Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-12-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1456-865/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-19
Bylos Nr.
eII-1456-865/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01731-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kategorijos
  • 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-1456-865/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01731-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 22.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam asmeniui K. C.,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančios ir faktiškai gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. M. 2024 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. M. 2024 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), K. C. buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad ji, 2024 m. rugpjūčio 30 d., 19.40 val., (duomenys neskelbtini), vakaro metu 19.40 val., kieme garsiai leido muziką, tuo trikdė asmenų ramybę ir poilsį.

Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjai buvo paskirta 250,00 Eur dydžio bauda (b. l. 6-7).

II. Skundo argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. spalio 31 d. gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos Pareiškėjos skundas, kuriame prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir panaikinti Nutarimą.

Pateiktame skunde apie objektyvių įrodymų svarbą vertinant tariamą triukšmo pažeidimą nurodoma, kad remiantis ANK 488 straipsniu: „Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19.00 val. iki 22.00 val.) ir nakties (nuo 22.00 val. iki 7.00 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia administracinę atsakomybę.“

Šis straipsnis apibrėžia, jog ne bet koks garsas ar triukšmą keliantys veiksmai, tokie kaip muzikos grojimas garsiniais aparatais, yra draudžiami nustatytoje vietoje ir nustatytu laiku, bet būtent „garsūs veiksmai“ kurie trikdo poilsį ar ramybę. Nors daugelyje įstatymų, įskaitant ANK 488 straipsnį, nėra aiškiai apibrėžtos ribos, kas laikoma „garsiai“, Lietuvos higienos normos HN 33:2011 reglamentuoja stacionarių šaltinių triukšmą, tačiau neapima žmonių ar jų veiklos skleidžiamo garso. Vis dėlto, triukšmo reglamentavimas numato, kad garsai neturi trukdyti kitų asmenų poilsiui, ramybei ar darbui, tačiau svarbus aspektas yra ne tik pats garsas, bet garsumo lygis, trikdymo intensyvumas ir jo poveikis aplinkai. Tai reiškia, kad muzika ar garsas turi būti „trikdantis“, o šis trikdymas turi būti vertinamas ne vien subjektyviai (kaip kaimyno skundas), bet ir pagal objektyvius kriterijus, tokius kaip: 1) garsumo lygis (jei garsumas viršija nustatytas ribas) – jos atveju muzika nebuvo grojama dideliu garsumu, o garso šaltinis buvo nukreiptas į jos privatų žemės sklypą, kad garsas būtų girdimas tik artimoje aplinkoje ir netrikdytų aplinkinių ramybės už sklypo ribų. Pareigūnai nebuvo atvykę į įvykio vietą ir neatliko jokio garso lygio matavimo. Kaimyno pateiktas vaizdo įrašas negali būti laikomas objektyviu garso stiprumo įrodymu, nes garso stiprumas įraše priklauso nuo daugelio veiksnių: įrašymo įrenginio charakteristikų, mikrofono artumo prie garso šaltinio (šiuo atveju įrašas buvo padarytas labai arti – maždaug 1-2 metrų atstumu), taip pat nuo to, kokiu garsumu vėliau buvo peržiūrėtas įrašas. Visa tai neatspindi realios garso sklidimo situacijos aplinkoje; 2) Aplinkybės (kokioje aplinkoje ir kokiomis sąlygomis garsas buvo skleidžiamas – pavyzdžiui, jei muzika groja labai garsiai vakarėlio metu, kai aplinkiniai negali ilsėtis – jų atveju muzika skambėjo ne ilgiau kaip 10 minučių, kol vaikai, įskaitant ir kaimynų mažametę dukrą, kuri buvo atėjusi į svečius, repetavo savo kūrybos šokį pagal skambančią muziką, norėdami jį parodyti tėvams. Vaikų prašymu, prie pat jų repeticijos vietos, davė leidimą trumpam ir nedideliu garsumu įjungti jų mėgstamą muziką, naudojant nedidelės galios garso kolonėlę. Praėjus maždaug 5 minutėms, prie tvoros, netoli vaikų, atėjo kaimynas M. M., kuris pradėjo filmuoti mūsų kiemą ir vaikus per tvorą. Pamatę šią situaciją, ji ir jos vyras paklausė kaimyno, kodėl jis filmuoja jų vaikus, nes tai gali pažeisti privatumo teisę. Jis atsakė, kad vaizdo įrašą pateiks policijai, nes, jo teigimu, jie įjungė muziką savo kieme 19.00 val. Po šio incidento iš karto sumažino muzikos garsą iki minimumo, leido vaikams baigti šokį ir po kelių minučių visai išjungė muziką; 3) Laikas ir vieta (koks yra paros laikas, ar tai vieša vieta, ar privati erdvė). Kaimyno pareiškime nurodyta, kad incidentas įvyko 2024 m. rugpjūčio 30 d. 19.40 val., tai yra ankstyvas vakaras, kai dar nėra taikomi griežtesni nakties meto (po 22.00 val.) triukšmo apribojimai. Jų sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisyklėse ramybės metas, per kurį draudžiama triukšmauti, nustatytas nuo 23.00 val. Bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad tuo metu galėjo skambėti muzika, tačiau gali būti, kad buvo suklaidinta dėl tikslaus laiko, nes nesekė laikrodžio. Aiškiai prisimena, kad praėjus kuriam laikui po šio incidento, grįžusi iš kiemo į namus ir pažiūrėjusi į sieninį laikrodį, jis rodė 19.50 val. Atkreipia dėmesį, kad kaimyno pateiktame vaizdo ir garso įraše nurodytas laikas neatitinka tikrovės. Be to, tai ne pirmas atvejis, kai kaimyno pateikti įrašai neatitinka faktinių įvykių laiko ir datos. Ankstesnėje administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) M. M. taip pat pateikė netikslią liudijimo ir garso įrašo informaciją dėl laiko. Taip pat nori pabrėžti, kad muzika sklido jos privačiame žemės ūkio paskirties sklype, kuris nėra priskirtinas viešosioms vietoms ar gyvenamosioms patalpoms, kuriose pagal higienos normas griežčiau reglamentuojamas leistinas garso lygis. Skirtingai nuo triukšmavimo išties viešose vietose, įstatymai jau saugo ne tik nuo nepatenkintų asmenų skundų dėl grojimo, dainavimo ar kitokio triukšmo, bet taip pat ir konstitucines asmens teises elgtis savo privačioje nuosavybėje pagal savo poreikius, kol tai nepažeidžia įstatymų; 4) Liudininkų parodymai (kiti kaimynai, kurie gali patvirtinti, kad garsas nebuvo trikdantis). Prideda kaimynų, gyvenančių šalia jos sklypo, raštiškus paliudijimus, kurie patvirtina, kad tuo metu muzika nebuvo girdima taip, kad galėtų trikdyti jų poilsį ar ramybę. Šie liudininkai buvo lauke ir negirdėjo muzikos, kuri, pagal jų teiginius, neviršijo leistinų triukšmo ribų. Nepaisant bylą nagrinėjusios pareigūnės teiginio, kad ji nesiremia liudininkų parodymais, pagal teisės aktus skundai dėl triukšmo turi būti paremti ne tik vieno asmens subjektyvia nuomone, bet ir kitų objektyvių aplinkybių visuma. Kitų kaimynų liudijimai padeda sukurti platesnį kontekstą ir rodo, kad kaimynas galėjo veikti subjektyviai. Atsižvelgiant į visus šiuos faktus, mano, kad nėra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių tariamą triukšmo pažeidimą. Svarbu ne tai, kad garsas apskritai egzistavo, bet ar jis buvo pernelyg garsus ir, viršydamas leistinas normas, trikdė ramybę. Todėl kiekvienu individualiu atveju situacija turėtų būti tinkamai išnagrinėta, ir prašo iš naujo įvertinti aplinkybes, atsižvelgiant į visas objektyvias sąlygas ir įrodymus.

