Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam A. I. A. I. E., jo atstovui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka (turi galiojančių nuobaudų), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį; paskirta galutinė bausmė – 5 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo (teistumas išnykęs);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigas: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiojo A. V.; 2) tęsti darbą, o praradus darbą, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 23 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo patikslintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. baudžiamasis įsakymas, nustatant kaltinamajam A. D. paskirtos intensyvios priežiūros sąlygas – įpareigojant jį būti namuose gyvenamosios vietos adresu nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymu; ir

T. J. (T. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka (galiojančių nuobaudų neturi), neteistas;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu; ir

V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka (galiojančių nuobaudų neturi), neteistas;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. 2021 m. gegužės 15 d., apie 1.00 val. Vilniuje, Kedrų g. 2A, prie greitojo maisto restorano „McDonald’s“, automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. ir T. J. už 80 Eur pardavė narkotinę medžiagą – 0,292 g kokaino.

Be to, jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bute, (duomenys neskelbtini), laikė 2,029 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocino, ir šių grybų sporų, grybienos, kurių masė yra 2,029 g; 1,996 g narkotinės medžiagos – kokaino; narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,030 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 17,5 %); narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,052 g ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 39,5 %); psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,490 g (37,5 %) iki kol 2021 m. gegužės 17 d., 22.16 val. kratos metu policijos pareigūnai šias narkotines bei psichotropines medžiagas rado ir paėmė.

Be to, jis 2021 m. rugsėjo 19 d., apie 5.40 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, įvykus žodiniam konfliktui su pavežėjimo paslaugą teikiančiu vairuotoju, išlipęs iš automobilio bei priėjęs prie vairuotojo A. I. A. I. E., ranka trenkė jam į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. I. A. I. E. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies ir lūpų srities patinimu.

T. J. 2021 m. gegužės 15 d., apie 1.00 val., Vilniuje, Kedrų g. 2A, prie greito maisto restorano „McDonald’s“, kartu su V. S. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. D. už bendrus pinigus – 80 Eur, neteisėtai įgijęs 0,292 g narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtai bendrai su V. S. įgytą narkotinę medžiagą laikė V. S. piniginėje iki kol 2021 m. gegužės 15 d., apie 2.00 val., Vilniuje, Eišiškių pl., policijos pareigūnai sustabdė automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apžiūros metu pas V. S. piniginėje rado ir paėmė jam ir V. S. priklausančią 0,292 g narkotinę medžiagą – kokainą.

V. S. 2021 m. gegužės 15 d., apie 1.00 val., Vilniuje, Kedrų g. 2A, prie greito maisto restorano „McDonald’s“, kartu su T. J. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. D. už bendrus pinigus – 80 Eur, neteisėtai įgijęs 0,292 g narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtai bendrai su T. J. įgytą narkotinę medžiagą laikė piniginėje iki kol 2021 m. gegužės 15 d., apie 2.00 val., Vilniuje, Eišiškių pl., policijos pareigūnai sustabdė automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apžiūros metu pas jį piniginėje rado ir paėmė jam ir T. J. priklausančią 0,292 g narkotinę medžiagą – kokainą.

