Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuotiems asmenims A. N., D. M., antstoliui Aleksandrui Selezniovui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2016-08-17 patvarkymu Nr. S1a-56942 nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Antstolis pažymėjo, kad pareiškėja pateikė skundą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo net neatvykusi į antstolio kontorą susipažinti su vykdomąja byla bei nepasiaiškinusi su antstoliu dėl vykdymo išlaidų pagrįstumo. Pasak antstolio, tokia pareiškėjos pozicija yra ydinga ir rodo pareiškėjos norą ne greičiau atsiskaityti su kreditoriais, o norą vilkinti skolos išieškojimą. Antstolis patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo, paaiškino, kad visos vykdymo išlaidos buvo paskaičiuotas pagrįstai vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija. Taip pat pažymėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/03988 buvo paskaičiuotos mažesnės vykdymo išlaidos, kadangi antstolis paskaičiavo vykdymo išlaidas ne už 24 faktiškai atliktas užklausas, o tik už 11 užklausimų, taip pat apskaičiavo mažesnį atlygio antstoliui dydį, nei vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija galėjo būti paskaičiuotas.

Dėl skundo padavimo termino

Motyvuojamoji dalis

CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėja I. M. kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų 2016-08-15, t. y. nuo skundžiamų veiksmų ir sužinojimo apie juos nepraėjus nustatytam devyniasdešimties dienų terminui (skundžiami veiksmai – antstolio 2016-05-17 patvarkymas Nr. S1a-31687, priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/03988 (v. b. l. 42-43). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja I. M. nėra praleidusi CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.

Dėl pareiškėjos reikalavimų

Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami Civilinio proceso kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Teisėjo nurodymai pašalinti vykdymo proceso pažeidimus antstoliui yra privalomi ir neskundžiami (Civilinio proceso kodekso 594 straipsnis).

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcijos) normų. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį, vykdant vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18, 279 straipsniuose yra nustatytas teismo sprendimo privalomumas, t.y. kiekvienas asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas sprendimas, jam įsiteisėjus, privalo jį vykdyti. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas savanoriškai, jis gali būti vykdomas priverstinai. Tokiu atveju teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas, kuris pateikiamas antstoliui vykdyti priverstinai. Priverstinis vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/03988 pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2015-11-10 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-97-973/2015 dėl 2913,57 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo solidariai iš skolininkų D. M. ir I. M. išieškotojo A. N. naudai. Šis vykdomasis raštas išduotas tik dėl skolos išieškojimo iš skolininkės I. M.. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-97-973/2015 pagal vieną teismo sprendimą išdavė iš viso du vykdomuosius raštus. Kitas jų yra išduotas dėl tos pačios skolos išieškojimo iš solidaraus skolininko D. M.. Šį vykdomąjį raštą taip pat vykdo antstolis Aleksandras Selezniovas vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/03987.

Pareiškėja skunde teigia, kad 2016-05-17 vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S1a-31687 2.1., 2.3., 2.4., 2.7., 2.8., 2.12., 3., 5.1. punktuose nurodytos vykdymo išlaidos yra nepagrįstos, todėl nesutinka su jos atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/03988 paskaičiuotu vykdymo išlaidų dydžiu, prašo jį peržiūrėti. Iš skundžiamo vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad antstolis paskaičiavo iš viso 590,10 Eur dydžio vykdymo išlaidas (v. b. Nr. 0010/15/03988 42-43 l.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007 yra išaiškinusi, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, todėl skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas.

CPK 611 straipsnyje yra nustatyta tokia vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka: vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant buvo apskaičiuotos, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu, kuris su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais išsiunčiamas skolininkui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja (skolininkė) vykdomojo dokumento gera valia neįvykdė, todėl buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas, kuris atitinkamai sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių - skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas.

Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/15/03988 medžiagos nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas šioje vykdomojoje byloje vykdo 2015 m. lapkričio 10 d. Palangos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-97-973/2015, dėl 2913,57 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo solidariai iš skolininkų D. M. ir I. M. išieškotojo A. N. naudai. Vykdomajame rašte nurodytas skolininkas – I. M.. Antstolis Aleksandras Selezniovas taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/15/03987, pradėtą vykdyti pagal 2015 m. lapkričio 10 d. Palangos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-97-973/2015, dėl tos pačios skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų D. M. ir I. M. išieškotojo A. N. naudai, tačiau šiame vykdomajame rašte yra nurodytas skolininkas tik D. M.. Vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/03988, kurioje pareiškėja skundžia 2016-05-17 vykdymo išlaidų apskaičiavimą tai dienai paskaičiuotas bendras 590,10 Eur vykdymo išlaidas sudaro: būtinos vykdymo išlaidos (79,99 Eur), papildomos vykdymo išlaidos (78,40 Eur), atlygis antstoliui (415,44 Eur), kitos išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims (16,27 Eur) (v.b. Nr. 0010/15/03988 42-43 l.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja (skolininkė) skunde dėl antstolio veiksmų nurodo, jog vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2.1., 2.3., 2.4. punktuose nurodytos vykdymo išlaidos nepagrįstos, nes jai raginimas siunčiamas nebuvo. Vadovaujantis CPK 657 straipsnio 1 dalimi raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 660 str. 1 d.). Raginimo paskelbimo CPK 660 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena (CPK 660 str. 2 d).Vykdomosios bylos duomenimis matyti, kad antstolis 2015-12-01 surašė pranešimą dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1-384755, kuriuo informavo skolininkę apie vykdomą išieškojimą jos atžvilgiu bei nurodė sumokėti įsiskolinimą į antstolio depozitinę sąskaitą, taip pat pažymėjo, kad kartu su šiuo pranešimu siunčia raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą (v.b. Nr. 0010/15/03988 2 l.). Antstolis 2015-12-01 taip pat surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S1-384757 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1-384758 bei kartu su pranešimu Nr. S1-384755 išsiuntė skolininkei jos žinomu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini), Palanga (v. b. Nr. 0010/15/03988 5-7 l.)). Šie dokumentai buvo grąžinti antstoliui su žyma „neatsiėmė pašte“ (v.b. Nr. 0010/15/03988 18 l.). Neįsiteikus šiems dokumentams antstolis raginimą Nr. S1-384757 skolininkei įteikė CPK 660 straipsnyje nustatyta tvarka, paskelbdamas internetinėje svetainėje www.antstoliai.lt (v. b. Nr. 0010/15/03988 19 l.). Šiuo antstolio veiksmu buvo įvykdyta CPK 655 straipsnyje įtvirtinta antstolio pareiga išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir taip įgyvendinta raginimo informacinė paskirtis. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie vykdymo procesą ir jam buvo suteikta galimybė atsiskaityti su išieškotoju. Dėl šios priežasties pareiškėjos skundo argumentas, jog antstolis nesiuntė jai raginimo įvykdyti sprendimą yra nepagrįstas.

Pareiškėjos manymu, nepagrįstas atlygio antstoliui dydis, kadangi antstolis nenurodė, kaip apskaičiavo šį atlygį. Šiuo atveju pažymėtina, kas Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte yra numatytas atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą bei būtinųjų vykdymo išlaidų dydis priklausomai nuo išieškotinos sumos. Jeigu išieškotina skola yra nuo 3185,82 iki 4344,3 Eur, tai atlygio antstoliui dydis yra 12 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 414,16 Eur, būtinųjų vykdymo išlaidų dydis – 79,99 Eur. Nagrinėjamu atveju antstolio Aleksandro Selezniovo išieškomos skolos suma vykdymo išlaidų apskaičiavimo dieną, t. y. 2016 m. gegužės 17 d., buvo 3462,01 Eur. 12 procentų nuo šios sumos yra 415,44 Eur (v.b. Nr. 0010/15/03988 37 l.). Atsižvelgiant į tai, antstolis apskaičiavo pagrįstą atlygio dydį (415,44 Eur) bei tinkamai paskaičiavo būtinąsias vykdymo išlaidas.

