- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-2065-638/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bleiras logistics“
- Kategorijos
- 1.3.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bleiras logistics“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. P. (toliau – ieškovas) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB, atsakovė) neišmokėtą 4 423,88 Eur (neto) darbo užmokestį ir 1 963,89 Eur kelionės išlaidas, netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Bleiras logistics“ pagal 2023 m. rugsėjo 22 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 2075. Darbuotojas darbą pradėjo po 2023 m. rugsėjo 25 d. mokymų, kurie vyko darbdavio pavedimu. Darbdavys darbuotoją atleido 2024 m. liepos 2 d., tačiau atleidimo dieną pilnai su juo neatsiskaitė. Nesulaukęs apmokėjimo iš darbdavio, ieškovas pateikė prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo Darbo ginčų komisijai. Tačiau Darbo ginčų komisija ieškovo prašymą atmetė. Ieškovas paaiškino, kad darbdavys neskaičiavo ir nemokėjo darbuotojui darbo užmokesčio už jo pavedimu mokymuose būtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d., t. y. 546,76 Eur. Ieškovo teigimu, tarp jo ir darbdavio prieš pradedant dirbti buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad jam už kiekvieną dieną bus mokamas 120 Eur darbo užmokestis į rankas. Ieškovas paskaičiavo, kad jam darbdavys už laikotarpį nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. birželio mėnesio už 212 d. nesumokėjo 3 877, 12 Eur darbo užmokesčio. Ieškovui nėra apmokėtos kelionės išlaidos 1 963,89 Eur, kurias patyrė darbo metu pas atsakovę. Kadangi su ieškovu atleidžiant iš darbo nebuvo pilnai atsiskaityta, prašė priteisti netesybas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu prašė atmesti ieškovo ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d. dalyvavo kokiose nors mokymuose ir juo labiau, kad tuos mokymus būtų vykdžiusi atsakovė ar būtų pavedusi ieškovui juos baigti. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovė neteisėtai nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d. neskaičiavo ir nemokėjo jam darbo užmokesčio. Atsakovė šiuo laikotarpiu deklaravo Sodroje ieškovui nedraudiminį laikotarpį vadovaudamasi paties ieškovo 2023 m. rugsėjo 22 d. ir 2023 m. spalio 6 d. prašymais dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 19 d. Pažymėjo, kad minėti prašymai buvo parengti lietuvių ir rusų kalbomis bei pasirašyti ieškovo ir jie nėra pripažinti negaliojančiais. Teigia, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai neskaičiavo ir nemokėjo ieškovui darbo užmokesčio, nes tuo metu jam buvo suteiktos nemokamos atostogos. Ieškovas nekvestionuoja atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentų (darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio žiniaraščių bei kitų dokumentų) pagal kuriuos jam apskaičiuotas darbo užmokestis, bet teigia, kad su atsakove buvo žodžiu sudaręs susitarimą apskritai dėl kitokio darbo užmokesčio mokėjimo (dydžio), nei jis nustatytas darbo sutartyje, t. y. pasak ieškovo, atsakovė įsipareigojo jam mokėti 120,00 Eur darbo užmokestį (neto) už kiekvieną darbo dieną, tačiau atsakovė jo nesilaikė, todėl, jo manymu, egzistuoja 3 877,12 Eur darbo užmokesčio nepriemoka, kurią jis prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė patvirtina, kad nei