Pateiktame skunde, aptariant kaimyno M. M. piktybišką elgesį ir netinkamus veiksmus, nurodoma, kad jų šeima nepiktnaudžiauja muzikos klausymusi, nes supranta ir gerbia aplinkinių poreikį ramybei. Visgi yra žmonės ir turi savo konstitucines teises bei asmeninius interesus, todėl bent jau itin retais atvejais norėtų dienos metu savo kieme įsijungti negarsią foninę muziką per radijo imtuvą, vykdydami kažkurį itin monotonišką sodo gerbūvio darbą, kas yra priimtina ir iš kitų kaimynų sklypų, kartais ir svarbių šeimos švenčių metu, žinoma, atsižvelgdami į tai, kad garsas netrikdytų kaimynų, arba, kaip šiuo atveju, vaikų kūrybinio šokio repeticijai. Prieš atsikraustant kaimynui M. M., su visais kitais kaimynais sugyveno draugiškai ir niekada nekilo jokių konfliktų dėl triukšmo ar kitų klausimų

Deja, dabar net ir retkarčiais dienos metu savo privačiame žemės sklype, kai muzikos skambėjimas savo privačiose valdose tokiu metu nepažeidžia jokių įstatymų, negali to daryti, nes kaimynas, reaguodamas į bet kokią muziką, iš chuliganiškų paskatų pradeda elgtis netinkamai. Vos tik įjungiama net nedideliu garsumu muziką savo sklype, jis prie jų tvoros pastato galingą, triukšmingą generatorių, nukreipdamas garsą tiesiai į mūsų kiemą. Generatorius veikia net tada, kai muzika jau būna išjungta, o triukšmas yra toks stiprus, kad neįmanoma nei susikalbėti, nei apskritai būti kieme – garsas trikdančiai girdimas netgi būnant namuose, dėl ko jiems tenka išvykti iš savo namų ir ieškoti ramybės kitur. Norėtų pabrėžti, kokia didelė ši problema: triukšmas toks intensyvus, kad net kaimynai, gyvenantys 50-100 metrų atstumu nuo jų, yra skambinę jiems ir teiravęsi, kas kelia tokį triukšmą jų kieme. Kiekvieną kartą turi paaiškinti, kad triukšmas sklinda ne iš jų, o iš M. M. valdos. Tai kelia didelį diskomfortą ir pažeidžia jų teisę į ramų gyvenimą bei naudotis savo privačia nuosavybe pagal savo poreikius. Šią situaciją gali patvirtinti jų daryti vaizdo ir garso įrašai, taip pat kaimynai, gyvenantys netoliese, kurie, jų žiniomis, taip pat yra užfiksavę tokius incidentus.

Nors, atsižvelgdami į kaimyno prašymą, daugiau nei metus visiškai neklausė muzikos savo kieme, pirmasis panašus incidentas įvyko dar šių metų gegužės 12 d., kai jų šeima surengė šventę ir į ją pakvietė svečius. Maždaug apie 18.00 val., lauko terasoje, kurioje sėdėjo svečiai, įjungė foninę muziką. Muzika buvo leidžiama negarsiai, kad visi galėtų laisvai bendrauti prie stalo, tačiau M. M., išgirdęs muziką, įjungė triukšmingą generatorių, nukreiptą į mūsų kiemą. Lygiai 19.00 val. jis išjungė generatorių ir iškvietė policiją. Policijos pareigūnai atvyko po maždaug 10 min. ir neaptiko pažeidimų dėl muzikos keliamo triukšmo. Jie paaiškino, kad jie turi teisę savo kieme klausytis negarsios muzikos iki 22.00 val., nes tuo metu muzika skambėjo normos ribose. Išvykus pareigūnams, praėjus nepilnoms 10 min., jie vėl sugrįžo – kaimynas vėl paskambino dėl muzikos. Tačiau, kaip ir pirmą kartą, pažeidimų nebuvo aptikta, ir pareigūnai vėl išvyko, rekomenduodami mums taikiai pasikalbėti su kaimynu dėl jo nepagrįstų skundų. Po antrojo policijos vizito, nors pareigūnai patvirtino, kad turime teisę į muzikos klausymą normos ribose iki 22.00 val., nusprendėme muziką visiškai išjungti. Po šio įvykio bandė pasikalbėti su M. M. ir paklausė, kodėl jis taip elgiasi, tačiau jis kategoriškai atsisakė kalbėtis ir savo elgesio niekaip nepaaiškino. Vėliau jis atsiuntė jai trumpąją žinutę, kurioje priminė, kad dar praeitais metais ją įspėjo, jog elgesys agresyviai, jei išgirs iš jų kiemo sklindančią muziką. Ji jam atsakė, kad gerbdami jo interesus, ilgą laiką apskritai neskleidė muzikos savo kieme, tačiau paprašė ir jo supratimo – kad jie taip pat turi teisę naudotis savo privačia nuosavybe ir bent retkarčiais įsijungti muziką ar pasikviesti svečių. Kaimynas pats pripažino, kad po jo prašymo beveik visiškai nustojome skleisti muziką savo kieme, tačiau jis nelinkęs eiti į jokius kompromisus ir tai jo nesustabdys nuo tolimesnių skundų. Taip pat trumpoje žinutėje jis pareiškė, kad jei dar kartą išgirs jų kieme grojančią muziką, prilygins ją „kamikadzei“ ir pažadėjo paversti jų gyvenimą „pragaru“.

Tai ne vienintelis atvejis, kai M. M. teikia nepagrįstus skundus dėl jų šeimos veiklos. Pavyzdžiui, 2024 m. birželio 1 d. jis pateikė skundą, nurodydamas, kad muzika grojo apie 23.00 val., nors realiai ji grojo vėlyvą vakarą, kai dar nėra taikomi griežtesni nakties meto (po 22.00 val.) triukšmo apribojimai, ir truko vos kelias minutes, kol sugrojo viena daina jos vaiko gimtadienio proga. Pareigūnams pateikė įrodymų, kad kaimyno vaizdo įrašo laikas galimai buvo netikslus ar pakeistas, tačiau į tai nebuvo tinkamai atsižvelgta. Dabartinėje situacijoje tyrėja pastebėjo, kad įrašo laikas neatitinka realaus įvykio – įraše nurodytas laikas yra mažiausiai valanda vėlesnis. Tai leidžia manyti, kad kaimynas gali pateikti neteisingą informaciją, siekdamas juos apkaltinti.

Kaimynas savo elgesį argumentuoja tuo, kad dėl savo religinių įsitikinimų netoleruoja jokios pasaulietinės muzikos ir siekia visiškai apriboti bet kokį muzikinį garsą mūsų aplinkoje. Jis ne kartą yra pareiškęs, kad jam nesvarbu kokiu laiku ar garsumu jeigu suskambės muzika, imsis atitinkamų priemonių jiems pakenkti. Dėl to kaimynas pasinaudoja kiekviena galimybe jiems pakenkti arba naudotis įstatymų spragomis, skųsdamas bet kokį garsą, kai tik įjungiama muzika, net jei tai būna itin retais atvejais, kai garsas sklinda negarsiai ir labai trumpai. Tokie M. M. nuolatiniai skundai ir piktybiški veiksmai kelia nuolatinį stresą ne tik jų šeimai, bet ir kitiems kaimynams. Jis dažnai skundžia kitus bendrijos narius dėl įvairių smulkmenų, nepaisydamas jų interesų ar teisių, ir dažnai išsako neigiamas nuomones apie aplinkinių elgesį. Ironiška, kad nuolatinė aplinkinių kaimynų problema yra M. M. valdose jo paties veiksmais nuolat keliamas triukšmas —jis pats yra didžiausias triukšmo šaltinis jų kaimynystėje, nors viešai teigia, kad savo teritorijoje gali daryti tai, ką nori, nepaisydamas kitų gerovės. Tačiau jis skundžia bet kokį garsą, kuris neatitinka jo asmeninių interesų. Jo elgesys nesuderinamas su kaimyniškos bendruomenės principais ir trikdo aplinkinių ramybę. Visi šie veiksmai rodo, kad M. M. skundai gali būti grindžiami asmeniniais motyvais.

Taigi, dar kartą atkreipia dėmesį, kad kaimynas, pateikęs skundą, priklauso religinei bendruomenei, kurios nuostatos draudžia klausytis pasaulietinės muzikos. Tai reiškia, kad jo neigiamas požiūris į bet kokį muzikos skleidimą gali būti sąlygotas ne triukšmo intensyvumo, o jo asmeninių įsitikinimų. Dėl to kaimynas veikia piktybiškai ir chuliganiškai, siekdamas apriboti bet kokį muzikos skleidimą, net jei ji nepažeidžia įstatymų. Kaimyno subjektyvus diskomfortas dėl muzikos klausymo, paremtas asmeninėmis pažiūromis, negali būti laikomas pagrindu administracinei atsakomybei, tad remiasi proporcingumo principu, kuris reikalauja, kad administracinės sankcijos būtų taikomos tik esant objektyviam pažeidimui.

