- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-585-823/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01143-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės MONSTER ENERGY COMPANY
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „MV GROUP Asset Management“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės MONSTER ENERGY COMPANY apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MV GROUP Asset Management“ dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo ir prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas byloje kilęs dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
2. Ieškovė MONSTER ENERGY COMPANY yra nacionalinio prekių ženklo „MONSTER REHAB“ (žodinis, reg. Nr. 65708) ir Europos Sąjungos prekių ženklų „MONSTER ENERGY“ (žodinis, reg. Nr. 004823563), „MONSTER REHAB“ (žodinis, reg. Nr. 009228479), „MONSTER RIPPER“ (žodinis, reg. Nr. 007444318), „MONSTER ENERGY ABSOLUTELY ZERO“ (žodinis, reg. Nr. 013628409), „MONSTER“ (žodinis, reg. Nr. 009492158) ir „MONSTER“ (žodinis, reg. Nr. 002784486) savininkė. Visi šie prekių ženklai, be kitų prekių, registruoti 32 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją.
3. Pagal atsakovės UAB „MV GROUP Asset Management“ 2015 m. vasario 23 d. paduotą paraišką Valstybinis patentų biuras (toliau – VPB) 2016 m. vasario 11 d. įregistravo nacionalinį prekių ženklą „MINISTER“ (žodinis, reg. Nr. 72683) 32 klasės prekėms. Ieškovei dėl atsakovės prekių ženklo registracijos pateikus protestą PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, VPB Apeliacinis skyrius 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 2Ap-1796 atmetė ieškovės protestą ir ginčijamo prekių ženklo registraciją paliko galioti. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti šį VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą ir prekių ženklo „MINISTER“ registraciją Nr. 72683 pripažinti negaliojančia.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad sutinka su VPB Apeliacinio skyriaus išvada, jog pagrindiniai ieškovės ir atsakovės prekių ženklų elementai yra žodžiai „MINISTER“ ir „MONSTER“, arba, atitinkamai, „MONSTER RIPPER“ / „MONSTER REHAB“, taip pat neginčija išvados, kad ginčijamas atsakovės prekių ženklas ir ieškovės ženklai „MONSTER RIPPER“ / „MONSTER REHAB“ sukuria skirtingą bendrą suvokimo įspūdį, nes, visų pirma, sudaryti iš skirtingo žodžių skaičiaus. Tačiau ieškovė nesutinka su VPB Apeliacinio skyriaus išvada, kad pagrindiniai ieškovės ir atsakovės prekių ženklų žodiniai elementai „MINISTER“ ir „MONSTER“ nėra panašūs.
5. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad žymenys „MINISTER“ ir „MONSTER“ yra panašaus ilgio (ginčijamas prekių ženklas yra sudarytas iš aštuonių raidžių, o ankstesnis ženklas – iš septynių), ženkluose sutampa šešios raidės, kurios yra išdėstytos ta pačia tvarka, sutampa pradinė žymenų raidė ir pabaiga. Dviejų raidžių nesutapimas negali būti pakankamas tam, kad pripažinti ženklus vizualiai nepanašiais. Palyginus pagal fonetinį kriterijų, ženkluose sutampa ta pačia tvarka išsidėstę šeši iš aštuonių garsai, nesutampantys du garsai yra tarp sutampančių priebalsių („M“, „N“, „S“); žodžiai sutampa bendru skiemeniu „STER“, o skiemenys „MON“ ir „MI-NI“ yra panašūs dėl garsų „M“ ir „N“. Abiejuose ženkluose kirčiuojami pirmieji skiemenys. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (toliau – ESINT) analogiškais atvejais (nagrinėdama panašumą ženklų, kurie pagal savo ilgį (aštuonios ir septynios raidės), bei sutampančias ir nesutampančias raides (pavyzdžiui, „ATEROLIP“ ir „ACEOLIP“, „AEROLINE“ ir „AIRLINE“, „AEROSOFT“ ir „AIRSOFT“)) yra pripažinusi, kad ženklai yra vizualiai ir fonetiškai panašūs.
6. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad, nors žodžių „MINISTER“ ir „MONSTER“ tiesioginis vertimas į lietuvių kalbą yra skirtingas, tačiau lyginami ženklai turi panašų semantinį turinį, o būtent, ir „MINISTER“, ir „MONSTER“ vidutiniam Lietuvos vartotojui asocijuosis su „valdymu“, „jėga“, „galia“, „stiprumu“. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, semantinis prekių ženklo turinys yra ne tik jo tiesioginė reikšmė, bet ir sukeliama asociacija (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimo byloje Nr. C-251/95 24 punktas). Be to, net jei teismas nustatytų, kad ženklai semantiškai visiškai nepanašūs, semantinis palyginimo kriterijus šiuo atveju nėra pagrindinis, įvertinus tai, kad ženklai registruoti 32 klasės prekėms. Pagal ESTT ir ESINT praktiką, atsižvelgiant į tai, kad vartotojai, be kita ko, gėrimus renkasi tiesiai iš prekybos centrų lentynų, o taip pat užsako juos triukšmingose vietose, pavyzdžiui, baruose, kavinėse, diskotekose, kurios sukelia sunkumų vartotojams suvokti nežymius skirtumus tarp ženklų, vizualus ir fonetinis ženklų panašumas yra esminiai kriterijai sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės egzistavimo.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodė, kad, palyginus prekes, kurioms registruoti ginčo prekių ženklai, matyti, jog dalis lyginamų prekių yra tapačios, o dalis – panašios. 32 klasės prekės (mineralinis vanduo, gazuotas vanduo, vaisių sultys, kiti nealkoholiniai gėrimai) yra plataus vartojimo prekės, todėl visuomenės pastabumo laipsnis šių prekių atžvilgiu yra žemesnis nei vidutinis. Dėl šių priežasčių visuomenės suklaidinimo galimybei atsirasti pakanka ir mažesnio lyginamų ženklų panašumo laipsnio. Pagal ieškovės teikiamą UAB „Spinter tyrimai“ 2017 m. gegužės mėn. atlikto visuomenės apklausos tyrimo ataskaitą daugiau nei trečdalis (35 proc.) vartotojų mano, kad žymenys „MINISTER“ ir „MONSTER“ yra klaidinamai panašūs.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB „MV GROUP Asset Management“ su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovės prekių ženklai, kuriais buvo grindžiamas protestas, yra ankstesni, lyginant juos su ginčijamu atsakovės prekių ženklu „MINISTER“, tačiau šio fakto nepakanka pripažinti atsakovės prekių ženklo „MINISTER“ registraciją negaliojančia, nes lyginami ženklai nėra panašūs.
9. Atsakovės teigimu, nagrinėjant vizualinį ženklų panašumą, negalima apsiriboti tik atskirų sutampančių raidžių panašumo analize, bet turi būti atlikta bendra ženklų vaizdo analizė. Šiuo atveju lyginamų prekių ženklų pradžioje labiau pastebimos raidės „I-I“ ir „O“, atskiriančios ir individualizuojančios ženklų elementus „MINIS“/ „MONS“, kurie yra ženklų pradžioje ir kurių dėka lyginami ženklai įgyja skirtingą semantinį turinį. Lyginant ženklus vizualiai, dėmesys krenta į ženklų pradžią, kurią sudaro skirtingi skiemenys – „MINIS“ atsakovės ženkle ir „MONS“ ieškovės ženkluose. Vadovaujantis teismų suformuota taisykle, kad vartotojai labiau kreipia dėmesį į ženklo pradžią dėl to, jog paprastai skaito iš kairės į dešinę, vartotojai pastebės šį vizualų ženklų skirtumą ir atskirs ženklus vizualiai. Išvadą, kad vartotojai labiau kreips dėmesį į skirtingą ženklų pradžią ir suvoks lyginamus ženklus kaip skirtingus žodžius, patvirtina ir faktas, jog lyginamų žodžių pabaigoje esančios raidės „STER“ anglų kalboje yra priesaga, žyminti asmenų savybes / interesus / užsiėmimą ir naudojama daugelyje anglų kalbos žodžių.
10. Nesutikdama su ieškovės teiginiais, kad ginčo ženklai yra fonetiškai panašūs, atsakovė nurodė, jog ginčijamas prekių ženklas „MINISTER“ tariamas kaip trijų skiemenų žodis, kuriame kirčiuojamas pirmasis skiemuo, tuo tarpu ieškovės prekių ženklas, kurį sudaro žodinis elementas „MONSTER“, tariamas kaip dviejų skiemenų žodis, kuriame kirčiuojamas pirmasis skiemuo. Taigi, ženklų žodiniai elementai skiriasi ne tik savo skiemenų struktūra, bet ir skirtingais skiemenimis, išdėstytais ženklų pradžioje, todėl lyginami ženklai laikytini fonetiškai skirtingais.