raštu, nei žodžiu ginčo šalys nebuvo pakeitusios darbo sutarties 5.1 punkte nustatytos darbo apmokėjimo tvarkos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo versiją dėl minėto tariamo žodinio susitarimo su atsakove dėl kitokio darbo užmokesčio mokėjimo (dydžio), nei jis nustatytas darbo sutartyje. Akcentuoja, kad ieškovas dirbo pas atsakovę nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. liepos 2 d. ir per visą šį laikotarpį niekada nekėlė atsakovei jokių klausimų ar pretenzijų dėl darbo užmokesčio dydžio ar mokėjimo tvarkos. Taigi, ieškovas sutiko su darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, kuri atitinka nustatytą darbo sutartyje. Šios ieškovo pretenzijos atsakovei kilo tik po darbo santykių nutraukimo, ieškovą pradėjus atstovauti Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai. Ieškovas neįrodė, kad jo pateikiamas banko sąskaitos išrašas pagrindžia, kad jis komandiruotės užsienyje metu patyrė išlaidas, kurias kompensuoti turėjo pareigą atsakovė. Iš ieškovo banko išrašo negalima nustatyti, kokias išlaidas jis patyrė, nes ieškovas nepateikė jokio paaiškinimo dėl patirtų išlaidų, t. y., ar tai buvo pvz. degalų pirkimas, transporto priemonės remonto išlaidos, kelių mokesčių sumokėjimas ir pan. ar tai buvo asmeninio pobūdžio išlaidos, pvz. maisto, tabako gaminių ir pan. pirkimas. Be to, ieškovo pateiktas banko išrašas yra užsienio kalba be vertimo į lietuvių kalbą, todėl šio įrodymo apskritai negalima tinkamai įvertinti, nes jis neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad šalių sudarytos darbo sutarties 4.5 punkte nustatyta, jog: „ataskaitą apie komandiruotėje patirtas išlaidas darbuotojas privalo pateikti darbdaviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nuo komandiruotės pabaigos datos.“ Šiuo atveju ieškovas, grįžęs iš komandiruotės užsienyje, pateikė atsakovei duomenis apie komandiruotės metu patirtas išlaidas, kurios buvo apskaitytos 2024 m. kovo 17 d., 2024 m. sausio 28 d. ir 2024 m. birželio 30 d. avansinėmis apyskaitomis, pagal kurias bendra ieškovo patirtų išlaidų suma 1 809,95 Eur. Šios išlaidos patvirtintos paties ieškovo parašu. Visas šias išlaidas atsakovė kompensavo ieškovui dalimis darbo santykių metu. Ieškovo reikalavimas dėl 1 963,89 Eur išlaidų priteisimo nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 546,76 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d., ir 546,76 Eur netesybas (sumos nurodytos atskaičius mokesčius). Teismas likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 2 176 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų įsakymų dėl komandiruočių matyti, jog ieškovui vykstant į komandiruotes darbdavys apskaičiavo dienpinigius, ir su įsakymais ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, be to, minėtieji įsakymai buvo parengti lietuvių – rusų kalbomis, todėl jų turinys ieškovui buvo suprantamas. Minėtųjų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovui žinoma, jog darbo užmokestis jam buvo skaičiuojamas ne pagal jo nurodytą fiksuotą vienos darbo dienos įkainį, tačiau kad darbdavys atskirai apskaičiuoja darbo užmokestį ir dienpinigius. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pozicija dėl sutarto darbo užmokesčio dydžio viso proceso metu buvo nenuosekli. Nors teismo posėdyje ieškovas ir nurodė, jog buvo tartasi dėl 120 Eur darbo užmokesčio, tačiau taip pat teigė, kad iš pradžių buvo kalba dėl 150 Eur darbo užmokesčio, o kai išvažiavo, sužinojo, kad 120 Eur. Ir tik vėliau jam paaiškino, kad darbo užmokestis priklauso nuo kategorijos, jam buvo mokamas 100 Eur darbo užmokestis. Liudytojas Y. M. teismo posėdyje parodė, jog su darbdaviu buvo susitarta dėl vienos darbo dienos užmokesčio dydžio. Tačiau jo parodymais, tarėsi dėl 120 Eur darbo užmokesčio +8 Eur už euro balą ir patvirtino, jog ieškovas taip pat dėl tokio paties darbo užmokesčio dydžio tarėsi. Tačiau akivaizdu, jog tarp ieškovo duotų paaiškinimų ir liudytojo parodymų yra prieštaravimų dėl sutarto darbo užmokesčio dydžio. Lyginant juos su kitais bylos duomenimis, būtina pastebėti ir tai, jog ieškovo 2024 m. gruodžio 2 d. prašyme Darbo ginčų komisijai, ieškovas darbo užmokestį skaičiavo taikydamas 118 Eur darbo dienos įkainį, o prašyme nurodė, jog neišmokėtą darbo užmokestį sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai. Aplinkybė, jog su darbdaviu buvo sutarta dėl 120 Eur darbo užmokesčio dydžio nurodoma tik 2025 m. sausio 7 d. patikslintame prašyme Darbo ginčų komisijai. Teismas sprendė, kad nesant byloje nuoseklios ieškovo pozicijos ir jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo poziciją, jog su darbdaviu jis sutarė dėl 120 Eur darbo užmokesčio už vieną dieną mokėjimo, šis ieškovo argumentas dėl sutarto darbo užmokesčio dydžio atmestinas kaip neįrodytas. Teismas nurodė, kad ieškovas nekėlė ginčo dėl to, kad darbdavys nepagrįstai būtų išskaičiavęs baudas iš jo darbo užmokesčio. Todėl remtis ieškovo paskaičiavimais dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies dydžio teismas vadovautis negali ir dėl to, kad ieškovas iš darbo užmokesčio baudų neišskaičiavo. Ieškovas darbdavio skaičiavimų, darbo laiko apskaitos žymėjimo neginčijo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovo argumentus, jog apskaičiuojant darbo užmokestį turi būti taikomas 120 Eur dydžio vienos dienos įkainis. Teismas pažymėjo, jog darbuotojas negali savo nuožiūra taikyti darbo sutartyje neaptartos darbo užmokesčio apmokėjimo sistemos. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad darbo sutartis, parengta tiek lietuvių kalba, tiek ieškovui suprantama rusų kalba, ir yra ieškovo pasirašyta. Nors teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad darbo sutarties neskaitė, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog darbo sutartis ieškovo yra pasirašyta, todėl laikytina, kad joje nustatytos nuostatos yra privalomai taikytinos. Ieškovas taip pat patvirtino, kad darbo sutartį gavo. Duomenų, kad ieškovas būtų verčiamas pasirašyti tokio turinio darbo sutartį, ar kad ne jis būtų pasirašęs darbo sutartyje, byloje nėra. Įrodymų, jog ieškovui būtų neaiškios darbo sutarties sąlygos ir jis dėl to būtų kreipęsis į darbdavį į bylą, taip pat nėra pateikta. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė mokėjo ieškovui teisingą, darbo sutartį atitinkantį darbo užmokestį, todėl ieškovo argumentus dėl 120 Eur dienos įkainio taikymo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad atsakovei nepaneigus, jog atsakovas nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d. dalyvavo mokymuose, spręstina, jog jis turi teisę į darbo užmokestį už dalyvavimą mokymuose. Atsakovė neginčijo ieškovo paskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d., todėl teismas vadovaujasi šiais paskaičiavimais.