Pateiktame skunde dėl pareigūnų ANK 488 straipsnio interpretacijos nurodoma, kad pareigūnai skirtingai interpretuoja ANK 488 straipsnį, todėl priimami sprendimai dėl nuobaudų skiriasi. Vieni pareigūnai objektyviai vertina situaciją, atsižvelgdami į faktines aplinkybes ir teisės aktus, o kiti – subjektyviai, remdamiesi asmeniniais požiūriais arba nepakankama informacija. Nori šią įžvalgą pagrįsti realia situacija, su kuria teko susidurti.

Pirmuoju atveju, jau anksčiau aprašytu, kai incidentas įvyko šių metų gegužės 12 dieną, maždaug 19.00 val., į iškvietimą atvykę pareigūnai, įvertinę situaciją, neskyrė įspėjimo ar nuobaudos dėl administracinio nusižengimo, argumentuodami, kad muzika skambėjo ne viešoje vietoje, o jų privačioje valdoje, ir vakaro metu įstatymas nedraudžia klausytis muzikos, jei muzika skamba normos ribose ir nekelia triukšmo. Pareigūnai pabrėžė, kad vakaro metu (nuo 19.00 val. iki 22.00 val.) ribojamas ne bet koks triukšmas, o sprendimas dėl baudos skyrimo priklauso nuo garso stiprumo ir kitų aplinkybių, kurios vertinamos objektyviai. Jų teigimu, priešingai nei nakties metu, po 22.00 val., vien kaimyno skundas dėl muzikos skambėjimo keliamo „triukšmo“ negali būti pakankamas pagrindas baudos skyrimui, jei nėra objektyvių įrodymų apie normos viršijimą ar kitus veiksmus, kurie ne tik subjektyviai, bet ir objektyviai trikdo poilsį ir ramybę.

Išvada apie pareigūnų požiūrį į įstatymo taikymą: pareigūnų veiksmus galima vertinti kaip objektyvius, nes jie ne tik įvertino faktines aplinkybes, bet ir pritaikė įstatymo nuostatas taip, kaip tai dera daryti pagal ANK. Atkreiptas dėmesys, kad muzika skambėjo privačioje valdoje, o ne viešoje vietoje, ir nepažeidė nustatytų normų. Pareigūnai pabrėžė, kad baudos ar įspėjimo skyrimas priklauso nuo objektyvių veiksnių, tokių kaip garso stiprumas ir reali jo įtaka aplinkai, o ne tik nuo subjektyvių kaimyno skundų. Šiuo atveju pareigūnai veikė profesionaliai, taikydami įstatymą ne formaliai, bet atsižvelgdami į konkrečias aplinkybes ir realų triukšmo poveikį. Tai rodo, kad teisingas įstatymo taikymas priklauso nuo objektyvaus situacijos vertinimo, o ne vien tik nuo asmeninių kaimynų nusiskundimų, kurie gali būti subjektyvūs ar net piktybiški.

Kitu atveju, nagrinėjant bylą dėl administracinio nusižengimo (ROIK: (duomenys neskelbtini)), susijusio su incidentu, įvykusiu 2024 m. birželio 1 dieną, kai kaimynas M. M. pateikė skundą per e-policiją, nurodydamas, kad nakties metu, apie 23.00 val., jos muzika trukdė jam miegoti jo name atidarius langą. Bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jų vaiko gimtadienio proga vienintelį kartą per visą vakarą vos kelioms minutėms buvo įjungta vaiko mėgstamiausia daina, kuri skambėjo, jos manymu, nepažeidžianti normos ribų ir netrukdant aplinkiniams, tačiau tai įvyko ne po 22.00 val. (nakties metu), o vėlyvą vakarą. Be to, kai kaimynas skundėsi dėl triukšmo, jis pats savo kieme, prie pirties, garsiai bendravo su maždaug 8-10 žmonių kompanija, todėl nebuvo jokio pagrindo manyti, kad trumpalaikis muzikos garsas galėjo trukdyti jo miegui ar poilsiui. Svarbu pabrėžti, kad M. M. pateikė klaidingą liudijimą, nurodydamas, jog muzika grojo naktį. Ji paliudijo, kad veiksmas įvyko ne nakties, bet vėlyvo vakaro metu, ir paaiškino, kad tuo metu, kai M. M. teigė, jog muzika skambėjo (apie 23.00 val.), ji su vaikais jau miegojo namuose. Pareigūnas atsakė, jog kaimyno liudijimą dėl laiko patvirtina jo pateikto garso įrašo techninė informacija. Ji paaiškino pareigūnui, kad tokia techninė informacija gali būti klaidinga, jei kaimyno telefone neteisingai nustatytas laikas. Be to, ji demonstravo, kaip nesunkiai galima pakeisti įrašo techninę informaciją arba pavadinimą. Pareigūnas, apsitaręs šiuo klausimu su kolegomis, pripažino, kad techninę informaciją iš tikrųjų galima lengvai pakeisti. Vis dėlto, pareigūnas paaiškino, kad tai nekeičia situacijos: remiantis ANK 488 straipsniu, nesvarbu, ar muzika skambėjo vakaro ar nakties metu, garsiai ar tyliai, net jei ji truko vos kelias minutes – visais atvejais tai vertinama vienodai ir laikoma pakankamu pagrindu skirti baudą, jei yra pateiktas skundas dėl triukšmo. Pareigūnas taip pat nurodė, kad iki 19.00 val. muzika privačioje valdoje gali skambėti bet kokiu garsu, neatsižvelgiant į kaimynų interesus, tačiau po 19.00 val. bet koks garsas, dėl kurio pateikiamas skundas, automatiškai įgyja administracinio nusižengimo statusą, nepaisant jo garsumo, trukmės ar kitų aplinkybių. Be to, jis pabrėžė, kad gavus skundą pagal ANK 488 straipsnį, sprendžiant dėl baudos skyrimo, aplinkybės, ar garsas objektyviai galėjo trukdyti, ar skundas buvo pateiktas subjektyviai ar netgi piktybiškai, neturi reikšmės, nebent būtų įrodyta, jog jokio garso apskritai nebuvo ir skundas yra iš esmės melagingas. Tokiu būdu bauda skiriama neatsižvelgiant į objektyvius triukšmo lygius ar aplinkybes, o iš esmės remiantis tik subjektyviais kaimyno skundais.

Išvada apie pareigūno požiūrį į įstatymo taikymą: pareigūno požiūris į įstatymo taikymą, remiantis šiuo atveju, rodo netinkamą dėmesio nukreipimą į subjektyvius skundus, o ne objektyvias aplinkybes. Nepaisant pateiktų įrodymų apie laiko ir garso neatitikimus bei galimus klaidingus liudijimus, pareigūnas nepaisė šių faktų ir rėmėsi vien tik kaimyno skundu. Tai parodo nepakankamą situacijos analizę ir kritinį aplinkybių vertinimą, kas prieštarauja teisingo administracinio proceso principams. Toks požiūris skatina ne objektyvią, bet subjektyvią teisingumo sampratą, kur baudžiamas bet koks garsas, nepaisant realių aplinkybių ir triukšmo poveikio. Ši praktika sudaro prielaidą piktnaudžiauti skundais, nes neužtikrina sąžiningo ir objektyvaus vertinimo pagal faktus ir įstatymo reikalavimus.

Trečiu atveju, konkrečiai šioje byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), dėl kurios nutarimo skirti jai administracinę baudą teikia šį skundą, nagrinėjimo metu susidūrė su netinkamu pareigūnės požiūriu ir sprendimo priėmimu, paremtu jos neigiamai susiformavusia asmenine nuomone apie ją, pagrįsta subjektyviais kaimyno M. M. pateiktais skundo motyvais, kurie neatitinka tikrovės. Iš pradžių, atvykus į bylos žodinį nagrinėjimą, pareigūnė elgėsi neutraliai ir išklausė trumpą jos paaiškinimą apie konfliktą su kaimynu. Tačiau po to, kai ji peržiūrėjo M. M. pareiškimą, pastarosios bendravimas jos atžvilgiu ženkliai pasikeitė į neigiamą pusę. Nepaisant jos išdėstytų paaiškinimų apie tą dieną vykusius įvykius ir bendrą konfliktą su kaimynu, pareigūnė pareiškė, kad remiasi kaimyno pateikta informacija ir pagal ją susidarė (beje, klaidingą) asmeninę nuomonę apie juos. Ji taip pat teigė, kad kadangi tai yra jau antra nuobauda per šiuos metus, labiau tikėtina, jog jie iš tiesų yra triukšmingi žmonės, o kaimynas, neapsikentęs jų pastovaus triukšmo, juos apskundė.