11. Pasisakydama dėl semantinio ženklų palyginimo atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vartotojams žodžiai „MINISTER“ ir „MONSTER“ yra visiškai suprantami, nes yra tarptautiniai, Lietuvoje paplitę žodžiai, todėl vartotojai atskirs šiuos skirtingą prasmę turinčius žodžius. Tuo tarpu ieškovės teiginys apie panašią šiuos žodžius siejančią prasmę, atsakovės vertinimu, yra išgalvotas ir vedantis tolyn nuo tiesioginės žodžių prasmės. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis ESTT praktika, semantinis skirtingumas gali nusverti fonetinį ir vizualų panašumą, kai bent vieno iš šių ženklų reikšmė yra tokia aiški ir apibrėžta, jog atitinkama visuomenė gali ją iš karto suvokti (ESTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Nr. C-361/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Nr. C171/06). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016).
Atsiliepimas
12. Atsakovės teigimu, kadangi šiuo konkrečiu atveju prekių ženklai skiriasi dėl bendro suvokimo įspūdžio, nėra klaidinamai panašūs netgi pagal visus tris panašumo vertinimo kriterijus, prekių panašumo vertinimas neturi teisinės reikšmės. Prekių panašumas negali atsverti ženklų panašumo nebuvimo. Nors vartotojo atidumo laipsnis 32 klasės gaiviesiems gėrimams nėra aukštas, tačiau, atsižvelgiant į tuoj pat suvokiamą skirtingą ženklų prasmę, visuomenės klaidinimo galimybė visiškai pašalinama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės Monster Energy Company 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „MV GROUP Asset Management“.
14. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neginčijo VPB Apeliacinio skyriaus sprendime nurodytos išvados, jog ieškovės ženklai „MONSTER RIPPER“ ir „MONSTER REHAB“ dėl žymenų „RIPPER“ ir „REHAB“ savarankiškos semantinės prasmės, neaprašančios žymimų prekių ir neteikiančios apie jas informacijos, sukuria skirtingą bendrą įspūdį, nei atsakovės prekių ženklas „MINISTER“, taip pat sutikdamas su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad ieškovės prekių ženklų „MONSTER ENERGY“ ir „MONSTER ENERGY ABSOLIUTE ZERO“ elementai „ENERGY“ ir „ENERGY ABSOLIUTE ZERO“ yra aprašomieji 32 klasės prekių atžvilgiu, o taip pat atsižvelgdamas į elemento „MONSTER“ pirmumą, skaitant iš kairės į dešinę, teismas sprendė, kad dominuojantis elementas, turintis skiriamąjį požymį, abiejų minimų ieškovės ženklų atveju yra žodinis elementas „MONSTER“ ir lygino ieškovės prekių ženklų žodinį elementą „MONSTER“ su atsakovės prekių ženklo žodiniu elementu „MINISTER“.
15. Pasisakydamas dėl vizualinio lyginamųjų žymenų panašumo teismas nurodė, kad elementas „MONSTER“ sudarytas iš dviejų skiemenų ir septynių raidžių, o elementas „MINISTER“ – iš trijų skiemenų ir aštuonių raidžių. Abiejuose žodiniuose elementuose sutampa šešios raidės „M“, „N“, „S“, „T“, „R“, sutampa ir sutampančių raidžių eiliškumas. Teismo vertinimu, antrosios raidės skirtumas nedaro lyginamų žymenų pakankamai vizualiai skirtingais, todėl lyginami žymenys yra vizualiai panašūs.
16. Pasisakydamas dėl fonetinio žymenų panašumo teismas nurodė, kad elemento „MONSTER“ antroji raidė, ypač tariama lietuviškai kalbančio asmens, pirmajam skiemeniui esant kirčiuotam, yra atviras, ilgas ir dėl to ryškus garsas, todėl lyginamų žodinių elementų pradžios tarimas ir skambesys yra pastebimai skirtingi. Be to, lyginamieji žymenys turi skirtingą skiemenų skaičių. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad lyginami elementai fonetiškai nepanašūs.
