Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-12-12 · Civilinė byla Nr. e2S-2765-1187/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-12
Bylos Nr.
e2S-2765-1187/2024
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01368-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Pareiškėjas
R. V., V. V.
Suinteresuotas asmuo
Luminor Bank AS
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2765-1187/2024Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01368-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.4.6.16.1; 3.3.2.6.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) R. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. V. ir V. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Luminor Bank AS, uždaroji akcinė bendrovė „Prienų butų ūkis, A. O. ir A. P.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-330-939/2024 pareiškėjų R. V. (toliau – apeliantas) ir V. V. (toliau kartu vadinami – pareiškėjai) santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 120, nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta 2024 m. vasario 6 d. pareiškėjų R. V. ir V. V. pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Šalies argumentai

2. Kreditorius A. O. (toliau – Kreditorius) kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-330-939/2024, kuriuo prašė: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-330-939/2024; 2) įtraukti A. O. į bylą kreditoriumi dėl 34 000 Eur reikalavimo iš R. V. ir V. V.; 3) nustatyti R. V. ir V. V. terminą patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 4) priteisti iš R. V. ir V. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartimi kreditoriaus A. O. prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintas. Atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2YT-330-1208/2024 dalyje dėl prievolės pobūdžio A. O. nustatymo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės pasidalinimo. Į bylą suinteresuotu asmeniu įtrauktas A. O. Pareiškėjai įpareigoti per 14 dienų terminą nuo 2024 m. liepos 18 d. nutarties gavimo dienos pateikti pareiškimą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų pasisakyta dėl prievolės pagal 2023 m. rugpjūčio 17 d. laidavimo sutartį Nr. AO01-23-1 suinteresuotam asmeniui A. O. pobūdžio, dydžio ir vykdymo po santuokos nutraukimo, taip pat aptartas bendrosios sutuoktinių nuosavybės pasidalinimas po santuokos nutraukimo.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjai 2024 m. rugpjūčio 2 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjams nustatytas terminas tikslinti jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodant kreditorius (A. O. ir A. P.), aptariant turimas prievoles, įsipareigojimų minėtiems kreditoriams vykdymą nutraukus santuoką, prievolių atsiradimo pagrindą ir numatant, kuris iš pareiškėjų, abu solidariai ar dalimis, ar kiekvienas asmeniškai, vykdys prievolę.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjai 2024 m. rugpjūčio 19 d. pateikė patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Pareiškėjai kartu su prašymu, kaip nurodyta prašyme, pateikė sudarytas dvi alternatyvias, t. y. 2024 m. vasario 6 d. ir 2024 m. rugpjūčio 16 d., santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kuriose aptarė visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu. Prašė patvirtinti vieną iš tarp šalių sudarytų ir pasirašytų sutarčių.

Atsiliepimas

7. Suinteresuoti asmenys A. O. ir A. P. (toliau – suinteresuoti asmenys, kreditoriai) atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodė, kad nei viena santuokos nutraukimo sutartis negali būti patvirtinta.

8. Nurodė, kad negali būti patvirtinti 2024 m. rugpjūčio 16 d. sutarties (toliau – Sutartis) dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 ir 5 punktai, nes pareiškėjams neturint nuosavybės teisių į transporto priemones Peugeot Partner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Citroen Berlingo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jie negali susitarti dėl valdymo teisių į šias transporto priemones. Taip pat, pareiškėjas nebus pajėgus išmokėti Sutarties 6 punkte nurodytos 20 000 Eur kompensacijos pareiškėjai už sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę bei pareiškėjui atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį per 6 mėnesius nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos, kadangi dėl pareiškėjo atžvilgiu vykdomų ikiteisminių tyrimų ir užvestų civilinių bylų dėl skolos priteisimo jis bus nemokus, todėl negali būti tvirtinamas ir Sutarties 6 punktas. Be to, Sutarties 6 punktas sietinas tik su pareiškėjų siekiu apsunkinti kreditorių galimybes išieškoti skolas iš pareiškėjo. Negali būti tvirtinamas ir Sutarties 7 punktas, nes pareiškėjas savo turto dalį perleidžia tik dėl to, jog apsunkintų kreditorių galimybes išieškoti skolas.