Bandė išsamiai papasakoti apie tuos vienetinius incidentus, tačiau pareigūnė nebuvo linkusi jos klausyti ir ja tikėti, nes M. M. savo pareiškime pateikė daug suasmenintos, tikrovės neatitinkančios informacijos apie juos, kuri, jos nuomone, atrodė įtikinamesnė nei jos versija. Pareiškime buvo teigiama, kad jie nuolat tyčia jungia muziką, norėdami jį erzinti, ir kad jų pirtyje nuolat triukšmauja kompanijos, nes ją nuomojame vakarėliams. Tai yra visiška netiesa, nes pirtį naudojame tik poilsio ir rekreaciniais tikslais, o triukšmingos nuomos veiklos apskritai nevykdome – ne tik dėl galimo kaimyno piktybiško elgesio, bet ir dėl to, kad patys su mažamečiais vaikais gyvena šioje teritorijoje ir siekia ramybės. Kaimynas taip pat pareiškime tvirtino, kad jų sodyboje yra zoosodas, kuris jam trukdo skleisdamas nemalonų kvapą. Tačiau vieta, kurioje teisėtai ir nepažeisdami higienos normų laiko keletą ūkio gyvūnų, nesiriboja su kaimyno sklypu ir yra nutolusi per kitą sklypą. Tuo tarpu kaimynai, kurie realiai ribojasi su ta vieta, kurioje laikomi gyvūnai, neturi jokių pretenzijų nei dėl kvapo, nei dėl kitų dalykų. Tai tik dar kartą patvirtina, kad M. M. liudijimai, išdėstyti pareiškime, kelia didelių abejonių dėl skundo subjektyvumo ir, panašu, remiasi asmeniniais interesais.

Pokalbio pabaigoje pareigūnė pasakė, kad prieš priimdama sprendimą dar kartą atidžiai perklausys kaimyno pateiktus garso įrašus, nes nėra visiškai aišku, ar garsas iš tikrųjų buvo trikdantis. Ji taip pat informavo, kad sprendimą priims per 10 dienų, remdamasi ne tik garso įrašu, bet ir kitomis aplinkybėmis, įskaitant ankstesne teismų praktika, kurioje dalyvavo. Visgi jos aprašyta situacija ankstesnėje teismų praktikoje kardinaliai skiriasi nuo jų: ji apima dvibučio namo kaimynus, kuriuos sieja bendra siena ir sklypas, o konfliktas kilo dėl nuolatinio triukšmo iš viename iš butų įrengto vaikų darželio. Tuo tarpu jų atveju, konfliktas kyla tarp individualių namų savininkų, kurių sklypai žymiai didesni ir nutolę vienas nuo kito. Todėl remtis šia teismų praktika, neatsižvelgiant į esminius skirtumus tarp aplinkybių, nėra tinkama, nes tai neatspindi jų situacijos realių aplinkybių. Ji taip pat paminėjo, kad, atsižvelgdama į tai, jog juos laiko „recidyvistais“, yra linkusi tikėti kaimyno versija ir tai įtakos jos sprendimą. Pareigūnė pasiūlė jai pateikti papildomus įrodymus el. paštu, nes daugiau laiko bendrauti neturi. Ji parašė jai el. paštu, pasiūlydama pateikti kaimynų liudijimus kaip įrodymus dėl kaimyno skundo, kuriame pateikta informacija neatitinka tikrovės. Kaimynų liudijimai patvirtintų faktus apie tariamą triukšmavimą ir kitą pateiktą informaciją. Tačiau pareigūnė atsakė, kad kaimynų liudijimai nebus laikomi svariais įrodymais, nebent pateikčiau kitokių, stipresnių įrodymų. Toks sprendimas pažeidžia teisės principus, numatančius, jog visi įrodymai, įskaitant liudytojų parodymus, turi būti vertinami objektyviai ir nešališkai. Pagal ANK nuostatas, liudytojų parodymai yra laikomi reikšmingais įrodymais, todėl jų atmetimas be tinkamo įvertinimo pažeidžia jos teisę į sąžiningą bylos nagrinėjimą.

Išvada apie pareigūnės požiūrį į įstatymo taikymą: pareigūnės požiūris į įstatymo taikymą šioje byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) atskleidžia subjektyvią interpretaciją, kuri neatitinka objektyvaus teisingumo principo. Nors iš pradžių pareigūnė elgėsi neutraliai ir išklausė abi puses, vėliau, remdamasi vien tik kaimyno pateikta informacija, ji pradėjo neproporcingai vertinti jo teiginius, jos pateiktiems argumentams neskirdama tinkamo dėmesio. Subjektyvūs kaimyno teiginiai, nepagrįsti objektyviais įrodymais, nulėmė pareigūnės neigiamą nuomonę apie ją ir, panašu, turėjo įtakos jos sprendimui skirti baudą. Be to, pareigūnė nurodė, kad juos laiko „recidyvistais,“ kas galėjo dar labiau sustiprinti jos išankstinį nusistatymą.

Papildomai, pareigūnė planavo remtis ankstesne teismų praktika, kurioje pati dalyvavo, tačiau paminėta situacija nėra tinkama lyginti su mūsų atveju. Minėtoje byloje nagrinėtas konfliktas tarp dvibučio namo kaimynų dėl vaikų darželio keliamo triukšmo ir nuolatinio trikdymo, kuris neabejotinai skiriasi nuo epizodinio ir retai pasitaikančio garso tarp individualių nuosavybių dideliuose sklypuose. Jos teismų praktikos taikymas čia nesuderinamas su jų aplinkybėmis, todėl pareigūnės požiūris į įstatymo taikymą šioje byloje atrodo šališkas ir ribotas. Toks įrodymų analizės siaurumas ir atsisakymas vertinti kaimynų liudijimus dėl M. M. skundo tikslumo neleidžia visapusiškai ir objektyviai įvertinti faktinių aplinkybių, prieštarauja teisės principams ir kelia abejonių dėl sprendimo nešališkumo.

Išvada: atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir pateiktus argumentus, mano, kad administracinė nuobauda ja buvo paskirta nepagrįstai, nes nebuvo pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių realų triukšmo pažeidimą. Sprendimas skirti baudą daugiausia rėmėsi subjektyviu kaimyno skundu, kuriame pateikti duomenys prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir nebuvo tinkamai patikrinti. Taip pat pareigūnė, vadovaudamasi išankstiniu nusistatymu dėl „recidyvizmo“ ir ignoruodama liudytojų parodymus, neatliko visapusiško situacijos įvertinimo (b. l. 1-4).

III. Atsiliepimo argumentai

Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjos skundą, kuriame prašė skundo netenkinti ir Institucijos Nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, padarymą pakartotinai. ANK 488 straipsnio 1 dalis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose, o vakaro (nuo 19.00 val. iki 22.00 val.) ir nakties (nuo 22.00 val. iki 07.00 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 Eur iki 80 Eur.

Kaip matyti iš pateikto skundo, Pareiškėja nesutinka, kad klausydamasi muzikos trukdė kaimyno poilsį vakaro metu, nurodydama, kad muzikos klausėsi negarsiai ir trumpą laiką, todėl tai neturėjo trukdyti kaimyno poilsio.

Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai įvykio metu techninėmis priemonėmis nematavo skleidžiamos muzikos triukšmo lygio.

Pagal teismų praktiką, sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo nusižengimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, nukentėjusiųjų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Svarbu pažymėti ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo trikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta gavus kaimyno M. M. (toliau – ir Nukentėjusysis) skundą, kuriame nurodoma, kad jis praeityje jau yra kreipęsis į policiją dėl kaimynės (Pareiškėjos) keliamo triukšmo, dėl to ji yra patraukta administracinėn atsakomybėn, tačiau Pareiškėja ir toliau skleidžia triukšmą vakaro metu, todėl M. M. ir toliau yra trukdomas poilsis.

ANK 488 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodoma, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose, o vakaro (nuo 19.00 val. iki 22.00 val.) ir nakties (nuo 22.00 val. iki 07.00 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjai yra puikiai žinoma, kad Nukentėjusysis vakaro metu siekia pailsėti, o skleidžiama muzika trikdo jo poilsį. Apie tai, kad Nukentėjusiajam Pareiškėjos leidžiama muzika trukdo ilsėtis pastaroji žinojo, kadangi Nukentėjusysis į ją yra kreipęsis tiesiogiai, taip pat, dėl šių veiksmų ji jau yra bausta praeityje, tačiau paskirtos švelnesnės nuobaudos Pareiškėjos elgesiui nepadarė realaus poveikio.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateikto vaizdo matyti, kad triukšmas iš Pareiškėjos sklypo sklinda ne vien dėl leidžiamos muzikos, bet ir dėl vaikų šauksmų, o tai, taip pat atitinka ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės atsakomybės kilimo sąlygas.

