Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui A. E. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pateikė rašytinius paaiškinimus į atsakovo atsiliepimo argumentus, kuriais nesutiko su atsakovo teiginiais, kad jis atlygino visas žalas ir kad nebuvo pagrindo nukentėjusiems mokėti tokios (2.937,99 EUR) sumos. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) dėl šio eismo įvykio nukentėjusiems asmenims atlygino jų patirtas žalas ir sumokėjo draudimo išmokas, iš viso 4 980,99 EUR: V. D. - 581,00 EUR (kompensuota už Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimą, kompensaciją už neremontuotiną transporto priemonę); V. K. - 1.462,00 EUR (kompensuota už Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimą (kompensacija už neremontuotiną transporto priemonę - 1.377,00 EUR, transportavimo išlaidos - 70,00 EUR, kitos išlaidos - 15,00 EUR); V. K. - 617,49 EUR (atsakovas buvo informuotas raštu 2020-01-23 Nr. 2294079/ 1112096, kad kompensuota V. K. už medikamentus, kurie skirti gydančiojo gydytojo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui - 8,78 Eur; už kelionės (kuro) išlaidas - 10,56 Eur; už negautas pajamas - 43,15 Eur; už neturtinę (moralinę) žalą - 555,00 Eur. Neturtinė (moralinė) žala buvo įvertinta atsižvelgus į V. K. patirtų sužalojimų sunkumą, patirtus nepatogumus dėl sužalojimo, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį); J. K. - 1.736,15 EUR (atsakovas buvo informuotas raštu 2020-02-20, kad kompensuota: už medikamentus, kurie skirti gydančiojo gydytojo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui – 49,58 Eur, kelionės (transportavimo) išlaidas - 21,57 Eur; už neturtinę (moralinę) žalą - 1.665,00 Eur. Neturtinė (moralinė) žala buvo įvertinta atsižvelgus į patirtų sužalojimų sunkumą (nesunkus remiantis teisėsaugos institucijų informacija), patirtus nepatogumus dėl sužalojimo, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį); L. V. 584,35 EUR (atsakovas buvo informuotas raštu 2020-02-20, kad kompensuota už medikamentus, kurie skirti gydančiojo gydytojo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui - 29,35 Eur; už neturtinę (moralinę) žalą - 555,00 Eur. Neturtinė (moralinė) žala buvo įvertinta atsižvelgus į L. V. patirtų sužalojimų sunkumą, patirtus nepatogumus dėl sužalojimo, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį). Atsakovas apie V. D. 581,00 EUR ir V. K. 1.462,00 EUR, iš viso 2043,00 EUR, apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas buvo informuotas per advokatą 2020-02-20, pateikiant nuostolių dydį pagrindžiančius dokumentus. Patvirtino, kad 2 043,00 EUR suma Biurui buvo sumokėta taip: 2020-03-05 - 173,00 EUR ir 2020-03-25 - 1 870,00 EUR.

