- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-12
- Bylos Nr.
- I-738-189/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03195-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–23), kurį vėliau patikslino (1 t., b. l. 135–140), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 115 890 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“ nuostatas Lukiškių TI-K reorganizuotas jungimo būdu nuo 2019 m. balandžio 1 d., jį prijungiant prie Vilniaus pataisos namų. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, jog laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K patalpose, pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 234; 238; 212; 222, kurių plotas, įskaičiuojant kamerose esančių baldų ir sanitarinio mazgo plotą buvo nuo 6,43 kv. m iki 7,8 kv. m. Kameros buvo netvarkingos, jose buvo nuskilusios plytelės, unitazai buvo pritvirtinti netinkamai. Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengtos ventiliacijos, veisėsi pelėsis. Lukiškių TI-K patalpų apšvietimas nebuvo pakankamas, o prekyba naudojamomis elektros naktinio apšvietimo lemputėmis, skirtomis buitiniam apšvietimui, Europos Sąjungoje yra draudžiama. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik 1,5 m aukščio sienele, tuo pažeidžiant pareiškėjo privatumą, kadangi nuolat buvo stebimas Lukiškių TI-K pareigūnų. Pareiškėjui buvo suteikiama teisė pasinaudoti dušu tik vieną kartą per savaitę, nesuteikiant galimybės po sporto nusimaudyti duše. Pareiškėjas Lukiškių TI-K turėjo teisę tik 1 val. pasivaikščioti gryname ore, kas prieštarauja tarptautinių institucijų rekomendacijoms, kur nurodoma, kad nuteistiesiems ar suimtiesiems turi būti užtikrinama teisė ne mažiau kaip 8 val. praleisti lauke. Nurodo, kad 2018 m. birželio 29 d. pareiškėjas iš artimųjų gavo siuntinį su drabužiais, kuriame buvo perduoti du dideli rankšluosčiai. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K darbuotoja S. L. jam priklausančius rankšluosčius kartu su drabužių perdavimo aktu perdavė kitam nuteistajam (suimtajam). Dėl minėtų Lukiškių TI-K pareigūnės veiksmų pareiškėjas 5 paras badavo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas patikslintame skunde, kurį įvardijo kaip atsikirtimus į atsakovės atstovo atsiliepimą (1 t., b. l. 135–140), detalizavo skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodo, jog atsakovės atstovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą klaidingai nurodo kamerų plotą, kadangi kamerų plotą mažino jose esantys baldai. Pareiškėjo teigimu, prie jo atsikirtimo pridedamas priedas Nr. 34 patvirtina kokiu būdu Lukiškių TI-K buvo atliekami vabzdžių naikinimo darbai. Pareiškėjo manymu, Lukiškių TI-K neturi pareigos aprūpinti nuteistųjų ir (ar) suimtųjų šaldytuvais ir ventiliatoriais, tačiau jų neleidžia įsigyti už savo lėšas. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K pareigūnai turėjo įsitikinti, jog jam buvo paskirtas dietinis maitinimas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti (2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 75–82).
Nurodo, kad iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas teisės aktų reikalavimus atitiko. Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius ir reikalingos priemonės. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, šiukšliadėžė, samtis, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Lukiškių TI-K nuo 2015 m. yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto suderintą planą ir turimus finansinius resursus. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, griaudami atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą. Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, jos yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K teigimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, problemų dėl atsirandančio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose neturi. Paaiškina, jog pareiškėjo minima 1 val. per dieną pasivaikščioti Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis įtvirtinta 47 punkte ir yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Lietuvos Respublikos suėmimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Jie subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Tai reiškia, kad visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui. Pažymi, kad virtuvė pagamintą maistą išduoda karštą. Suimtiesiems ir nuteistiesiems pagamintas maistas išduodamas šiltas, nes termiškai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (1 t., b. l. 196).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis galimai patyrė ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. atliekant bausmę Lukiškių TI-K.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. balandžio 24 d., nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. sausio 24 d., nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. (1 t., b. l. 75–76, 83–87).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog ginčo laikotarpiu jam nebuvo neužtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, turintis tekti vienam asmeniui.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ kuri minimalaus ploto normos vienam asmeniui nenustatė. Tačiau šiuo laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Įsakymo Nr. V-124 (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) 1.3.1 punkte, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plano patvirtinimo“, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija) (toliau – ir Konvencija) vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1604-520/2018). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 3,6 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).