Nors Pareiškėja kartu su pateiktu skundu yra pateikusi dviejų kaimynių t. y. R. U. ir A. B. liudijimus, tačiau, atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamo įvykio metu garso kolonėlė buvo pastatyta būtent prie Nukentėjusiojo ir Pareiškėjos sklypus skiriančios tvoros, taip pat, vaikų žaidimo vieta buvo šalia Nukentėjusiojo sklypo, todėl akivaizdu, kad skleidžiamas triukšmas yra geriau girdimas Nukentėjusiojo sklype. Kaimynė R. U. gyvena (duomenys neskelbtini), o A. B. – (duomenys neskelbtini).

Nors abi liudytojos nurodė, kad negirdėjo garsiai sklindančios muzikos, tačiau Institucijos nuomone, jos gyvena kur kas toliau nei Nukentėjusysis (žr. Paveiksliuką Nr. 1, Nukentėjusiojo namas pažymėtas raudonai), bei sklindanti muzika galėjo būti prasčiau girdima, kadangi ją užstoja Pareiškėjos namas. Svarbi ir ta aplinkybė, kad vaikai šokio repeticiją turėjo galimybę atlikti ir namo viduje, o ne prie Nukentėjusio ir Pareiškėjos sklypų ribos, taip atsižvelgiant į Nukentėjusiojo jau ankščiau išreikštas pretenzijas dėl skleidžiamos muzikos ir poilsio trikdymo. Vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, akivaizdu, kad Pareiškėja nesielgė taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems, šiuo atveju kaimynystėje gyvenančiam Nukentėjusiajam, netrikdytų jo ramybės ir poilsio, todėl administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį ji buvo patraukta pagrįstai ir teisėtai.

Nagrinėjamoje byloje privačios nuosavybės teise konkrečiam (-tiems) asmeniui (-ims) priklausantis žemės sklypas, nepriskirtinas prie viešųjų vietų, t. y., vietų, kuriose laisvai gali lankytis visi norintys, tokių kaip gatvės, aikštės, parkai, paplūdimiai, viešasis transportas ir pan. Institucija pripažįsta, kad aplinkinių asmenų ramybę, poilsį ir darbą trikdantis triukšmas gali sklisti ir iš tokių privačių teritorijų, tačiau šiuo atveju, priešingai nuo triukšmavimo išties viešose vietose, įstatymas jau saugo ne tik grojimu, dainavimu ar kitokiu triukšmu nepatenkintų asmenų interesus, bet taip pat ir konstitucines asmens teises savo privačioje nuosavybėje elgtis pagal savo poreikius, todėl ANK 488 straipsnyje nėra numatyta atsakomybė už triukšmo skleidimą šioje teritorijoje nuo 07.00 val. iki 19.00 val. (dienos metu). Kitos teisės normos, kurioje būtų ribojama fizinių asmenų teisė dienos metu triukšmauti savo privačiose valdose, taip pat nėra, todėl Pareiškėjos vaikai šokių repeticiją atlikti galėjo dienos metu.

Institucijos nuomone, Nutarimą priėmusi pareigūnė objektyviai, visapusiškai išnagrinėjus surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustačius būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 2 dalyje, požymius, atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, skiriant sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą.

Tai, kad Pareiškėja nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis, bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą todėl skunde išdėstytas aplinkybes vertiname kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.

IV. Byloje surinkti įrodymai

Teismo posėdžio metu K. C. nurodė, kad ji susidūrė su situacija, kuomet atvyko į bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, dėl nemalonaus įvykio, bandė ji tyrėjai paaiškinti, jai labai jautri tema, nes tik neseniai atsigavo, jie patys patiria iš šio kaimyno psichologinį, emocinį smurtą, esmė, kad ne jie blogi ar blogai daro, jau keli metai bando susigyventi su tuo košmaru, kurį patiria iš kaimyno dėl jo vykdomo elgesio, ir nežiūrint į jų įdėtas visas pastangas susitaikyti ir gyventi draugiškai, kaimynas elgiasi piktybiškai norėdamas jiems pakenkti, ne tik jiems, bet ir kitiems kaimynams, visa sodo bendrija kečia nuo jo, nuo tada kai jis atsikraustė. Tai jų pastovi gyvenamoji vieta. Prieš pusantrų metų, kai kaimynai atvažiuodavo į pirtį, kol nepasistatė namo, labai gerai sutarė, labai jo vaikus mylėjo, nes pastoviai pas jų vaikus ateidavo į svečius. Kai kaimynas atsikraustė, ją pakvietė pokalbiui ir paaiškino: „kai mano vaikai pas jus, kad jokių televizorių, nes mums religija draudžia žiūrėti televizorių taip pat noriu paprašyti neklausyti kieme muzikos, nes mums religija draudžia“. Kai šiuos žodžius kaimynas pasakė, ji su vyru pasvarstė, jog negi dėl kaimyno asmeninių pažiūrų jie turės keisti gyvenimo būdą. Jie su vyru nusprendė su kaimynu nesipykti, turi pagarbą žmonėms, nutarė neklausyti muzikos. Šventes švęsdavo tylomis. Praėjus 5 mėnesiams po to pokalbio buvo vienas atvejis kai jos vyras terasą dažė ar kažkokį darbą darė ir įsijungė fonui muziką, čia buvo darbo diena pietų metu, ir vėliau vyras jai pasakojo, kad įjungė muziką nepažeisdamas jokių įstatymų nieko, atbėgo kaimynas M. M. ir pradėjo konfliktuoti, kad jaučia muziką. Vakare pamačiusi M. pabandė ji su juo taikiai pasikalbėti. Tačiau kaimynas nėjo į jokius kompromisus. Po to incidento jie muzikos nei klausė, nei leido iki gegužės 12 dienos, ir tai svečiai susirinko antrą, trečią val., jie ramiai be muzikos buvo, kol jos vaikui mažiukui, dar (duomenys neskelbtini) metų nebuvo, pirmą kartą išlindo-pasireiškė (duomenys neskelbtini), nežinojo, kad ji pas jį įgimta, jiems skubiai reikėjo į ligoninę išvykti, ir kol bus ligoninėje, kad kitiems nebūtų liūdna, įjungė foninę muziką. Vėliau jų svečiai pasakojo, kad tuo metu kai įjungė muziką, praėjo gal nepilnas pusvalandis, kaimynas įjungė galingą generatorių, kuris tiesiog neleido nesusikalbėti net namie normaliai būti, kaimynai skambino, 50-100 m., klausė kas per triukšmas sklinda, ji sake, jog triukšmą kelia M. M. Lygiai septintą M. M. išjungė generatorių ir paskambino policijai, kad pas juos muzika groja, atvyko pareigūnai, muzika grojo normos ribose, atvykę pareigūnai matė, kad groja muzika, kad vyksta šventė, jie paklausė ar pažeidžia įstatymą, pareigūnai paaiškino, kad nuo septintos iki dešimtos vakaro metu negalima triukšmauti, įvertino aplinkybes koks tai triukšmas, pasakė, kad jie garsiai negali triukšmauti, nes ribojamas garsas ir visą kitą, bet įstatymas nedraudžia apskritai klausyti muzikos, tiesiog ji turi nuo septintos iki dešimtos normos ribose groti, juos perspėjo, kad nuo dešimtos išjungtų muziką, ir išvyko pareigūnai. Praėjo 10 minučių vėl grįžo pareigūnai, klausė, kas nutiko, pasakė, jog vėl kaimynas iškvietė. Pareigūnai pasiūlė kalbėtis su kaimynu ir išvažiavo. Praėjo pusvalandis, matė ji, jog kaimynas palei tvorą vaikšto, jie muziką išjungė, kad daugiau nebekviestų policijos. Ji bandė su kaimynu pasikalbėti. Kitą dieną kaimynas jiems į kiemą įmetė stiklainį su agurkais chuliganiškai, vos neužgavo vaiko. Su kaimynu nėjo susitarti dėl muzikos klausymo. Po to vėl incidentas nutiko (duomenys neskelbtini) d. Tada (duomenys neskelbtini) buvo jos vaiko gimtadienis, jis kaip tik buvo po operacijos dėl tos (duomenys neskelbtini), atėjo seneliai, krikšto tėveliai, nešventė nieko, tyloje sėdėjo, nes žinojo, kad jeigu jungs kažkokią muziką gali kaimynas prisistatyti. Bet deja kitas jų kaimynas už kelių sklypų retsykiais mėgsta garsiai paklausyti muzikos, jiems kaip ir nebuvo pagrindo muzikos jungti, nes iš kaimyno girdėjosi. Ir kaip tik pas kaimyną sugrojo jos vaiko mėgstamiausia daina, išgirdo kaimyno sklype, ir kai daina užsibaigė, jos vaikas paprašė, ar gali šią dainą įjungti, kuri pas kaimyną ką tik skambėjo. Pats M. M. buvo savo sklype su kompanija apie 10 žmonių ir jie šašlyką kepė, kūreno pirtį ir prūde maudėsi, tikrai nemiegojo, buvo vėlyvas vakaras arčiau dešimtos tikrai buvo, įjungė dainą „Luktelk“, kaip tik po Eurovizijos buvo populiari, atbėgo M. su telefonu, ėmė filmuoti. M. M. parašė skundą į e-policiją. Ji buvo nuvykusi į skundo nagrinėjimą, jis apskritai parašė, kad apie vienuoliktą valandą garsiai grojo muzika, nors tuo metu ji dar su vaikais lovoje buvo. Ji gavo baudą. Tą dieną, rugpjūčio 30 d., jie buvo užsidarę namie maždaug iki šeštos valandos, kol kaimynas nebaigė visų savo darbų. Kai jis baigė, atėjo kaimynų mergaitė į svečius, ji kaip su vyru darbo reikalais buvo užsiėmę, vaikai visą dieną prasėdėjo namie. Jie vaikams pasiūlė išeiti į kiemą. Vaikai išėjo į kiemą apie 18.00 val. Praėjo gal 15-20 min. atbėgo išsigandę vaikai ir pasakė, jog juos M. M. gąsdina. Vaikai pasakojo, kad M. M. priėjęs prie tvoros pradėjo gąsdinti juos su aparačiuku. Ji su vyru išėjo į kiemą, bet kaimyno nebebuvo. Vaikai toliau žaidė ir kaimynų mergaitė paprašė įjungti muziką, nes norėjo išmokyti Nikitą šokti ir norėjo pašokti. Pradžioje jie nesutiko, pasakė, jog M. prisistatys. Vaikai pasakė, jog klausys muzikos tyliai ir neilgai. Davė jiems kolonėlę, kinietišką pirkta prieš 10 metų iš „Aliexpress“, koks ten jos galingumas, jie specialiai ją pastatė prie pat vaikų, kad jie girdėtų, bet nesklistų toli aplink, kad kitiems netrukdytų. Vaikai šoko, nebuvo muzika garsiai paleista, pasirūpino, kad netrukdytų. Jie žinojo, kad jeigu erzins kaimyną, šis kreipsis į policiją ir jie gali gauti baudą. Muzika buvo paleista normos ir proto ribose. Kaip ir pirmi pareigūnai aiškino, kad vakaro metu galima klausytis jei tai yra normos ir proto ribose, atsižvelgiant į visas aplinkybes nėra realaus trikdymo pvz. vakaruška, triukšmas ir pan. Ji su vyru tąkart kalbėjosi, vaikai žaidė, prabėgo maždaug kokios 5-6 minutės, kol sugrojo dvi dainos, pamatė, jog kaimynas per tvorą filmuoja vaikus ir jų kiemą. Ji su vyru paklausė kaimyno, kodėl jis taip elgiasi, kam filmuoja vaikus. Jis atsakė, kad medžiagą siųs į e-policiją. Pasakė, jog jis nori ant hamako ilsėtis ir nenori girdėti muzikos. Ji iš karto pribėgo prie kolonėlės, nutildė visai iki minimumo muziką. Vėliau ji tyrėjai bandė paaiškinti, kad situacija kyla dėl kaimyno pažiūrų, o ne dėl to, kad būna triukšmas. Tyrėja perskaitė skundą, peržiūrėjo video įrašą. Jos bendravimo tonas pasikeitė. Tyrėja patikėjo kaimynu, o ne jais.