Atsakovas apie V. K. 617,49 EUR, J. K. 1736,15 EUR ir L. V. 584,35 EUR, iš viso 2 937,99 EUR, apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas buvo informuotas raštais: 2020-01-23 Nr. 2294079/ 1112096, 2020-02-20 Žalos registracijos Nr. 2294079 / 1112625. Atsakovui dėl šių žalų 2020-07-30 buvo pareikšta 2 937,99 EUR (617,49 EUR+1736,15 EUR+584,35 EUR) pretenzija, o jos neapmokėjus, jam buvo 2020-11-09 pareikštas ieškinys. Tuo remiantis teigė, kad visos Biuro nukentėjusiems asmenims išmokėtos draudimo išmokos dėl atsakovo jiems padarytos žalos yra pagrįstos, atsakovas apie jas žinojo. Nepaisant to, 2020-03-12 jis (savo rizika) su V. K. bei J. K. sudarė abipusį susitarimą, pagal kurį minėtiems asmenims papildomai sumokėjo po 1 000,00 EUR. Toks atsakovo ir minėtų asmenų susitarimas neturi jokios įtakos Biuro išmokėtų sumų pagrįstumui, tuo labiau Biuro atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimui. Nesutiko su atsakovo prašymu priteistą sumą išdėstyti 3 metų laikotarpiui. Ieškovės atstovės vertinimu sprendžiant klausimą dėl priteistos sumos išdėstymo, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, t. y. priteistos sumos išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant priteistą sumą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos A. T. (toliau – LAT) 2004-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004). Nevienoda šalių turtinė padėtis nelaikytina svarbia aplinkybe, lemiančia teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinumą (LAT 2004-10-04 nutartis civilinė byloje Nr. 3K-3-495/2004). Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas – išimtinė galimybė, kuri suteikiama tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių (LAT senato 1997-06-13 nutarimas Nr. 5). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jo materialinė padėtis yra itin sunki ir jog ji yra nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis; Vilniaus apygardos teismo 2016-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-400-340/2016). Biuras ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekdamas taikiai išspręsti nuostolių atlyginimo klausimą. Atsakovas šiuo pareikštu reikalavimu nesidomėjo ir Biurui reikalaujamos sumos atlyginti dalimis nesiūlė. Be to, yra svarbus ir teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Tokiu būdu išieškotojo (šiuo atveju – Biuro) teisė susigrąžinti skolą iš skolininko turi būti ginama, o skolininkas privalo gerbti šią išieškotojo teisę ir stengtis kuo greičiau įvykdyti savo prievolę ir negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Atsakovui pateikus įrodymus apie jo itin sunkią, nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio materialinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad net ir esant sunkiai atsakovo finansinei padėčiai, ilgas delsimas atsiskaityti su Biuru nebūtų pateisinamas.

Atsakovas teismo posėdžio metu žalos dydžio nebeginčijo, prašė sprendimo vykdymą išdėstyti dėl sunkios turtinės padėties, nurodydamas, kad realus sprendimo įvykdymo terminas galėtų būti dveji metai po tarnybos atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 17 d. Tumo Vaižganto g., Plungės m. įvyko eismo įvykis dėl atsakovo A. E. kaltės, vairavusio automobilį BMW 525D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu sužaloti V. K., J. K., L. V., sugadintas V. D. priklausantis automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. K. automobilis Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Plungės rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 21 d. eismo įvykio informacija. Eismo įvykio metu atsakovo vairuojama transporto priemonė BMW nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“ nustatė dėl atsakovo kaltės padarytą žalą ir atlygino ją, išmokėdama V. D. - 581,00 EUR (kompensuota už Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimą, kompensacija už neremontuotiną transporto priemonę); V. K. –2 079,49 EUR (1 462,00 kompensuota už Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 617,49 Eur už medikamentus, kelionės išlaidas, negautas pajamas, neturtinė žala), J. K. - 1 736,15 Eur (kompensuota už medikamentus, kelionės išlaidos, neturtinė žala), L. V. 584,35 Eur (kompensuota už medikamentus, neturtinė žala). Ieškovas, remdamasis tarpusavio sudaryta 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 1, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 4 980,99 Eur. Atsakovas, gavęs ieškovės pretenziją, ieškovui per du kartus atlygino 2 043 Eur žalą, 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. kovo 25 d. sumokėdamas atitinkamai 173 Eur ir 1 870 Eur. Dėl likusios dalies, t. y. 2 937,99 Eur, ieškovas reiškia ieškinį atsakovui.

Dėl atsakovo prievolės atlyginti žalą ir žalos dydžio, palūkanų

Transporto priemonės savininkui nustatyta pareiga privalomai apdrausti jam priklausančią transporto priemonę ir įstatyme įtvirtintu draudimu nenaudoti neapdraustos transporto priemonės (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ypatumas yra tas, kad draudėjai negali pasirinkti, sudaryti šią sutartį ar ne, t. y., visos Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Įstatymo draudžiama naudoti neapdraustas transporto priemones, todėl už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Įprastinės draudimo sutartys sudaromos vadovaujantis TPVCAPDĮ, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, jeigu TPVCAPDĮ nenustato kitaip (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 1 dalis).

TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. lapkričio 17 d. eismo įvykių kaltininkas yra atsakovas, vairavęs transporto priemonę neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Byloje taip pat nebėra ginčo dėl eismo įvykių metu padarytos žalos kitų asmenų turtui fakto bei žalos dydžio. Nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (eismo įvykių, dėl kurių buvo sugadintas trečiųjų asmenų turtas, sukėlimas), žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (žalos) ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.249, 6.263 straipsniai), atsakovas pripažintinas atsakingu už žalos padarymą asmenims (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, TPVCAPTĮ 2 straipsnio 17 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų (prašymų išmokėti draudimo išmoką, mokėjimo nurodymų kopijų) matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“, vykdydama 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 1.1 p. nuostatas, atlygino nukentėjusiesiems atsakovo padarytą žalą, išmokėdama 4 980,99 Eur draudimo išmoką (581 Eur V. D., 1 462 ir 617,49 Eur V. K., 1 736,15 Eur J. K., 584,35 Eur L. V.), kurią, pagal minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo ieškovas.

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto įmonės vairuotoją arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Taigi biurui, nustačius, jog eismo įvykio metu žala padaryta neapdrausta transporto priemone, suteikta teisė reikalauti visos žalos atlyginimo asmens, atsakingo už žalos padarymą, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovo vairuotas transporto priemonė eismo įvykių metu nebuvo drausta, o ieškovas atlygino eismo įvykių metu padarytą žalą tretiesiems asmenims, konstatuotina, kad ieškovas CK 6.280 straipsnio 1 dalies ir TPVCAPD 23 straipsnio 1 dalies pagrindu įgijo teisę reikalauti, jog išmokėtas sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingo (transporto priemones vairavusio ir eismo įvykį sukėlusio atsakovo.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad yra atlyginęs žalą, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas yra atlyginęs tik dalį žalos, t. y. 2 043 Eur, išmokėtos kompensuojant eismo įvykio metu nukentėjusiesiems V. K. ir V. D. už sugadintą turtą (transporto priemones). Tačiau eismo įvykio metu buvo ne tik sugadintas turtas, bet ir sutrikdyta nukentėjusiųjų V. K., J. K. bei L. V. sveikata, minėtiems nukentėjusiesiems išmokėta 2 937,99 EUR draudimo išmoka, atsakovas, būdamas asmeniu, atsakingu už autoįvykio metu padarytą žalą, privalo atlyginti ir likusią žalą. Sutiktina su ieškovo paaiškinimo argumentais, jog faktas, kad atsakovas V. K. ir J. K. papildomai sumokėjo po 1 000,00 EUR neturi jokios įtakos ieškovo išmokėtų sumų pagrįstumui. Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ir nenuginčijo žalos atsiradimo fakto, žalos dydžio, atsakovas yra atsakingas ieškovui, ieškinys tenkinamas – iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 2 937,99 Eur nuostolių atlyginimui.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas, būdamas skolingas 2 937,99 Eur ieškovui, neatlygino jo reikalaujamos patirtų nuostolių sumos nors buvo ieškovo ragintas (2020-01-23, 2020-02-23 ir 2020-02-20 ieškovo pretenzijos raštai), neatlyginus žalus, ieškovas patiria nuostolių, kurių atlyginimui pagal CK 6.210 str. 1 d. priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovas tiek atsiliepimu, tiek teismo posėdžio metu prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dėl sunkios turtinės padėties.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį bei kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, taip pat atsižvelgiama į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą atsakovo nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas sprendimo vykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai.