17. Semantiškai lygindamas ginčo žymenis teismas nurodė, kad žodinis elementas „MONSTER“ turi lietuviškai kalbančiai auditorijai suprantamą ieškovės nurodomą „pabaisos“ arba „baisūno“ ar „didelės bjaurios gąsdinančios būtybės“ prasmę, o žodinis elementas „MINISTER“ – ministro, ambasadoriaus, pasiuntinio, vyresniojo šventiko, patarnaujančiojo prasmę. Teismas sutiko su ieškovės teiginiais, kad lyginami žodiniai elementai turi ir jėgos arba galios prasmės atspalvį (asociaciją), tačiau tokia prasmė arba asociacija, teismo vertinimu, yra ne tiesioginė, o antrinė, todėl mažiau reikšminga. Atsižvelgdamas į tai, kad pradinės ir pirmiausia suprantamos lyginamųjų žymenų semantinės reikšmės yra labai skirtingos, o galios ar jėgos asociacija lyginamiesiems žymenims suteikiama dėl labai skirtingų pradinių ir pagrindinių prasmių, teismas sprendė, kad lyginamieji žymenys yra semantiškai skirtingi.
18. Teismas konstatavo, kad fonetinis ir ypač ryškus semantinis lyginamųjų žymenų skirtingumas nagrinėjamu atveju neleidžia daryti išvados apie bendrą šių žymenų panašumą. Nenustačius lyginamųjų žymenų panašumo, nebeturi teisinės reikšmės prekių, kurioms žymėti registruoti ginčo prekių ženklai, panašumo vertinimas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas nurodė, kad nesivadovauja ieškovės pateikta UAB „Spinter tyrimai“ 2017 m. gegužės mėnesį atliktos visuomenės apklausos tyrimo ataskaita, nes iš jos nėra aišku, ar žymenų panašumas buvo tiriamas atsižvelgiant į žymenų semantines reikšmes, ar tirtas tik vizualinis žymenų panašumas, kurį pripažino ir bylą nagrinėjantis teismas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
20. Ieškovė MONSTER ENERGY COMPANY apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
20.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės prekių ženklo dominuojančio žodinio elemento „MONSTER“ antroji raidė lietuviškai kalbančio asmens bus tariama ilgai ir ryškiai, prieštarauja bendrinės kalbos taisyklėms. Dėl šios priežasties klaidinga ir teismo išvada, kad lyginamų žodinių elementų pradžios tarimas ir skambėjimas yra pastebimai skirtingi. Skiemenų „MON“ ir „MI-NI“ tarimas yra panašus dėl garsų „M“ ir „N“ tapatumo, taip pat dėl to, kad tapačiai kirčiuojami (kairinis kirtis) būtent pirmieji, tapatų garsą „M“ sekantys, garsai „O“ ir „I“. Lyginamuose ženkluose sutampa dauguma ta pačia tvarka išsidėsčiusių garsų (6 iš 8) – „M(*)N(*)STER“, o nesutampantys 2 garsai yra tarp sutampančių priebalsių („M“, „N“, „S“). Teismo nurodyta aplinkybė, kad lyginami elementai yra sudaryti iš skirtingo skaičiaus skiemenų, nėra tiek reikšminga, kad leistų padaryti išvadą, jog lyginamieji žymenys fonetiškai nepanašūs, nes ginčijamą žymenį sudaro net du trumpieji balsiai „I“, o tai pastebimai sutrumpina šio žodžio tarimą bei atsveria skiemenų skaičiaus skirtumą.
20.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovės nurodytus ESINT sprendimus, priimtus išnagrinėjus ginčus dėl panašių prekių ženklų, kurie pagal savo ilgį (aštuonios ir septynios raidės) bei sutampančias ir nesutampančias raides (antroji ir ketvirtoji) visiškai atitinka šioje byloje lyginamus žodinių elementų skirtumus. Nurodytuose ESINT sprendimuose konstatuota, kad ženklai yra fonetiškai panašūs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse remiasi ir atsižvelgia į ESINT praktiką, todėl pirmosios instancijos teismas, lygindamas ginčo ženklus, turėjo įvertinti ir vadovautis apeliantės nurodytais ESINT sprendimais.
20.3. Teismas, konstatuodamas, kad lyginami žodiniai elementai nėra semantiškai panašūs, neatsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, pagal kurią du žymenys yra konceptualiai panašūs, kai jie turi panašų semantinį turinį (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. C-251/95 24 punktas), o semantinį prekių ženklo turinį gali sudaryti ne tik jo tiesioginė reikšmė, bet ir sukeliama asociacija (ESINT šiuo metu taikomų prekių ženklų procedūrų C dalies 2 skirsnio 3 skyrius. Žymenų palyginimas, 27 psl.). Nagrinėjamu atveju, nors lyginamų žodinių elementų tiesioginės reikšmės lietuvių kalboje ir yra skirtingos, tačiau šių žodinių elementų reikšmės asocijuojasi su „valdymu“ „jėga“, „galia“, „stiprumu“, dėl to šie žodiniai elementai nedideliu laipsniu semantiškai panašūs.
