Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Ramunės Mikonienės ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Laimo projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laimo projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dusta“ dėl įpareigojimo pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą, bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dusta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Laimo projektai“ dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Laimo projektai“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama (i) įpareigoti atsakovę UAB „Dusta“ per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą (su jo apmokėjimą įrodančia dokumento kopija), lėšų įmokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą patvirtinantį dokumentą, mokėjimo atidėjimą patvirtinantį dokumentą arba kredito įstaigos garantiją, kurių galiojimo terminas ne trumpesnis nei 3 metai, o užtikrinimo suma ne mažesnė nei 162,65 Eur, kuria užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą Rangos sutartį; (ii) atsakovei nepateikus ieškovei garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinančio dokumento per teismo nustatytą terminą, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną ieškovės naudai; (iii) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. 2021 m. rugpjūčio 4 d. tarp ieškovės UAB „Laimo projektai“, kaip užsakovės, ir atsakovės UAB „Dusta“, kaip rangovės, buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 21/08/041 (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti lauko ir vidaus dujotiekio statybos darbus objekte, adresu Geležinio Vilko g. 99, Vilnius, bei perduoti darbų rezultatą ieškovei Rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka.

1.2. Atsakovei atlikus rangos darbus, atsakovė pateikė ieškovei 2021 m. rugpjūčio 9 d. Atliktų darbų aktą Nr. 1, 1082 Eur be PVM sumai, bei Atliktų darbų aktą Nr. 2, 2171 Eur be PVM sumai. Jų pagrindu atsakovė išrašė ir pateikė ieškovei 2021 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DUS 3941 iš viso – 3 253 Eur sumai (pritaikytas atvirkštinis PVM). Tačiau atsakovė kartu su atliktų darbų aktais nepateikė ieškovei prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento.

1.3. Atsakovei atlikus rangos darbus, ieškovė taip pat paprašė atsakovės, kad pastaroji pateiktų ieškovei garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Atsakovė su ieškovės pareikštu reikalavimu nesutiko, todėl 2021 m. gruodžio 3 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2021 m. gruodžio 22 d. ieškovė el. paštu dar kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. 2021 m. gruodžio 16 d., 2021m. gruodžio 22 d. el. laiškais atsakovė atsisakė pateikti ieškovės prašomą dokumentą. Ieškovė išsiuntė atsakovei oficialų 2021 m. gruodžio 25 d. pranešimą, kuriame nurodė, kad atsakovei atsisakant pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą užlaikoma mokėtina 162,65 Eur dydžio suma, kuri yra lygi 5 procentams statybos rangos darbų kainos. Taip pat ieškovė informavo atsakovę apie tai, kad nepateikus garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento iki 2021 m. gruodžio 31 d., ieškovė kreipsis į teismą. 2021 m. gruodžio 10 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 1 600 Eur, o 2021 m. gruodžio 25 d. – 1 490,35 Eur. Taigi, ieškovės sustabdyta atsakovei mokėtina pinigų suma yra lygi 162,65 Eur (3253 Eur – 1600 Eur – 1490,35 Eur).

1.4. Garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas yra būtinas ieškovei statybos užbaigimo procedūros metu. Neturėdama šio dokumento ieškovė negalės priduoti pastato Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bei užbaigti statybų. Tokia išvada darytina vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 61.10 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią teikiant prašymą dėl statybos užbaigimo akto išdavimo statytojas turi pareigą pateikti rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumento kopiją, užtikrinančią rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta, kad dokumentas, užtikrinantis garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį, taip pat turi būti privalomai pateikiamas, kai norima gauti statybos užbaigimo aktą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą.

2. Atsakovė UAB „Dusta“ pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu ir prašė jį atmesti bei tenkinti atsakovės priešieškinį, kuriuo prašoma priteisti atsakovei iš ieškovės 167,03 Eur dydžio skolą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos sumos ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. 2021 m. rugpjūčio 4 d. Statybos rangos sutartimi Nr. 21/08/041 šalys nebuvo susitarusios, kad atsakovė pateiks ieškovei atliktų darbų garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą, todėl ieškovė neturi teisės vienašališkai keisti Rangos sutarties sąlygų ar reikalauti iš atsakovės prisiimti ir vykdyti įsipareigojimus, kurie nenustatyti Rangos sutartyje. Ieškovei pageidaujant, kad atsakovė pateiktų atliktų darbų garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą už Rangos sutartimi atliktus darbus, ieškovė privalėjo tokį pageidavimą išsakyti prieš pasirašant Rangos sutartį, nes garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimas atsakovei sukelia papildomas išlaidas, kurias atsakovė turi įsivertinti prieš pasiūlydama sutarties kainą ieškovei.