Bylos duomenys dėl kaltinimų pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis A. D. savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad neprisimena kada tiksliai, bet galėjo tai būti praeitų metų gegužės mėnesį, vakare, jam paskambino kažkuris iš kaltinamųjų, galimai V. S., bet tiksliai neprisimena ar tikrai jis, ir pasiteiravo jo, ar jis turi parduoti narkotinių medžiagų. Jam jie paskambino dėl to, kad jie kartu praeityje yra vartoję narkotines medžiagas ir jie žinojo, kad jis turės narkotinių medžiagų. Tuo metu kaip tik jis turėjo savo reikmėms už 80 Eur įsigijęs kokaino, kurio jis žinojo nevartos, dėl to paprašytas sutiko parduoti už tiek pat kiek pats buvo įsigijęs. Narkotines medžiagas savo reikmėms įsigijo Vilniuje, prie Baltojo tilto iš asmens, žinomo pravarde K.; pirkdamas narkotinės medžiagos kiekio netikrino, įsivaizdavo, kad už tokią sumą įsigyja 1 g; prašė, kad jam parduotų kokainą. Po kokaino įsigijimo važinėjosi po miestą, kai jam paskambino kažkuris iš kaltinamųjų; galėjo taip būti, kad abu kaltinamieji jam skambino. Paskambinę jie susitarė susitikti prie Savanorių prospekte esančio „McDonald‘s“ restorano, į ten nuvyko su jo tuo metu turimu baltos spalvos BMW; tai vyko tą pačią dieną, apie 12 val. nakties. Susitikimo vietoje pas jį į automobilį įsisėdo kaltinamieji – V. S. atsisėdo į galą, o T. J. į priekinę keleivio vietą; asmenys buvo linksmai nusiteikę, buvo išgėrę. Automobilyje jie apie 5-10 minutes pabendravo, jiems jis perdavė narkotikus, bet negalėjo nurodyti, kuriam konkrečiai iš kaltinamųjų jas perdavė; už narkotines medžiagas gavo 80 Eur, bet negalėjo nurodyti, kuris iš kaltinamųjų padavė jam pinigus; negalėjo nurodyti, kur jie įsidėjo įsigytas narkotines medžiagas; matė, kad jie atvyko su baltos spalvos Hyundai automobiliu, jį buvo pasistatė per 20 m atstumu nuo jo. Po to jie išsiskyrė ir jis nuvyko namo. Nurodė tikslo parduoti narkotines medžiagas neturėjęs, narkotines medžiagas buvo įsigijęs savo reikmėms; galvojo, kad eis į klubą, bet susipyko su drauge, nutarė niekur neiti ir tuomet jam paskambino kaltinamieji. Tai buvo vienintelis kartas, kai jam skambino kaltinamieji; iš savo aplinkos nėra sulaukęs prašymų parduoti narkotikų. Abu kaltinamuosius pažįsta per savo buvusį svainį K. R. Dėl nuomojamame bute kratos metu rastų psichotropinių medžiagų nurodė, kad jas turėjo savo reikmėms. Namuose rastas kanapes ir kokainą pats kartais vartodavo, dėl rastos MDMA nurodė nežinantis iš kur ši medžiaga atsirado, o dėl rastų grybus nurodė, kad kažkas jam juos davė, neprisiminė juos turintis ir nemanė, kad tai yra psichotropinė medžiaga. Nurodė pats kartais vartojantis narkotines medžiagas, bet nelaiko savęs narkomanu ir nemano turintis priklausomybę šioms medžiagoms. Kratos metu pas jį namuose taip pat buvo rastos piniginės lėšos, patvirtino teismo nurodytą pinigų sumą; rasti pinigai priklausė jam ir jo motinai (jam konkrečiai priklausė 1 000 Eur, šiuos pinigus buvo užsidirbęs), jie planavo pirkti automobilį jo seseriai (6 t., b. l. 48-63).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis T. J. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad neprisimena datos, kada vyko nagrinėjamas įvykis. Nurodė, kad įvykio dieną buvo baliuje kartu su V. S. ir judviejų žmonomis, buvo išgėrę. Su V. S. nusprendė, kad jiems reikia nusipirkti narkotinių medžiagų, jų žmonos apie šį jų sumanymą nežinojo. Taip jie nutarė paskambinti A. D.; skambino jam dėl to, kad praeityje visi kartu yra vartoję narkotines medžiagas. Nurodė, kad neprisimena, kuris iš jų skambino A. D., bet prisimena, kad jie skambino kartu su V. S., su juo telefonu kalbėjo abudu, nelabai prisimena apie ką kalbėjo; skambučio metu susitarė, kad A. D. privažiuotų prie jų ir atvežtų narkotines medžiagas, kadangi jie tuo metu buvo girti; prisimena, kad jis telefonu nurodė adresą A. D., kuriuo jis turėjo atvažiuoti. Jie susitarė susitikti prie „Vingio kino teatro“ esančiame „McDonald‘s“ restorane, ten juos nuvežė jo žmona automobiliu Hyandai, baltos spalvos. A. D. atvyko į ten su baltos spalvos BMW, atvažiavę jie atsisėdo pas jį – jis atsisėdo į priekį, o V. S. į automobilio galą. Narkotines medžiagas įsigijo už bendrus jo ir V. S. pinigus, jis padavė A. D. 80 Eur, o V. S. paėmė iš A. D. narkotines medžiagas. Įsigijo maišelį narkotinių medžiagų, mano, kad tai buvo kokainas. Vėliau vyko namo ir buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Nurodė, kad abiem su V. S. kilo mintis įsigyti narkotinių medžiagų, jas įsigijo savo reikmėms; negalėjo nurodyti, kada būtų vartoję įsigytas narkotines medžiagas. Priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir alkoholiui neturi, anksčiau kartais vartodavo narkotines medžiagas, tačiau dabar nebevartoja; dėl narkotikų vartojimo į specialistus nesikreipė, nes su tuo susitvarkė pats. Nurodė, kad savo tokį elgesį vertina labai prastai, jo žmona sužinojusi apie tokį jo elgesį „atskaitė moralą“. Po šio įvykio pasikeitė jo požiūris į gyvenimą, nebevartoja narkotikų, laisvalaikį leidžia su žmona. Iki šio įvykio daugiau laiko praleisdavo be žmonos, žmona nežinojo, kad jis vartodavo narkotines medžiagas, bet dabar žmona apie tai jau žino. Nurodė, kad kaltinamąjį A. D. pažįsta per kaimyną, o su kaltinamuoju V. S. gyvena kaimynystėje, yra draugai, bendrauja šeimomis. Nurodė, kad A. D. pasakė automobilyje jiems, kad už narkotines medžiagas reikia sumokėti 80 Eur, šią pinigų sumą jis turėjo pas save piniginėje, jiems nereikėjo mestis, dėl to jis ir padavė pinigus A. D. (6 t., b. l. 48-63).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad neprisimena kada įvyko nagrinėjamas įvykis, galėjo įvykti praeitais metais gegužės 15 d., prisimena, kad buvo naktis. Nurodė, kad daug ko neprisimena dėl to, kad įvykio metu buvo labai neblaivus. Prisimena, kad tą vakarą su T. J. ir jų žmonomis „baliavojo“ (duomenys neskelbtini); vėliau abudu T. J. sugalvojo, kad reikia įsigyti narkotinių medžiagų. Nurodė neatsimenantis ar kam skambino; A. D. nepažįsta, tik iš veido jį prisimena. Prisimena, kad įsėdo į T. J. žmonos mašiną, nuvažiavo narkotikų prie Savanorių prospekte esančio „McDonald‘s“ restorano. Ten atsisėdo į A. D. mašiną – jis sėdėjo gale, o T. J. sėdėjo priekyje. Jam vairuotojas padavė maišelį, kurį jis įsidėjo į savo piniginę, po to jie išlipo iš mašinos, važiavo namo ir juos sustabdė policijos pareigūnai. Nelabai suprato kas vyko automobilyje, suprato, kad vyko pirkti narkotinių medžiagų. Savo šį elgesį vertina blogai, šeima į šį įvykį taip pat blogai sureagavo. Įvykio metu su juo buvo žmona, jai pirmiausiai pranešė apie įvykį. Prašo būti atleistas pagal laidavimą; laiduotoju prašo paskirti jo brolį S. S. (S. S.); broliui apie šį įvykį papasakojo po paleidimo iš areštinės, jam pasakė, kad daugiau taip nesielgs. Nurodė, kad jo brolis gyvena šalia jo, su broliu praleidžia kartu daug laiko, leidžia kartu savo laisvalaikį; mano, kad brolis jam gali daryti teigiamą įtaką. Po šio įvykio nebevartoja narkotinių medžiagų, priklausomybės neturi, į specialistus dėl to nesikreipė (6 t., b. l. 48-63).