9. Sprendžiant kreditorinių įsipareigojimų vykdymo klausimus, negali būti tvirtinami ir Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 11 bei 12 punktai. Minėtuose Sutarties punktuose pareiškėjai yra aptarę prievolių kreditoriams A. O. ir A. P. pobūdį, dydį ir vykdymą. Sutarties 11 ir 12 punktai yra sąlyginiai, t. y. prievolių vykdymas priklausys nuo tam tikrų sąlygų atsiradimo ar neatsiradimo „...jei ši prievolė bus pripažinta...“, „jei bylas nagrinėjantys teismai pripažins šias prievoles“, todėl minėtų punktų patvirtinimas pažeistų kreditorių interesus. Be to, suinteresuoti asmenys nesutinka, kad prievolės jiems, aptartos Sutarties 11 ir 12 punktuose, būtų pripažintos pareiškėjo R. V. asmeninėmis prievolėmis, mano, kad pareiškėjai Suinteresuotiems asmenims Sutarties 11 ir 12 punkte aptartas prievoles turi vykdyti solidariai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjų patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys AS „Luminor“ bankas, UAB „Prienų butų ūkis“, A. O., A. P., sustabdė iki įsiteisės sprendimai (nutartys) civilinėse bylose Nr. e2-5551-939/2024 bei e2-4866-805/2024, nagrinėjamose Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, ir pareiškėjai sudarys bei pateiks teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nutartis grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. 2024 m. vasario 6 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių yra analogiška sutarčiai, kuri buvo patvirtinta 2024 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-330-1208/2024 ir joje nėra aptarti kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams A. O. ir A. P., todėl teismas netikrina šios sutarties teisėtumo ir apie ją nepasisako.

10.2. Sutarties 11 ir 12 punktai yra sąlyginiai. Patvirtinus tokią pareiškėjų pateiktą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, bus pažeisti pareiškėjų kreditorių A. O. ir A. P. interesai, kadangi nėra aišku, kas turi pripažinti prievolę (kaip tai nurodyta Sutarties 11 punkte) pagal 2023 m. rugpjūčio 17 d. laidavimo sutartį Nr. AO01-23-1, kad ji būtų asmeninė pareiškėjo prievolė. Patvirtinus aukščiau minėtus Sutarties punktus, taptų visiškai neaiškus ir šios Sutarties priverstinis vykdymas tuo atveju, jeigu pareiškėjas gera valia nevykdytų Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir kreditoriai būtų priversti kreiptis dėl jos vykdymo priverstine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pateikta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo negali būti tvirtinama, turi būti tikslintina pašalinant iš jos sąlygas, kurių įvykdymas priklauso nuo tam tikrų sąlygų atsiradimo ar neatsiradimo.

10.3. Byla stabdytina, kol sutuoktiniai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje patikslins sutarties sąlygas dėl prievolių (11, 12 punktai), įvertinant kreditoriaus nurodytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 10 punktas), t. y. kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 4 dalis). Jeigu per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdys teismo nurodymo, teismas prašymą paliks nenagrinėtą.

10.4. Iš teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5551-939/2024 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui R. V. dėl 10 300 Eur skolos priteisimo pagal ieškovo A. P. atsakovui R. V. 2019 m. vasario 4 d. išduotą paprastą neprotestuotiną vekselį. Taip pat, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4866-805/2024 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui R. V. (Pareiškėjui) dėl 16 800 Eur skolos priteisimo pagal ieškovo A. P. atsakovui R. V. 2019 m. vasario 1 d. išduotą paprastą neprotestuotiną vekselį. Teismo nuomone, Sutarties 12 punktas, kaip nustatyta anksčiau, ne tik yra sąlyginis, tačiau ir susijęs su civilinių bylų Nr. e2-5551-939/2024 bei e2-4866-805/2024 išnagrinėjimo rezultatais.

