustatyta, kad atsakovo mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 270 Eur (neatskaičius mokesčių), duomenų, apie kitas atsakovo gaunamas pajamas ar turimą vertingą turtą byloje nepateikta, todėl teismas tenkina atsakovo prašymą ir įpareigoja atsakovą 650 Eur sumą sumokėti per tris mėnesius, kas mėnesį mokant po 220 Eur, 220 Eur, 210 Eur.

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

*Bendraudamas su nepilnamečiu vaiku tėvas privalo sudaryti saugias ir vaiko gerovę užtikrinančias sąlygas, kurios yra svarbios bendraujant su vaiku tiek privačioje erdvėje, tiek ir viešose vietose. Lankytinos viešosios vietos turi atitikti vaiko poreikius ir nedaryti neigiamos įtakos jo vystymuisi;

*Kiekvienu atveju tėvas privalo užtikrinti saugų nepilnamečio vaiko transportavimą, t.y. jo naudojamos transporto priemonės turi atitikti reikalavimus, keliamus nepilnamečiui vežti (saugos diržai, pagal ūgį ir svorį pritaikyta speciali sėdynė ir pan.);

*Bendravimo su nepilnamečiu vaiku metų tėvas įsipareigoja užtikrinti vaikui pagal jo amžių ir poreikius būdingą dienos režimo grafiką;

*Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį. Atsakovas nepilnametį vaiką pasiima iš Ieškovės gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžina sekmadienį į Ieškovės gyvenamąją vietą 18 val.;

*Atsakovas, iš anksto suderinęs su Ieškove, turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku darbo dienomis ir pasiimti nepilnametį vaiką iš Ieškovės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 17 val. ir grąžinti nepilnametį vaiką į Ieškovės gyvenamąją vietą 20 val.;

*Bendravimas su nepilnamečiu vaiku darbo dienomis, savaitgaliais derinamas iš anksto, t. y. įspėjus ne mažiau kaip prieš 3 dienas iki planuojamo apsilankymo. Tėvams tarpusavyje suderinus, šis terminas gali būti trumpesnis;

*Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku per Tėvo dieną. Atsakovas nepilnametį vaiką pasiima iš Ieškovės gyvenamosios vietos 11 val. ir jį grąžina į Ieškovės gyvenamąją vietą 18 val. Ši bendravimo tvarka taikoma tuo atveju, jei Tėvo diena nesutampa su savaitgaliu, kurio metu Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku;

*Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kitą dieną po nepilnamečio vaiko gimtadienio, t.y. vasario 15 d. Atsakovas nepilnametį vaiką pasiima iš Ieškovės gyvenamosios vietos 18 val. ir jį grąžina į Ieškovės gyvenamąją vietą vasario 16 d. 18 val. Ši bendravimo tvarka taiko tuo atveju, jei ji nesutampa su savaitgaliu, kurio metu Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku.

*Nepilnametis vaikas poriniais kalendoriniais metais praleidžia: su Atsakovu Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 - sausio 1 diena), o neporiniais kalendoriniais metais praleidžia su Ieškove. Atsakovas nepilnametį vaiką pasiima iš Ieškovės gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir jį grąžina į Ieškovės gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18 val.

*Nepilnametis vaikas neporiniais kalendoriniais metais praleidžia: su Atsakovu šv. Kalėdas (gruodžio 25-26 dienomis), o neporiniais kalendoriniais metais šią šventę praleidžia su Ieškove. Atsakovas nepilnametį vaiką pasiima iš Ieškovės gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 11 val. ir jį grąžina į Ieškovės gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 17 val.;

*Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku antrą šv. Velykų dieną. Atsakovas nepilnametį vaiką pasiima iš Ieškovės gyvenamosios vietos 11 val. ir jį grąžina į Ieškovės gyvenamąją vietą 18 val. Tuo atveju, jei antra šv. Velykų diena sutampa su savaitgaliu, kurio metu Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku, tai Atsakovas nepilnametį vaiką pasiima iš Ieškovės gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžina antrą šv. Velykų dieną į Ieškovės gyvenamąją vietą 18 val.;