Kaimynas pateikė kitą vaizdo įrašą, ne ten kur su vaikais, o atskirai, kai jis eina pvz. link jų tvoros muzikos beveik nesigirdi, vos, vos, bet kai tik jis prieina prie pat, kur kolonėlė metro, dviejų atstumu ir ten kur vaikai, atitinkamai garsas girdisi, nors muzika tyliau grojo negu vaikai bendravo. Taip kaip ir minėjo, ji matė šį vaizdo įrašą, buvo vasara, ankstyvas vakaras, laiko nežiūrėjo, jie tąkart aptarinėjo darbinius klausimus, trumpam buvo įjungę muziką, kad vaikai pašoktų. Sklypas apie 15 arų. Pas juos yra du sklypai, viename stovi namas, 20 metrų nuo M. M. sklypo. Namas arčiau R. U. sklypo ir A. B. R. U. sklypas už jų namo nugaros. A. B. sklypas kitoje pusėje nuo M. M., iš dešinės. Nuo R. U. namo iki garso kolonėlės buvo apie 25-30 metrų, iki A. B. iki 25-30 metrų. Nuo jų namo iki kolonėlės buvo apie 15-20 metrų.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, jog K. C. jo sodo sklypo kaimynė. Jis bandė sutarti su kaimyne dėl muzikos, nes nuo jos jis kentėjo, atsirado pas kaimynus rekreacinio pobūdžio statiniai, pradėti organizuoti pobūviai, iš kur sklido muzika. Jis mėgsta ramybės būseną. Tąkart jis susirgo covidu, atidarė kemperį, kemperyje ilsėjosi. Jam buvo bloga. Prieš 19.00 val. Pas kaimynus pradėjo leisti estradinę muziką, kurios jis nemėgsta. Kaimynė į jo taikius prašymus nereaguodavo. Jis tąkart išėjęs filmavo jos kiemą, pastebėjo, kad kaimynų garso kolonėlė stovėjo šalia kemperio, 20-30 metrų terasos įėjime, jis filmavo, kaimynai iš pulto išjungė muziką per atstumą. Dėl ko kaimynai taip elgiasi, jis nežino. Tąkart muzika grojo iš K. C. kiemo per estradinę kolonėlę, koks buvo garsas decibelais, nežino, jam trukdė ne tai kad susikaupti, muzika grojo garsiai, atstumas nuo kolonėlės iki jo buvo mažiau nei 10 metrų. Yra tvora su tinklu ir tujos. Jis gulėjo toliau,19.00 val. Toliau grojo muzika, jis kemperyje ėmė įrašinėti garsą ir vaizdą, po to įrašą nusiuntė į e-policiją. Tiksliai neprisimena, ar įrašinėjo išlipus, ar einant iš kemperio. Tvora jam iki krūtinės. Kaimyno kieme matė sėdinčius kaimynus A. ir K. C., šalia gal vaikai buvo. Muzika grojo. Kaimynė jį pamačiusi, kad jis filmuoja, muziką išjungė su distanciniu pultu. Kai muziką išjungė, jis daugiau nefilmavo. Jis parašė skundą per e-policiją ir pridėjo įrašą. Jis norėtų, kad pasibaigtų sistemingi muzikos leidimai pas kaimynus, nes jam trukdo. Kaimynė A. B. gyvena iš kitos pusės C. sklypo. R. U. – gyvena tame savo sklype, bet ji turi (duomenys neskelbtini) vyrą(duomenys neskelbtini), nežino, ar jie buvo tąkart namie. Su jo sklypu nesiriboja jų sklypas, ten yra obelis, iš kitos pusės. A. B. nepažįsta. K. C. sklypui B. sklypas iš dešinės. Nuo jo namo iki kolonėlės – 10 metrų. Nuo kemperio iki kolonėlės 1-2 metrai. Nuo R. U. namo iki C. garso kolonėlės apie 60 metrų, gal net daugiau. Nuo A. B. – gal 70 ir daugiau metrų. Jis artimiausias C. kaimynas.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d., 20.55 val. gautas M. M. pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d., 19.40 val., K. C. su savo vyrų A. C., sąmoningai, už tai būdami jau keletą kartų bausti, be jokios pagarbos šalia esantiems kaimynams, naudojant galingą aparatūrą garsiai įjungė ir klausėsi „pop“ estrados muzikos (b. l. 12).