10.5. Tai, ar A. P. yra pareiškėjo kreditorius, kurio kreditoriniai įsipareigojimai, jų pobūdis bei vykdymas turi būti aptarti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, paaiškės tik išnagrinėjus civilines bylas Nr. e2-5551-939/2024 ir e2-4866-805/2024. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjui nesutinkant su kreditoriaus prašoma pripažinti prievole, šios bylos nagrinėjimas stabdytinas iki įsiteisės sprendimai (nutartys) civilinėse bylose Nr. e2-5551-939/2024 bei e2-4866-805/2024, nagrinėjamose Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliantas (pareiškėjas) R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas nutarė nespręsti ginčo iš esmės ir pareikalavo pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, net nespręsdamas kokį pripažįsta kreditorių reikalavimo pobūdį. Nors turėjo išspręsti ir dėl to pasisakyti teismo sprendime, kuriuo patvirtintų ar atsisakytų tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šiuo atveju teismas nepagrįstai nusprendė šio klausimo visai nenagrinėti.

11.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (atitinkamai vėliau ir sprendimo rezoliucinę dalį) turi būti įtraukti duomenys apie visus sutuoktinių kreditorius nurodant ir atitinkamų reikalavimų pobūdį, įskaitant ir asmeninius kreditorius, kurie remiantis atitinkamu sprendimu net galėtų priverstinai išsiieškoti skolas.

11.3. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog šalys į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo įtraukti visus kreditorius, įskaitant ir asmeninius vieno iš sutuoktinių kreditorius. Atitinkamoje sutartyje neprivalo būti įvardijimas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybės teise turimas turtas (turėtas tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir santuokos metu įgytas asmeninės nuosavybės teise). Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra pripažįstamas reikalavimas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir atitinkamai sprendimo rezoliucinėje dalyje įvardinti nedalinamą asmeninės nuosavybės teise sutuoktinių turimą turtą, tiek aktyvą, tiek ir pasyvą.

11.4. Teismas atnaujinęs bylą nepasisakė dėl kreditorių reikalavimų pobūdžio, taip neišspręsdamas šio klausimo iš esmės, nors šis klausimas pirmiausia ir turėjo būti sprendžiamas atnaujinus procesą.

11.5. Šiuo atveju kreditoriams nepareiškus savarankiškų reikalavimų, nebuvo pagrindo CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka stabdyti bylos ir atskiroje byloje nagrinėti jų reikalavimus. Tačiau kreditoriams pareiškus atsikirtimus, kuriais nesutinkama su pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatomis, buvo pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės, tačiau ginčo aplinkybės turėjo būti išnagrinėtos, o pats ginčas išspręstas teismo sprendimu.

11.6. Tiek 2024 m. liepos 18 d., tiek ir 2024 m. rugpjūčio 8 d. neskundžiamose nutartyse teismas visiškai nepagrįstai iš pareiškėjų pareikalavo klausimą dėl kreditorių reikalavimo pobūdžio įtraukti į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. CPK 334 straipsnio 3 dalis numato, jog dėl kitų įstatyme neįvardintų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Atitinkamai naudodamiesi šia teise šiame atskirajame skunde nurodome ir argumentus dėl atitinkamų neskundžiamų nutarčių dalių teisėtumo.

11.7. Nebuvo pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir CPK 163 straipsnio pagrindu, nes teismas pats galėjo nuspręsti dėl atitinkamų reikalavimų pobūdžio.

11.8. Kreditoriui A. P. pareiškus ieškinį tik vienam iš sutuoktinių dėl skolos priteisimo, neegzistuoja nei CK 163 straipsnyje, nei CPK 540 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai sustabdyti bylą.

11.9. Šioje byloje svarstytina tik ar buvo būtinas kito sutuoktinio sutikimas vekselių pasirašymui, taip pat, ar vekseliai pasirašyti šeimos interesais. Šios aplinkybės gali būti nustatytos tik šioje byloje, nes kitoje byloje šios aplinkybės net nenustatinėjamos. A. P. atsikirtimų forma šioje byloje nurodžius tam tikrus argumentus, teismas kaip tik šioje byloje turi įvertinti ar atitinkami A. P. teiginiai atitinka tikrovę, o konstatavus, kad atitinka tikrovę, tik tuomet būtų pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pasiūlyti pareiškėjams pakeisti sutartį. Tuo metu, konstatavus, jog A. P. savo teiginių neįrodė, nebūtų jokių kliūčių patvirtinti teismui pateiktą pirmąją sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Atsiliepimas