*Nepilnamečiui vaikui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su juo telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis;

*Atsakovas, norėdamas laikinai išvykti su nepilnamečiu vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, įsipareigoja prie 30 dienų suderinti išvykimo datą ir kelionės vietą su Ieškove. Šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį laiko tarpą;

*Ieškovė, norėdama laikinai išvykti su nepilnamečiu vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, įsipareigoja apie tai pranešti Atsakovui ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas ir suteikia informaciją, kokiu būdu Atsakovas turės galimybę susisiekti ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų laiko tarpą;

*Ieškovė, išvykdama iš Lietuvos Respublikos nuolat gyventi į kitą užsienio valstybę, įsipareigoja apie tai informuoti Atsakovą ne vėliau kaip prieš 90 kalendorinių dienų iki numatomo išvykimo pradžios elektroniniu paštu, telefonu ar SMS žinute ir suteikti informaciją apie nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, kitus kontaktus, kokiu būdu Atsakovas turės galimybę susisiekti ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku;

*Dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti Atsakovui su nepilnamečiu vaiku suderintu laiku, atsakovas nedelsiant, kai tik sužino aplinkybes, trukdančias įgyvendinti sutartą bendravimo tvarką, privalo elektroniniu paštu, telefonu ar SMS žinute informuoti Ieškovę apie pasikeitusias aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, yra pagrindas nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Teismas įvertina atsakovo pateiktą bendravimo tvarką bei pažymi, jog įstatymu įtvirtina abiejų tėvų pareiga ir atsakomybė dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, taip pat nustatyta, jog tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams bei tai, jog už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Vertinant tai, jog atsakovo pirmieji trys bendravimo tvarkos punktai, apima įstatymu reglamentuotą tėvų pareigą, šie punktai šalinami iš bendravimo tvarkos, kadangi abu tėvai privalų jų laikytis ir nesant atskiros tvarkos. Ieškovės prašymas, kad švenčių dienos vaikas praleistų tik su motina, atmestinas kaip nepagrįstas, nes abu tėvai turi lygias teises bendrauti su vaiku. Taip pat nesutiktina su VTAS išvada, kad vykstant su vaiku į užsienį išankstiniai įspėjimai laikytini pertekliniais, kadangi bendravimo tvarkoje nėra konkretinama ar vykstama į Europos valstybę ar ne, be to, tėvų teisė žinoti apie vaiko išvykimą, juo labiau, išvykus vaikui į užsienį su vienu iš tėvų, kitas tėvas netenka teisės bendrauti su vaiku šioje tvarkoje nustatytu laiku. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina atsakovo prašymą ir nustato atsakovo pateiktą bendravimo tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei teikiant ieškinį teismui, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu suteikė E. G. antrinę teisinę pagalbą, kuriuo ieškovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l 4). Sprendimo priėmimo metu Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nėra pateikusi pažymos dėl patirtų išlaidų ir valstybei priteistinos sumos už suteiktą teisinę pagalbą.

Ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (96 str. 1 d.). Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies 78 proc., todėl iš atsakovo V. R. valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis 66 Eur (85 str. 1 d. 3 p.).

Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį bei pateikė prašymą priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 440 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Teismui pateikti pinigų apmokėjimo kvitai patvirtina atsakovo apmokėtas sąskaitas už teisinę pagalbą. Pagal teisinį reglamentavimą bei susiformavusią teisminę praktiką, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 str. reglamentavimu bei atsižvelgia į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsakovo išlaidos, susijusios su advokato suteikta pagalba, nėra didesnės nei nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl atsižvelgiant į tai, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, tenkinus atsakovo priešieškinį visiškai, iš ieškovės E. G. priteistinos atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t.y. 440 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. G., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po 130 Eur (šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2017 m. gegužės 2 d. iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio išlaikymui priteista suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. G., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui.

Įpareigoti atsakovą V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimui priteistą 650 Eur sumą, sumokėti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 220 Eur, 220 Eur, 210 Eur.