2.2. Atsižvelgiant į tai, kad Rangos sutartimi buvo susitarta ne dėl statinio, o dėl kilnojamųjų daiktų sukūrimo rangos darbų rezultato – LR Statybos įstatymo nuostatos, įskaitant jo 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reguliavimą dėl garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo pateikimo – netaikytinos Rangos sutarčiai.

2.3. Pareikštu ieškiniu ieškovė pripažįsta, kad atsakovei atlikus darbus pagal Rangos sutartį, atsakovė pateikė, o ieškovė be pastabų priėmė 2021 m. rugpjūčio 9 d. Atliktų darbų aktą Nr. 1 bei Atliktų darbų aktą Nr. 2. Jų pagrindu atsakovė išrašė, o ieškovė priėmė 2021 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DUS 3941 iš viso - 3 253 Eur sumai. Sąskaitos apmokėjimo terminas baigėsi 2021 m. rugpjūčio 30 d. Taip pat ieškovė pripažįsta faktą, jog ieškovė išsiuntė atsakovei 2021 m. gruodžio 25 d. pranešimą, kuriame nurodė, kad sulaiko atsakovei mokėtiną 162,65 Eur dydžio sumą nuo apmokėtinos sąskaitos. Tad šio priešieškinio teikimo dieną ieškovė jau pradelsusi 164 kalendorines dienas sumokėti 162,65 Eur sąskaitos dalį, kurios nėra atsakovei sumokėjusi iki šiol. Vadovaujantis Rangos sutarties 6.2. nuostatomis, ieškovė privalo mokėti atsakovei 4,38 Eur delspinigių (((162,65/100*6) /365)*164)).

2. Ieškovė UAB „Laimo projektai“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti bei tenkinti ieškovės ieškinį. Atsiliepime papildomai nurodė, kad:

3.1. Nors Statybos rangos sutartyje nebuvo susitarta dėl garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo, tačiau atsakovė neteisingai ir nepagristai aiškina Statybos įstatymą, t. y. kad šio įstatymo nuostatos netaikytinos Rangos sutarties objektui. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau Valstybinė mokesčių inspekcija) pateiktame išaiškinime yra įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu darbai vykdomi mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiuose, yra numatyti statinio projekte (pvz., mažo ir vidutinio slėgio dujotiekio įrengimas ne statinyje yra numatytas statinio projekte), tai jie yra priskirtini statybos darbams. Be to, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekis statinyje (pastatuose) laikomas statinio inžinerine sistema ir jo įrengimas, remontas, rekonstravimas, griovimas taip pat priskirtinas statybos darbams.

3.2. Atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 162,65 Eur skolą yra nepagrįstas. Kadangi nepaisant daugkartinių ieškovės reikalavimų, atsakovė nepateikė garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, ieškovė sustabdė garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo pinigų sumą tol, kol atsakovė pateiks dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas. Garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo sulaikomų pinigų suma, skaičiuojant nuo bendros Rangos sutarties kainos sumos, sudaro 162,65 Eur (3253 Eur x 5 proc.), t. y. suma, kurią reikalauja priteisti atsakovė. Ieškovės atliktas 162,65 Eur sumos sulaikymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovės reikalavimas turi būti atmestas. Atmetus ieškovės pagrindinį reikalavimą turi būti atmestas išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis yra taikoma tik statiniui, t. y. nekilnojamam daiktui, turinčiam laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, statybai. Pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – Gamtinių dujų įstatymas) 13¹ straipsnio 2 dalį vidutinio slėgio dujotiekiai yra laikomi kilnojamaisiais daiktais, todėl kilnojamiems daiktams negali būti taikomas Statybos įstatymo 41 straipsnis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Laimo projektai“ ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė; atsakovės UAB ,,Dusta“ priešieškinį dėl skolos priteisimo tenkino – priteisė iš ieškovės UAB ,,Laimo projektai“ atsakovės UAB ,,Dusta“ naudai 167,03 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 167,03 Eur sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčo teisiniams santykiams Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatos tiek, kiek tai susiję su rangovo pareiga kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą Rangos sutartį, ginčo atveju netaikytinos, ieškinio reikalavimus atmetė. Šią sprendimo dalį argumentavo tuo, kad:

6.1. Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatos vertintinos kaip nustatančios statinio garantiją, kuri yra suteikiama būtent statiniui, t. y. nekilnojamam daiktui, turinčiam laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, statybai. Tuo tarpu nagrinėjamo ginčo atveju vykdant ginčo Sutartį buvo atlikti dujotiekio įvado (vidutinio slėgio) ir vidaus dujotiekio (mažo slėgio) statybos darbai, todėl ginčui spręsti aktualios Gamtinių dujų įstatymo nuostatos. Gamtinių dujų įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gamtinių dujų sistema, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus objektus, statoma Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o šio straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtinta, kad mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamaisiais daiktais, šie objektai projektuojami, įrengiami bei informacija apie įrengtus objektus (techniniai bei buvimo vietos duomenys) skelbiama viešai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka. Tad Statybos ir Gamtinių dujų įstatymų teisės normų sisteminė ir lingvistinė analizė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatos, tiek, kiek tai susiję su rangovo pareiga kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį, ginčo atveju netaikytinos.

6.2. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodoma ieškinyje, garantijų ir/ar laidavimo draudimo rašto dujotiekio įvado (vidutinio slėgio) ir vidaus dujotiekio (mažo slėgio) statybos darbams nebuvimas netapo kliūtimi ieškovei baigti statybą: bylos duomenimis 2022 m. balandžio 24 d. statytojas pateikė prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą ir 2022 m. gegužės 18 d. Inspekcija statytojui patvirtino deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą, konstatuodama, kad statybos darbai pagal projekto sprendinius yra baigti.

6. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad ji turi pagrindą nemokėti atsakovei sutartos kainos dalies už faktiškai atliktus darbus dėl nepateiktų laidavimo/garantijos raštų, ir, tenkindamas atsakovės priešieškinio reikalavimą, priteisė atsakovei iš ieškovės 162,65 Eur atlyginimą už atliktus darbus bei Sutartyje šalių numatytus 4,38 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 164 kalendorines dienas. Šią sprendimo dalį argumentavo tuo, kad:

7.1. Lingvistiniu ir lyginamuoju būdu įvertinus teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.69 straipsnį bei CK 4.229 straipsnį, reglamentuojančius daikto sulaikymo teisę, bei CK 6.70 straipsnį, reglamentuojantį prievolių įvykdymo užtikrinimo teisę) bei jį lydintį kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad sulaikytas 162,62 Eur mokėjimas savo esme gali būti kvalifikuojamas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas (CK 6.70 straipsnis), kurio tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, o ne daikto sulaikymas CK 6.69 straipsnio prasme.

7.2. Nagrinėjamu atveju, byloje nesant ginčo dėl to, kad atsakovė tinkamai atliko šalių suderintus darbus, visgi esant tik vienašališkai atsakovės pasirašytų ir pateiktų ieškovei 2021 m. rugpjūčio 9 d. Atliktų darbų akto Nr. 1, 1 082 Eur be PVM sumai, bei Atliktų darbų akto Nr. 2, 2 171 Eur be PVM sumai, vertintina, kad nesant ieškovės pasirašytų Atliktų darbų aktų (patvirtinančių, kad užsakovas neturi pretenzijų atliktiems darbams), ieškovei objektyviai negalėjo būti išduotas joks laidavimo/garantijos raštas, kadangi atsakovė objektyviai neturėjo galimybės to padaryti - pati ieškovė nepasirašė Atliktų darbų aktų, todėl šiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovės atliktas 162,62 Eur sumos sulaikymas, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, negali būti laikomas pagrįstu ir sąžiningu atsakovės atžvilgiu.