M. M. 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateiktame parodymų protokole nurodoma, kad praeityje bandė paaiškinti žmonėms, kad ramybės metų nori ramybės. Pareiškėja praeityje savo sms žinutėje informavo jį apie tai, kad nusiteikusi ir toliau laikytis savo triukšmingos pozicijos, kadangi jos nuomone, ji tam turi teises. Praeityje du kartus kreipėsi į policiją ir tikrai yra dėkingas už jų pagalbą. Susiklosčius panašiems neadekvataus muzikinio elgesio aplinkybėms ir nematant kitos išeities vėl kreipiasi į policiją tam, kad pritaikius atitinkamą ANK straipsnį dar kartą būtų apeliuojama į jo aukščiau paminėtų kaimynų sąmoningumą bei sudrausmintų tvarką pažeidžiančius. Pažeidimo esmė: 2024 m. rugpjūčio 30 d., 19.40 val., (duomenys neskelbtini), Pareiškėja su savo vyrų A. C., sąmoningai, už tai būdami jau keletą kartų bausti be jokios pagarbos šalia esantiems kaimynams naudojant galingą aparatūrą garsiai įjungė ir klausėsi „pop“ estrados muzikos. Netoleruotina tai, kad visiškai be jokios šventinės priežasties (dar kentėtų) ramybės metų yra garsiai klausomasi iš galingos aparatūros „pop“ muzikos. Jis – visiškai nekonfliktiškas kaimynas ir kenčia daug kaimynės pomėgių, pavyzdžiui, jos žemėje įkurto zooparko su jo smarve ir vabzdžiais, nuomojamos pirties ir pokylių patalpėlės su visų triukšmu, mangalo dūmus. Visą tai jis kenčia ir kentės, ir dėl to jis ją neskundžia. Jo skundo esmė yra tame, kad pagaliau nori nors ramybės metų, nuo 19.00 val., po sunkaus (duomenys neskelbtini) darbo pailsėti. Turi dar to vakaro video. Ankstesnis pranešimas dėl panašaus įvykio buvo apie 2024 m. birželio 1 d., pateiktas per E-policija, buvo atvykę pareigūnai. Prašo išnagrinėti pateiktą skundą, pranešimą, pareiškimą. Sutinka būti pripažintas nukentėjusiuoju bei prašo apie įvykio nagrinėjimo eigą bei sprendimus jį informuoti e-Policija.lt portale (b. l. 10-11).

R. U. pateiktame 2024 m. spalio 25 d. liudijime nurodoma, kad ji šiltojo sezono metu gyvenanti savo sodo name, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad yra Pareiškėjos, gyvenančios besiribojančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kaimynė. Pareiškėją ir jos šeimą pažįstą kaip labai paslaugius, tvarkingus kaimynus, kurie visuomet su jais elgiasi pagarbiai. Per daug metų, kol yra kaimynai, niekada nėra girdėję iš jų sklypo sklindančio triukšmo, kuris galėtų trikdyti. Kol šiltuoju metų laiku gyvena sode, kaip įprasta, esant geram orui, su vyru laiką leidžia lauke, ilsėdamiesi netoli Pareiškėjos sklypo ribos. 2024 m. rugpjūčio 30 d. vakare, kaip įprastai, jokio sklindančio triukšmo, tokio kaip garsi muzika, kuri galėtų trikdyti, iš jų sklypo negirdėjo. Sunku pasakyti, ar tą vakarą, apie 19.40 val., Pareiškėjos sklype grojo muzika, nes jie į tai neatkreipė dėmesio. Galimai dėl to, kad garsas buvo nežymus, netrikdantis arba truko labai trumpai. Jei muzika būtų grojusi garsiai ir trikdžiusi, tikrai būtų tai pastebėję ir atitinkamai liudiję, nes jie patys vertina ramybę bei yra už teisingumą ir gerus kaimynystės santykius. Jiems svarbu, kad būtų laikomasi kitų kaimynų interesų į poilsį ir ramybę bet kuriuo dienos metu, remiantis kaimynišku solidarumu ir pagarba. Konkrečiu atveju, Pareiškėjos šeima visada elgiasi kaimyniškai, netrukdo ir nekelia triukšmo, įskaitant ir š. m. rugpjūčio 30 d. vakarą, tad gali paliudyti, kad Pareiškėjos veiksmai neatitiko tų, už kuriuos galėtų būti objektyviai taikomos administracinės sankcijos už triukšmo kėlimą. Liudijimą pateikia savo noru ir patvirtina, kad pateikta informacija yra teisinga (b. l. 5).

A. B. pateiktame 2024 m. spalio 25 d. liudijime nurodoma, kad ji gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. buvo savo sklype maždaug nuo 18.30 val. iki 20.30 val. Jos sklypas ribojasi su Pareiškėjos sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ir jokio triukšmo ar garsios muzikos tuo metu negirdėjo. Maždaug apie 19.00 val., tikslaus laiko negali pasakyti, muzika galbūt galėjo skambėti labai trumpai ir negarsiai, tačiau tai buvo taip neženklu, kad ji net neatkreipė dėmesio. Tikrai jokios garsiai grojančios muzikos nebuvo ir triukšmas jos netrikdė. Gerai prisimena tą dieną, nes dar tą patį vakarą pamačiusi ją Pareiškėja jai papasakojo, kad kaimynas M. M. teigė nufilmavęs incidentą ir pateikęs skundą policijai po to, kai buvo trumpam įjungta muzika jos kieme. Toks kaimyno M. M. poelgis nustebino ją, nes ji pati tuo metu triukšmingos muzikos iš jų sklypo negirdėjo, nors tuo metu pati laiką leido lauke. Per visą laiką, kol yra kaimynai, Pareiškėjos šeima pasižymi ramumu, tvarkingumu ir pagarbiu elgesiu su kaimynais. Jie niekada nekėlė triukšmo ir jai asmeniškai netrukdė. Yra įsitikinusi, kad tai šeima, kuri nesiekia trikdyti kitų ramybės ir elgiasi atsakingai savo gyvenamojoje aplinkoje. Priešingai, kaimynas M. M., kuris pateikė skundą prieš Pareiškėją, yra žinomas dėl savo konfliktiško būdo. Iš jo teritorijos dažnai girdimi garsūs ir erzinantys triukšmai, kurie trikdo aplinkinius. M. M. dažnai elgiasi konfliktiškai ir nesitaiko prie kaimynų interesų, o vadovaujasi išskirtinai tik savo asmeniniais interesais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, gali patvirtinti, kad šių metų rugpjūčio 30 d. yra tikimybė, jog M. M. galėjo pasinaudoti situacija savo asmeniniams interesams tenkinti, apskųsdamas Pareiškėją dėl viešosios rimties trikdymo. Pareiškėjos veiksmai neatitiko ANK 488 straipsnyje numatytų sąlygų, pagal kurias būtų galima skirti baudą už garsiai grojamą muziką ar kitokį garsų triukšmavimą, trikdantį aplinkinių ramybę ir poilsį. Liudijimą pateikia savo noru ir patvirtina, kad pateikta informacija yra teisinga (b. l. 5, lapo antra pusė).

V. Teismo išvados

K. C. skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos ANK 488 straipsnis numato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19.00 val. iki 22.00 val.) ir nakties (nuo 22.00 val. iki 07.00 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimties iki trijų šimtų eurų.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Pareiškėja K. C. 2024 m. rugpjūčio 30 d., (duomenys neskelbtini), vakaro metu, apie 19.40 val., kieme garsiai leisdama muziką trikdė kaimyno M. M. ramybę ir poilsį. Tokia išvada padaryta remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Visgi, Pareiškėja, nesutikdama su Institucijos Nutarimu, pateikė skundą, kuriame nurodoma, kad ji nepagrįstai buvo nubausta pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį, nes bylai reikšmingu laiku ir vietoje muzikos klausėsi negarsiai ir trumpą laiką, todėl tai neturėjo trukdyti kaimyno poilsio. Kita vertus, skunde taip pat akcentuojama, kad policijos pareigūnai įvykio metu techninėmis priemonėmis nematavo skleidžiamos muzikos triukšmo lygio, todėl „<...> pagal teisės aktus skundai dėl triukšmo turi būti paremti ne tik vieno asmens subjektyvia nuomone, bet ir kitų objektyvių aplinkybių visuma. <...> Svarbu ne tai, kad garsas apskritai egzistavo, bet ar jis buvo pernelyg garsus ir, viršydamas leistinas normas, trikdė ramybę. <...> vien kaimyno skundas dėl muzikos skambėjimo keliamo „triukšmo“ negali būti pakankamas pagrindas baudos skyrimui, jei nėra objektyvių įrodymų apie normos viršijimą <...>“.