6. Teismas nurodė, kad iš avanso apyskaitos Nr. 01278 matyti, jog ieškovui 2024 m. sausio 28 d. buvo apskaityta 1166,47 Eur kelionės išlaidų, 2024 m. kovo 17 d. avanso apyskaita Nr. 01812 apskaityta 205,54 Eur, 2024 m. birželio30 d. avanso apyskaita Nr. 03475 apskaityta 437,94 Eur, t. y. iš viso apkaityta 1809,95 Eur kelionės išlaidų pagal ieškovo pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Iš atsakovės pateiktos banko išrašo suvestinės matyti, jog kelionės išlaidos buvo pervedamos ieškovui kartu su darbo užmokesčiu ir dienpinigiais. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu ieškovas šių aplinkybių nepaneigė, priešingai –paaiškino, jog darbdaviui pateikė duomenis apie patirtas kelionės išlaidas ir jas patvirtinančius kvitus ir nežino, ar jos atlygintos. Šioje byloje kelionės išlaidas ieškovas grindė Paysera banko išrašais. Tačiau minėtieji išrašai nepatvirtina, dėl ko išlaidos buvo patirtos. Tuo tarpu iš darbdavio įsakymų dėl komandiruočių matyti, jog darbdavys įsipareigojo atlyginti dienpinigius, ryšių, automobilių plovimo, draudimo išlaidas, automobilių serviso paslaugas, muitinės tarpininkavimo paslaugas, stovėjimo aikštelių nuomos, kelių mokesčių, degalų įsigijimo ir kitas su krovinių pervežimu susijusias išlaidas. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jis turėjo kelionės išlaidų, kurių darbdavys pagal pateiktus dokumentus nekompensavo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2025 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria nutarta atmesti ieškinį dalyje dėl 3 877,12 Eur darbo užmokesčio nepriemokos, 1 963,89 Eur kelionės išlaidų atlyginimo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatyta, kad liudytojo parodymai prieštarauja ieškovo parodymams. Tiek ieškovas, tiek liudytojas patvirtino tą patį, t. y. kad jie tarėsi dėl darbo užmokesčio už dieną. Nėra pagrindo nesivadovauti šiais parodymais ir juos atmesti. Ieškovo nurodytas aplinkybes – dėl darbo užmokesčio dydžio ir jo apskaičiavimo tvarkos, darbo sutarties įforminimo, atsiskaitymo lapelių (ne)gavimo, formalaus dokumentų pasirašymo, individualiai neaptariant pasirašomų dokumentų teksto turinio ar jo neskaitant, patvirtino ir liudytojas Y. M..
7.2. Pažymėtina, kad sudarant ginčo darbo sutartį nėra aiškiai, tiksliai aptartas darbo užmokesčio ir dienpinigių apskaičiavimo mechanizmas. Dėl dienpinigių mokėjimo darbo sutartyje yra nurodyta, kad dienpinigiai mokami ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių dydžių, tačiau Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-88-945/2024 tokia nuostata pripažinta neaiškia ir klaidinančia ieškovą, kas vėl patvirtina, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Beveik visų ieškovui atliktų mokėjimų paskirtis nurodyta: „darbo užmokestis + komandiruotės sąnaudos + dienpinigiai.
7.3. Nėra pagrindo daryti išvados ir pripažinti, kad vairuotojas, pasirašydamas atsakovės paruoštą tipinę darbo sutartį, kurioje nurodytos sąlygos: dienpinigiai mokami ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių dydžių, o darbdavio nuožiūra ir didesni, objektyviai turi suvokti, kad šios darbo sutarties sąlygos visai nereiškia bendro vidutinio 120 Eur dienos atlygio, kaip jam įsidarbinant deklaravo atsakovė. Šalys faktiškai buvo susitariusios dėl ieškovui mokėtino 120 Eur, atskaičius mokesčius, vidutinio dieninio tarifinio darbo užmokesčio ir dienpinigių atlygio už darbą reise, tokia darbo apmokėjimo sistema taikoma visiems atsakovės vairuotojams. Atsakovė neįrodė, kad į vidutinį 120 Eur paros atlygį neįtraukiamos vairuotojo poilsio dienos komandiruotės metu bei dienos vykstant iki transporto priemonės kitoje valstybėje. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1162-1012/2022).
7.4. Aplinkybė, kad darbdavės mokėjimo pavedimuose paskirtis nurodyta: „darbo užmokestis + komandiruotės sąnaudos + dienpinigiai“, nepatvirtina sprendime nurodytų aplinkybių, kad kelionės išlaidos buvo pervedamos ieškovui kartu su darbo užmokesčiu ir dienpinigiais, nes išdėstytos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškovu darbo užmokesčiu, tuo labiau neatsiskaitė komandiruotės sąnaudomis. Darbdavys neneigė, kad komandiruotės sąnaudos buvo patirtos jo sutikimu.
8. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Ieškovas skunde pateikė tik subjektyvius ir deklaratyvius vertinimus dėl byloje esančių įrodymų, tačiau nepateikė jokių argumentų, kokias įrodymų vertinimo ar teisės taikymo klaidas šiuo nagrinėjamu klausimu padarė pirmosios instancijos teismas. Nors ieškovas teigia, kad jo ieškinio reikalavimus neva pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai, tačiau dėl neaiškių priežasčių jų nenurodė ir skunde neaptarė. Ieškovo deklaratyvus įrodinėjimas vertintinas kritiškai. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertino tiek ieškovo, tiek liudytojo Y. M., tiek atsakovės duotus parodymus, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus ir dėl jų įrodomosios vertės pasisakė sprendime.
8.2. Kaip teisingai teismas nurodė sprendime, kai ieškovui kildavo klausimų dėl jam mokamo darbo užmokesčio, jis kreidavosi į atsakovės buhalteriją, kuri jam atsakydavo į jo klausimus. Ieškovas buvo tinkamai informuotas apie jam mokamą darbo užmokestį ir turėjo galimybę bei žinojo, kaip su ta informacija susipažinti, įskaitant ir darbo sutarties sąlygą dėl darbo užmokesčio. Ieškovo skunde nurodyti argumentai dėl tariamai neaiškios darbo užmokesčio sąlygos darbo sutartyje, atmestini kaip nepagrįsti.
8.3. Vertinant ieškovo argumentus apeliaciniame skunde dėl dienpinigių dydžio, pažymėtina, kad jie nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo metu ieškovas nereiškė jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl dienpinigių dydžio ir dėl to nebuvo kilęs ginčas. Ieškovas pretenzijas dėl dienpinigių dydžio pirmą kartą pareiškė tik apeliaciniame skunde. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
8.4. Teismas teisingai pažymėjo sprendime, kad ieškovas tariamai nekompensuotas kelionės išlaidas grindė tik savo Paysera banko išrašu, iš kurio duomenų negalima nustatyti kokios išlaidos buvo patirtos. Atsakovė kompensavo ieškovui bendroje sumoje 1 809,95 Eur kelionės išlaidas pagal jo pateiktus jas pagrindžiančius įrodymus (kvitus). Visas šias kelionės išlaidas atsakovė apskaitė ieškovo avansinėse apyskaitose, kurias patvirtino pats ieškovas jas pasirašydamas. Ieškovui neįrodžius, jog jis turėjo kelionės išlaidų, atsakovė pagal pateiktus dokumentus jam jų nekompensavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl tikrosios darbo santykių šalių valios nustatymo, būtinųjų darbo sutarties sąlygų, susijusių su darbo užmokesčiu, aiškinimo ir sutarto atlyginimo dydžio apskaičiavimo, dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoju nutraukus darbo sutartį (DK 146 straipsnio 2 dalis), dėl komandiruotės metu patirtų išlaidų atlyginimo.
11. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2024 m. liepos 2 d. dirbo atsakovo įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju. Darbo sutartis buvo sudaryta su dviem darbdaviais (UAB „B. L.“ ir UAB „Transorloja“), dviem kalbomis – lietuvių ir rusų, darbo užmokestis darbo sutartyje nustatytas kaip minimalus valstybės nustatytas valandinis darbo užmokestis padaugintas iš koeficiento 1,65 už faktiškai dirbtą laiką, dienpinigiai – ne mažiau kaip 51 proc. nuo Vyriausybės nustatytų maksimalių koeficientų. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki spalio 14 d. ieškovas, jo teigimu, dalyvavo mokymuose. Ieškovas buvo siunčiamas į komandiruotes pagal darbdavio įsakymus.
12. Darbo santykiams pasibaigus, ieškovo teigimu, su juo nebuvo pilnai atsiskaityta. Pirmiausia ieškovas teigia, kad buvo sutaręs su darbdaviu, kad gaus po 120 Eur per dieną atlyginimo, tačiau darbdavys tiek nemokėjo, todėl per visą darbo laikotarpį (212 dienų) susidarė 3877,12 Eur nepriemoka. Taip pat darbdavys nesumokėjo už mokymosi laiką nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki spalio 14 d. - 546,76 Eur. Be to, darbdavys neapmokėjo komandiruotės metu patirtų išlaidų - 1963,89 Eur.
13. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio už mokymosi laiką nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki spalio 14 d. – priteisė 546,76 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir tokio paties dydžio netesybas - 546,76 Eur. Kitus ieškovo reikalavimus teismas atmetė. Apeliacinį skundą pateikė ieškovas.
14. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl šalių sutarto darbo užmokesčio dydžio. Teismas turėjo vadovautis liudytojo M. parodymais, nes tokia darbo apmokėjimo sistema taikoma visiems atsakovės vairuotojams, nėra jokio pagrindo abejoti liudytojo parodymais. Apelianto teigimu, priimant į darbą atsakovė vairuotojams paaiškina, kad jie vidutiniškai gaus po 120 Eur paros atlygį už darbą, apimantį darbo užmokestį bei dienpinigius. Toks darbdavio darbo apmokėjimo sąlygų pristatymas ikisutartiniuose santykiuose, apelianto teigimu, laikomas oferta, kurią darbuotojas, pasirašydamas darbo sutartį, priima.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neatmeta, kad ieškovą priimant į darbą jam buvo žodžiu paaiškinta, kokio dydžio atlyginimo jis vidutiniškai gali tikėtis, tačiau ieškovas po pokalbių pasirašė darbo sutartį, sudarytą dviem kalbomis, kurioje buvo nurodytas konkretus darbo užmokestis: minimalus valandinis atlyginis padaugintas iš koeficiento 1,65. Pirmosios instancijos teismas darbo sutarties sudarymo aplinkybes nuodugniai aiškinosi ir nustatė, kad ieškovui, kuris yra ne Lietuvos gyventojas, atsakovas buvo jau antrasis darbdavys Lietuvoje, ieškovas yra turintis aukštąjį išsilavinimą asmuo, darbo sutartis ieškovui buvo pateikta dviem kalbomis: lietuvių ir rusų, jam buvo duotas darbo sutarties egzempliorius, jis galėjo sutartį perskaityti ir išsiaiškinti sąlygas. Pažymėtina, kad darbo užmokestį apibrėžianti sąlyga – „minimalus valandinis atlyginis padaugintas iš 1,65“ yra aiški ir suprantama, o jeigu ieškovui buvo neaišku, jis galėjo iškart šią sąvoką išsiaiškinti su darbdaviu.
16. Be to, pažymėtina, kad 2023 metais (kai ieškovas pasirašė ginčo darbo sutartį) minimali valandinė alga buvo 5,14 Eur. Už 8 valandų darbo dieną ieškovo atlygis būtų 41,12 Eur (5,14*8), pridėjus dienpinigius, pvz., Vokietijoje, kurie yra 62 Eur už dieną, dienos uždarbis būtų 103,12 Eur. Įvertinant ieškovo paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje 2025 m. balandžio 22 d., kad iš pradžių darbdavys žadėjo po 150 Eur, paskui 120 Eur per dieną, dar vėliau kalbėjo, kad bus 110 Eur, galiausiai išėjo tik 100 Eur per dieną, nes tai priklausė nuo kategorijos, todėl jam buvo mokamas 100 Eur darbo užmokestis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad paties ieškovo paaiškinimai dėl vadinamojo ikisutartinio darbdavio pažado nebuvo vienareikšmiai ir nuoseklūs, tačiau suma, paskaičiuota kaip 8 valandų atlygis, padaugintas iš koeficiento 1,65 ir pridėjus maksimalius dienpinigius (iš viso išeina 103,12 Eur), faktiškai atitinka darbdavio pažadą mokėti po 100 Eur per dieną.
17. Kaip jau minėta, ieškovui žadėta 100 Eur per dieną suma, jo paties teigimu, apėmė darbo užmokestį kartu su dienpinigiais. Šioje byloje iš atsakovo pateiktų 11 įsakymų išsiųsti ieškovą į komandiruotes (Darbo ginčų komisijos medžiagoje) matyti, kad siunčiant ieškovą į komandiruotes jam buvo skaičiuojama ir mokama LR Vyriausybės nutarimu Nr. 526 nustatyta maksimali dienpinigių norma. Ieškovas šios aplinkybės neginčijo ir dienpinigių nepriemokos priteisti neprašė. Mokėtas dienpinigių dydis kartu su paskaičiuotu darbo užmokesčiu leidžia spręsti, kad darbdavys, davęs pažadą mokėti po 100 Eur per dieną, iš esmės to pažado ir laikėsi.
18. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad darbo sutartyje įrašyta sąlyga dienpinigius mokėti ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių dydžių, yra neaiški ir klaidinanti, šios bylos situacijoje neturi teisinės reikšmės, nes ieškovas gavo pilną dienpinigių normą ir dėl dienpinigių priteisimo/trūkumo reikalavimų nereiškė.
19. Toliau apeliantas nurodo, kad panašioje situacijoje Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1162-1012/2022 šalių ginčą išsprendė skirtingai, nes pripažino darbuotojo ir darbdavio susitarimą dėl 65 Eur per dieną mokėtino atlyginimo, atmetė darbo sutartyje įrašytą sąlygą dėl užmokesčio skaičiavimo minimalų valandinį atlygį dauginant iš koeficiento 1,65, ir atitinkamai priteisė darbuotojui trūkstamą darbo užmokestį. Todėl ir šioje byloje esą teismas turėjo sekti nurodytu precedentu.
20. Tačiau teisėjų kolegija vertina, kad apelianto nurodomas sprendimas kitoje byloje nėra tinkamas kaip precedentas sprendžiant šią bylą. Cituojamoje byloje teismas pripažino, kad vairuotojas buvo pagrįstai įgijęs lūkestį gauti po 65 Eur per dieną/parą, praleistą komandiruotėje. Taip pat teismas nustatė, kad darbo sutartyje įrašytas atlyginimo dydis už darbo dieną komandiruotėje (ne bendrai praleistas dienas komandiruotėje) sudarė maždaug 65 Eur sumą (darbo užmokestis ir dienpinigiai). Ginčas cituojamoje byloje kilo dėl dienų skaičiavimo, ar turi būti mokama už kalendorines dienas komandiruotėje ar tik už darbo dienas. Priklausomai nuo dienų skaičiaus susidarė ir ginčo suma arba nepriemoka.
21. Šioje byloje, kaip jau minėta, taip pat nustatyta, kad darbdavio pažadėtas atlyginimas iš esmės atitinka darbo sutartyje nustatytą atlygį (žr. 16 pastraipą), kitaip tariant, šalių susitarimas nesiskyrė nuo darbo sutartyje užfiksuoto atlyginimo dydžio. Atlyginimo suma gaunama dauginant sutartą dydį iš dirbtų dienų skaičiaus. Tačiau šioje byloje, skirtingai, negu cituojamoje Vilniaus apygardos teismo byloje, ieškovas nei patikslintame ieškinio pareiškime, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme byloje neginčijo darbdavio nustatyto ir darbo laiko tabeliuose užfiksuoto ieškovo darbo dienų skaičiaus, kuris yra mažesnis, negu 212 dienų, nuo kurių ieškovas skaičiavo jam esą priklausantį atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui elektroniniu paštu buvo siunčiami atsiskaitymo lapeliai. Iš atsiskaitymo lapelių matyti, kad juose buvo nurodomas dienų ir dirbtų valandų skaičius kiekvieną mėnesį. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu argumentavo tik tuo, kad jis negalėjo atsidaryti darbdavio siustų dokumentų nuorodų, į ką teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas turėjo pasirūpinti savo turima kompiuterine programine įranga. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepaneigė teisme, jog atsiskaitymo lapelius gavo, ir kad elektroniniuose laiškuose darbdavys išaiškino, kokį slaptažodį naudoti, kad galėtų darbuotojas perskaityti darbdavio siųstą dokumentą, ir kur jį rasti. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas aiškinosi buhalterijoje dėl darbo užmokesčio, ir pripažino, kad buhalterė kompiuteryje parodydavo lenteles ir paaiškindavo apie sumas.