20.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad fonetinis ir semantinis lyginamųjų elementų skirtingumas neleidžia daryti išvados apie bendrą elementų panašumą. Pagal Metodinius nurodymus gali užtekti ir vieno kriterijaus, kad ženklai būtų pripažinti panašiais. Nagrinėjamu atveju prekių ženklai yra panašūs ne tik vizualiai, bet ir fonetiškai bei semantiškai. Prekės, kurioms registruotas atsakovės prekių ženklas, iš dalies yra tapačios, iš dalies dideliu laipsniu panašios į ieškovės prekių ženklų registracijose nurodytas prekes. Kadangi lyginami prekių ženklai registruoti 32 klasės prekėms, atliekant šių prekių ženklų klaidinamo panašumo vertinimą, itin didelę reikšmę turi jų vizualinis panašumas. Be to, šios prekės skirtos kasdieniam vartojimui, todėl atitinkamos visuomenės pastabumo laipsnis šių prekių atžvilgiu yra žemesnis nei vidutinis. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė.
20.5. Teismas nepagrįstai nesivadovavo ataskaitoje nurodytais visuomenės apklausos rezultatais, kurie patvirtina, kad daugiau nei trečdalis (35 proc.) vartotojų mano, jog žymenys „MINISTER“ ir „MONSTER“ yra klaidinamai panašūs. Pagal teismų praktiką, tokios vartotojų dalies pakanka, kad egzistuotų visuomenės suklaidinimo tikimybė. Apklausoje dalyvavusiems respondentams buvo keliamas būtent klaidinamo panašumo klausimas. Apklausos tikslas respondentams apskritai nebuvo atskleistas. Respondentams viena po kitos buvo parodytos kortelės su prekių ženklais „MINISTER“ ir „MONSTER“. Akivaizdu, kad prekių ženklus jie vertino atsižvelgdami į bendrą šių ženklų sukuriamą įspūdį, sąmoningai įvertindami prekių ženklų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektus.
Atsiliepimas
21. Atsakovė UAB „MV GROUP Asset Management“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
21.1. Priebalsės „M“ skirtingas tarimas junginiuose „MON“ ir „MI-NI“, t. y. minkštas priebalsės „M“ tarimas žodiniame elemente „MINISTER“ ir kietas priebalsės „M“ tarimas žodiniame elemente „MONSTER“, formuoja skirtingą akustinį įspūdį girdint lyginamųjų žodinių elementų pradžias. Atitinkamai, šių žodinių elementų pradžių („MON“ ir „MINI“) fonetinis skambesys yra aiškiai skirtingo akustinio ir artikuliacinio įspūdžio. Raidžių „M“ ir „N“ tapatumas šiuo atveju nelemia vienodo fonetinio įspūdžio. Pagal ESINT žymenų palyginimo gairių 3.5.1 punktą visapusiškam žymens daromam fonetiniam įspūdžiui didelę įtaką daro žymens skiemenų skaičius ir seka. Nagrinėjamu atveju dėl skirtingo skiemenų skaičiaus bei skirtingos jų sekos tariamus žodinius žymenis vartotojai tars ir girdės skirtingai. Lyginamųjų žymenų galūnė „STER“ yra tradicinė, dažnai sutinkama anglų kalbos priesaga, kuri neturi išskirtinio fonetinio svorio vertinant elementų fonetinį panašumą. Be to, nagrinėjamu atveju kirčiuojama žodžių pradžia.
21.2. Apeliantės nurodyti ESINT sprendimai šiuo atveju nėra reikšmingi, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir nurodytų ESINT bylų faktinės aplinkybės nėra panašios.
Šalies argumentai
21.3. Pagal ESINT žymenų palyginimo gairių 3.6.1.1 punktą, kai analizuojamas prekės ženklas yra žodis, prioritetas yra teikiamas žodžio išaiškinimui atitinkamos teritorijos (-ų) kalbos žodynuose ir (arba) enciklopedijose. Jei žodis yra įtrauktas į žodyną ar enciklopediją, šiuose šaltiniuose įtvirtinta žodžio reikšmė ir yra žodžio semantinis turinys. Nagrinėjamu atveju tiek anglų, tiek lietuvių kalbos žodynuose pateiktos lyginamųjų žodinių elementų definicijos savo prasme yra skirtingos. Apeliantės pozicija dėl antrinės šių žodžių reikšmės nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Remiantis ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konceptualūs (semantiniai) skirtumai gali reikšmingai nuslopinti fonetinius ir vizualius panašumus tarp analizuojamų prekių ženklų.
21.4. Visuomenės suklaidinimo galimybė yra teisinė kategorija, kurią įvertinti yra kompetentingas teismas, o ne apklausos respondentai. Pagal apeliantės nurodytą teismų praktiką prekių ženklų klaidinamo panašumo nustatymo atveju nedidelė apklaustųjų respondentų procentinė dalis gali būti reikšminga tik tuomet, jei tokį klaidinamą panašumą suponuoja nagrinėjamos bylos aplinkybių (prekių ženklų nustatytas vizualus, fonetinis ir semantinis panašumas, šiais ženklais žymimų prekių tapatumas ir panašumas, kt.) visuma. Ieškovės pateiktoje apklausos ataskaitoje nurodytos vartotojų atsakymų opcijos „Nėra panašūs“ ir „Yra klaidinamai panašūs“ nėra lygiavertės. Didžioji dauguma (61 proc.) respondentų rinkosi atsakymą, kad prekių ženklai nėra panašūs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinėje byloje nagrinėjami klausimai, susiję su žodinių prekių ženklų klaidinamo panašumo vertinimu. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo apibrėžtų ribų ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
23. Pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Vadovaujantis šiuo klausimu išplėtota nacionalinių ir Europos Sąjungos teismų praktika, globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir semantinio lyginamųjų ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru šių ženklų sukuriamu įspūdžiu, turint omenyje konkrečiai jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016 ir joje nurodytą praktiką).
24. Ženklų palyginimas apima bendrą jų vizualių, fonetinių ir (arba) konceptualių (semantinių) savybių vertinimą. Jeigu nustatomas bent vieno iš trijų aspektų panašumas, visapusiškame suklaidinimo galimybės vertinime sprendžiama, ar ženklai panašūs pakankamu laipsniu, kad atsirastų suklaidinimo galimybė. Nustatant ženklų panašumo laipsnį, būtina įvertinti ne tik vizualinio, fonetinio ir konceptualaus ženklų panašumo lygį, bet ir kiekvieno iš šių kriterijų reikšmę, atsižvelgiant į prekių, kurioms registruoti ženklai, kategoriją, pateikimo rinkoje būdą ir kitus svarbius aspektus, dėl kurių gali padidėti vieno iš skirtingų žymenų panašumo aspektų (vizualinio, fonetinio arba konceptualaus) svarba. Pavyzdžiui, prekių ir paslaugų, kurios paprastai vertinamos vizualiai arba kurias prieš įsigyjant galima išbandyti, atveju garsinis arba konceptualus žymenų panašumas gali būti mažiau svarbus. Tokiais atvejais, atliekant suklaidinimo galimybės vertinimą, svarbesnis yra žymenų sukeliamas vizualinis įspūdis. Kita vertus, tam tikrais atvejais konceptualūs skirtumai gali reikšmingai nuslopinti vizualius ir fonetinius panašumus tarp nagrinėjamų žymenų. Toks nuslopinimas įvyksta, jei bent vieno prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, reikšmė atitinkamai visuomenei yra tokia aiški ir apibrėžta, kad ji gali ją iš karto įsidėmėti, o kitas prekių ženklas tokios reikšmės neturi arba turi visiškai kitokią reikšmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016 ir joje nurodytą ESTT praktiką).
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, sprendė, kad ieškovės prekių ženklų dominuojantis elementas yra elementas „MONSTER“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų šiuo klausimu, atsižvelgdama, be kita ko, ir į tai, kad apeliaciniu skundu ši pirmosios instancijos teismo išvada neginčijama. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ginčo žymenys „MONSTER“ ir „MINISTER“ yra vizualiai panašūs, tačiau skiriasi fonetiškai ir semantiškai, todėl lyginamųjų žymenų panašumo laipsnis yra per mažas, kad egzistuotų suklaidinimo galimybė. Kolegija pritaria ir šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
26. Pirma, apeliantė neginčija, kad žymenys „MONSTER“ ir „MINISTER“ turi Lietuvos vartotojui aiškiai suprantamą semantinę reikšmę. Tokia išvada darytina ne tik atsižvelgiant į tai, kad, kaip pažymėta teismų praktikoje, Lietuvoje anglų kalba plačiai mokoma ir todėl didelė dalis visuomenės gali suprasti paprastų angliškų žodžių reikšmę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-566/2014, 2017 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-132-823/2017), bet ir į tai, kad lietuviški nurodytų anglų kalbos žodžių atitikmenys „monstras“ bei „ministras“ yra iš esmės tokie pat. Apeliantė taip pat neginčija, kad lyginamų žodinių elementų tiesioginės reikšmės lietuvių kalboje ir yra visiškai skirtingos (žodynuose pateikiama žodžio „monstras“ reikšmė – „pabaisa“, „išsigimėlis“, žodžio „ministras“ – „vyriausybės narys, vadovaujantis ministerijai“). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis šios nutarties 24 punkte aptarta praktika, galima teigti, jog konceptualūs skirtumai šiuo atveju reikšmingai slopina galimus vizualius ir fonetinius panašumus tarp nagrinėjamų žymenų, ir kad būtent semantinis, o ne vizualus, žymenų palyginimo aspektas nagrinėjamu atveju yra reikšmingiausias sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės.
27. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad tam tikrą semantinį lyginamųjų žymenų panašumą nagrinėjamu atveju lemia galima abiejų žymenų asociacija su „valdymu“ „jėga“, „galia“, „stiprumu“. Nors tokius savo teiginius apeliantė grindžia atitinkama ESTT ir ESINT praktika, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės minimas ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95 yra susijęs su vaizdiniais prekių ženklais; šiame sprendime, priešingai nei teigia apeliantė, nepateikta jokių išaiškinimų, kad konkrečią prasmę turinčio žodinio prekių ženklo semantinis turinys turėtų būti kitas, nei šio žodžio tiesioginė reikšmė. Apeliantės minimose ESINT gairėse taip pat nurodoma, kad tuo atveju, kai ženklas arba vienas jo elementų yra žodis, įtrauktas į žodyną ar enciklopediją atitinkamos teritorijos kalba, žodyne aprašyta šio žodžio reikšmė ir yra jo semantinis turinys (Bendrijos prekių ženklų nagrinėjimo Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklai ir dizainas) gairės. C dalies 2 skirsnio 3 skyriaus 3.6.1.1. poskyris. Semantinis žodžių turinys). Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir sutikus su apeliantės teiginiu, kad abu lyginami žodžiai turi jėgos arba galios prasmės atspalvį (asociaciją) ir kad ši asociacija galėtų būti reikšminga teismui atliekant semantinį žymenų palyginimą (apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokį apeliantės teiginį vertina kritiškai), dėl iš esmės neigiamos žodžio „monstras“ pradinės prasmės galima šio žodžio asociacija su galia taip pat įgytų neigiamą atspalvį (pavojingos, nekontroliuojamos galios), kitaip nei žodžio „ministras“ atveju. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad lyginamieji žymenys yra semantiškai nepanašūs.
28. Kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žodžiai „MONSTER“ ir „MINISTER“ yra fonetiškai skirtingi. Pagrindiniai bendro prekių ženklo fonetinio įspūdžio nustatymo elementai yra skiemenys ir konkreti jų seka bei kirtis. Panašus bendras fonetinis nustatomas daugiausia remiantis bendrais skiemenimis ir jų tapačia ar panašia kombinacija. Tuo tarpu žodžius „MONSTER“ ir „MINISTER“ sudaro skirtingas skiemenų skaičius, iš kurių sutampa tik paskutinis nekirčiuotas skiemuo, dėl skirtingo skiemenų skaičiaus skiriasi šių žodžių tarimo ritmas, kirtis krenta ant besiskiriančių balsių „O“ ir „I“. Apelianto argumentai, susiję su trumpu balsės „O“ tarimu žodyje „MONSTER“, nurodytos išvados nepaneigia, jos taip pat nepaneigia ir apelianto teiginiai, susiję su ginčo žymenyse sutampančių raidžių skaičiumi, kadangi sutampančios abiejų žodžių raidės šiuo atveju yra priebalsės, kurių tarimas mažiau ryškus, nei kirčiuotų balsių, be to, jos skirtingai išsidėsčiusios lyginamųjų žymenų skiemenyse (M(*)NS – T(*)R ir M(*)–N(*)S–T(*)R).
29. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės apeliaciniame skunde nurodomuose ESINT sprendimuose buvo analizuojami visiškai kiti žymenys; tarp ESINT lygintų žymenų ir žymenų, analizuojamų šioje byloje, tarties yra esminių skirtumų – ESINT analizuoti žymenys sudaryti iš vienodo skiemenų skaičiaus („CRESTRON“ ir „CEETRON“), sutampa ta pačia tvarka išsidėsčiusios lyginamųjų žymenų balsės, kurios paprastai, tariant žodį balsu, yra aiškiau girdimos nei priebalsės („ATEROLIP“ ir „ACEOLIP“), arba sutampa kirčiuotas žymenų skiemuo (visi apeliantės nurodyti atvejai). Vien tai, kad ESINT lyginti žymenys turėjo tokį patį raidžių skaičių, kaip šioje byloje lyginami žymenys, nesudaro pagrindo spręsti, jog ESINT analizuotos situacijos buvo tapačios nagrinėjamai bylai ir kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje darydamas išvadą dėl fonetinio ginčo žymenų nepanašumo, nukrypo nuo šioje srityje formuojamos praktikos, juo labiau, kad atitinkama ESINT praktika bylą nagrinėjančiam teismui neturi privalomos galios.
30. Kadangi žymenys „MONSTER“ ir „MINISTER“ yra semantiškai ir fonetiškai skirtingi, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, semantiniam kriterijui šiuo atveju turi būti teikiama didesnė reikšmė, nei kitiems kriterijams, atsižvelgiant į aiškiai suprantamas ir visiškai skirtingas lyginamųjų žymenų semantines reikšmes atitinkamai visuomenei, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad tam tikras vizualinis lyginamųjų žymenų panašumas nagrinėjamu atveju yra per mažas suklaidinimo galimybei egzistuoti, net ir įvertinus kitus kriterijus, tokius kaip prekių panašumas ir vartotojų pastabumo laipsnis. Apeliacinio skundo argumentai šios pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.
31. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai nesivadovavo jos pateikta UAB „Spinter tyrimai“ 2017 m. gegužės mėnesį atliktos visuomenės apklausos tyrimo ataskaita, pagal kurią daugiau nei trečdalis (35 proc.) vartotojų mano, jog žymenys „MINISTER“ ir „MONSTER“ yra klaidinamai panašūs.
32. Pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad suklaidinimo galimybė – tai teisinė sąvoka, kurios vertinimas priklauso tiek nuo teisės klausimų, tiek nuo faktinių aplinkybių. Atitinkamų suklaidinimo galimybės veiksnių ir jų buvimo nustatymas priskiriamas teisei, t. y. šie veiksniai nustatomi atitinkamais teisės aktais ir teismų praktika. Kaip jau minėta, atlikdamas suklaidinimo galimybės veiksnių teisinę analizę šioje byloje, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo šiuo klausimu aktualios teismų praktikos ir padarė teisingas išvadas.
33. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymėta, kad vienas iš įrodymų aplinkybei, kokį įspūdį palyginamieji ženklai sukuria vartotojams, pagrįsti gali būti reprezentatyvios dalies visuomenės nuomonės apklausa, tačiau šios apklausos duomenys turi būti vertinami ir jų įrodomoji reikšmė nustatoma visų byloje esančių įrodymų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016). Taigi, gyventojų apklausos duomenys bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomi, be to, šie duomenys tik pagrindžia, kokį įspūdį palyginamieji ženklai sukuria vartotojams, neatsakydami į klausimą, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja suklaidinimo galimybė, kuri, kaip jau minėta, yra teisinė kategorija, ir dėl kurios, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas.
34. Pagal apeliantės teismui pateiktos visuomenės apklausos duomenis ginčo ženklus nepanašiais laikė 61 proc. apklaustųjų, dar 4 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės. 35 proc. apklaustųjų ženklus įvardijo klaidinamai panašiais, tarp jų daugiausia vyresni, mažesnių pajamų ir kaimo vietovių gyventojai. Pažymėtina, kad pagal apklausai suformuluotus klausimus: „Jūsų nuomone, kortelėse parodyti ženklai: 1) yra klaidinamai panašūs; 2) nėra panašūs, 3) negaliu atsakyti“, respondentams nebuvo palikta galimybė pasirinkti atsakymo variantą, kuriame būtų konstatuotas neklaidinamas ženklų panašumas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju apklausos rezultatą galėjo lemti tam tikras vizualinis ginčo žymenų panašumas ir kad apklausos rezultatas vienareikšmiškai nepatvirtina, jog 35 proc. respondentų, ginčo žymenis įvertinusių kaip panašius, suklystų dėl šiais ženklais pažymėtų prekės kilmės šaltinio.
35. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.
36. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovės UAB „MV GROUP Asset Management“ naudai priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 964,98 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „MV GROUP Asset Management“ iš ieškovės MONSTER ENERGY COMPANY 964,98 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.