Teismas, įvertinęs Pareiškėjos skundo motyvus, byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat kitą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, jog minėti skundo argumentai nėra pagrįsti. Teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su Institucijos padaryta išvada. Tokį vertinimą teismas daro įvertinus visus bylos duomenis, jų visumą, nesuteikiant nei vienam iš jų prioritetinės reikšmės.

Nagrinėjamu atveju, visų pirma pažymėtina, kad norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnį, būtina nustatyti: 1) kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą (būtina abiejų sąlygų visuma) (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-108-626/2019).

Antra, ANK nenustato konkrečių įrodymų, kurie turi būti surinkti norint įrodyti vieno ar kito administracinio nusižengimo padarymą. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodytas įrodymų, kuriais gali būti nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, sąrašas.

Trečia, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais. Svarbu pažymėti ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo trikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012).

Nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Pareiškėjos kaltę padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 488 straipsnio 2 dalyje.

Pati Pareiškėja tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu neneigė, kad ji bylai reikšmingu laiku ir vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), vakaro metu, apie 19.40 val., iš garso kolonėlės, kuri stovėjo ant žemės leido muziką. Kita vertus, administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta gavus Pareiškėjos kaimyno M. M. skundą, kuriame taip pat nurodoma, kad jis praeityje jau yra kreipęsis į policiją dėl kaimynės keliamo triukšmo, dėl to ji jau buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, tačiau pastaroji ir toliau skleidžia triukšmą vakaro metu, todėl ir toliau yra trukdomas jo poilsis. Nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotas M. M. paaiškinimas, o taip pat ir iš byloje pateikto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad ANK 488 straipsnio normoje nustatytu ir imperatyviai draudžiamu vakaro laiku, t. y. nuo 19.00 val. iki 22.00 val., triukšmas sklinda iš Pareiškėjos sklypo ir, be kita ko, ne vien dėl leidžiamos muzikos, bet ir dėl vaikų šauksmų.

Ir nors kartu su Pareiškėjos skundu pateiktuose liudytojų paaiškinimuose nurodoma, kad jos negirdėjo garsiai sklindančios muzikos – liudytojos R. U. pateiktame 2024 m. spalio 25 d. paaiškinime nurodoma, kad „sunku pasakyti, ar tą vakarą, apie 19.40 val., Pareiškėjos sklype grojo muzika, nes jie į tai neatkreipė dėmesio. Galimai dėl to, kad garsas buvo nežymus, netrikdantis arba truko labai trumpai“ bei liudytojos A. B. pateiktame 2024 m. spalio 25 d. paaiškinime nurodoma, kad „maždaug apie 19.00 val., tikslaus laiko negali pasakyti, muzika galbūt galėjo skambėti labai trumpai ir negarsiai, tačiau tai buvo taip neženklu, kad ji net neatkreipė dėmesio“ – tačiau pastarųjų parodymai nepaneigia fakto, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje muzika apskritai nebuvo leidžiama, todėl niekaip negalėjo būti trukdomas ir M. M. poilsis. Šiuo atveju, taip pat pastebėtina, kad triukšmo vertinimas dažnai yra pakankamai subjektyvus dalykas, taigi, atitinkamai teismas pritaria atsiliepime išsakytai Institucijos nuomonei, kad nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į faktinę aplinkybę, kad minėtos kaimynės gyvena kur kas toliau nei M. M., todėl sklindanti muzika galėjo būti prasčiau girdima, kadangi ją užstoja Pareiškėjos namas.

Visgi, apibendrinus aptarta, konstatuotina, kad buvo keliamas triukšmas aptartoje teisės normoje numatytu bei imperatyviai draudžiamu vakaro laiku, t. y. nuo 19.00 val. ir kad muzikos keliamas triukšmas galėjo sutrikdyti asmens ramybę ir poilsį. Taigi, Pareiškėjos argumentai, kad leidžiama muzika negalėjo trikdyti kaimyno ramybę bei poilsį, nebuvo patvirtinti.

Nors Pareiškėja pateiktame skunde nurodė, kad jos santykiai su M. M. yra konfliktiniai, nes šis, išgirdęs muziką, iš karto skundžia Pareiškėją policijai, tai nelaikytina kaip pagrindas savaime atmesti M. M. parodymus. Vien tai, kad M. M., išgirdęs garsiai klausomą muziką, kuri jam kelia nepatogumų ir trikdo jo poilsį, neina pas Pareiškėją ir neprašo, kad ši neleistų muzikos, o kviečia policijos pareigūnus, kad jie užtikrintų viešąją rimtį, taip pat savaime nedaro M. M. parodymų nepatikimais. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių M. M. nagrinėjamo įvykio dieną galėjo kreiptis į policiją be jokios pateisinamos priežasties, o taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių pastarasis būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti Pareiškėją. Pareiškėja taip pat nenurodė teismui tokių aplinkybių.

Teismo vertinimu, anksčiau aptartų įrodymų pakanka daryti neabejotiną išvadą, kad Pareiškėja bylai reikšmingu laiku ir vietoje, iš garso kolonėlės, kuri stovėjo ant žemės leisdama muziką trukdė ilsėtis M. M., tokiais veiksmais trikdė viešąją rimtį.

Tokiai išvadai daryti nagrinėjamu atveju nėra būtina nustatyti, ar sklindančio garso lygis neviršija ribinių verčių pagal Lietuvos higienos normas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nagrinėjamas konkretus atvejis, o būtent – asmens ramybės ir poilsio trukdymas gyvenamosiose patalpose vakaro metu – nėra siejamas su triukšmo šaltinio atitikimu su higienos normų ribiniais dydžiais, triukšmo įvertinimo žmonių sveikatai rodikliais, todėl nėra tikslinga papildomai išklausyti specialistų paaiškinimų, ar garsas neviršijo higienos normų, kitų maksimalių ribinių dydžių (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-172-365/2021). Byloje nustatyta, kad muzika sklido teisės normos nustatyto ir imperatyviai draudžiamo vakaro metu, nuo 19.00 val., taigi, net jei muzikos garsumas būtų atitikęs higienos normas ar kitus Pareiškėjos akcentuojamus teisės aktų reikalavimus, tai nesuponuoja išvados, kad garsas netrukdė gyventojui ilsėtis. Taip pat ir aplinkybė, kad liudytojos nėra išsakiusios pretenzijų dėl analizuojamo triukšmo, nereiškia, kad M. M. pareiškimas dėl triukšmo yra nepagrįstas.

Kartotinai pažymėtina ir pritartina Institucijos atsiliepime į skundą išsakytai nuomonei, kad privačios nuosavybės teise konkrečiam asmeniui priklausantis žemės sklypas, nepriskirtinas prie viešųjų vietų, t. y., vietų, kuriose laisvai gali lankytis visi norintys, tokių kaip gatvės, aikštės, parkai, paplūdimiai, viešasis transportas ir pan. Aplinkinių asmenų ramybę, poilsį ir darbą trikdantis triukšmas gali sklisti ir iš tokių privačių teritorijų, tačiau šiuo atveju, priešingai nuo triukšmavimo išties viešose vietose, įstatymas jau saugo ne tik grojimu, dainavimu ar kitokiu triukšmu nepatenkintų asmenų interesus, bet taip pat ir konstitucines asmens teises savo privačioje nuosavybėje elgtis pagal savo poreikius, todėl ANK 488 straipsnyje nėra numatyta atsakomybė už triukšmo skleidimą šioje teritorijoje nuo 07.00 val. iki 19.00 val. (dienos metu). Kitos teisės normos, kurioje būtų ribojama fizinių asmenų teisė dienos metu triukšmauti savo privačiose valdose, taip pat nėra, todėl Pareiškėja, turėjo atsižvelgti į kaimyno jau ankščiau išreikštas pretenzijas dėl skleidžiamos muzikos ir poilsio trikdymo, o vaikų šokių repeticiją atlikti dienos metu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad Pareiškėjos veiksmai tinkamai įvertinti kaip viešosios rimties trikdymas (ANK 488 straipsnio 2 dalis). Vien Pareiškėjos nesutikimas su jos nubaudimu savaime nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą Nutarimą nėra pagrindo.

Skundžiamu nutarimu Pareiškėjai buvo paskirta sankcijos vidurkį viršijanti 260,00 Eur bauda. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad Pareiškėjai paskirtos baudos dydis nėra aiškiai per griežtas. Jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti nuobaudą ar net skirti mažesnę, nei numato sankcija, Pareiškėja nenurodė nei savo skunde, nei teisminio nagrinėjimo metu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti K. C. skundo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė