- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-1071-390/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03502-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- L. O. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Vidai K
- Advokatai
- Eglė Janulė, Vidmantas Ravinis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. O. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-542-571/ 2018 pagal pareiškėjos L. O. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vidai K. M., Marijampolės 1-ojo notarų biuro notarei Daliai Labanauskienei dėl juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. O. A. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog L. O. A. po savo tėvo J. K. mirties buvo reikalinga išlaikymo, pripažinti negaliojančiu ½ dalį Marijampolės 1-ajame notarų biure Vidai K. M. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo po J. K. mirties, atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui po J. K. mirties priimti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad apie biologinio tėvo mirtį sužinojo jo mirties dieną – 2016-04-11. Pareiškėja kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo nepraleidusi termino, tačiau sužinojo, jog tėvas palikimą paliko kitam asmeniui. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo. Argumentą, kad reikalingas išlaikymas, grindė savo sunkia sveikatos būkle bei sunkia finansine padėtimi. Kadangi tėvas pareiškėja nesirūpino, neaugino, išlaikymo jai neteikė, pareiškėja norėtų, kad teisingumas būtų įvykdytas po palikėjo J. K. mirties ir jai atlyginta už moralines skriaudas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškimo netenkino, priteisė iš pareiškėjos 8,37 Eur pašto išlaidas valstybei.
4. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 2016-04-11 miręs J. K. yra L. O. A. tėvas. 2013 m. rugpjūčio 29 d. J. K. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko V. K. M..
5. Pagal byloje esančius įrodymus, teismas nurodė, kad pareiškėja yra dirbanti bei gaunanti senatvės pensiją, palikėjo mirties dienai pareiškėjos pajamos per mėnesį buvo apie 631 Eur. Nuo 2014-02-19 pareiškėjai stipriai pablogėjo sveikata dėl širdies ritmo sutrikimų, dėl ko gydėsi ambulatoriškai ir stacionare, t. y. pareiškėja palikėjo mirties dienai turėjo rimtų sveikatos problemų, gydėsi, pirko vaistus – per mėnesį išleisdavo apie 13-23 Eur, tačiau tokios sumos nėra didelės išlaidos atsižvelgiant į pareiškėjos pajamas, be to, dalis vaistų yra kompensuojami. Kauno miesto savivaldybė atsisakė suteikti pareiškėjai kompensaciją už buto šildymą, nes ji turi daugiau nekilnojamojo turto. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, pareiškėja palikėjo mirties dieną turėjo ir turi nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė – 32 401 Eur.
6. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, kad pareiškėja nepateikė teismui neginčytinų įrodymų, jog J. K. mirties dienai jai buvo reikalingas išlaikymas.
7. Netenkinęs pagrindinio reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinių reikalavimų atnaujinti terminą palikimui priimti, pripažinti negaliojančiu ½ dalį išduoto paveldėjimo teisės liudijimo. Pažymėjo, kad V. K. M. paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu pareiškėja L. O. A, kurios interesams atstovauja advokatė Eglė Janulė, prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo tėvo J. K. mirties buvo reikalinga išlaikymo, atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui po J. K. mirties priimti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas neįvertino, kad pareiškėja palikėjo mirties dieną buvo po sunkios operacijos ir ilgai užsitęsusio nedarbingumo, jos materialinė padėtis buvo labai bloga, todėl pradėjo dirbti, kad išgyventi, tačiau pareiškėja planuoja nutraukti darbo santykius 2018 m. gruodžio mėn., todėl pragyvenimui bus tik 291 Eur senatvės pensija.
8.2. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto reali vertė yra žymiai mažesnė nei nurodyta VĮ Registrų centro išraše, nes dėl lėšų trūkumo jis neremontuojamas daugiau kaip 30 metų, tačiau šis turtas būtinas, nes iš jo gautos lėšos bus reikalingos ateityje padidėjusioms išlaidoms kompensuoti.
8.3. Pareiškėjos nuomone, nėra teisinga, kad jai – palikėjo neaugintai dukrai, silpnos sveikatos ir sulaukusiai senatvės pensijos, nėra skiriama net dalies tėvo turto.
8.4. Nors teismas dėl termino palikimui priimti nepasisakė, tačiau pareiškėjos nuomone, ji šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. reikėjo įrodyti tėvystę.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo V. K. M., kurios interesams atstovauja advokatas Vidmantas Ravinis, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas pagrįstai nurodė, kad vien tai, kad pareiškėja yra pensininkė ir gauna pensiją, dar nėra pagrindas laikyti, jog pareiškėjai J. K. mirties dienai buvo reikalingas išlaikymas.