Paskirti ieškovę E. G., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. V. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. kas antrą savaitgalį. V. R. nepilnametį vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžina sekmadienį į vaiko gyvenamąją vietą 18 val.;

2. V. R., iš anksto suderinęs su E. G., turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku darbo dienomis ir pasiimti nepilnametį vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 17 val. ir grąžinti nepilnametį vaiką į vaiko gyvenamąją vietą 20 val.;

3. Bendravimas su nepilnamečiu vaiku darbo dienomis, savaitgaliais derinamas iš anksto, t. y. įspėjus ne mažiau kaip prieš 3 dienas iki planuojamo apsilankymo. Tėvams tarpusavyje suderinus, šis terminas gali būti trumpesnis;

4. V. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku per Tėvo dieną. V. R. nepilnametį vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. ir jį grąžina į vaiko gyvenamąją vietą 18 val. Ši bendravimo tvarka taikoma tuo atveju, jei Tėvo diena nesutampa su savaitgaliu, kurio metu V. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku;

5. V. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku kitą dieną po nepilnamečio vaiko gimtadienio, t.y. vasario 15 d. Tėvas nepilnametį vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos 18 val. ir jį grąžina į vaiko gyvenamąją vietą vasario 16 d. 18 val. Ši bendravimo tvarka taiko tuo atveju, jei ji nesutampa su savaitgaliu, kurio metu V. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku.

6. Nepilnametis vaikas poriniais kalendoriniais metais praleidžia: su tėvu V. R. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 - sausio 1 diena), o neporiniais kalendoriniais metais praleidžia su motina E. G.. Tėvas nepilnametį vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir jį grąžina į vaiko gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18 val.

7. Nepilnametis vaikas neporiniais kalendoriniais metais praleidžia: su tėvu V. R. Šv. Kalėdas (gruodžio 25-26 dienomis), o neporiniais kalendoriniais metais šią šventę praleidžia su motina E. G.. Tėvas nepilnametį vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 11 val. ir jį grąžina į vaiko gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 17 val.;

8. V. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku antrą Šv.Velykų dieną. Tėvas nepilnametį vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. ir jį grąžina į vaiko gyvenamąją vietą 18 val. Tuo atveju, jei antra Šv. Velykų diena sutampa su savaitgaliu, kurio metu tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku, tai V. R. nepilnametį vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžina antrą Šv. Velykų dieną į vaiko gyvenamąją vietą 18 val.;

9. V. R. ir E. G. įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su nepilnamečiu vaiku, kiek tai susiję jo interesų bei poreikių (informaciją apie sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus ir pan.);

10. Nepilnamečiui vaikui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su juo telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis;

11. V. R., norėdamas laikinai išvykti su nepilnamečiu vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, įsipareigoja prie 30 dienų suderinti išvykimo datą ir kelionės vietą su vaiko motina. Šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį laiko tarpą;

12. E. G., norėdama laikinai išvykti su nepilnamečiu vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, įsipareigoja apie tai pranešti vaiko tėvui ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas ir suteikia informaciją, kokiu būdu V. R. turės galimybę susisiekti ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų laiko tarpą;

13. E. G., išvykdama iš Lietuvos Respublikos nuolat gyventi į kitą užsienio valstybę, įsipareigoja apie tai informuoti vaiko tėvui ne vėliau kaip prieš 90 kalendorinių dienų iki numatomo išvykimo pradžios elektroniniu paštu, telefonu ar SMS žinute ir suteikti informaciją apie nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, kitus kontaktus, kokiu būdu V. R. turės galimybę susisiekti ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku;

14. Dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti V. R. su nepilnamečiu vaiku suderintu laiku, vaiko tėvas nedelsiant, kai tik sužino aplinkybes, trukdančias įgyvendinti sutartą bendravimo tvarką, privalo elektroniniu paštu, telefonu ar SMS žinute informuoti vaiko motiną apie pasikeitusias aplinkybes.

Priteisti iš atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Priteisti iš ieškovės E. G., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 440 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.