Pareiškėja taip pat teigia, kad 2.7., 2.8., 2.12. punktuose nurodytos vykdymo išlaidos nepagrįstos, nes nebuvo būtina daryti tokį kiekį dokumentų kopijų, kadangi antstolis dokumentus siuntė elektroniniu būdu. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nenustatyta, kad antstolis būtų siuntęs patvarkymus ar jų kopijas vykdymo proceso šalims elektroniniu būdu. 2016 m. gegužės 17 d. patvarkymo areštuoti lėšas Nr. S-16-10-4895 kopija buvo išsiųsta paštu pareiškėjai (skolininkei) (v.b. Nr. 0010/15/03988 35-36 l.). Pagrįstos vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2.5 punkte numatytos išlaidos, kadangi antstolis paštu išsiuntė 2016 m. gegužės 17 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S1a-31696 UAB (duomenys neskelbtini) (v.b. Nr. 0010/15/03988 33 l.) ir 2016 m. gegužės 17 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S1a-31689 pareiškėjai (skolininkei) (v.b. Nr. 0010/15/03988 34 l.). 2016 m. gegužės 17 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1a-31688 kopija buvo išsiųsta pareiškėjai paštu, todėl pagrįstos vykdymo išlaidos, numatytos apskaičiavimo 2.6 punkte. Kaip minėta 2016 m. gegužės 17 d. patvarkymas Nr. S1a-31691 buvo išsiųstas į skolininkės darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pagrįstai paskaičiuotos išlaidos, numatytos apskaičiavimo 2.9 punkte. 2.10 punkte matyti išlaidos, paskaičiuotos už patvarkymo į banką parengimą, kuris, vykdomosios bylos duomenimis, buvo pateiktas Pinginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (v.b. Nr. 0010/15/03988 35-36 l.). 2016 m. gegužės 17 d. antstolis surašė turto arešto aktą Nr. S1a-31698, o jo kopija buvo išsiųsta paštu pareiškėjai (skolininkei) bei išieškotojui, todėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2.2 ir 2.8 punktuose nurodytos išlaidos taip pat pagrįstos (v.b. Nr. 0010/15/03988 47-49 l.). Vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2.12 punkte antstolis paskaičiavo 13,20 Eur vykdymo išlaidų už 11 užklausų, nors pažymėjo, kad iš viso buvo atliktos 24 užklausos. Vykdomosios bylos duomenimis iki 2016 m. gegužės 17 d. įskaitant antstolis atliko 11 užklausimų (v.b. Nr. 0010/15/03988 1, 20-23, 26-29, 31, 46 l.). Duomenų, kad vykdomojoje byloje būtų atlikta daugiau užklausų nėra. Kadangi antstolis paskaičiavo vykdymo išlaidas tik už 11 užklausimų, laikytina, kad antstolis teisės aktų nepažeidė. Antstolis tinkamai pritaikė papildomų vykdymo išlaidų dydžius, nustatytus Sprendimų vykdymo instrukcijos 60 punkte.

Pareiškėja nesutinka su 5.1 punkte numatytomis pašto išlaidomis, teigia, kad antstolis galėjo siųsti visus procesinius dokumentus elektroniniu būdu. Šiuo atveju, nustatyta, kad 2016 m. gegužės 17 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S1a-31697 buvo siųstas paštu šioms lizingo bendrovėms: UAB Swedbank lizingas, AB SEB banko lizingo departamentas, UAB Mokilizingas, AB DNB Lizingas, UAB Danske lizingas, UAB Medicinos banko lizingas, UAB Šiaulių banko lizingas, UAB SB Lizingas, UAB Citadele faktoringas ir lizingas, Nordea Finance Lithuania (iš viso 10 adresatų) (v.b. Nr. 0010/15/03988 32 l.). Taip pat trys laiškai buvo išsiųsti siunčiant paštu 2016 m. gegužės 17 d. patvarkymą Nr. S1a-31691 dėl informacijos pateikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jo kopiją vykdymo proceso šalims: išieškotojui N. A. ir pareiškėjai (skolininkei) I. M. (v.b. Nr. 0010/15/03988 37-38 l.). Dar vienas laiškas paštu buvo išsiųstas UAB (duomenys neskelbtini) siunčiant šiam 2016 m. gegužės 17 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S1a-31696 (v.b. Nr. 0010/15/03988 33 l.). Paskaičiavus iš viso keturiolika laiškų, matyti, kad pašto išlaidas antstolis taip pat paskaičiavo pagrįstai. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato pareigos antstoliui informuoti skolininką apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą ir kitus procesinius dokumentus elektroniniu būdu. CPK 605 straipsnyje numatyta, kad šiame Kodekse numatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolis 2016-05-17 vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S1a-31687 pagrįstai paskaičiavo vykdymo išlaidas. Antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos paskaičiuotos nepažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintų reikalavimų, todėl teismas sprendžia, kad vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/03988 antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįsto dydžio.