Byloje nėra ginčo dėl atsiliepime teismui pateiktų duomenų apie ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju kalinčių asmenų skaičių bei kamerų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas. Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (1 t., b. l. 75–76, 83–87) byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas nepažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto (3,6 kv. m) turėjusio tekti vienam asmeniui reikalavimo, t. y. pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitiko. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Lukiškių TI-K jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto nebuvo pažeista, todėl laikytina, jog viešojo administravimo institucijos veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi šiuo aspektu, pareiškėjo išdėstyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildino iš to, kad Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas buvo įrengtas kameros kampe ir visiškai neatskirtas nuo durų ir stebėjimo langelio.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).
Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 212, 222, 234, 238 (1 t., b. l. 75–76, 83–87). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. pranešime „Dėl P. V. skundo“ (1 t., b. l. 108–109) nurodoma, kad priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. – posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – 257, 2012 m. – posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395, 2015 m. – posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417, 2016 m. – posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinių nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.)), darytina išvada, kad nors Lukiškių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams. Tualetą atskiriantis audeklas (užuolaida) negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą kalinimo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiais nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. balandžio 24 d., nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. sausio 24 d., nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d., buvo pažeista iš viso 714 parų.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengta ventiliacija, veisėsi pelėsis.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 16.10 punktu nustatyta, jog kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Byloje pateiktame Lukiškių TI-K atsiliepime (1 t., b. l. 75–82) atsakovės atstovas nurodė, jog Lukiškių TI-K nėra finansinių galimybių įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus. Pažymėtina, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją dėl kamerų netinkamos ventiliacijos nesikreipė. Pareiškėjui nepaneigus ir teismui nustačius, kad teisės aktuose nurodytas vėdinimo būdas Lukiškių TI-K kameroje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas buvo užtikrintas, konstatuotina, kad atsakovės atstovės ar jos pareigūnų neteisėti veiksmai nėra nustatyti.
Pareiškėjo teigimu, kameros buvo netvarkingos, jose buvo nuskilusios plytelės, unitazai buvo pritvirtinti netinkamai.
Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengtos ventiliacijos, veisėsi pelėsis. Pagal LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr. pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016). Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (pvz., apšvietimo, drėgmės, pelėsio, temperatūros, tinko byrėjimo nuo sienų ir lubų, čiužinių, antklodžių, pagalvių, rankšluosčių būklės) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1928-756/2018).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. spalio mėn. pranešime „Dėl P. V. skundo“ (1 t., b. l. 108–109) nurodoma, kad kamerų remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius ir finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog kamerose kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, 2005–2018 m. buvo atliekamas remontas kamerose Nr. 212, 222, 234, 238. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl netvarkingų kamerų, jose nuskilusių plytelių, netinkamai pritvirtintų unitazų visiškai nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada ir kaip nebuvo užtikrinamas tinkamas kamerų įrengimas, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su skundais netvarkingų kamerų, jose nuskilusių plytelių, netinkamai pritvirtintų unitazų nesikreipė.
Pareiškėjas teismui pateiktame atsikirtime nurodo, jog priedas Nr. 34 patvirtina kokiu būdu Lukiškių TI-K buvo atliekami vabzdžių naikinimo darbai.