Atsakovas, prašydamas išdėstyti sprendimo vykdymą, pateikė duomenis, patvirtinančius, jog šiuo metu nedirba, pajamų neturi, pagal Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados (duomenys neskelbtini) informaciją atsakovas nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. atlieka tarnybą, numatoma išleidimo į atsargą data 2021 m. gegužės 3 d. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, jog atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Turėtas automobilis sugadintas autoįvykio metu. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas eismo įvykį sukėlė tik sulaukęs pilnametystės, todėl tikėtina atsakovo paaiškinimu, kad kito vertingo turto nėra įgijęs. Teismas sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, pateikti duomenys ir teismo gauti duomenys iš viešų registrų yra pakankami atsakovo finansinei padėčiai nustatyti. Įvertinus padarytos žalos dydį, kuri bet kokiam fiziniam asmeniui yra didelė, atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, kad jis neturi objektyvių galimybių įvykdyti teismo sprendimą iš karto – sumokėti visą mokėtiną 2 937,99 Eur sumą bei procesines palūkanas, kas sudaro pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

Pagal įstatymą pagrindinis ir esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant procesinį klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, yra abiejų ginčo šalių turtinė padėtis. Ieškovas duomenų apie tai, jog jos turtinė padėtis yra bloga, nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad, palyginus šalių turtinę padėtį, atsakovo padėtis yra žymiai sunkesnė. Teismas taip pat atsižvelgia į lygiateisiškumo principą, atsakovo– fizinio asmens, ir ieškovo – juridinio asmens, interesus bei šių interesų pusiausvyrą (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Atlygintinos 2 937,99 Eur sumos iš atsakovo išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas atsakovui kaip fiziniam asmeniui, nes taip jai būtų sudaroma galimybė grąžinti ieškovui skolą atitinkamomis pinigų sumomis. Nagrinėjamu atveju ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neturėtų sukelti didžiulių neigiamų pasekmių, nes žala būtų atlyginama laipsniškai per ilgesnį laiko tarpą.

Kartu pažymima ir tai, jog ieškovui kaip ūkinę veiklą vykdančiam juridiniam asmeniui yra reikalingos lėšos veiklai vykdyti. Atsakovo nurodomas trejų mėtų terminas, skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 1 d. yra nepagrįstai ilgas, todėl, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą kaip prašoma, būtų nepagrįstai ribojama ieškovo teisė reikalauti įvykdyti teismo sprendimą įprastine teismo sprendimų vykdymui nustatyta tvarka, kas nebūtų suderinama su šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principais.

Įvertinęs atsakovo prašymo argumentus, amžių (jaunas, darbingas), dėl ko galimybės įsidarbinti ir gauti pajamas nėra apribotos, teismas sprendžia, kad atsakovas, atlikęs tarnybą, turėtų siekti pakeisti finansinę padėtį ir tokiu būdu teismo sprendimą įvykdyti per įmanomai trumpesnį laiką. Atžvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), į tai, kad, išdėstant teismo sprendimu priteisiamos žalos mokėjimą dalimis, nenukentėtų ne tik atsakovo, bet ir ieškovo interesai bei teisėti lūkesčiai, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, šeimos sudėtį (kitų išlaikytinių neturi), priteisto įsiskolinimo dydį, teismo vertinimu nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymą būtų teisinga išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, pradedant mokėjimus nuo 2021 m. liepos 1 d., t. y. po karinės tarnybos pabaigos ir sudarant realią galimybę atsakovui įsidarbinti ir gauti pajamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos - sumokėtas 66 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo A. E. 2 937,99 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų trisdešimt septynių eurų 99 ct) nuostolių atlyginimo sumą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66,00 Eur (šešiasdešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteistos 2 937,99 Eur nuostolių atlyginimo sumos mokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą A. E. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 23 (dvidešimt tris) mėnesius iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos mokėti po 123 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 00 ct), paskutinį 24-ąjį (dvidešimt ketvirtąjį) mėnesį – 108,99 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 99 ct) ir procesines palūkanas, pradedant mokėti nuo 2021 m. liepos 1 d.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.