I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

7. Apeliantė (ieškovė) UAB „Laimo projektai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti; iš atsakovės ieškovės naudai priteisti visas pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės atlikti vidaus ir lauko dujotiekio įrengimo statant naują statinį darbai, yra priskiriami statybos darbams:

8.1.1. Analizuojant tiek Statybos įstatymą, tiek STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, spręstina, jog sąvokai „statybos darbai“ priklauso visi darbai, kurie atliekami statant naują statinį. Sistemiškai analizuojant Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 punkte įtvirtintą statybos darbų sąvoką ir STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priedo turinį, darytina išvada, kad statybos darbai apima ir dujų inžinerinės sistemos įrengimo statant naują statinį darbus. Kitaip tariant, dujotiekio įvado statybos darbai yra naujo statinio statybos sudedamoji dalis. Dujų inžinerinė sistema, įrengta statant naują statinį, tampa naujo statinio, t. y. nekilnojamojo daikto, sudedamąja dalimi ir praranda savo individualius požymius, todėl jai civilinėje apyvartoje turėtų būti taikomas nekilnojamų daiktų teisinis režimas. Vadinasi, Gamtinių dujų įstatymo 13¹ straipsnyje įtvirtintos teisės normos turi būti taikomos sistemiškai su statybos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis analizuojant, ar mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai įrengiami savarankiškai, kaip kilnojamieji daiktai, ar statant naują statinį, kaip statinio sudedamoji dalis.

8.1.2. Nagrinėjamu atveju lauko ir vidaus dujotiekio statybos darbai buvo atlikti ne kaip atskiri, bet juos buvo būtina atlikti dėl prekybos paskirties pastato, esančio Geležinio Vilko g. 99, Vilniuje, naujos statybos, todėl vadovaujantis STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priedo 1.2.1 punkte pateikta specialiųjų statybos darbų samprata, pastato, esančio Geležinio Vilko g. 99 Vilniuje, dujų inžinerinių sistemų įrengimas priskirtinas specialiesiems naujo pastato statybos darbams, kurie patenka į Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 punkte įtvirtintą statybos darbų sampratą. Atitinkamai, šiems dujotiekio statybos darbams taikomas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, tame tarpe 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti garantinio prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo pateikimo reikalavimą.

8.1.3. Šiuos argumentus patvirtina ir byloje esantis Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktas išaiškinimas, kuriame įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu darbai, vykdomi mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiuose, yra numatyti statinio projekte (pvz., mažo ir vidutinio slėgio dujotiekio įrengimas ne statinyje yra numatytas statinio projekte), tai jie yra priskirtini statybos darbams. Be to, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekis statinyje (pastatuose) laikomas statinio inžinerine sistema ir jo įrengimas, remontas, rekonstravimas, griovimas taip pat priskirtinas statybos darbams.

8.2. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad nesant ieškovės pasirašytų Atliktų darbų aktų, atsakovei objektyviai negalėjo būti išduotas joks laidavimo/garantijos raštas, yra visiškai nepagrįsta, kadangi Statybų įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma imperatyviai nustato įpareigojimą rangovui pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ne po atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo iš užsakovo pusės, bet kartu su atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė būtiną garantinio prievolių užtikrinimo dokumento pateikimo momentą. Be to, byloje tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl darbų nepriėmimo iš ieškovo pusės.

8. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. priimtą sprendimą; iš apeliantės atsakovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Apeliantas klaidina teismą, nepagrįstai taikydamas Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatas Rangos sutarčiai. Aktualios Statybos įstatymo redakcijos 1 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta, kad Statybos įstatymas taikytinas tik atliekant statinių statybos darbus, o 2 straipsnio 84-85 dalyse apibrėžiant statinio ir statybos darbų sąvokas, vienareikšmiškai nurodoma, kad Statybos įstatymo prasme, statiniais laikomi tik nekilnojamieji daiktai, o statybos darbai (kuriems taikomas Statybos įstatymas) laikomi tik statinių (nekilnojamųjų daiktų) statybos darbai. Savo ruožtu vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymo 13¹ straipsniu, Rangos sutartimi atlikti dujotiekio įvado (vidinio slėgio) ir vidaus dujotiekio (mažo slėgio) statybos darbai yra pripažįstami kaip kilnojamojo daikto statybos darbai. Tad remiantis nurodytais teisės aktais bei atsižvelgiant į tai, kad Rangos sutartimi buvo susitarta ne dėl statinio, o dėl kilnojamųjų daiktų sukūrimo, Statybos įstatymo nuostatos, įskaitant Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reguliavimą dėl garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo pateikimo, netaikytinos ginčo Rangos sutarčiai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės UAB „Laimo projektai“ ieškinio reikalavimas dėl atsakovės UAB „Dusta“ įpareigojimo atlikti veiksmus – pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą, ir tenkinti atsakovės UAB „Dusta“ priešieškinio reikalavimai dėl skolos už atliktus darbus bei delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. tarp ieškovės UAB „Laimo projektai“, kaip užsakovės, ir atsakovės UAB „Dusta“, kaip rangovės, buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 21/08/041, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti lauko ir vidaus dujotiekio statybos darbus objekte, adresu Geležinio Vilko g. 99, Vilnius, ir perduoti darbų rezultatą ieškovei šioje Rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Sutartimi buvo atlikti dujotiekio įvado (vidutinio slėgio) ir vidaus dujotiekio (mažo slėgio) statybos darbai. Atsakovei atlikus rangos darbus, atsakovė pateikė ieškovei 2021 m. rugpjūčio 9 d. Atliktų darbų aktą Nr. 1, 1 082 Eur be PVM sumai, bei Atliktų darbų aktą Nr. 2, 2 171 Eur be PVM sumai; jų pagrindu atsakovė išrašė ir pateikė ieškovei 2021 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DUS 3941 iš viso – 3 253 Eur sumai (pritaikytas atvirkštinis PVM). 2021 m. gruodžio 10 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 1 600 Eur, o 2021 m. gruodžio 25 d. – 1 490,35 Eur. Iš šalių el. susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 3 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d., matyti, kad ieškovė prašė atsakovės pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, nurodydama, kad tokį dokumentą atsakovė privalo pateikti pagal įstatymą, priešingu atveju negalimas pastato pridavimas, o atsakovė su ieškovės pareikštu reikalavimu nesutiko, nurodydama, kad šalių Sutartyje nebuvo numatyta jokių draudimo įsipareigojimų, paaiškindama, kad atsakovei buvo nesunku atskiru įkainiu įrašyti šitą poziciją ir atsakovei neaišku, kodėl po dujų paleidimo atsiunčiamas ,,Susitarimas prie sutarties“ ir norima, kad atsakovė jį pasirašytų. 2021 m. gruodžio 25 d. pranešimu ieškovė nurodė, kad atsakovei atsisakant pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, ,,užlaikoma“ mokėtina 162,65 Eur dydžio suma, kuri yra lygi 5 procentams statybos rangos darbų kainos.

13. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo iš esmės dėl to, ar atitinkamų inžinerinių sistemų (vidaus ir lauko dujotiekio) įrengimas, statant naują statinį, priskirtinas statybos darbams, kuriems taikytina rangovo pareiga pateikti užsakovui garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą. Ieškovė laikosi pozicijos, jog kadangi lauko ir vidaus dujotiekio statybos darbai buvo atlikti ne kaip atskiri, bet juos buvo būtina atlikti statant prekybos paskirties pastatą (nauja statyba), todėl dujų inžinerinė sistema, atsakovės įrengta statant naują statinį, tampa naujo statinio (nekilnojamojo daikto) sudedamąja dalimi, ir šiems dujotiekio statybos darbams, anot ieškovės, taikomas Statybos įstatymas, tame tarpe ir šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti garantinio prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo pateikimo reikalavimą. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatas taiko šalių sudarytai Rangos sutarčiai, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad Rangos sutartimi buvo susitarta ne dėl statinio, tačiau dėl kilnojamųjų daiktų (šiuo atveju vidaus ir lauko dujotiekio sistemos įrengimo) rangos darbų rezultatų, todėl Statybos įstatymo nuostatos, įskaitant Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reguliavimą dėl garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo pateikimo, netaikytinos ginčo Rangos sutarčiai.

14. LR Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis iš tikrųjų numato, jog rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Šis reikalavimas netaikomas griaunant statinius ir statant nesudėtinguosius statinius. Dokumentas, užtikrinantis garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį, taip pat turi būti privalomai pateikiamas, kai norima gauti statybos užbaigimo aktą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. Statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas gali būti nustatomas ilgesnis už CK 6.698 straipsnyje nurodytą terminą.

15. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 58¹ punkte detalizuota, kokį dokumentą rangovas statinio statytojui (užsakovui) ar nekilnojamojo turto vystytojas statinio (jo dalies) įgijėjui turi pateikti - draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimo raštą (kartu su jo apmokėjimą įrodančia dokumento kopija), lėšų įmokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą patvirtinantį dokumentą, mokėjimo atidėjimą patvirtinantį dokumentą arba kredito įstaigos garantiją, užtikrinantį garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį (jei toks užtikrinimas privalomas pagal Statybos įstatymą).

16. Minėtame statybos techniniame reglamente nustatyti ir reikalavimai draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštui, lėšų įmokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą patvirtinančiam dokumentui, mokėjimo atidėjimą patvirtinančiam dokumentui arba kredito įstaigos garantijai: draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštas, mokėjimo atidėjimą patvirtinantis dokumentas arba kredito įstaigos garantija turi būti išduoti ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui; lėšų įmokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą patvirtinančiame dokumente turi būti nurodyta, kad lėšos į notaro depozitinę sąskaitą įmokėtos ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui; laidavimo draudimo suma, į notaro depozitinę sąskaitą įmokėta suma, mokėjimo atidėjimo suma arba garantijos suma turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statybos kainos (su PVM); turi būti užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį likusiam laikotarpiui, jei per 3 m. statinio (jo dalies) įgijėjas perleidžia statinį (jo dalį) kitam įgijėjui (nurodyto statybos techninio reglamento 58¹.1–58¹.4 punktai).

17. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas Statybos įstatyme įtvirtino rangovo ir nekilnojamojo turto vystytojo pareigą užtikrinti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą, ir ši pareiga, numatyta Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalyse, yra įstatyminė, kas reiškia, jog ją vykdyti negalima atsisakyti, o kaip išaiškinta Lietuvos teismų praktikoje, jos vykdymo apimtis šalių susitarimu gali būti keičiama ribotai (pavyzdžiui, šalys gali susitarti dėl vienos iš alternatyvių užtikrinimo priemonių pateikimo; gali susitarti dėl didesnės nei minimali įstatyme įtvirtinta prievolių užtikrinimo sumos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-943/2022). Taigi, rangovo pareiga užtikrinti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą, o konkrečiai ir pateikti statytojui (užsakovui) vienokį ar kitokį garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, vertintina kaip imperatyvi, nustatyta įstatymu, tad atsiranda ir egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar tokia pareiga dar atskirai numatyta konkrečių šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje.

18. Kita vertus, sprendžiant esminį nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą – ar atsakovė UAB „Dusta“ – rangovė, pagal sutartį su ieškove UAB „Laimo projektai“ – užsakove atlikusi konkrečius – lauko ir vidaus dujotiekio statybos darbus, turi tokią įstatyminę pareigą, būtina įvertinti, ar ji laikytina statinio rangove minėto Statybos įstatymo 41 straipsnio prasme.

19. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad statinio garantinis terminas yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį galioja rangovo garantija, jog statinys nesugrius ir bus kokybiškas įstatymo nustatytą laikotarpį. Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK 6.697 straipsnio 1 dalis). Statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytus terminus (penkeri metai; dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų). Šie terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis). Toks terminas yra taikomas darbų rezultato eksploatavimo laikotarpiu ir iš esmės yra skirtas asmenų, eksploatuojančių statinį, interesams apsaugoti (Statybos įstatymo 41 straipsnio 1, 4 dalys). Statinio garantinio termino laikotarpiu įstatymas nustato prievoles statinio projektuotojui, statinio projekto ekspertizės rangovui, rangovui, statytojui (užsakovui), statinio statybos techniniam prižiūrėtojui ir nekilnojamojo turto vystytojui (Statybos įstatymo 41 straipsnis).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad statinio rangovas išsaugo ryšį su savo sukurtu daiktu – statiniu net ir perleidus šį statinį tretiesiems asmenims. Rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Tai reiškia, kad ši pareiga yra nukreipta erga omnes (prieš visus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020).

21. Galiojantis teisinis reglamentavimas įtvirtina rangovo pareigą pateikti statytojui (užsakovui) dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių pagal rangos sutartį įvykdymas. Tokią pačią pareigą pateikti nurodytą dokumentą turi nekilnojamojo turto vystytojas statinio (jo dalies) (išskyrus nesudėtingąjį statinį (jo dalį) įgijėjams. Pareigą pateikti statinio garantinio laikotarpio prievolių pagal rangos sutartį užtikrinimo dokumentą turi rangovas statytojui (užsakovui) pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį ir nekilnojamojo turto vystytojas statinio (jo dalies) įgijėjui (-ams) pagal nurodyto straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-943/2022).