12. Pareiškėja V. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Civilinės bylos, dėl kurių buvo sustabdyta ši santuokos nutraukimo byla, yra nagrinėjamos tarp R. V. ir kreditoriaus A. P. V. V. šiose bylose nedalyvauja jokiu statusu. Pats kreditorius pasirinko savo teises ginti atskirose bylose, o ne santuokos nutraukimo byloje, pats kreditorius pasirinko atsakovu į bylą įtraukti tik R. V., o sutuoktinės V. V. į bylą neįtraukė nei bendraatsakove, nei trečiuoju asmeniu. Vadinasi, pats kreditorius supranta, kad prievolės, dėl kurių yra nagrinėjami ginčai dviejose bylose, yra asmeninės R. V. prievolės. Išnagrinėjus šias bylas, nukreipti išieškojimo į V. V. nebus galimybės, nes sprendimas bus priimamas tik atsakovo R. V. atžvilgiu. Tuo tarpu V. V. niekaip nebus atsakinga kreditoriui A. P.

12.2. Jei apeliacinės instancijos teismas laikys, kad byloje kilo ginčas, nes kreditoriai yra pareiškę atsikirtimus, kuriais nesutinka su santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygomis, teismas turėtų bylą ne stabdyti, o nagrinėti ir kilusius ginčus išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimas ir nustatytas pareiškėjams terminas pateikti teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

16. Apeliantas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį dėl bylos sustabdymo, atskirajame skunde nurodo ir nesutikimo su Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartimi, kuria tenkintas kreditoriaus prašymas ir atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2YT-330-939/2024, bei Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, kuria pareiškėjams nustatytas terminas trūkumas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, argumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi ir 370 straipsnio 3 dalimi, nutartys, kuriomis procesas atnaujintas, yra neskundžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2007), taip pat vadovaujantis CPK 115 straipsnio 5 dalimi, teismo nutartys pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiraisiais skundais neskundžiamos, dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, susijusių su Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. ir 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimis, nepasisako. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors apeliantas pagrįstai nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys argumentus dėl nepagrįsto proceso atnaujinimo ir kitų procesinių veiksmų, kurie atskiraisiais skundais neskundžiami, gali teikti skųsdami aukštesniajai instancijai CPK 371 straipsnio 1 dalyje priimtą teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012), tačiau nagrinėjamu atveju yra pateiktas atskirasis skundas, o ne apeliacinis bei skundžiama nutartis yra tik tarpinė nutartis procese, kuria nėra byla išnagrinėta iš esmės.

17. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, kuriais ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo, nurodo, jog apelianto atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo iš dalies yra pagrįsti.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė remdamasis dviem pagrindais: 1) pareiškėjai turi patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.53 straipsnio 4 dalis); 2) pareiškėjo kreditorius yra pareiškęs reikalavimą pareiškėjui kitose civilinėse bylose (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 540 straipsnio 4 dalis).

Dėl civilinės bylos sustabdymo pareiškėjus įpareigojus patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių

19. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu (supaprastinto proceso tvarka) galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jo padarinių.

20. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

21. Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, turi pareigą ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023, 22 punktas).

22. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atitinkamai šalys, sudarydamos sutartį, neturi teisės susitarti dėl sutartyje nedalyvaujančių asmenų teisių (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011). Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apelianto argumentus, jog į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių neturi būti įtraukiami kreditoriai, kurių sutuoktinis atsako asmenine prievole.

23. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007). Pažymėtina, kad turto priskyrimas vieno iš sutuoktinio asmeniniam turtui bendru sutarimu gali turėti įtakos tam, kaip sutuoktiniai susitarė dėl kitų klausimų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023, 24, 25 punktai).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-330-939/2024 pareiškėjų santuoka nutraukta ir patvirtinta pareiškėjų 2024 m. vasario 6 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. balandžio 10 d.

25. Kreditorius A. O. 2024 m. gegužės 22 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-330-939/2024, kadangi pareiškėjai jo neinformavo apie ketinimą nutraukti santuoką, neįtraukė pareiškėjo kaip šalių kreditoriaus į santuokos nutraukimo bylą bei teismo sprendimu sutartyje patvirtintas turto padalinimo būdas prieštarauja jo interesams.

26. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi tenkino kreditoriaus A. O. prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-330-1208/2024 dalyje dėl prievolės pobūdžio A. O. nustatymo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės pasidalinimo; įtraukė A. O. suinteresuotu asmeniu Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-330-939/2024; įpareigojo pareiškėjus R. V. ir V. V. pateikti pareiškimą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų pasisakyta dėl prievolės pagal 2023 m. rugpjūčio 17 d. laidavimo sutartį Nr. AO01-23-1 suinteresuotam asmeniui A. O. pobūdžio, dydžio ir vykdymo po santuokos nutraukimo, taip pat aptartas bendrosios sutuoktinių nuosavybės pasidalinimas po santuokos nutraukimo.

27. Pareiškėjai V. V. ir R. V. 2024 m. rugpjūčio 2 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

28. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjams nustatytas terminas patikslinti jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodant kreditorius (A. O. ir A. P.), aptariant turimas prievoles, įsipareigojimų minėtiems kreditoriams vykdymą nutraukus santuoką, prievolių atsiradimo pagrindą ir numatant, kuris iš pareiškėjų, abu solidariai ar dalimis, ar kiekvienas asmeniškai, vykdys prievolę.

29. Pareiškėjai 2024 m. rugpjūčio 19 d. pateikė patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Pareiškėjai kartu su prašymu, kaip nurodyta prašyme, pateikė sudarytas dvi alternatyvias, t. y. 2024 m. vasario 6 d. ir 2024 m. rugpjūčio 16 d., santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kuriose aptarė visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu. Prašė patvirtinti vieną iš tarp šalių sudarytų ir pasirašytų sutarčių.

30. Suinteresuoti asmenys A. O. ir A. P. atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodė, kad nei viena santuokos nutraukimo sutartis negali būti patvirtinta, nes pažeidžia jų, kaip kreditorių, interesus. Suinteresuoti asmenys nesutiko su sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytu pareiškėjų bendrosios nuosavybės priklausančio turto pasidalinimo būdu ir nustatyta asmenine prievole.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą kol sutuoktiniai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje patikslins sutarties sąlygas dėl prievolių, kadangi patvirtinus tokią pareiškėjų pateiktą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, būtų pažeisti kreditorių A. O. ir A. P. interesai, kadangi nėra aišku, kas turi pripažinti prievolę (kaip tai nurodyta Sutarties 11 punkte) pagal 2023 m. rugpjūčio 17 d. laidavimo sutartį Nr. AO01-23-1, kad ji būtų asmeninė pareiškėjo prievolė; patvirtinus aukščiau minėtus Sutarties punktus taptų visiškai neaiškus ir šios Sutarties priverstinis vykdymas tuo atveju, jeigu pareiškėjas gera valia nevykdytų Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir kreditoriai būtų priversti kreiptis dėl jos vykdymo priverstine tvarka. Apeliantas, nesutikdamas su bylos sustabdymu šioje dalyje, tvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas, kreditoriams pareiškus prieštaravimus dėl Sutarties, turėjo civilinę bylą nesustabdyti, o spręsti ginčą iš esmės priimant sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas laiko teisiškai pagrįstais šiuos apelianto argumentus.

32. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).

33. Įvertinus CPK 443 straipsnio 7 dalies nuostatą bei jos taikymo išaiškinimą aukščiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, yra pagrindas konstatuoti, jog šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl teisės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo sprendimu išspręsti tiek pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį būtinus išspręsti klausimus, tiek kilusį ginčą dėl kreditorių pareikštų prieštaravimų sutarties sąlygoms.

34. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas neatitinka ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis), civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad byla nagrinėjamą jau atnaujinus procesą byloje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl gali susiklostyti situacija, kuomet pareiškėjai per šešis mėnesius nepateiks patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pareiškimas būtų paliekamas nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aktualus ir kasacinio teismo išaiškinimas, kad jei teismas, santuokai jau esant nutrauktai, pareiškimo dalį dėl bendro turto padalijimo paliktų nenagrinėtą, nebūtų jokio procesinio instrumento, kuris įpareigotų šalis vėliau padalyti bendrą turtą susitarimu ar reikšti atitinkamą ieškinį teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014). Taigi iš minėto išaiškinimo darytina išvada, kad susiklosčius nagrinėjamai procesinei situacijai, kai teismas turi po proceso atnaujinimo išspręsti buvusių sutuoktinių turto padalijimo klausimą, esant būtinybei teismas turi veikti aktyviai ir savo iniciatyva. Ir priešingai, civilinės bylos sustabdymas nagrinėjamu atveju paneigia tokią teismo pareigą.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė civilinės bylos sustabdymo institutą, nustatydamas pareiškėjams terminą sudaryti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atitinkančią keliamus reikalavimus, todėl šiuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį šioje dalyje.

Dėl civilinės bylos sustabdymo kreditoriui pareiškus ieškinį vienam iš sutuoktinių

36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė šią civilinę bylą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-5551-939/2024, kurioje ieškovas A. P. yra pareiškęs ieškinį atsakovui R. V. dėl 10 300 Eur skolos priteisimo pagal ieškovo A. P. atsakovui R. V. 2019 m. vasario 4 d. išduotą paprastą neprotestuotiną vekselį ir dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-4866-805/2024, kurioje ieškovas A. P. yra pareiškęs ieškinį atsakovui R. V. dėl 16 800 Eur skolos priteisimo pagal ieškovo A. P. atsakovui R. V. 2019 m. vasario 1 d. išduotą paprastą neprotestuotiną vekselį.

37. Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad nagrinėjamos bylos neturi jokios reikšmės šiai civilinei bylai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė bylą šiuo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.

38. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, šis privalomasis bylos sustabdymo pagrindas taikytinas tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokie svarbūs ir reikšmingi nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 53 punktas; 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-403/2024, 40 punktas).

39. CPK 540 straipsnio 4 dalyje numatytas privalomasis bylos stabdymas, taikomas tik tada, kai kreditorius įstoja į bylą su savarankiškai reikalavimais, ar yra pareiškęs savarankišką reikalavimą sutuoktiniams ar vienam iš jų kitoje byloje.

40. Taigi, priešingai nei tvirtina pareiškėjai, aptarta teisės norma numato, kad byla stabdytina CPK 540 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuomet kreditorius yra pareiškęs reikalavimą kitoje byloje vienam iš sutuoktinių.

41. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia pozicija yra grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, 27 punktas).

42. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi aplinkybė yra ta, kad kreditorius A. P., dar prieš atnaujinat šią civilinę bylą, jau buvo inicijavęs kitas civilines bylas, kuriose pareiškė reikalavimus vienam iš sutuoktinių – apeliantui, todėl santuokos nutraukimo byloje jis pakartotinai tokio paties reikalavimo nebūtų galėjęs reikšti dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto draudimo reikšti analogišką reikalavimą dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu.

43. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo bylos dalyką sudaro ir klausimai dėl turtinių teisių, ir pareigų, ką pareiškėjai privalo aptarti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad tik išnagrinėjus civilines bylas Nr. e2-4866-805/2024 ir Nr. e2-5551-939/2024 paaiškės ar A. P. turi reikalavimo teisę į pareiškėją R. V. ir ar šio kreditoriaus reikalavimas turi būti aptartas sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Be to, priešingai nei tvirtina apeliantas, tik išnagrinėjus aptartas civiline bylas bus galima spręsti dėl pareiškėjų atsakomybės (t. y. ar ši prievolė yra asmeninė, ar solidarioji, ar bendra).

44. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad faktinė situacija iš esmės atitiko CPK 540 straipsnio 4 dalyje reglamentuotą atvejį, dėl ko teismas turėjo teisėtą pagrindą bylą stabdyti remiantis minėta norma.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas dėl bylos sustabdymo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį, todėl yra pagrindas apskųstą nutartį panaikinti šioje dalyje ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

tenkinti iš dalies apelianto (pareiškėjo) R. V. atskirąjį skundą.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį, kuria nutarta civilinę bylą pagal pareiškėjų V. V. ir R. V. patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys AS „Luminor“ bankas, UAB „Prienų butų ūkis“, A. O., A. P., sustabdyti iki pareiškėjai sudarys ir pateiks teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir klausimą dėl pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusioje dalyje Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė