Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2023-09-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-422-1194/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-09-18
Bylos Nr.
A6.-422-1194/2023
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00070-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Silvija Bunkuvienė
Pažeidėjas
V. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-422-1194/2023Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00070-2023-3Procesinio sprendimo kategorija: 7.11. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. rugsėjo 18 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė,sekretoriaujant Agnei Janickienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenis neskelbtini), gyvenantis (duomenis neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. K., nuo 2020 m. spalio 16 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenis neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau V. K. atsiskaitymo prioritetą teikė nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. liepos 5 d. vykdydamas pirkimus ir atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI), tokiu būdu pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad nepažeidė kreditorių eiliškumo, nes tuo metu dar nebuvo iškelta bankroto byla. Atsiskaitymai buvo – mokėjimai už elektrą, darbuotojų užmokestis, pirktos medžiagos, t. y. toliau vykdė veiklą. Buvo sudaryta sutartis dėl išdėstymo ir, atrodo, kad mokėjo skolą pagal išdėstymą. Paaiškino, kad visus mokėjimus atliko įmonės veiklai užtikrinti. Dabar yra iškelta bankroto byla. Su pareiškimu nesutinka ir prašo netaikyti administracinės atsakomybės.

3. VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašė nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

4. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

5. Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

7. Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

8. Taigi, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/20190). Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi, aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, ji reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

9. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Bendrovės įsiskolinimas VMI 2023 m. rugpjūčio 10 d. duomenimis sudarė 43 152,91 Eur. Gyventojų pajamų mokestis – 843,15 Eur už 2022 m. liepos mėnesį, 61,75 Eur šio mokesčio delspinigių; pridėtinės vertės mokestis – 39 940,26 Eur už 2021 m. lapkričio mėnesį, 2022 m. sausio, balandžio, birželio, rugsėjo, spalio mėnesius, 1 968,15 Eur šio mokesčio delspinigių; pelno mokestis – 335 Eur už 2022 m. sausio-gruodžio mėnesius, 4,60 Eur šio mokesčio delspinigių.

10. Bendrovė būdama skolinga valstybės biudžetui ir neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. liepos 5 d. laikotarpiu vykdė atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis), o ne VMI, ką patvirtina Bendrovės banko sąskaitos (Nr. LT637300010165112322) išrašai, o būtent 2022 m. birželio 6 d. Vytauto Didžiojo kredito unijai pervesta 4 500 Eur; 2022 m. birželio 29 d. UAB „SKP stiklas“ pervesta 610 Eur; 2022 m. birželio 29 d. „Elektrum Lietuva“ pervesta 3 327,33 Eur; 2022 m. liepos 1 d. Vytauto Didžiojo kredito unijai pervesta 4 600 Eur; 2022 m. liepos 1 d. UAB „ABO grupė“ pervesta 10 000 Eur; 2022 m. liepos 3 d. „Viskas pirtims“ pervesta 950 Eur; 2022 m. liepos 5 d. „Kesko Senukai“ pervesta 293 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad kreditoriai, kurių naudai buvo atlikti mokėjimai būtų laikomi pirmos ar antros eilės kreditoriais. Prievolės VMI priskiriamos trečios eilės atsiskaitymams. Taigi, Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pasirašiusi 2022 m. birželio 1 d. mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią neatliko nė vienos įmokos (V. K. tik nurodė, kad, jo manymu, mokėjimai buvo atliekami), atliko mokėjimus kitiems, pagal CK 6.930¹ straipsnį žemesnės eilės kreditoriams. Bendrovė, teikdama 2022 m. gegužės 31 d. ir 2022 m. liepos 1 d. prašymus dėl mokestinių paskolų sutarčių sudarymo, pati deklaravo lėšų atsiskaitymo su kreditoriais trūkumo faktą, todėl V. K., atsiskaitydamas su paskesnės eilės kreditoriais VMI atžvilgiu, suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį ir to siekė, veikė tyčia.

11. Nors teismo posėdžio metu V. K. paaiškino, kad dėjo visas pastangas užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, stengėsi vykdyti veiklą, visus mokėjimus atliko įmonės veiklai užtikrinti, visgi iš minėtos banko sąskaitos išrašo matyti, kad Bendrovė, negalėdama padengti visų savo turtinių įsipareigojimų VMI, nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. liepos 5 d. atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kurie pagal atsiskaitymo eilę yra žemiau nei VMI. Visą tai rodo, kad V. K. mokėjimus atliko savo rizika ir kaip vadovas turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to jam gresia atsakomybė.

12. Taigi, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buvo pažeistos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir V. K. veika atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

13. Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, aplinkybės išdėstytos nuosekliai, jos yra išsamios, neprieštaringos, atitinka byloje esančią kitą medžiagą, todėl jomis abejoti nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuobaudos skyrimo

14. ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

15. Asmeniui padariusiam administracinį nusižengimą administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytas ribas laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšies parinkimo, jų dydžio ir trukmės nustatymo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnyje. Skiriant administracinę nuobaudą privalu atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).

17. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio svarbu atkreipti dėmesį ne tik į nusižengimo pobūdį, bet ir jo padarymo aplinkybes. Vertinant tai, kad pažeidžiant atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą atsiskaitoma buvo su kitomis bendrovėmis sprendžiama, kad kreditorių eiliškumas buvo pažeidžiamas ne dėl piktavališkų ar savanaudiškų paskatų, o siekiant išlaikyti ir užtikrinti nenutraukiamą įmonės veiklą. Vertinama ir tai, kad V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog jis anksčiau buvo baustas už analogišką veiką. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos net ir minimali riba yra itin griežta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, net ir minimalaus dydžio bauda yra per griežta. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskiriant V. K. švelnesnę baudą, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas jos minimalus dydis – 500 Eur dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam – 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-422-1194/2023.

Išaiškinti V. K., kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą Trakų rūmus.

Teisėja Silvija Bunkuvienė