22. Taigi, tokios tiek įstatyme, tiek jį aiškinančioje teismų praktikoje, kalbant apie nagrinėjamą rangovo pareigą, vartojamos sąvokos ir konstrukcijos, įskaitant ir aiškinamo Statybos įstatymo straipsnio pavadinimą, kaip „statinio garantija“, „statinio garantinis terminas“, „statinys“, „statybos objektas“, „rangovo sukurtas daiktas – statinys“ suponuoja išvadą, jog rangovas turi prievolę garantuoti kokybę ir prievolę pateikti užsakovui savo prievolių įvykdymo per garantinį laikotarpį užtikrinimą tuo atveju, jeigu jo atlikto darbo rezultatas yra statinys (naujai sukurtas statinys), o ne atskiri statybos darbai. Statinys Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje yra apibrėžiamas, kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pastarojo straipsnio 37 dalyje pastatas apibūdinamas kaip apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Tuo tarpu šio straipsnio 16 dalyje inžineriniai statiniai apibūdinami kaip susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai; 17 dalyje inžineriniai tinklai apibūdinami, kaip statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

23. Gamtinių dujų įstatymo 13¹ straipsnyje, reglamentuojančiame mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių projektavimą ir įrengimą, numatyta, kad gamtinių dujų sistema, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus objektus, statoma Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, tuo tarpu minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad joje nurodyti objektai - mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai, nepatenkantys į Statybos įstatymo taikymo sritį, laikomi kilnojamaisiais daiktais.

24. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos nuostatas, į tai, kad nagrinėjamu atveju šalių sudaryta rangos sutartimi sulygti bei atsakovės atlikti statybos darbai apėmė ne statinio, kaip nekilnojamojo daikto, statybą, o tik atskirų inžinierinių tinklų (mažo ir vidutinio slėgo lauko bei vidaus dujotiekio), kurie pagal specialų tokiems tinklams taikytiną teisinį reguliavimą priskiriami prie kilnojamųjų daiktų, ir kurių atžvilgiu pagal tą specialų įstatyminį reglamentavimą daroma išlyga (išimtis) dėl Statybos įstatymo taikymo (t. y. kurių atžvilgiu Statybos įstatymo nuostatos, kaip expresis verbis numatyta specialiame Gamtinių dujų įstatyme, netaikomos), darytina išvada, jog iš įstatymo, konkrečiai – Statybos įstatymo 41 straipsnio kylanti imperatyvi statinio rangovo pareiga pateikti jo prievolių įvykdymo per garantinį laikotarpį užtikrinimo priemonę, kurios tikslas – užtikrinti statinio kokybę, šiuo atveju atsakovei netaikytina, tad atsakovė, nepateikusi ieškovės prašymu tokios užtikrinimo priemonės, negali būti laikoma pažeidusia nei įstatymą, nei šalių sudarytą sutartį, kurioje šalių susitarimu tokia pareiga atsakovei nenumatyta.

25. Remtis apeliantės akcentuojamu Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimu apie tai, ar dujotiekio darbai priskirtini statybos darbams, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, kadangi: a) minėtas išaiškinimas buvo pateiktas mokestinių santykių ir mokestinių prievolių buvimo aiškinimo kontekste; b) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri, priešingai nei Valstybinė mokesčių inspekcija, turi kompetenciją būtent statybų teisinių santykių srityje, aiškinimu, jos teismui pateiktoje išvadoje akcentuota bei pažymėta, kad Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis yra taikoma tik statinių, t. y. nekilnojamųjų daiktų, turinčių laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, statybai, tuo tarpu mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai (t. y. ginčo sutarties objektai) nelaikytini nekilnojamaisiais daiktais – statiniais, ir jiems pagal Dujų įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalį, netaikomi Statybos įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų (statybos techninių reglamentų ir kt.) nuostatų reikalavimai.

Dėl bylos baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas tinkamai aiškino teisės normas, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

28. Atmetus apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantės (ieškovės) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos, tuo tarpu atsakovė nepateikė teismui duomenų ir įrodymų apie savo apeliacinės instancijos teisme galimai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Laimo projektai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.