Šalies argumentai
9.2. Apeliantė skunde nurodo, kad jos nekilnojamas turtas yra menkavertis, tačiau jokių su tuo susijusių įrodymų nepateikė. Be to, remiantis viešojo registro duomenimis 2018 m. apeliantės turimo nekilnojamojo turto vertė yra žymiai didesnė nei, kad nurodyta teismo sprendime.
9.3. Sprendžiant klausimą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį, turi būti vertinama asmens būklė palikimo atsiradimo momentu, o ne kažkada ateityje. Todėl apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ji galimai jau nuo 2018 m. gruodžio nebedirbs, jokios reikšmės neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai
argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
11. Byloje kilo ginčas – ar apeliantė turi teisę į privalomąją palikimo dalį (CK 5.20 straipsnio 1 dalis). Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jos tėvo mirties dieną reikalingo išlaikymo, apeliantė iš esmės kelia įrodymų vertinimo klausimą.
12. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau, negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą.
13. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai aptarti kriterijai, būtini išlaikymo reikalingumui konstatuoti: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Be to, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgtina į kitas CK normas, nustatančias išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijus (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai). Kadangi įstatymo nustatytas išlaikymo reikalingumas neatskleidžia detalaus šios sąvokos turinio, tokiu atveju teismas kiekvienoje konkrečioje byloje taiko teisės normą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016; kt.).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nagrinėjamu atveju, tam, kad pripažinti apeliantei teisę į privalomąją palikimo dalį, būtina nustatyti, kad 2016 m. balandžio 11 d. (testatoriaus mirties dieną) apeliantei buvo reikalingas išlaikymas. Apeliantei tenka pareiga įrodyti, kad jai buvo reikalingas išlaikymas (CPK 178 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu (jame padarytomis išvadomis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė (neįrodė), jog 2016 m. balandžio 11 d. jai buvo reikalingas išlaikymas. Teismas nustatė, kad palikėjo mirties dienai apeliantė dirbo ir gavo senatvės pensiją, jos pajamos per mėnesį sudarė 631 Eur, apeliantė turėjo rimtų sveikatos problemų (po atliktos operacijos buvo reabilitacija, tęsiamas medikamentinis gydymas, gydytojų priežiūra ir konsultacijos), tačiau nenustatytas neįgalumas, sveikatos priežiūrai per mėnesį išleido apie 13-23 Eur, kas lyginant su pajamomis nelaikytina ženkliomis išlaidomis (apeliantė pati nurodė, kad skolintis lėšų jai nereikia, nes gaunamų pajamų jai pakanka), taip pat apeliantė turėjo 5 nekilnojamuosius daiktus (namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu, žemės sklypą, butą, vieną kambarį bendrabutyje), kurių vertė 32 401 Eur, ir galėjo juos išlaikyti (mokėti komunalinius mokesčius, žemės mokestį, pirkti kurą namo šildymui). Teismas pagrįstai pažymėjo, kad apeliantė turėjo visas galimybes esant sunkiai jos turtiniai padėčiai dalį turimo nekilnojamojo turto realizuoti arba jį išnuomoti ir taip gauti reikalingas pajamas jos pragyvenimui, tačiau tokia galimybe nesinaudojo. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtas turtas yra menkavertis, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliantė taip pat nurodo, kad dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės negali dirbti, tačiau siekiant pragyventi dirba. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vertinant išlaikymo reikalingumo kriterijus būtina atsižvelgti ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Aptariamame kontekste pažymėtina, kad apeliantė tokias teises turėjo ir jas įgyvendino (gauna senatvės pensiją).
15. Kadangi sprendžiant dėl teisės į privalomąją palikimo dalį, turi būti vertinama asmens būklė palikimo atsiradimo momentu, o ne kažkada ateityje, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ji galimai nuo 2018 m. gruodžio mėn. nebedirbs, kad turimas turtas ateityje galės padėti išspręsti jos turtines problemas, byloje nagrinėjamam klausimui nėra reikšmingos.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė skundą grindžia argumentu dėl jaučiamos nuoskaudos dėl tėvo dėmesio jai nebuvimo ir nepateisintų jos lūkesčių gauti dalį tėvo turto kaip kompensaciją, kuris taip pat nėra reikšmingas šio ginčo (dėl išlaikymo reikalingumo) sprendimui.
17. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.