Pareiškėja taip pat teigia, kad antstolis Aleksandras Selezniovas nepagrįstai ir neteisėtai vieno vykdomojo rašto pagrindu yra užvedęs dvi vykdomąsias bylas, kuriose apskaičiavo dvigubas vykdymo išlaidas už to paties sprendimo įvykdymą. Pažymi, kad antstolis, vykdydamas vienos ir tos pačios skolos išieškojimą, be teisėto pagrindo siekia išieškoti tą pačią atlygio sau sumą du kartus iš skirtingų skolininkų, t. y. pareiškėjos I. M. ir suinteresuoto asmens D. M.. Šiuo atveju sprendžiami klausimai pareiškėjos pareikštų reikalavimų ribose: pirma, ar antstolis turėjo teisę dviejų vykdomųjų raštų pagrindų dėl tos pačios skolos išieškojimo užvesti dvi vykdomąsias bylas; antra, ar antstolis dviejose vykdomosiose bylose Nr. 0010/15/03988 ir Nr. 0010/15/03987 išieškodamas tą pačią skolą to paties išieškotojo naudai, tačiau iš skirtingų skolininkų, paskaičiavo dvigubas vykdymo išlaidas, ir, jei taip, ar turėjo teisę tai padaryti. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja prašo panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą antstolio 2016-08-17 patvarkymą Nr.S1a-56942 Dėl skundo nagrinėjimo (v.b. Nr. 0010/15/03988 12 l.).

Vykdomojo rašto išdavimo tvarka reglamentuojama CPK 646 straipsnyje. Bendroji taisyklė yra ta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidariųjų atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą (CPK 647 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2009). Teismas, remdamasis sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų (CPK 647 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjamu atveju Palangos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-97-973/2015 pagal vieną teismo sprendimą išdavė du vykdomuosius raštus būtent vadovaudamasis minėta teisės norma, t. y. atsižvelgdamas į solidarių atsakovų skaičių. Esant solidariajai pareigai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Minėta nuostata suteikia kreditoriui esant solidariajai prievolei savo nuožiūra pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą bei nuspręsti, iš kokių asmenų ir kokia apimtimi reikalauti įvykdyti prievolę. Nagrinėjamu atveju išieškotojas, prašydamas vykdyti išieškojimą visos priteistos sumos ribose iš abiejų solidariųjų skolininkų, realizavo savo kaip kreditoriaus teisę solidarių skolininkų atžvilgiu pasirinkti prievolės įvykdymo būdą. Įstatyme nėra įtvirtinta nuostata, kad pagal vieną teismo sprendimą gali būti užvesta tik viena vykdomoji byla, o CPK 647 straipsnyje įtvirtinta galimybė tam tikrais atvejais išduoti kelis vykdomuosius dokumentus pagal vieną teismo sprendimą leidžia spręsti, kad pagal vieną teismo sprendimą gali būti užvestos kelios vykdomosios bylos. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija (SVI) ar kiti įstatymai ir poįstatyminiai aktai antstoliui nesuteikia teisės revizuoti teismų sprendimus, nuosprendžius ar vykdomuosius raštus ir savo nuožiūra reguliuoti teismų vykdomųjų dokumentų išdavimo tvarkos. Antstolis nėra įpareigotas spręsti dėl teismo išduotų vykdomųjų raštų ar jų kiekio pagrįstumo, įstatymai taip pat nenumato ir pareigos du vykdomuosius dokumentus sujungti į vieną vykdomąją bylą, todėl pareiškėjos argumentas, jog antstolis šioje situacijoje neturėjo teisės užvesti dvi vykdomąsias bylas, laikytinas nepagrįstu.

Sprendžiant klausimą, ar antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0010/15/03988 ir Nr. 0010/15/03987 paskaičiavo dvigubas vykdymo išlaidas ir, jei taip, ar turėjo teisę tokias išlaidas paskaičiuoti, nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/03987 2016 m. gegužės 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S1a-31709 apskaičiavo iš viso 555,29 Eur vykdymo išlaidas, iš kurių būtinosios vykdymo išlaidos sudaro 79,99 Eur, papildomos vykdymo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje – 46,40 Eur, atlygis antstoliui – 415,44 Eur ir kitos išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims – 13,46 Eur (v.b. Nr. 0010/15/03987 37-38 l.). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad antstolis būtų paskaičiavęs dvigubas vykdymo išlaidas.

Pažymėtina, kad antstolis, užvedęs vykdomąją bylą vykdomojo dokumento pagrindu, privalo atlikti visus įmanomus teisėtus ir teisės aktuose numatytus būtinus atlikti veiksmus, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau įvykdytas, t. y. išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, pateikti užklausas valstybiniams registrams, kredito įstaigoms, paskaičiuoti vykdymo išlaidas, jei reikalinga, areštuoti skolininko lėšas ir pan. Šiuo atveju, antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo dvi atskiras vykdomąsias bylas Nr. 0010/15/03988 ir Nr. 0010/15/03987, užvestas skirtingų vykdomųjų raštų pagrindu, kiekvienoje vykdomojoje byloje išieškodamas skolą ir vykdymo išlaidas tik iš vieno solidaraus skolininko. Kaip matyti iš abiejų vykdomosiose bylose sudarytų vykdymo išlaidų apskaičiavimų Nr. S1a-31687 ir Nr. S1a-31709, antstolis atliko teisėtus, būtinus vykdymo veiksmus kiekvienoje vykdomojoje byloje, todėl negalima laikyti, kad vykdymo išlaidos kurioje nors iš jų buvo paskaičiuotos dvigubai. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys ir į tai, kad atlygis antstoliui yra paskaičiuojamas ne už vieno teismo sprendimo įvykdymą, o už vieno konkretaus vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 609 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.).

Suinteresuotas asmuo D. M. atsiliepimu į pareiškėjos skundą taip pat teikia atskirą reikalavimą, prašydamas teismo įpareigoti antstolį įstatymo nustatytą tvarka sujungti vykdomąsias bylas Nr. 0010/15/03988 ir Nr. 0010/15/03987 į vieną vykdomąją bylą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje (nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojanti redakcija) nustatyta, jog skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Antstolis, priežastis dėl kurių skundas buvo praleistas, pripažinęs svarbiomis, praleistą terminą gali atnaujinti patvarkymu. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, tik tada skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Suinteresuotam asmeniui D. M. išaiškintina, kad jis turi teisę būdamas vykdymo proceso šalimis kreiptis į antstolį su prašymais, o nesutikdamas su antstolio veiksmais ar atsisakymu juos atlikti turi teisę teikti skundą įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 510, 643 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta suinteresuoto asmens D. M. prašymas įpareigoti antstolį įstatymo nustatytą tvarka sujungti vykdomąsias bylas Nr. 0010/15/03988 ir Nr. 0010/15/03987 į vieną vykdomąją bylą, netenkintinas.

Suinteresuotas asmuo A. N. prašo teismo informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie tai, kad skolininkas D. M. dirba nelegaliai. Suinteresuoto asmens prašymas informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie tai, kad skolininkas D. M. dirba nelegaliai, netenkintinas. Suinteresuotam asmeniui išaiškintina, kad jis turi teisę pats pranešti kompetentingoms institucijoms apie galimus teisės pažeidimus. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo D. M. pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Tačiau, pabrėžtina ir tai, kad teismo sprendinio vykdymo efektyvumas, o tuo pačiu ir paties vykdymo proceso koncentruotumas bei ekonomiškumas priklauso ne tik nuo antstolio, atliekančio teismo sprendimo vykdymo veiksmus, kompetencijos tačiau ir nuo to, kaip kiti vykdymo proceso dalyviai, t.y. išieškotojas ir skolininkas, tinkamai ir protingai įgyvendins Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso jiems suteiktas teises ir nustatytas pareigas bei laikysis atitinkamų Civilinio proceso kodekso reikalavimų.

Vykdymo procese skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 644 straipsnis). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis Civilinio proceso kodekso 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis.

Išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei įrodymus, patikrinus antstolio atliktus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0010/15/03988 ir Nr. 0010/15/03987 bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad antstolis Aleksandras Selezniovas ėmėsi visų būtinų ir teisėtų priemonių, kad įsiskolinimas būtų kuo greičiau ir realiai išieškotas bei nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Įvertinus byloje esančius įrodymus bei nenustačius pareiškėjos nurodomų jos, kaip skolininkės interesų ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjos I. M. skundo tenkinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513, 647 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 510 straipsnio 1 dalimi, 513 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos I. M. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų suinteresuotiems asmenims A. N., D. M., antstoliui Aleksandrui Selezniovui atmesti.

Suinteresuoto asmens D. M. prašymą įpareigoti antstolį įstatymo nustatyta tvarka sujungti vykdomąsias bylas Nr. 0010/15/03988 ir Nr. 0010/15/03987 į vieną vykdomąją bylą atmesti.

Suinteresuoto asmens prašymą informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie tai, kad skolininkas D. M. dirba nelegaliai, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0010/15/03988 ir Nr. 0010/15/03987 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.