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodoma, jog nuo 2015 m. yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Lukiškių TI-K administracijos 2018 m. lapkričio 21 d. pateiktame atsakyme Nr. 96-4254 „Laikymo sąlygų“ (1 t., b. l. 186) į pareiškėjo 2018 m. lapkričio 2 d. ir 2018 m. lapkričio 11 d. Lukiškių TI-K administracijai pateiktus skundus, nurodoma, jog 2018 m. lapkričio 15 d. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas nurodytu laikotarpiu peržiūrėjo vaizdo kamerų, stebinčių priežiūros postą Nr. 6, įrašus. Nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 10 d. nuo 10.30 val. iki 11.00 val. priežiūros poste Nr. 6 atėję nuteistieji, palikti Lukiškių TI-K dirbti ūkio darbus, valė langus, koridorių ir laikraščiais naikino muses. Remiantis Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistės tarnybiniu pranešimu, buvo nurodoma, jog priežiūros poste Nr. 6 2018 m. lapkričio 12 d. (pirmadienį) ryte Sveikatos priežiūros tarnybos dezinfekuotoja, pastebėjusi skraidančias muses, pakabino musių gaudiklius. 2018 m. lapkričio 13 d. buvo papildomai pakabinti musių gaudikliai priežiūros poste Nr. 6.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas apibūdinamas galimai patirtą žalą, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrįsdamas priežastinio ryšio tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ir jam padarytos neturtinės žalos. Įvertinus tai, darytina išvada, jog pareiškėjas detaliai nepaaiškino ir nepagrindė sąlygų būtinų deliktinei atsakomybei kilti.
Pareiškėjo Lukiškių TI-K patalpų apšvietimas nebuvo pakankamas, o prekyba naudojamomis elektros naktinio apšvietimo lemputėmis, skirtomis buitiniam apšvietimui, Europos Sąjungoje yra draudžiama.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. spalio mėn. pranešime „Dėl P. V. skundo“ (1 t., b. l. 108–109) nurodoma, kad Lukiškių TI-K gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx, kaip nustatyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimuose nėra nustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas. Lukiškių TI-K apšvietimui naudojamos kaitrinės elektros lemputės atitinka Europos sąjungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant elektros lemputės pakuotės rodo, jog gaminys atitinka esminius Europos Sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Gaminio ženklinimas „CE“ ženklu valstybinėms rinkos priežiūros institucijoms rodo, kad gaminys tos šalies rinkai yra tiekiamas. Byloje pareiškėjo pateikta apšvietimui naudojamos kaitrinės elektros lemputės pakuotė (1 t., b. l. 114) nepagrindžia aplinkybės, jog Lukiškių TI-K apšvietimui buvo naudojama esminius Europos Sąjungos normų reikalavimus neatitinkanti kaitrinė elektros lemputė. Byloje nesant kitų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo argumentus dėl netinkamo apšvietimo, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo apšvietimo kamerose atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, jam buvo suteikiama teisė pasinaudoti dušu tik vieną kartą per savaitę, nesuteikiant galimybės nusimaudyti duše po sporto.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, jog Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepaneigus, jog Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog Lukiškių TI-K pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai pripažintini nepagrįstais.
Pareiškėjas Lukiškių TI-K turėjo teisę tik 1 val. pasivaikščioti gryname ore, kas prieštarauja tarptautinių institucijų rekomendacijoms, kuriose nurodoma, kad nuteistiesiems ar suimtiesiems turi būti užtikrinama teisė ne mažiau kaip 8 val. praleisti lauke.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su teisės į pasivaikščiojimą įgyvendinimu. Pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė kokiomis dienomis pareiškėjas neturėjo galimybės pasivaikščioti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus Lukiškių TI-K administracijai dėl netinkamai įgyvendintos teisės į pasivaikščiojimą, tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas teismui teikiamame skunde.
Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus 47 punkte numatyta, jog turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų nesuteikta galimybė pasivaikščioti gryname ore. Teismas neturi pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo įstatymo nuostatų užtikrinimu. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas norėjo pasivaikščioti, o Lukiškių TI-K pareigūnai to būtų neleidę, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo pasivaikščiojimui skirto laiko yra atmestini.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog Lukiškių TI-K darbuotoja S. L. jam priklausančius rankšluosčius kartu su drabužių perdavimo aktu perdavė kitam nuteistajam (suimtajam).
Byloje pateiktas 2018 m. birželio 29 d. prašymas reg. Nr. 455 „Leisti perduoti suimtajam siuntinį ar smulkųjį paketą“ (1 t., b. l. 131) patvirtina, jog pareiškėjui 2018 m. birželio 29 d. buvo perduotas rankšluostis (1 vnt.). Pareiškėjui nepateikus kitų duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, jog jam turėjo būti perduodami kiti rankšluosčiai, minėti jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, dėl Lukiškių TI-K pareigūnės S. L. veiksmų (jam neperdavus reikalingų daiktų) pareiškėjas badavo 5 paras.
Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, jog Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Jie subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Tai reiškia, kad visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui. Pažymi, kad virtuvė pagamintą maistą išduoda karštą. Suimtiesiems ir nuteistiesiems pagamintas maistas išduodamas šiltas, nes termiškai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose.
Lukiškių TI-K administracijos 2018 m. gegužės 29 d. pateiktame atsakyme Nr. 96-2123 „Dėl P. V. skundo ir prašymo“ į pareiškėjo 2018 m. gegužės 14 d. skundą Nr. 29-1369, nurodoma, jog pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K su skundu dėl 2018 m. gegužės 13 d. pietų metu patiektos „surūgusios“ „valstiečių sriubos“. Pareiškėjas šiuo raštu buvo informuotas, jog pagal Medicinos personalo budėjimų žurnalą, jis į Sveikatos priežiūros tarnybos budinčią slaugytoją nesikreipė. Pagal 2018 m. gegužės 15 d. slaugytojos pranešimą Nr. 4, budinti slaugytoja 2018 m. gegužės 13 d. budėjo nuo 6.30 val. iki 18.30 val. 2018 m. gegužės 13 d. maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems buvo tikrintas maisto bloko patalpose 6.30 val. – 11.20 val. – 16.30 val. Patikrintas maistas įvertintas kaip kokybiškas ir rezultatas buvo įrašytas kokybės įvertinimo žurnale. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad UAB „Pontem“ Lukiškių TI-K teikianti maitinimo paslaugas 2018 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 05-09-304, informavo, kad maistas gaminamas kiekvienam maitinimui atskirai. Į sriubą sudedami visi ingredientai, kurie priklauso pagal technologinę kortelę. Sriuba verdama labai dideliame 300 l talpos virimo katile, virimo metu žūsta visi mikroorganizmai. Visa išvirta sriuba iš virimo katilo, dalyvaujant budinčiam pareigūnui yra išpilstoma į termosus ir išnešama dalinti. Sriubos likučių virtuvėje nelieka, kadangi tie patys virimo katilai naudojami kito maitinimo patiekalų gamyboje. Pareiškėjo skunde paminėtą dieną „Valstiečių sriubą“ valgė apie 700 suimtųjų ir nuteistųjų. Iš kitų suimtųjų ir nuteistųjų nusiskundimų nebuvo gauta. Įvertinus turimus duomenis buvo konstatuota, jog pareiškėjo pateikti skundai nepagrįsti (1 t., b. l. 164–165).
Lukiškių TI-K administracijos 2018 m. birželio 1 d. pateiktame atsakyme Nr. 96-2206 „Dėl maitinimo“ į pareiškėjo 2018 m. gegužės 14 d. skundą Nr. 29-1368 ir 2018 m. gegužės 15 d. skundą Nr. 29-1376 nurodoma, jog Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros specialistas 2018 m. gegužės 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. 51-2964 užfiksavo, kad apie 12.25 val., kameroje Nr. 238 laikomas pareiškėjas buvo nepatenkintas išduoto davinio kokybe. Priėjus prie pareiškėjo, jis pareiškė, jog patiekta sriuba yra surūgusi. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros specialistas tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad nei specialistas, nei jaunesnysis specialistas prižiūrintis maisto dalinimą 6 poste, netikrina ir nevertina maisto kokybės prieš jį paduodant į kamerą. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros specialisto tarnybos metu iš kitų nuteistųjų nusiskundimų dėl netinkamos maisto kokybės gauta nebuvo. Įvertinus turimus duomenis buvo konstatuota, jog pareiškėjo Lukiškių TI-K administracijai pateikti skundai nepagrįsti (1 t., b. l. 166).
Iš Lukiškių TI-K 2018 m. gegužės 29 d. pateikto atsakymo Nr. 96-2123 „Dėl P. V. skundo ir prašymo“ ir 2018 m. birželio 1 d. pateikto atsakymo Nr. 96-2206 „Dėl maitinimo“ turinio matyti, jog pareiškėjui buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes. Pareiškėjui buvo išaiškina minėtų atsakymų apskundimo tvarka, tačiau jis ja nepasinaudojo.
Iš byloje pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos duomenų matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiais nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. vasario 22 d., nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. birželio 29 d., nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. liepos 7 d., nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d., nuo 2018 m. vasario 8 d. (duomenų kada pareiškėjas nutraukė badavimą nėra), nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. gegužės 17 d., nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 4 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d. badavo, nuolat skundėsi virškinimo sutrikimais.
Byloje nesant duomenų, jog pareiškėjui būtų suteiktas dietinis maitinimas, konstatuotina, jog pareiškėjas turėjo būti maitinamas pagal įprastas fiziologines normas atitinkančius valgiaraščius. Iš byloje esančio pareiškėjo sveikatos istorijos išrašo matyti, jog badavimo metu pareiškėjas buvo stebimas sveikatos priežiūros specialistų. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog pareiškėjui Lukiškių TI-K nesuteikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas atitinkančio maisto. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl poreikio skelbti bado akciją siekiant, kad jo reikalavimai būtų patenkinti, laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nurodė, jog Lukiškių TI-K neturi pareigos aprūpinti nuteistųjų ir (ar) suimtųjų šaldytuvais ir ventiliatoriais, tačiau jų neleidžia įsigyti už savo lėšas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priedu, oro ventiliatorius bei šaldytuvas nėra priskirti prie leidžiamų turėti elektronikos prietaisų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog minėtų daiktų neišdavimas ar neleidimas juos įsigyti negali būti laikytinas teisės aktų ir pareiškėjo teisių pažeidimu.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų, t. y. pareiškėjo kalinimo, pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas nepažeidžiant jo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir, pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2-718/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012, 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-2542/2012, 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-511-662/2017).
Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, iš viso 714 parų, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, epizodiškumą, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (LVAT 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015, 2017 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018), į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 720 Eur neturtinės žalos dydis.
Pareiškėjas patikslintame skunde teismo prašo skirti baudą Lukiškių TI-K atstovui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį.
Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jo paskirtį, t. y. kai dalyvaujančio asmens veiksmai skirti ne siekiant apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę, bet sukurti nepatogumą kitai šaliai, sudaryti jai spaudimą, daryti įtaką jos elgesiui, tokie veiksmai turi neteisėtą paslėptą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą teise. Nustatęs tokius atvejus, vadovaudamasis ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas gali skirti tokiam asmeniui baudą. Procesinio dokumento, su kuriuo nesutinka priešinga šalis, pateikimas teismui savaime nesudaro pagrindo teigti, jog Lukiškių TI-K atstovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Kiekviena šalis gina savo teises pagal savo įsitikinimą pateikdama teismui procesinį dokumentą. Netinkamo būdo ginti savo pažeistas teises pasirinkimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, jog Lukiškių TI-K atstovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl baudos skyrimo Lukiškių TI-K atstovui D. M..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. V. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui P. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) neturtinę žalą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.