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas galimas laiduotojas S. S. paaiškino, kad yra kaltinamojo V. S. brolis, dėl to prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant brolį jo atsakomybėn. Apie šį įvykį jis sužinojo iš jų motinos, pats brolis labai jaudinosi ir dar dabar pergyvena dėl šio įvykio, mato, kad brolis pasikeitė – tapo ramesnis. Nurodo, kad jo brolis neturi priklausomybės narkotinėms medžiagoms ar alkoholiui, iki šio įvykio nebuvo girdėjęs, kad brolis vartotų narkotines medžiagas. Nurodė, kad gyvena tame pačiame name kaip brolis, kartu matosi kiekvieną dieną, šeimomis leidžia laisvalaikį, dėl to mano, kad būdamas šalia galės daryti jam teigiamą įtaką, kalbėtis su juo, kad tokie įvykiai ateityje nepasikartotų (6 t., b. l. 48-63).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja A. J. paaiškino, kad yra kaltinamojo T. J. žmona, kartu susituokę jau (duomenys neskelbtini) metų. Apie šį įvykį sužinojo iš pareigūnų, kadangi įvykio dieną buvo kartu su savo vyru, vėliau namuose pats vyras jai viską paaiškino ir pažadėjo, kad tai nepasikartos. Nurodė, kad jos vyras nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, dėl to jie nesikreipė į specialistus. Po šio įvykio jos vyras pakeitė gyvenimo būdą – nebegeria, skiria daugiau laiko šeimai, stengiasi riboti blogą įtaką darančius veiksnius ir draugus. Jos požiūris, kaip ir jos vyro, į narkotines medžiagas yra neigiamas; vyras klauso jos nuomonės, dėl to mano, kad galės jam daryti teigiamą įtaką (6 t., b. l. 48-63).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. Š. nurodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK (duomenys neskelbtini). Iš kriminalinės žvalgybos buvo gauta informacija, kad A. D. (duomenys neskelbtini), platina narkotines medžiagas – kokainą, žolę, „ratus“. Siekiant patikslinti informaciją, buvo atliekamas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas bei kaupimas. Vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę buvo nustatyta, kad 2021 m. gegužės 15 d. naktį Vilniuje, Eišiškių pl., A. D. turėjo susitikti su pirkėju. Galimai apie 1.00 val., buvo pastebėtas A. D. vairuojamas automobilis BMW, kuris kartu su automobiliu Hyundai, kurio valstybinio numerio negalėjo nurodyti, iš (duomenys neskelbtini), nuvyko į Kedrų g. „McDonald‘s“ restorano prieigas, kur galimai perdavė narkotines medžiagas automobilyje Hyundai buvusiems asmenims. Buvo nuspręsta automobilį Hyundai sustabdyti ir patikrinti. 2021 m. gegužės 15 d., po maždaug valandos, automobilis Hyundai buvo sustabdytas Vilniuje, Eišiškių pl., kur patikrinimo metu pas V. S. piniginėje buvo rastas polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais, galimai narkotine medžiaga. Automobilyje buvę asmenys, kurie kaip vėliau paaiškėjo, buvo – V. S., A. J., T. J., V. S. (3 t., b. l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. J. nurodė, kad 2021 m. gegužės 14 d., apie 20.45 val., kartu su vyru nuvažiavo pas pažįstamus V. S. ir jo žmoną O. S., kad kartu važiuoti į Vilnių pažiūrėti kino filmą Vilniuje, Minsko pl. 2. Ji vairavo automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos. Apie 21.15 val., atvyko adresu Vilniuje, Minsko pl. 2, ten filmas buvo rodomas lauke, jį žiūrėjo iš automobilio, filmas baigėsi apie vidurnaktį. Po filmo kartu su pažįstamais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas pažįstamus D. M., namo numerio negalėjo nurodyti. Ten jie gėrė kavą. Filmo metu vyrai gėrė brendį. Išgėrę kavą, susiruošė važiuoti namo. Išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini), vyras jai nurodinėjo, kur važiuoti. Priekyje jų važiavo baltos spalvos automobilis, markės nežino. Šis automobilis įvažiavo į „McDonald‘s“ automobilių aikštelę, o jie iš paskos. Ji sustojo automobilių aikštelėje, kur sustojo baltos spalvos automobilis, ji nepastebėjo. Jos vyras ir V. S. išlipo iš automobilio ir nuėjo už jų automobilio, ji nematė, kur jie nuėjo toliau. Jos kalbėjosi su O. S. Po 1-2 min vyrai sugrįžo, kur jie buvo, nesakė. Jos vyras sėdėjo priekyje, šalia jos. Nutarė važiuoti namo. Važiuojant Eišiškių g., automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai pas V. S. piniginėje rado polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, galimai narkotine medžiaga. Ji nežino iš kur V. S. gavo tuos miltelius, taip pat ji nežino ar jos vyras vartoja narkotines medžiagas, ji pati jų nevartoja (3 t., b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. S. nurodė, kad 2021 m. gegužės 14 d., apie 21.00 val. ji su vyru V. S., A. J. ir T. J. baltos spalvos automobiliu Hyundai nuvažiavo žiūrėti filmo (duomenys neskelbtini). Žiūrint filmą, jos vyras su T. J. vartojo stiprųjį alkoholinį gėrimą, o ji su A. J. gėrė nealkoholinius gėrimus. Pasibaigus filmui, nuvyko į parduotuvės „Norfa“ stovėjimo aikštelę, kuri yra priešais kino teatrą. Vyrai pabaigė vartoti alkoholinius gėrimus. 2021 m. gegužės 15 d., apie 00.30 val. jie nuvažiavo į miestą ir užvažiavo pas draugą atsigerti kavos. Adreso, kur šis gyvena, ji nežino. Išgėrę kavos, nuvažiavo pasivažinėti po miestą. Ji nematė ar jie sekė iš paskos kokiam nors automobiliui, kadangi sėdėjo gale ir kelio nestebėjo. Pakeliui užsuko į „McDonald‘s“ restorano aikštelę, prie parduotuvės „Rimi“. Vyrai išlipo iš automobilio parūkyti, jos su A. J. liko automobilyje. Grįžus vyrams jie važiavo į namus. Kirtimų mikrorajone automobilį sustabdė policija, visus išlaipino iš automobilio. Kas vyko sustabdžius pareigūnams, ji nežino, nes nesuprato dėl ko juos sustabdė. Ji pagalvojo, kad galimai todėl, kad viršijo greitį. Visus keturis sulaikė toje vietoje ir pristatė į policiją. Įvykio vietoje ji nematė, kad pas jos sutuoktinį buvo rasti baltos spalvos milteliai. Nei ji, nei jos vyras narkotinių medžiagų nevartoja. Ji niekuomet nematė, kad vyras jos akivaizdoje vartotų narkotines medžiagas (3 t., b. l. 55-56).

Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) vyresniojo tyrėjo T. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gauta duomenų, jog 2021 m. gegužės 15 d., apie 1.00 val., A. D. galimai perduos narkotines medžiagas adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 15 d., apie 1.00 val. buvo pastebėtas A. D. vairuojamas automobilis BMW, kuris kartu su automobiliu Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), nuvyko į Vilniuje, Kedrų g. „McDonalds“ restorano prieigas, kur galimai A. D. perdavė narkotines medžiagas, minėtame automobilyje Hyundai buvusiems asmenims, todėl buvo nuspręsta šį automobilį sustabdyti ir patikrinti. 2021 m. gegužės 15 d., apie 2.00 val. automobilis Hyundai buvo sustabdytas Vilniuje, Eišiškių pl., kur patikrinimo metu pas V. S. piniginėje buvo rastas polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais, galimai narkotine medžiaga. Automobilyje buvę asmenys, kurie kaip vėliau paaiškėjo, buvo – V. S., A. J., T. J., V. S. ir automobilis Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pristatyti į Vilniaus m. 6 PK tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi. Faktinis sulaikymo laikas – 2.00 val., pristatymo metu panaudotos spec. priemonės – antrankiai (2 t., b. l. 143).

Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) vyresn. tyrėjo T. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2021 m. kovo 8 d. gauta kriminalinės žvalgybos informacija Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. D., kuris naudojasi telefono numeriais – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), platina narkotines medžiagas – kokainą, žolę, „ratus“. Kokaino 1 g kaina – 80 Eur (1 t., b. l. 3).

8. Apibendrinus tyrimų rezultatus nustatyta, kad augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys);

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį

Įvertinus aukščiau nurodytų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodyta, jog 2021 m. rugsėjo 19 d., apie 5.40 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), sustojus pavežėju, – (duomenys neskelbtini) vairuotoju dirbusio nukentėjusiojo vairuojamam automobiliui, tarp kaltinamojo A. D. ir nukentėjusiojo A. I. A. I. E. įvyko žodinis konfliktas, po kurio dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nosies ir lūpų srities patinimu. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo, kaltinamojo A. D., taip pat liudytojos I. L. paaiškinimai teisme, iš esmės sutampantys su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiojo medicinos dokumentų, specialisto paaiškinimų duomenys, byloje esantys vaizdo ir garso įrašai, apžiūros protokolų duomenys. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra, todėl teismas išsamiau jų nenagrinėja.

Nors tokias pat įvykio aplinkybes kaip kaltinamasis nurodė ir liudytoja I. L., t. y. kad kaltinamasis užtrenkė nukentėjusiojo dureles, siekdamas, jog pastarasis neišliptų iš automobilio, teismas nesivadovauja šios liudytojos paaiškinimais. Teismo vertinimu, liudytoja I. L. yra suinteresuota bylos baigtimi, nagrinėjamo įvykio metu ją siejo artimas ryšys su kaltinamuoju A. D., o jo bei liudytojos paaiškinimai dėl šios aplinkybės yra paneigti byloje esančių kitų įrodymų visuma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojos paaiškinimai teisme neatitinka kitoms byloje objektyviai nustatytoms aplinkybėms, t. y. jie nėra patikimi. Pagal liudytojos paaiškinimus, ji, išlipusi iš automobilio, ėjo pro automobilio priekį iš keleivio pusės, o kaltinamasis – iš vairuotojo pusės, taigi liudytoja netgi negalėjo tiksliai matyti kaltinamojo veiksmų. Be to, ji nurodo, kad laukė kaltinamojo prie laiptinės, prie automobilio nebuvo grįžusi, tačiau iš byloje esančio Bendrojo pagalbos centro garso įrašo nustatyta, kad po įvykio tebesitęsiantį konfliktą ji taip pat matė ir stebėjo, kadangi įrašyto pokalbio tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo pabaigoje girdimas moteriškas balsas: „Viso gero“. Kaltinamojo paaiškinimai dėl tolimesnės įvykio eigos taip pat nėra logiški ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Kaltinamasis teigė, kad iš karto po įvykio jis nematė sužalojimų ant nukentėjusiojo veido, tačiau, bylos duomenimis, jam bėgo kraujas, kaltinamasis grįžo iki nukentėjusiojo, išgirdęs, kad yra kviečiama pagalba ir toliau konfliktavo. Kaltinamasis teigė, kad 20 Eur paliko automobilyje dar neišlipęs iš jo kaip atlygį už pavežėjimo paslaugas, tačiau nukentėjusiojo paaiškinimai bei byloje esantys garso įrašai patvirtina, kad pinigai buvo pasiūlyti vėliau, t. y. jau po smūgio nukentėjusiajam sudavimo. Nors kaltinamojo gynėja teigė, kad buvo fiziškai neįmanoma kaltinamajam suduoti smūgį nukentėjusiajam, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (tarp jų nukentėjusiojo paaiškinimus, kuriais minėta, nėra pagrindo netikėti), sprendžia, kad įvykio metu kaltinamasis buvo visiškai atsidaręs automobilio vairuotojo dureles, ir kad tuo metu nukentėjusysis buvo atsisukęs į kaltinamąjį, kuomet netikėtai buvo suduotas smūgis į veidą ranka, kurio nukentėjusysis visiškai nesitikėjo, taigi ir nebuvo pasiruošęs nuo jo apsiginti ar jo išvengti, todėl atmeta šiuos gynėjos argumentus kaip nepagrįstus. Teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nenustatyta nei būtinosios ginties sąlygų nei provokuojančio nukentėjusiojo elgesio.

Dėl T. J. ir V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateikti prašymai atleisti kaltinamuosius T. J. ir V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (5 t., b. l. 188; 6 t., b. l. 21-22).

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji T. J. ir V. S. įvykdė vieną, baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga – kokainu, be tikslo ją parduoti ar kitaip platinti. Teismo vertinimu, nustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos realios žalos nekilo, šioje byloje dėl jų veiksmų nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų. Kaltinamieji yra brandaus amžiaus, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, yra (duomenys neskelbtini), augina mažamečius vaikus, dirbantys, abu kaltinamieji anksčiau neteisti, bausti administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėję; kaltinamųjų teigimu, narkotinių ar psichotropinių medžiagų po įvykio jie nebevartojo, priklausomybių neturi, pakeitė savo elgesį bei gyvenimo būdą; byloje nėra duomenų, kad jie būtų gydęsi psichiatrijos ligoninėse arba Priklausomybės ligų centre. Įvertinus kaltinamuosius charakterizuojančias aplinkybes, taip pat jų paaiškinimus ir požiūrį dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamieji T. J. ir V. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jų atžvilgiu atliktas baudžiamojo persekiojimo procesas (ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme) buvo pakankama priemonė ateityje susilaikyti nuo netinkamo elgesio. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Šioje byloje kaltinamojo T. J. laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę A. J., su kuria kaltinamasis yra susituokęs (duomenys neskelbtini) metų, jų santykiai geri, artimai bendrauja, A. J. nevartoja alkoholio, yra kritiško požiūrio dėl priklausomybių, stengiasi riboti kaltinamojo susitikimus su draugais, jo ankstesne socialine aplinka, niekur nebeišleidžia jo vieno (išskyrus į darbą), daugiau laiko praleidžia kartu, jos nuomonės kaltinamasis klauso, yra kontroliuojamas bei stebimas, kad daugiau nebevartotų narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų. Bylos duomenimis, po nagrinėjamo įvykio kaltinamojo T. J. elgesys pasikeitė: jis daugiau laiko skiria šeimai, daugiau bendrauja su sutuoktine, nebevartoja alkoholio; kaltinamasis nėra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pas specialistus kreiptis nereikėjo. Galima laiduotoja yra neteista, bausta už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurių dalį galimai įvykdė kaltinamasis, paskirtas baudas sumokėjusi, dirbanti, darbe charakterizuojama puikiai; teigia nežinojusi apie nagrinėjamo įvykio metu įsigytą narkotinę medžiagą, taip pat nežinojusi, kad kaltinamasis yra vartojęs narkotines ir/ar psichotropines medžiagas (6 t., b. l. 23-36). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad T. J. sutuoktinė A. J. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam T. J.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis T. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 1 metams, laiduotoju paskiriant A. J., ir baudžiamoji byla T. J. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, netaikytinos, užstatas neskirtinas.

Šioje byloje kaltinamojo V. S. laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo brolį S. S., su kuriuo minėtą kaltinamąjį sieja artimas ryšys, jie nuolat bendrauja, gyvena šalia, viename kieme, matosi kiekvieną dieną. Sužinojęs apie nagrinėjamą įvykį, S. S. kalbėjosi su kaltinamuoju V. S., pasižada ateityje prižiūrėti kaltinamojo elgesį, kontroliuoti laisvalaikį, nurodė, kad šiuo metu kaltinamasis yra labai pasikeitęs, laisvalaikį leidžia namuose, su šeima. Bylos duomenimis, S. S. yra brandaus amžiaus, turtintis savo šeimą, dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nebaustas administracine tvarka (5 t., b. l. 189-194). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad V. S. brolis S. S. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam S. S.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 1 metams, laiduotoju paskiriant S. S., ir baudžiamoji byla V. S. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo V. S. asmenybę, netaikytinos, užstatas neskirtinas. Prokurorė abiem kaltinamiesiems, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės, prašė skirti laidavimą su 500 Eur užstatu, tačiau, teismo vertinimu, užstatas šiuo konkrečiu atveju netikslingas ir neproporcingas, įvertinus kaltinamųjų bei jų šeimų turtinę padėtį, o vienerių metų laikotarpiu įvykdžius naują nusikalstamą veiką, kaltinamiesiems T. J. ir V. S. bet kokiu atveju kiltų BK 40 straipsnio 7-8 dalyse numatytos pasekmės. Be to, prokurorė prašė įpareigoti T. J. ir V. S. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau tokios baudžiamojo poveikio priemonės BK 67 straipsnyje nenumatyta, todėl toks įpareigojimas neskirtinas. Kitų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas šiuo atveju netikslingas.

Dėl bausmės A. D. paskyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. D., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį: padarytas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas pavojingas nusikaltimas, susijęs su narkotinių medžiagų pardavimu, kuris dėl narkotinių medžiagų sukeliamos priklausomybės vartojančiam asmeniui gali padaryti didelį neigiamą poveikį bei sukelti didelės žalos šias medžiagas vartojančiam asmeniui; taip pat įvykdytas BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, susijęs su narkotinių bei psichotropinių medžiagų laikymu be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti ir nusikaltimas, susijęs su sveikatos sutrikdymu kitam asmeniui, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taip pat teismas įvertina įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti trys baigti, tyčiniai nusikaltimai, kurių vienas yra sunkus nusikaltimas, du – nesunkūs), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis A. D. su savimi turėjo narkotinės medžiagos – kokaino, kurią nedelsiant sutiko parduoti, telefonu to paprašius kaltinamiesiems T. J. ir V. S.; telefoninio pokalbio metu minėti kaltinamieji nenurodė nei aplinkybės, kad jie nori įsigyti narkotinės medžiagos, nei jos pavadinimo, kiekio ar kainos, tiesiog paprašė „privažiuoti“, o susitikus kaltinamasis A. D. jiems jau buvo paruošęs pakuotę kokaino, dėl to teismas sprendžia, jog kaltinamajam A. D. tai nebuvo atsitiktinis įvykis; įvykio (duomenys neskelbtini) metu kaltinamasis A. D., nesant tam jokios pateisinamos priežasties, dėl kilusio žodinio konflikto dėl galimai netinkamai suteiktos paslaugos smurtavo prieš pavežėju dirbusį nukentėjusįjį A. I. A. I. E., šiais savo tyčiniais veiksmais nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą). Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos – apmokėjo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo, nurodė sutinkantis atlyginti dalį žalos ir nukentėjusiajam, tačiau nesutiko su jo prašomu atlygintinos žalos dydžiu (6 t., b. l. 146; BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, svarbu įvertinti duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. A. D. yra brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turi mažametį sūnų, teigia bendraujantis su juo, baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamajam nagrinėjamų įvykių metu teistumas buvo išnykęs, tačiau pagal ĮKNR duomenis, A. D. 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šią bausmę atlikęs ir 2015 m. gruodžio 4 d. paleistas iš pataisos įstaigos. Anksčiau kaltinamasis taip pat yra teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, žmogaus sveikatai, o taip pat viešajai tvarkai bei nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nors šie teistumai išnykę, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iki nagrinėjamų įvykių A. D. ne kartą buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, jis yra atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, nepaisant to, savo elgesio nepakeitė ir pakartotinai nusikalto, įvykdydamas ir sunkų, itin pavojingą kitų asmenų sveikatai nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Be to, po nagrinėjamų veikų įvykdymo, kaltinamasis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme, jos vykdymą atidedant trims mėnesiams su intensyvia priežiūra dėl 2022 m. kovo 19 d. įvykdytos nusikalstamos veikos. Šios aplinkybės sudaro pagrindo teismui teigti, kad kaltinamasis A. D. yra linkęs nusikalsti, dėl to tik realiai izoliavus jį nuo visuomenės gali būti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skirtina neženkliai didesnė nei sankcijoje numatytas minimumas, t. y. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; o už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytas nusikalstamas veikas, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teismas, nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, tačiau dėl nevisiško kaltės pripažinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (pradinis kaltinimas pagal BK 284 straipsnį), nėra galimybės taikyti BK 64 ¹ straipsnio nuostatas dėl paskirtos bausmės mažinimo.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei BK 62 straipsnio 1-2 dalių taikymo sąlygų, nei išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltinamajam A. D. skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nėra pagrindo teigti, jog teismo paskirtos bausmės taikymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nors kaltinamasis nurodė, kad jis turi mažametį sūnų ir nori matyti, kaip jis auga, atkreiptinas dėmesys, jog ši aplinkybė kaltinamajam buvo žinoma nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau neužkirto kelio nusikaltimų, įskaitant ir sunkaus nusikaltimo, įvykdymui. Be to, minėta, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje įvykdytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis įvykis, tai yra sunkus nusikaltimas, sukeliantis itin skaudžias ir pavojingas pasekmes narkotines medžiagas įsigyjantiems asmenims, todėl, įvertinus ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, skirti švelnesnę bausmę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimumas ar minimalią bausmę nėra pagrindo.

Prokurorė prašė paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, jog tokiu atveju, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius, teismas taiko bausmių apėmimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta didžiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki vienerių metų, BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje – laisvės atėmimas iki dvejų metų, taigi pagal BK 11 straipsnio 3 dalį šie nusikaltimai yra priskiriami prie nesunkių nusikaltimų. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta didžiausia bausmė yra laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, taigi pagal BK 11 straipsnio 5 dalį šis nusikaltimas priskiriamas prie sunkių. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad kaltinamojo A. D. įvykdyti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims per kelias kategorijas, todėl jam paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, A. D. paskirtina galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bylos duomenimis, kaltinamasis A. D. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. gegužės 16 d., 20.50 val., paleistas 2021 m. gegužės 18 d., 14.00 val. (2 dienas; t. 5, b. l. 51-52), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrintina su įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme ir kaltinamajam A. D. paskirtina galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į paskirtos bausmės laiką įskaitant laiką, įskaitytą pagal šį teismo nuosprendį bei paminėtą baudžiamąjį įsakymą, taip pat bausmės dalį, atliktą pagal 2022 m. liepos 12 d. baudžiamąjį įsakymą.

Dėl civilinių ieškinių ir laikino nuosavybės teisės apribojimo

Vilniaus teritorinė ligonių kasa šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 142,19 Eur turtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 39-41). Byloje pateikti duomenys, kad kaltinamasis A. D. atlygino šią žalą (6 t., b. l. 146), todėl bylos dalis dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktina (BPK 107 straipsnis).

Nukentėjusysis A. I. A. I. E. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 800 Eur turtinės (negautų pajamų) žalos, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (6 t., b. l . 1-14).

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis teigia, kad dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo (veido sumušimo, kuris buvo akivaizdžiai matomas) nukentėjusysis po įvykio 10 dienų negalėjo dirbti, per 10 darbo dienų būtų gavęs 800 Eur atlygį. Bylos duomenimis, nukentėjusysis A. I. A. I. E. nagrinėjamo įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) pavežėju. Nagrinėjamas įvykis įvyko 2021 m. rugsėjo 19 d. (anksti ryte), taigi, nukentėjusiojo teigimu, jis negalėjo dirbti iki 2021 m. rugsėjo 29 d. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo teiginiais. Byloje pateikti duomenys apie jo darbą (duomenys neskelbtini) pavežėju. Taip pat kartu su civiliniu ieškiniu pateiktos nukentėjusiojo veido nuotraukos, iš kurių matyti, kad dėl kaltinamojo A. D. veiksmų prieš nukentėjusįjį jam buvo sužalotas veidas (nosies bei lūpų sritis) aiškiai matomoje vietoje. Be to, dėl nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį darbo metu jo vairuojamame automobilyje nukentėjusysis patyrė stresą, buvo šokiruotas, taigi jam po šio įvykio reikėjo poilsio tiek dėl fizinių sužalojimų, tiek ir dėl patirtų išgyvenimų. Siekdamas pagrįsti netektų pajamų dydį, nukentėjusysis pateikė (duomenys neskelbtini) mokesčių ataskaitas už 2021 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio bei lapkričio mėnesius (6 t., b. l. 3-4, 138-142). Iš minėtų išrašų matyti, kad 2021 m. rugsėjo mėnesį nukentėjusysis iš viso nuvažiavo 1 506 km, gavo 2 252,70 Eur pajamų, rugpjūčio mėnesį – 2 241 km bei 3 093,50 Eur pajamų, spalio mėnesį – 620 km, 879,10 Eur pajamų, o lapkričio mėnesį – 391 km, 533,10 Eur pajamų. Vertinant pateiktus duomenis, darytina išvada, jog 2021 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais nukentėjusysis dirbo intensyviau nei spalio – lapkričio mėnesiais, dėl darbo pobūdžio bei specifikos sudėtinga nustatyti vidutinį nukentėjusiojo mėnesio ar dienos uždarbio dydį. Analizuojant rugpjūčio – rugsėjo duomenis, kuomet darbo intensyvumas buvo panašus, taip pat turint omenyje, kad 10 dienų rugsėjo mėnesį nukentėjusysis nedirbo, darytina išvada, kad per vieną dieną nukentėjusysis nuvažiuodavo vidutiniškai apie 70 km, jo vienos dienos pajamos sudarė apie 100 Eur. Įvertintina ir tai, kad iš nukentėjusiojo nurodytų 10 dienų dalis dienų paprastai skiriamos poilsiui.

Apibendrinus nustatytus duomenis, darytina išvada, jog nukentėjusysis galėjo negauti 800 Eur pajamų 2021 m. rugsėjo 19-29 d. laikotarpiu. Kita vertus, sutiktina su gynėjos nurodytu argumentu, kad darbo atlikimui nukentėjusiajam buvo reikalinga įsigyti kuro, tačiau nukentėjusysis teismui nepateikė duomenų, kokios buvo jo išlaidos kurui. Įvertinus vidutinį dienos nuvažiavimo kilometražą, nukentėjusiojo vairuojamo automobilio standartinius techninius duomenis, aplinkybę, jog paslaugos teikiamos paprastai mieste, 2021 m. rugsėjo mėnesį buvusias kuro kainas, darytina išvada, jog nukentėjusysis per 10 dienų, nuvažiuodamas maždaug 700 km, galėjo patirti apie 65 Eur išlaidų kurui. Be to, nukentėjusysis dar turi sumokėti mokesčius (gyventojų pajamų mokestį, mokamą nuo apmokestinamų pajamų dydžio, bei Socialinio fondo valdybos mokestį), kurie nuo 735 Eur sumos galėtų sudaryti apie 190 Eur. Taigi nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų 2021 m. rugsėjo 19-29 dienomis galėjo netekti 545 Eur. Ši suma kaip turtinė žala priteistina iš kaltinamojo A. D. nukentėjusiojo naudai. Iš esmės su tokio turtinės žalos dydžio atlyginimu sutiko ir kaltinamasis, teisme teigdamas, kad per 10 dienų nukentėjusysis galėjo uždirbti apie 500 Eur.

Be to, nukentėjusysis prašo priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad dėl jam padaryto sužalojimo jis patyrė skausmą, vyko į ligoninę atlikti tyrimus, patyrė sukrėtimą bei pažeminimą, kadangi sužalojimas buvo akivaizdžiai matomas, 10 dienų negalėjo dirbti, buvo apsunkintas jo socialinis gyvenimas, sužalojimą matė nukentėjusiojo mažametis vaikas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu tyčia vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam A. I. A. I. E. per veidą, dėl ko jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nosies ir lūpos srities patinimu. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė skausmą, vartojo vaistus nuo skausmo, patyrė nepatogumus, buvo sutrikdyta jo įprastinė dienos veikla. Iš įvykio vietos nukentėjusysis buvo greitosios medicinos pagalbos automobiliu nuvežtas į Žalgirio kliniką, kur jam atlikti tyrimai, įskaitant ir kompiuterinę tomografiją, jam rekomenduota šaldyti sumuštą vietą, vartoti analgetikus (esant skausmui), laikytis minkšto maisto dietos, laikytis tausojančio režimo (4 t., b. l. 16-18, 41). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad sužalojimas veide buvo akivaizdžiai matomas, dėl ko nukentėjusysis nedirbo po įvykio 10 dienų, jam padarytą sužalojimą matė šeimos nariai, tarp jų mažametis vaikas. Įvertinus nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes – nesant tam pateisinamos priežasties, nukentėjusiojo darbo vietoje, jam būnant savo automobilyje klientas (kaltinamasis A. D.) smurtavo prieš nukentėjusįjį, darytina išvada, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė išgąstį bei baimę, taip pat nepatogumus ir laiko sąnaudas dėl patirtų sužalojimų gydymo, vykusio ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme.

Įvertintinos ir kitos aplinkybės, reikšmingos neturtinės žalos dydžio nustatymui. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei jos pavojingumą, kilusias pasekmes, kaltinamojo finansinę padėtį ((duomenys neskelbtini)), A. D. poziciją dėl žalos atlyginimo (sutinka sumokėti dalį žalos, tačiau mano, jog ieškinio suma per didelė). Taip pat teismas vadovaujasi suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams. Pažymėtina, jog teismų praktika yra orientacinė, nes neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme faktiškai neįmanoma, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Apibendrinant visumą aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžio nustatymui šioje byloje, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo jo naudai priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus. Taigi nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies: iš kaltinamojo A. D. nukentėjusiojo naudai priteistina 545 Eur turtinės žalos, 500 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 20 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribota A. D. nuosavybės teisė į iš kaltinamojo A. D. paimtas pinigines lėšas – 4 835 Eur ir 2 JAV doleriams (4 t., b. l. 152). Šis nuosavybės teisės apribojimas tęsiamas iki šiol, paskutinį kartą pratęstas iki 2022 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartimi (6 t., b. l. 94-95). Prokurorė šias lėšas prašė konfiskuoti kaip nusikalstamu būdu gautas lėšas, o nukentėjusiojo atstovas prašė jas nukreipti nukentėjusiojo civilinio ieškinio užtikrinimui.

Pagal BK 72 straipsnio 1-2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. D., 2021 m. gegužės 15 d., apie 1.00 val. pardavęs 0,292 g kokaino, iš V. S. ir T. J. už šią narkotinę medžiagą gavo 80 Eur. Per kaltinamojo A. D. gyvenamojoje vietoje 2021 m. gegužės 16-17 d. (nuo 22.16 val. iki 01.02 val.) atliktą kratą, t. y. praėjus kelioms dienoms po piniginių lėšų už narkotines medžiagas gavimo, iš A. D. buvo paimtos piniginės lėšos. Vertinant tai, kad kaltinamasis A. D. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. gegužės 16 d., 20.50 val., t. y. praėjus vos 20 valandų po lėšų už kokainą jam perdavimo, darytina išvada, jog kratos metu rasta dalis piniginių lėšų – 80 Eur, yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl šios lėšos konfiskuotinos valstybės naudai.

Įstatymas nenumato galimybės pas kaltinamąjį rastas ir paimtas saugoti pinigines lėšas, kuriomis kaltinamajam uždrausta disponuoti, nukreipti tiesiogiai nukentėjusiojo civilinio ieškinio padengimui, todėl nukentėjusiojo atstovo prašymas netenkinamas. Kita vertus, nustačius, kad tik dalis šių lėšų (80 Eur) yra konfiskuojama valstybės naudai, teismo vertinimu, siekiant užtikrinti pareikšto civilinio ieškinio įvykdymą (jį teismui patenkinus iš dalies), tikslinga pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą iš A. D. (A. D.) paimtoms piniginėms lėšoms, sumažinant apribojimo masto dydį iki 1 125 Eur (1045 Eur + 80 Eur), iki bus įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl priteistos nukentėjusiajam žalos atlyginimo ir piniginių lėšų konfiskavimo. Tokiu būdu bus užtikrinti nukentėjusiojo interesai. Nors kaltinamasis A. D. teigė, kad rasti pinigai buvo duoti kaltinamojo mamos ir skirti sesės automobiliui nupirkti, kad iš rastų pinigų tik dalis – 1 000 Eur buvo kaltinamojo, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šiuos jo teiginius. Įvertinus ir tai, jog kaltinamasis iš esmės nurodė sutinkantis atlyginti teismo nukentėjusiajam priteistą žalą, darytina išvada, kad tęsiant šia apimti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, nebus nepagrįstai ir neproporcingai suvaržytos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamiesiems T. J. ir V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Kaltinamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o teismo nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Siekiant užtikrinti teismo nuosprendžio dalies dėl nukentėjusiajam priteistos žalos atlyginimo ir piniginių lėšų konfiskavimo įvykdymą, pratęstinas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas daliai iš A. D. paimtų piniginių lėšų – 1 125 Eur sumai (2021 m. gegužės 31 d. Kvitai B serija BBB Nr. 005622 ir 005574), paliekant anksčiau nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas, iki bus visiškai įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl 80 Eur konfiskavimo valstybės naudai ir 1 045 Eur žalos atlyginimo nukentėjusiajam (BPK 151 straipsnis). Kita šių piniginių lėšų dalis (3 710 Eur ir 2 JAV doleriai), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina A. D.

Kompaktiniai diskai su juose esančiais vaizdo ir garso įrašais bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turiniu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėžė su likusiais tirti pateiktais objektais ir tirti pateiktų objektų pakuotėmis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina (4 t., b. l. 151; 2021 m. lapkričio 23 d. Kvitas B serija BBB Nr. 6PK002539; BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma (prašymas) gauta po teismo išėjimo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendį, šis prašymas, priimant nuosprendį, nenagrinėjamas ir bus išspręstas atskirai, šio prašymo nagrinėjimui paskirtame teismo posėdyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4 dalimis, 307 straipsnio 1, 5 dalimis,

nusprendžia:

Pripažinti A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. D. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. D. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimu būdu ir A. D. paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 16 d., 20.50 val. iki 2021 m. gegužės 18 d., 14.00 val. (2 dienas, prilyginamas 2 laisvės atėmimo dienoms).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu A. D. paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme ir A. D. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, įskaitytą pagal šį teismo nuosprendį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. baudžiamąjį įsakymą, taip pat bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. baudžiamąjį įsakymą.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo ar atvykimo į pataisos įstaigą, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, pradžios.

T. J. (T. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą T. J. atžvilgiu nutraukti.

V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą V. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutraukti bylos procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo A. I. A. I. E. civilinį ieškinį ir priteisti iš A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo A. I. A. I. E. naudai 545 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiajam.

Konfiskuoti valstybės nuosavybėn kratos metu pas A. D. (A. D.) rastus ir paimtus 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų), priduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyrių (2021 m. gegužės 31 d. Kvitai B serija BBB Nr. 005622 ir 005574), kaip nusikalstamų veikų rezultatą.

Pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą iš A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) paimtoms piniginėms lėšoms, sumažinant apribojimo dydį iki 1 125 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt penkių eurų), iki bus įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl priteistos nukentėjusiajam žalos atlyginimo ir piniginių lėšų konfiskavimo valstybės nuosavybėn. Palikti nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kitą iš A. D. paimtų piniginių lėšų dalį – 3 710 Eur ir 2 JAV dolerius (tris tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų ir du JAV dolerius), grąžinti A. D..

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti T. J. ir V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o teismo nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti dėžę su likusiais tirti pateiktais objektais ir tirti pateiktų objektų pakuotėmis (4 t., b. l. 151; 2021 m. lapkričio 23 d. Kvitas B serija BBB Nr. 6PK002539).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinius diskus su juose esančiais vaizdo ir garso įrašais bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turiniu, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti T. J. ir V. S., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Teismo nuosprendžio nuorašus išsiųsti prokurorei, kaltinamiesiems, jų gynėjams, nukentėjusiajam, jo atstovui, laiduotojams, Vilniaus teritorinei ligonių kasai, Turto arešto aktų registrui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.