- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- 1A-96-988/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07149-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- A. I. A. I. E.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. D. paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į A. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 16 d., 20.50 val., iki 2021 m. gegužės 18 d., 14.00 val. (2 dienos, prilyginamos 2 laisvės atėmimo dienoms).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu A. D. paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme ir A. D. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmė paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo ar atvykimo į pataisos įstaigą, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, pradžios.
T. J. (T. J.), padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą A. J. nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
V. S. (V. S.), padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą S. S. nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Nutrauktas bylos procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.
Iš dalies patenkintas nukentėjusiojo A. I. A. I. E. civilinis ieškinys ir priteista iš A. D. nukentėjusiojo A. I. A. I. E. naudai 545 Eur (penki šimtai keturiasdešimt penki eurai) turtinės žalos atlyginimo, 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiajam.
Konfiskuoti valstybės nuosavybėn kratos metu pas A. D. rasti ir paimti 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų), priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyrių (2021 m. gegužės 31 d. Kvitai B serija BBB Nr. 005622 ir 005574), kaip nusikalstamų veikų rezultatas.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kita iš A. D. paimtų piniginių lėšų dalis – 3 710 Eur ir 2 JAV doleriai (trys tūkstančiai septyni šimtai dešimt eurų ir du JAV doleriai), grąžinti A. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai pardavė narkotines medžiagas, o būtent: jis 2021 m. gegužės 15 d., apie 1.00 val., Vilniuje, Kedrų g. 2A, prie greitojo maisto restorano „M.“, automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. ir T. J. už 80 Eur pardavė narkotinę medžiagą – 0,292 g kokaino. A. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, A. D. neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bute, (duomenys neskelbtini), laikė 2,029 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocino, ir šių grybų sporų, grybienos, kurių masė yra 2,029 g, 1,996 g narkotinės medžiagos – kokaino, narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,030 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 17,5 %), narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,052 g ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 39,5 %), psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,490 g (37,5 %), iki kol 2021 m. gegužės 17 d., 22.16 val., kratos metu policijos pareigūnai šias narkotines bei psichotropines medžiagas rado ir paėmė. A. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
3. Taip pat A. D. nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2021 m. rugsėjo 19 d., apie 5.40 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, įvykus žodiniam konfliktui su pavežėjimo paslaugą teikiančiu vairuotoju, išlipęs iš automobilio bei priėjęs prie vairuotojo A. I. A. I. E., ranka trenkė jam į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. I. A. I. E. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies ir lūpų srities patinimu. A. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
4. T. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta vadovaujantis BK 40 straipsniu dėl to, kad jis neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2021 m. gegužės 15 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), prie greito maisto restorano „M.“, kartu su V. S. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. D. už bendrus pinigus – 80 Eur, neteisėtai įgijęs 0,292 g narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtai bendrai su V. S. įgytą narkotinę medžiagą laikė V. S. piniginėje, iki kol 2021 m. gegužės 15 d., apie 2.00 val., Vilniuje, Eišiškių pl., policijos pareigūnai sustabdė automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apžiūros metu pas V. S. piniginėje rado ir paėmė jam ir V. S. priklausančią 0,292 g narkotinę medžiagą – kokainą.
5. V. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta vadovaujantis BK 40 straipsniu dėl to, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2021 m. gegužės 15 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), prie greito maisto restorano „M.“, kartu su T. J. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. D. už bendrus pinigus – 80 Eur, neteisėtai įgijęs 0,292 g narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtai bendrai su T. J. įgytą narkotinę medžiagą laikė piniginėje, iki kol 2021 m. gegužės 15 d., apie 2.00 val., Vilniuje, Eišiškių pl., policijos pareigūnai sustabdė automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apžiūros metu pas jį piniginėje rado ir paėmė jam ir T. J. priklausančią 0,292 g narkotinę medžiagą – kokainą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžio motyvus, kuriais A. D. prisipažinimas dėl kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vertinamas kaip „nevisiškas kaltės pripažinimas“, ir konstatuoti, kad A. D. savo kaltę dėl nežymaus A. I. A. I. E. sveikatos sutrikdymo pripažino visiškai. Taip pat prašo pritaikyti BK 64¹ straipsnio 2 dalį bei A. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu.
6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesurinko neabejotinų įrodymų, patvirtinančių A. D. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, mechanizmą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad A. D. nevisiškai pripažino savo kaltę, todėl nepagrįstai atsisakė taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.
6.2. Nuteistasis pabrėžė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, kadangi jis nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip numatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Teismas šio įrodymų vertinimo reikalavimo nepaisė, nuosprendyje kai kurių įrodymų visai nevertindamas, o vertintus įrodymus dirbtinai susiejo į visetą ir visa tai sąlygojo, kad buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nuosprendis.
6.3. Apelianto teigimu, teisminio nagrinėjimo metu A. D. pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. A. D. pripažino, kad savo veiksmais padarė nukentėjusiajam A. I. A. I. E. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies ir lūpų srities patinimu. Bylos nagrinėjimo teisme metu A. D. paaiškino, kad pasekmės nukentėjusiajam kilo dėl trenkimo automobilio durelėmis, kurios sudarė kliūtį išlipti iš automobilio ketinančiam nukentėjusiajam, ko pasėkoje jis patyrė smūgį jomis. Tuo tarpu nukentėjusysis įvykio mechanizmą įvardija kitaip, t. y. esą A. D. jam trenkė dešinės rankos kumščiu (A. D. parodė, kad dešine ranka dėl praeityje buvusios traumos niekuomet nesmūgiuoja). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą apie tai, kad pasekmės nukentėjusiajam kilo būtent dėl A. D. smūgio į nukentėjusiojo veidą nekonkretizuota ranka. Todėl darytina pagrįsta išvada apie tai, kad teismui pritrūko įrodymų konstatuoti, jog A. D. būtent trenkė nukentėjusiajam į veidą, o ne sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą trenkdamas durelėmis išlipti ketinančiam nukentėjusiajam. Darytina išvada, kad žalos kilimo mechanizmas tiksliai nustatytas kaip ir nebuvo. Todėl teismo išvada apie tai, kad A. D. savo kaltę pripažino nevisiškai, yra nepagrįsta.
6.4. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad A. D. duodamas parodymus ir pripažindamas savo kaltę dėl nežymaus A. I. A. I. E. sveikatos sutrikdymo nesiekė sumenkinti savo veiksmų ar išvengti atsakomybės už savo veiksmus. A. D. suprato, kad jo pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo jo atsakomybei turės įtaką, tačiau jis vienareikšmiai norėjo sakyti tik tiesą, nes buvo ir yra įsitikinęs, kad tik tiesos sakymas, nepaisant suformuluotų kaltinimų, yra pripažįstamas visišku kaltės pripažinimu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
8. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėja – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo A. D. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (140 straipsnio 1 dalyje), dėl ko nebuvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir nebuvo paskirta vienu trečdaliu mažesnė bausmė. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes ir teisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.
Dėl pripažinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (140 straipsnio 1 dalyje)
10. Pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė A. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Būtent dėl šios priežasties apylinkės teismas pagrįstai nepritaikė BK 64¹ straipsnio ir jam trečdaliu nesumažino paskirtos bausmės.
11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama, kai teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius: atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018, 2K-203-511/2022).
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teismo posėdyje išnagrinėjo įrodymus, susijusius su nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (nustatė, jog buvo padarytas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas), padarymu bei padarė pagrįstą išvadą dėl sužalojimo nukentėjusiajam A. I. A. I. E. mechanizmo – tai yra, jog nuteistasis jį sužalojo smūgiuodamas ranka ir taip jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
13. Visų pirma, pažymima, kad nuteistasis pakankamai nuosekliai savo pozicijos laikėsi viso baudžiamojo proceso metu. Pirmą kartą, jam pateikus pranešimą apie įtarimą pagal BK 284 straipsnį, A. D. savo kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus (t. 5, b. l. 77). Papildomai apklaustas dėl šio įvykio, A. D. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, jog jis, užkirsdamas nukentėjusiajam galimybę išlipti iš automobilio, užtrenkė jo duris, dėl ko nukentėjusysis galėjo susitrenkti veidą. Dėl susiklosčiusios situacijos apgailestauja (t. 5, 84-85). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, A. D. naujos pozicijos neišsakė. Apibendrinant ikiteisminio tyrimo metu jo pasirinktą poziciją dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymo, sprendžiama, jog jis iš esmės neigė jam pareikštus įtarimus, kadangi neigė įtarimo esmę – jog jis tyčia vieną kartą trenkė A. I. A. I. E. į veidą. Iš esmės nuteistasis stengėsi sušvelninti savo atsakomybę, nurodydamas, jog neva pats nukentėjusysis susižalojo veidą, atsitrenkdamas į duris ir taip sudarydamas pagrindą manyti, jog jis veikė neatsargia kaltės forma.
14. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. D. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai paaiškino, kad norėjo nesimušti su nukentėjusiuoju, todėl pastarąjį jis užstūmė automobilio durimis; siekė, kad jis negalėtų išlipti ir jam (A. D.) kažką padaryti, nes matė, kad jo (A. D.) sveikatai grėsė pavojus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo pasirinkta pozicija nerodo, kad jis bent iš dalies pripažino pateiktą kaltinimą. Nustačius faktines aplinkybes, kokias nurodė nuteistasis, būtų pagrindas kelti klausimą dėl būtinojo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios (ne)buvimo jo veikoje, o ne dėl galimybės sušvelninti paskirtą bausmę.
15. Šiame kontekste pažymima, kad apylinkės teismas negalėjo atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo būtent dėl nuteistojo išsakytos įvykio versijos. Dėl šios priežasties buvo būtina teisiamųjų posėdžių metu apklausti nukentėjusįjį, liudytoją, ekspertą, tirti kitus rašytinius įrodymus (pavyzdžiui, nuotraukas). Vadinasi, pasitvirtinus A. D. pateiktam kaltinimui dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (net ir teismui vėliau šią veiką perkvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 1 dalį), nebuvo jokios galimybės nei pripažinti A. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nei atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir dėl to A. D. trečdaliu mažinti bausmę.
16. Apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, jog A. D. tyčia ranka smūgiavo A. I. A. I. E. į veidą ir jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies ir lūpų srities patinimu. Tokios faktinės aplinkybės buvo pagrįstai nustatytos įvertinus nuoseklius ir patikimus nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jam buvo smūgiuota ranka, prieš tai atidarius automobilio duris. Būtent tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina specialisto išvada dėl sužalojimo padarymo, taip pat apylinkės teisme apklausto eksperto paaiškinimai: teismo medicinos ekspertas R. R., apžiūrėjęs byloje esančias nuotraukas, nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog įvykio metu buvo smūgis kumščiu, o ne atsitrenkimas į dureles. Be to, būtent nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, taip pat nukentėjusiojo pateiktas garso įrašas. Iš šių įrašų galima spręsti, jog įvykio metu agresyvus ir konfliktuojantis buvo būtent nuteistasis (šaukė, keikėsi ir pan.). Minėtų įrodymų visuma leidžia neabejotinai teigti, jog nuteistasis veikdamas tiesiogine tyčia vieną kartą trenkė A. I. A. I. E. į veidą ir taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
17. Nors dėl šio įvykio buvo apklausta liudytoja I. L., kuri davė nuteistajam palankesnius parodymus, tačiau, įvertinus jos asmeninius santykius su nuteistuoju, jos parodymais pagrįstai buvo nesivadovauta.
18. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą atmesti.