22. Todėl teismo išvada, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie mokamą darbo užmokestį, turėjo galimybę su ta informacija susipažinti ir galėjo išsiaiškinti darbo užmokesčio paskaičiavimo mechanizmą, pripažintina pagrįsta.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pareiškimą teismui sudaro dvi esminės dalys: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 111 straipsnis). Ieškinio pagrindas yra aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio dalykas ( reikalavimas). Ieškovas savo patikslintame ieškinyje nurodė, kad susitarė su darbdaviu gauti po 120 Eur per dieną, tačiau šios sumos (per dieną) negavo. Kitaip tariant, ieškovas kėlė klausimą, ir teismas aiškinosi, koks iš tikro buvo darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl atsakovui mokėtino darbo užmokesčio dydžio. Aplinkybių dėl dienų skaičiaus netinkamo žymėjimo, kaip minėta, ieškovas nei savo ieškinyje, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė, todėl teisme šios aplinkybės ir nebuvo aptarinėjamos. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Todėl apelianto argumentai dėl netinkamai išnagrinėto jo ieškinio yra atmestini, nes teismas išnagrinėjo ieškovo reikalavimą pagal jo paties nurodytas ir paaiškintas aplinkybes.
24. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu atmesti reikalavimą priteisti komandiruotės metu turėtų išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad darbo sutartimi šalys sulygo, kad ataskaitą apie komandiruotėje patirtas išlaidas darbuotojas privalo pateikti darbdaviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nuo komandiruotės pabaigos dienos. Šalių susitarimu, vykdant atsiskaitymą dėl dienpinigių darbuotojui išmokėjimo, galimas abipusių įsipareigojimų įskaitymas (5.2 p.). Įsakymuose išsiųsti ieškovą į komandiruotes yra išvardinta, kokios išlaidos bus atlyginamos: ryšių, a/m plovimo, draudimo, a/m serviso paslaugos, muitinės tarpininkavimo pasaugos, stovėjimo aikštelių nuomos, kelių mokesčio, degalų įsigijimo, baudos. Iš pateiktų avanso apyskaitų matyti, kad ieškovui 2024 m. sausio 28 d. buvo apskaityta 1166,47 Eur kelionės išlaidų, 2024 m. kovo 17 d. apskaityta 205,54 Eur, 2024 m. birželio 30 d. apskaityta 437,94 Eur, iš viso apkaityta 1809,95 Eur kelionės išlaidų pagal ieškovo pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, kurios buvo išmokėtos kartu su darbo užmokesčiu ir dienpinigiais.
25. Ieškovas, norėdamas įrodyti, kad jis turėjo daugiau papildomų išlaidų, kurių darbdavys neatlygino, turėjo pateikti teismui įrodymus, kad jis pateikė darbdaviui prašymą atlyginti ir kitas išlaidas (ar didesnei sumai), tačiau darbdavys šių išlaidų neįtraukė į avanso apyskaitas ir jų neatlygino. Tačiau tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovas šių aplinkybių nepaneigė, priešingai –paaiškino, jog darbdaviui pateikė duomenis apie patirtas kelionės išlaidas ir jas patvirtinančius kvitus ir nežino, ar jos atlygintos. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad darbdavys neneigė, kad komandiruotės sąnaudos buvo patirtos jo sutikimu, neatsako įklausimą, ar buvo pateiktas prašymas atlyginti papildomas išlaidas ir kaip konkrečiai ieškovas įrodinėjo tas išlaidas, jeigu prašė jas atlyginti. Todėl spręstina, kad ieškovas savo reikalavimo pagrįstumo neįrodė, todėl reikalavimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė.
26. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties sąlygų aiškinimą (DK 6 straipsnis), atsiskaitymą su darbuotoju, išlaidų, patirtų komandiruotės metu mokėjimą (DK 107,146,147 straipsniai), tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.
27. Apelianto turėtos išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.